Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-327/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13213-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Stanulienei,

nuteistajam H. D. B., jo gynėjai advokatei N. G.,

nukentėjusiosios P. T. R. atstovui V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pa­gal nukentėjusiosios P. T. R. atstovo V. R. apeliacinį skun­dą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį nubaustas 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios P. T. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai P. T. R. priteista 1 346,11 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai keturias­de­šimt šeši eurai vienuolika euro centų) turtinei žalai bei 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. H. D. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Merce­des Benz ML 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pravažiavimu tarp namų link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad prieš pra­dė­da­mas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teri­to­ri­jos, nepraleido iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios P. T. R., kurios ju­dė­jimo kryptį jis kirto, ją partrenkė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos su­trik­dymą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad byloje yra pa­kan­ka­mai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo H. D. B. kaltės padarius jam in­kri­minuotą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Spręsdamas neturtinės žalos at­ly­ginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai P. T. R. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio P. T. R. neabejotinai teko iškęsti fizinį skausmą, di­de­lius nepatogumus bei dvasines kančias. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl darbo nete­kimo nėra patvirtintos objektyviais duomenimis. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dy­džio, teismas atžvelgė ir į tai, jog kaltinamasis H. D. B. eismo įvykį sukėlė būdamas blai­vus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Be to, teis­mas įver­tino, jog pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kas taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas V. R. prašo pakeisti Kauno apy­linkės teis­mo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria sumažintas P. T. R. pri­teistos neturtinės žalos dydis ir atmestas reikalavimas priteisti palūkanas, ci­vi­linį ieškinį pa­ten­kinti pilnai.
1. Skunde teigiama, jog eismo įvykis įvyko pravažiavimo tarp gyvenamųjų namų pabaigoje, įvažiavime į Pramonės prospektą. Toks eismas KET prasme yra laikytinas eismu daugia­bu­čių namų kiemuose, kuriam taikomos KET XXI skyriaus nuostatos, o būtent jose nustatyta pėsčiųjų pirmumo teisė prieš transporto priemones. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji nesilaikė savo kaip pėsčiosios pareigų.
2. Apelianto teigimu, teismas ne visai tinkamai vertino eismo įvykio kilimo mechanizmą. Tiek liudytojas J. K., tiek nuteistasis parodė, kad automobilis buvo pilnai sustojęs. Ver­ti­nant automobilio plotį ir kontakto metu atsiradusius dulkių nutrynimus ties automobilio ka­poto viduriu, akivaizdu, kad prieš stovintį automobilį nukentėjusioji buvo nuėjusi ne ma­žes­nį atstumą kaip pusė to automobilio pločio, o tai, tikėtina, yra daugiau kaip du nu­ken­tėjusiosios žingsniai. Iš to galima manyti, kad nukentėjusioji pradėjo judėti prieš pilnai sus­to­jusį au­to­mobilį, o automobilis pradėjo važiuoti jai einant pro automobilio priekį. Todėl teismo išvada, kad nukentėjusioji buvo nepakankamai rūpestinga yra nepagrįsta, o kartu tai negali būti ver­tinama kaip aplinkybė sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą.
3. Skunde taip pat pažymėta, kad nukentėjusioji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusioji ir jos atstovas teismui paliudijo, kad nukentėjusioji buvo atleista iš darbo. Teismas neturėjo pa­grindo tuo netikėti.
4. Teismui atmetus reikalavimą dėl palūkanų, šio reikalavimo kaip kylančio iš reikalavimo dėl kurio jau priimtas teismo sprendimas, nukentėjusioji negalės reikšti teisme civiline tvarka ir patirtas nuostolis, dėl to, kad žala nebuvo atlyginta laiku draudimo bendrovės, nes kal­ti­na­masis neigė savo kaltę, taip ir liks neatlygintas, o tai neatitinka principo, kad patirta žala turi būti pilnai atlyginta. Todėl nuosprendžio dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti pa­lū­kanas, yra neteisėta.
4. Civilinis atsakovas – draudimo bendrovė AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pateikė at­si­lie­pimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, civilinė ieškovė jaus realias nei­gia­mas ilgalaikes pasekmes ateityje ir negalės užsiimti savo įprastine kasdienine veikla. At­si­liepime pažymėta, kad vadovaujantis teismų praktika, analogiškose situa­ci­jo­se asmenims, paty­ru­siems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 600 Eur iki 3000 eur.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas patvirtino apelia­ci­nio skundo rei­kalavimus ir jame nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Pro­ku­rorė pra­šė skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skun­dą atmesti.
6. Nukentėjusiosios atstovo V. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Nukentėjusiosios atstovas V. R. apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės ir jam paskirtos baus­mės neginčija, prašo visiškai patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl netur­ti­nės žalos ir palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
8. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas H. D. B. kaltu, rėmėsi įsta­ty­mo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­me­nimis. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos įver­tino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, indivi­dua­li­zuodamas ir skirdamas H. D. B. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusikalstamą veiką, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepa­žei­dė, va­do­va­vosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Dėl neturtinės žalos dydžio

9. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai pri­teis­tos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka.
10. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip as­mens fizinis skausmas, dvasiniai išgy­ve­ni­mai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė de­pre­sija, pažeminimas, reputacijos pablo­gė­ji­mas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teis­mo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas netur­ti­nės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą pa­dariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos tur­tinės žalos dydį bei kitas turinčias reikš­mės bylai aplinkybes, taip pat į sąži­nin­gumo, tei­singumo ir protingumo kriterijus.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusi­kals­ta­mos veikos pasekmes, žalą padariusio H. D. B. kaltę, nukentėjusiosios P. T. R. patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiosios atstovo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jai priteisė mažesnę sumą nei buvo prašoma. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma pri­teisti 5 000 Eur neturtinės žalos, tuo tarpu apylinkės teismas prašomą sumą sumažino iki 3 000 Eur.
12. Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį svei­katos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti pro­tingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nu­ken­tė­ju­sia­jai padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, kad dėl nuteistojo H. D. B. nusi­kals­tamos veikos nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertino nuteistojo neteisėtais veiksmai su­kel­tas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nu­ken­tė­jusioji iki eismo įvykio neturėjo akivaizdžių sveikatos problemų. Sprendžiant iš by­los me­džia­gos 2014 m. gruodžio 23 d. įvykis pakeitė nukentėjusiosios gyvenimą, jai teko patirti daug skaus­mo, išgyvenimų, ilgą gydymo, reabilitacijos procesą. Reikia įvertinti ir tai, kad be kitų sužalojimų nukentėjusioji, būdama garbaus amžiaus, patyrė ir pakankamai rimtą galvos, gy­vybiškai pa­vo­jingo organo, traumą. Nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo H. D. B. veiksmų nu­kentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.
13. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios elgesys taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė Lie­tuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ti­kė­tina, jog pėsčioji P. T. R. buvo kliudyta automobilio „Mercedes Benz“ priekine da­limi, automobiliui pravažiavus pėsčiųjų tako liniją ir jam judant dešinio posūkio kreive. Spe­cia­listas nurodė, kad negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo H. D. B. veiksmai – įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) iš šalia esančios teritorijos, nepra­lei­do iš dešinės pusės judėjusios pėsčiosios P. T. R. ir ją kliudė – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tikėtina, pėsčiosios P. T. R. veiksmai – į kitą įva­žiavimo va­žiuojamosios dalies pusę judėjo ne pagal pėsčiųjų tako liniją – techniniu požiūriu tu­rėjo prie­žastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 126-129). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aptartu ekspertizės aktu, kurio išvadų teisėtumas apeliaciniame skunde nėra gin­čijamas.
14. Apeliaciniame skunde nurodyti automobilio pločio ir nukentėjusiosios žingsnių skaičiavimai, kurie neva įrodo, kad nukentėjusioji pradėjo judėti prieš pilnai sustojusį automobilį, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
15. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad po šio eismo įvykio nutrūko nukentėjusiosios darbinė veikla, kadangi nei nu­ken­tėjusioji, nei jos atstovas neteikė į bylą jokių įrodymų, jog dėl aptariamo įvykio nuken­tė­ju­sioji nustojo dirbti. Nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas pagrindas, kad teismas turėjo įpa­reigoti pateikti dokumentus įrodančius civilinio ieškinio pagrindimo teiginius, kadangi ieš­ki­nio argumentus turi pagrįsti ieškinį padavęs asmuo.
16. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pa­grindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikš­mingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Pa­žy­mėtina, kad nukentėjusiajai priteista 3 000 Eur neturtinė žala, įvertinus visumą nustatytų ap­lin­kybių, yra teisinga, proporcinga padarytai moralinei žalai ir atitinka formuojamą teismų prak­tiką, iš kurios matyti, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą įprastiniu atveju priteisiamas netur­tinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (kasacinės nutarys Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017). Nagrinėjamu atveju nei apeliaciniame skunde, nei jį nagrinėjant nebuvo pateikta ir nurodyta objektyvių duomenų ar aplinkybių, kas leistų pagrįstai ženkliai nu­tol­ti nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės ins­tan­cijos teismas šiame kontekste visgi atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra indi­vi­duali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo kon­kre­čių bylos aplinkybių.
17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo spren­dimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajai P. T. R. priteistiną netur­tinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Didinti priteistos neturti­nės žalos dydį nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

18. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas taip pat prašo panaikinti Kauno apylinkės teis­mo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti procesines pa­lū­kanas. Šį savo prašymą atstovas motyvuoja tuo, kad dėl to, jog žala nebuvo atlyginta laiku drau­dimo bendrovės, nes kaltinamasis neigė savo kaltę, taip ir liks neatlyginta.
19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompen­suo­ja­mos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsis­ko­li­ni­mo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, proce­si­nių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieš­ko­mos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spren­dimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prie­vo­lę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas pri­teisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kre­ditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pro­cesinių pa­lū­kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015).
20. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teis­me – 2017 m. rugpjūčio 28 d. (2 t., b. l. 138). Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių pa­lū­kanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti pi­ni­ginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko san­tykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra tei­sine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas ter­mi­nas pini­gi­nei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kre­ditoriaus ir sko­lininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos pro­ce­so metu ir fik­suojamas teis­mo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą.
21. Nagrinėjamu atveju H. D. B. nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio. Susidaro situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos nuo­mo­ne, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teis­mo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir taikant įstatymą, vadovaudamasi tei­sin­­gumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), nutaria apelianto prašymą paten­kin­ti iš dalies – 5 procentų dydžio palūkanas priteisti skaičiuojant jas nuo apeliacinės ins­tan­ci­jos teis­mo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

nukentėjusiosios P. T. R. atstovo V. R. apelia­ci­nį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl procesinių palūkanų pakeisti: priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei P. T. R. iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė

              Viktoras Preikšas

              Valdas Vitunskas