Civilinė byla Nr. 2S-907-601/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14155-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 110.1; 121.18; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) U. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo U. G. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo U. G. patikslintą ieškinį, kuriuo prašo:

1. pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2011 dalyje dėl nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G.;
2. pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2011 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. G. priteisimo ir priteisti iš atsakovės R. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. G. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;
3. ieškovą paskirti S. G. skirto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
4. pakeisti 2009-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7235-454/2011 dalyje dėl ieškovo U. G. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra S. G. ir nustatyti jo ir dukters S. G. detalią bendravimo tvarką pagal ieškovo pasiūlytą grafiką.

Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-27 sprendimu nustatytą ieškovo U. G. ir jo nepilnametės dukters S. G. bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, kadangi pagal šiuo metu galiojančias bendravimo tvarkas vaikai faktiškai nesusitinka, visus savaitgalius vaikai praleidžia atskirai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją ieškovo U. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką:

1. U. G. su nepilnamete dukra S. G. bendrauja kiekvieną antradienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar po užklasinės veiklos (jei tokia yra) ir pristatant į mokyklą trečiadienį ryte;

2. U. G. su nepilnamete dukra S. G. bendrauja kas antrą (nelyginį) savaitgalį, pasiimamt dukrą iš ugdymo įstaigos ar po užklasinės veiklos (jei tokia yra) penktadienį ir pristatant į mokyklą pirmadienį ryte;

3. Dukters S. G., gim. (duomenys neskelbtini), atostogų (vasaros, rudens, žiemos, papildomų) metu abu tėvai su dukra nepertraukiamai bendrauja po pusę atostogų:

3.1. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų, dukters S. G. kalėdinių atostogų metu, pirmąją pusę atostogų (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) S. G. nepertraukiamai praleidžia su motina, atsakove R. M., o antrąją žiemos atostogų pusę praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei pristatant ją į jos mokymosi įstaigą pirmąjį mokslo po žiemos atostogų rytą. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2015 metų, pirmąją pusę atostogų (įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) S. G. nepertraukiamai praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui dukrą pirmąją dukros atostogų dieną pasiimant ją 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei paskutinę bendravimo dieną 20.00 val. grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą;

3.2. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų, dukters S. G. papildomų žiemos atostogų metu, pirmąją pusę atostogų S. G. nepertraukiamai praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei paskutinę bendravimo dieną 20.00 val. grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą, o antrąją papildomų žiemos atostogų pusę S. G. praleidžia su motina, atsakove R. M.. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2015 metų, pirmąją pusę atostogų S. G. nepertraukiamai praleidžia su motina, atsakove R. M., o antrąją papildomų žiemos atostogų pusę S. M. praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui pasiimant dukrą pirmąją bendravimo dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei pristatant ją į jos mokymosi įstaigą pirmąjį mokslo po papildomų žiemos atostogų rytą;

3.3. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų, dukters S. G. velykinių atostogų metu, pirmąją pusę atostogų S. G. nepertraukiamai praleidžia su motina, atsakove R. M., o antrąją velykinių atostogų pusę praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui pasiimant dukrą pirmąją bendravimo dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei pristatant ją į jos mokymosi įstaigą pirmąjį mokslo po velykinių atostogų rytą. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2015 metų, pirmąją pusę velykinių atostogų S. G. nepertraukiamai praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui dukrą pirmąją dukros atostogų dieną pasiimant ją 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei paskutinę bendravimo dieną 20.00 val. grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą. Šv. Velykos švenčiamos su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu vyksta bendravimas;

3.4. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų, vasaros atostogų pirmąsias penkiolika birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dienų dukra S. G. nepertraukiamai bendrauja su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių pirmąją dieną 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos bei šešioliktąją birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dieną 10.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą, o sekančias penkiolika birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dienų dukra S. G. nepertraukiamai bendrauja su motina, atsakove R. M.. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2015 metų, vasaros atostogų pirmąsias penkiolika birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dienų dukra S. G. nepertraukiamai bendrauja su motina, atsakove R. M., o sekančias penkiolika birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dienų bendrauja su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui šešioliktąją birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dieną 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos bei paskutinę birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių dieną 20.00 val. grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą;

3.5. Poriniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2014 metų, dukters S. G. rudens atostogų metu, pirmąją pusę atostogų S. G. nepertraukiamai praleidžia su motina, atsakove R. M., o antrąją rudens atostogų pusę praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui pasiimant dukrą pirmąją bendravimo dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei pristatant ją į jos mokymosi įstaigą pirmąjį mokslo po rudens atostogų rytą. Neporiniais metais, pradedant skaičiuoti nuo 2015 metų, pirmąją pusę rudens atostogų S. G. nepertraukiamai praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., ieškovui dukrą pirmąją dukros atostogų dieną pasiimant ją 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos bei paskutinę bendravimo dieną 20.00 val. grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą;

3.6. Atostogų metu kiekviena iš šalių su dukra S. G. turi teisę šiuo laiku išvykti į užsienį, prieš 14 dienų raštu informavę viena kitą, apie kelionės vietą, laiką. Kelionės į užsienį neturi sutapti su vaikų mokymosi laiku mokykloje ar kelti padidintą pavojų jų sveikatai ir gyvybei (kas numatyta vaikų gyvybės draudimų sutartyse);

4. Nepaisant bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) atsakovė R. M. visą dieną bendrauja su dukra S. G., kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ieškovas U. G. visą dieną bendrauja su dukra S. G.;

5. Nepaisant bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo gimtadienį S. G. praleidžia su tėvu, ieškovu U. G., o mamos gimtadienį S. G. praleidžia su mama, atsakove R. M.;

Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus, papildydamas reikalavimu pakeisti jo ir nepilnametės dukters S. G. bendravimo tvarką. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti laikinai jo ir dukters 2009 m. lapkričio  27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką – atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad šiuo metu pagal nustatytas bendravimo tvarkas (ieškovo su dukra S. ir atsakovės su sūnumi S.) vaikai faktiškai nesusitinka, visus savaitgalius vaikai praleidžia atskirai, jis neturi galimybės bendrauti su abiem vaikais iš karto. Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos iš išlaikymo priteisimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka sudaro galimybes tėvams kas antrą savaitgalį ir švenčių dienomis bendrauti su abiem vaikais ir vaikams bendrauti tarpusavyje, tačiau akivaizdu, kad tarp šalių nėra sutarimo, tolerancijos, kiekvienai šaliai yra svarbesni jų pačių, o ne jų vaikų interesai, todėl teismo vertinimu yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tokią ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, kad skyrium gyvenantis tėvas ir motina galėtų bendrauti iškart su abiem vaikais, kad brolis ir sesuo turėtų galimybę matytis ir bendrauti. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma ir atsakovės siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra labai plati, detali, kuri gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išsiaiškinus visas bylos aplinkybes, išklausius vaikų nuomonę, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančias bendravimo tvarkas (ieškovo su dukra S. ir atsakovės su sūnumi S.) kiekviena iš šalių su atskirai gyvenančiu vaiku bendrauja kiekvieną antradienį po pamokų ar papildomų užsiėmimų iki trečiadienio ryto. Ši bendravimo tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi nuo 2009 m., tiek šalys, tiek vaikai prie jos įpratę, todėl jos skubiai keisti nėra pagrindo. Sudaromos galimybės vieną vakarą per savaitę tėvams skirti dėmesį tik tam vaikui, su kuriuo negyvena. Dėl bendravimo savaitgaliais teismas pažymėjo, kad kiekvienas iš tėvų bendrauja su kartu negyvenančiu vaiku kas antrą savaitę nuo penktadienio iki pirmadienio ryto, tokia tvarka nusistovėjusi nuo 2009 m., todėl jos skubiai keisti taip pat nėra pagrindo, tik paskirstė savaitgalius taip, kad abu vaikai vieną savaitgalį būtų su tėčiu, o kitą savaitgalį abu vaikai būtų su mama, nustatydamas, kad šiuo metu motina su sūnumi bendrauja lyginį penktadienį, o nelyginį penktadienį sūnus būna su tėvu, todėl nustatė, kad ieškovas su dukra S. bendraus kas antrą nelyginį savaitgalį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar po užklasinės veiklos (jei tokia yra) penktadienį ir pristatant į mokyklą pirmadienį ryte. Tokiu būdu vaikai tarpusavyje bendraus kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki pirmadienio ryto, vieną savaitgalį su tėčiu, kitą su mama. Dėl atostogų ir švenčių dienų teismas sprendė, kad kiekvienas iš tėvų praleidžia po pusę S. atostogų. Jei vienas tėvas vienų atostogų metu bendrauja pirmąją pusę atostogų, tai kitų atostogų metu bendrauja priešingai. Didžiosios metinės šventės (šv. Kalėdos, Naujieji Metai, šv. Velykos) švęstinos su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu vyksta bendravimas. Vaiko atostogų metų kiekvienas iš tėvų turi teisę išvykti su vaiku į užsienį apie tai prieš 14 dienų raštu informavę vienas kitą, apie kelionės vietą, laiką Motinos dieną ir motinos gimimo dieną vaikai švenčia su mama, o Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną vaikai švenčia su tėvu, nepaisant nustatyto bendravimo grafiko.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo U. G. atskirąjį skundą patenkinti (b. l. 67-72).

Motyvuose nurodė:

1. Nepagrįstai teismas nurodo, kad tiek vaikams, tiek tėvams naudinga, kad jie gali ir toliau galės vieną vakarą per savaitę skirti tik tam vaikui, su kuriuo kartu gyvena, t. y. galės netrukdomi pasikalbėti apie vaiko problemas, džiaugsmus ir pan. Ieškovo pasiūlyta tvarka daug labiau užtikrintų vaikų interesus ir vaikų norą būti kartu, dabar vaikai susitiktų tik savaitgaliais. Nustatytina, kad ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar užklasinės veiklos (jei tokia yra) ir pristatant į mokyklą ketvirtadienį ryte.
2. Nesutinka su tokia tvarka, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antrą (nelyginį) savaitgalį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar po užklasinės veiklos ir pristatant į mokyklą pirmadienį ryte. Tokia tvarka neužtikrina maksimalaus ieškovo bendravimo su dukra, nustatytina, kad ieškovas su dukra bendrauja kas antrą lyginį ketvirtadienį, pasiimant dukrą nuo 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir iki pirmadienio ryto, nuvežant dukrą į mokyklą.
3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kiekvienas iš tėvų praleidžia po pusę S. atostogų. Pagal šią nutartį išeina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė su S. bendrauja po 3,5 dienų per papildomas žiemos atostogas. Tokia teismo bendravimo tvarka nelogiška, neatitinkanti dukters S. interesų, pažeidžia ieškovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra. Dukra negalės ilgesniam nei 3,5 dienų praleisti su tėvu. Neaišku, kada prasideda ir baigiasi pirma atostogų pusė, kada prasideda antra atostogų pusė.
4. Pagal 3.6 p. numatyta galimybė su dukra išvykti į užsienį, tačiau neaišku, kuriam laikotarpiui nepertraukiamai kiekviena iš šalių gali vykti į užsienį su dukra S.. Tarp ieškovo ir atsakovės kyla ginčas dėl vaikų kelionės slidinėti Prancūzijoje, neaišku, ar ieškovas turi teisę nepertraukiamai su dukra išvykti jos papildomų žiemos atostogų laikotarpiui į 7 dienų kelionę, ar ne.
5. Atsakovė specialiai ieškovui neduoda vaikų asmens dokumentų, kurie reikalingi kelionei į Prancūziją. Teismas neįpareigojo atsakovės nesudaryti jokių kliūčių ir nustatyta tvarka išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionei į užsienį, dėl to teismo nutartis neišsami, neaiški, neužkertanti kelio dviprasmybėms. Nustatyta bendravimo tvarka nėra maksimali ieškovo atžvilgiu, neužtikrina vaikų noro, kuo daugiau būti kartu, nėra sudaryta galimybė tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant dukrą ir bendraujant su ja.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo U. G. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-148-955/2014 palikti nepakeistą (b. l. 80-85).

Motyvuose nurodė:

1. Ieškovo nurodoma situacija, jog pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį vaikai nebūna kartu, atsirado ne po Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete S. G.. Ši situacija susiklostė po 2013 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kurioje visi ieškovo U. G. prašymai buvo pilnai patenkinti. Iki Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties vaikai ir pas ieškovą, ir pas mane būdavo po lygiai arba kada panorėję pas tėvą.
2. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka su S. G. klaidina teismą ir visai neatitinka ieškovo deklaruojamų tikslų ir ketinimų todėl, kad vaikai vėl bus išskirti ir neleis savaitgalių kartu. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepagrįstai suvaržo abiejų vaikų tarpusavio bendravimą.
3. Ieškovo prašoma nustatyti tvarka pažeistų atsakovės interesus, vaiko interesus bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su mama, ieškovas galimai siekia apriboti atsakovės bendravimą su vaikais. Teismas pagrįstai vertino, kad bendravimo tvarka yra nusistovėjusi nuo 2009 m., todėl jos skubiai keisti nėra pagrindo, pagrįstai konstatavo, kad tarp vaikų ryšys yra glaudus, jie pasiilgsta vienas kito, 2009-11-27 nutartimi nustatyta ieškovo ir dukters bendravimo tvarka visiškai atitinka nepilnametės dukros interesus, užtikrina abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime bei vaikų tarpusavio bendravimą.
4. Atmestinas ieškovo motyvas, jog ieškovui yra daromi apribojimai bendrauti su vaikais. Atsakovė niekada netrukdė ieškovui bendrauti tiek su sūnumi S., tiek su dukra S.. Ieškovas neretai neranda laiko ir galimybių pasirūpinti dukra jam skirtu laiku, iš mokyklos vaiką paima seneliai ar kiti žmonės. Ieškovo noras maksimaliai bendrauti su dukra neatitinka jo gyvenimo būdo. Ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė trukdo bendrauti ieškovui su vaikais (pažeista įrodinėjimo pareiga).
5. Teismas nustatė aiškią ir nedviprasmišką bendravimo tvarką. Dukros užklasinė veikla trečiadienį baigiasi apie 20.30 val., ketvirtadieniais taip pat 20.30 val., veiklos yra šalia atsakovės namų, tokiu laiku vežti vaiką į Kauno rajoną pas ieškovą jau nėra laiko. Iki 2013-09-20 abiejų vaikų ugdymu ir papildoma veikla rūpinosi atsakovė.
6. Ieškovo reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos apima didžiąją dalį nepilnametės dukros atostogų. Ieškovo prašomas taikyti laikinas bendravimo su nepilnamete dukra grafikas dienų skaičiumi didesnės apimties, nei mokyklos nustatytas S. G. atostogų grafikas. Dukters užimtumas keisis 5 klasėje, panaikinant didžiąją dalį atostogų. Ieškovo reikalavimai taip pat yra atmestini ir dėl priežasties, kad ieškovui, nesudarant galimybių atsakovei vasaros atostogų metu ilgą laiko tarpą bendrauti su nepilnamete dukra, susilpnėtų tarpusavio dvasinis ryšys.
7. Ieškovas nurodydamas, kad atsakovė specialiai neduoda vaikų asmens dokumentų kelionei į Prancūziją, klaidiną teismą. Visi kelionei reikalingi dokumentai yra pateikti ieškovui ir abu vaikai 10 dienų nepertraukiamai yra su ieškovu. Atsakovės bendravimas telefono ryšio priemonėmis dėl nežinomų priežasčių su vaikai nevyksta. Dukra su tėvu pageidauja bendrauti tokia tvarka, kokia buvo nustatyta pradiniu teismo sprendimu.
8. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, o nepagrįstai remiasi byloje pateiktais dokumentais, viešbučio užsakymo patvirtinimu, kadangi jie neįrodo, jog ieškovas iš tikrųjų suplanavęs kelionę į užsienį būtent su vaikais – nėra viešbučio rezervacijos mokėjimo patvirtinimo, lėktuvo bilietų ir kitų įrodymų, užsakymo patvirtinimas siųstas ne ieškovui, o trečiajam asmeniui.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutraukta pareiškėjos R. M. ir pareiškėjo U. G. santuoka, patvirtinta sutartis dėl teisinių pasekmių. Nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su motina, teismas numatė, kad pareiškėjas U. G. turi teisę ir pareigą dalyvauti auklėjant savo nepilnamečius vaikus. Pareiškėjai sutarė, kad U. G. bendraus su vaikais tokia tvarka:

1) Tėvas pasiima vaikus iš darželio/mokyklos (ugdymo įstaigos) kas antrą penktadienį nuo 17 val. ir nuveža juos į darželį pirmadienio rytą.

2) Tėvas turi teisę matytis su vaikais kiekvieną antradienį pasiimant juos iš darželio ir pristatyti į darželį trečiadienio rytą,

3) Pareiškėjo U. G. vasaros atostogų metu praleidžia su vaikais ne mažiau kaip 30 dienų, apie savo atostogas informuoja R. M.,

4) šventes – Kalėdas, pradedant skaičiuoti nuo 2008 metų, vaikai praleidžia su tėčiu, o Naujuosius Metus su savo mama, sekančiais metais atvirkščiai, Velykų šventes praleidžia su mama, o kitais metais atvirkščiai;

5) Motinos ir tėčio gimtadienį, nežiūrint nustatyto grafiko, vaikai praleidžia su tėvu, o mamos gimtadienį – su mama. Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėčiu, o mamos dieną – su mama.

Ieškovas 2013-08-29 kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2013-09-20 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko S. G. gyvenamąją vietą su jo tėvu U. G. iki bus priimtas teismo sprendimas. Taip pat nustatė laikiną atsakovės R. M. ir nepilnamečio vaiko S. G. bendravimo tvarką:

1) R. M. turi teisę ir pareigą dalyvauti auklėjant savo nepilnametį sūnų S. G.;

2) R. M. pasiima S. G. iš mokyklos (ugdymo įstaigos) kas antrą (lyginį) penktadienį nuo 17.00 val. ir nuveža jį į mokyklą pirmadienio rytą;

3) R. M. pasiima S. G. kiekvieną antradienį iš mokyklos pasibaigus pamokoms ir užklasinei veiklai (jeigu tokia yra) ir pristato į mokyklą trečiadienio rytą;

4) R. M. sūnaus S. G. vasaros atostogų metu praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 30 dienų, prieš mėnesį laiko informuojant ieškovą U. G. apie savo atostogas;

5) Šventes – Kalėdas, pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų, S. G. praleidžia su tėvu, o Naujuosius Metus su savo mama, sekančiais metais atvirkščiai. Velykų šventes S. G. praleidžia su mama, sekančiais metais atvirkščiai. Mamos gimtadienį S. G. praleidžia su mama, tėvo gimtadienį praleidžia su tėvu, nežiūrint nustatyto grafiko. Tėvo dieną S. G. praleidžia su tėvu, o mamos dieną – su mama.

Taigi, nustačius laikiną S. G. gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyta ir motinos bendravimo tvarka su sūnumi, o dukters bendravimo tvarka su tėvu išliko nepakitusi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties pagrindu. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra S. G..

Kaip matyti iš atskirojo skundo, ieškovas 2014 m. sausio 27 d. nutarties neteisėtumą grindžia šiais aspektais: 1) dėl bendravimo su dukra – pasiimant ją kiekvieną antradienį iš ugdymo įstaigos ir trečiadienio rytą nuvežant į ugdymo įstaigą; 2) dėl bendravimo su dukra kas antrą (nelyginį) savaitgalį (pasiimant iš ugdymo įstaigos penktadienį ir pristatant į mokyklą pirmadienį ryte) bei 3) dėl bendravimo tvarkos S. atostogų metu (kad kiekvienas tėvas praleidžia po pusę S. atostogų).

Pirmosios instancijos teismas, nustatė tėvo bendravimo tvarką su dukra S. – antradieniais pasiimant dukrą po pamokų iki trečiadienio ryto, pristatant vaiką į ugdymo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytą bendravimo tvarką teismas nustatė pagrįstai, įvertindamas tai, kad dukters su tėvu bendravimo tvarka nustatytomis dienomis buvo nustatyta dar 2009 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu, kas leidžia daryti išvadą, kad ji nusistovėjusi, vaikas prie jos yra pripratęs, todėl jos keisti skubos tvarka nėra pagrindo. Be to, iš bylos duomenų suprastina, kad tokia tvarka geriausiai atitinka dukters S. valią. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokia tvarka, kai antradieniais motina pasiima sūnų S. iš ugdymo įtaigos ir pristato jį trečiadienio rytą į ugdymo įstaigą ir, atitinkamai antradieniais tėvas pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ir pristato ją į ugdymo įstaigą trečiadienio rytą, reiškia, kad šiuo laikotarpiui (antradienio vakarą) tėvas bendrauja su dukra, motina su sūnumi ir gali visą dėmesį sukoncentruoti ir laiką paskirti išimtinai tik su juo negyvenančiam vaikui, su juo nevaržomai pabendrauti ir kt. Tokia bendravimo tvarka nereiškia, kad pažeidžiami vaiko interesai, kadangi kiti teismo nustatyti vaikų bendravimo kriterijai užtikrina vaikų buvimą kartu (S. su S.) – lyginiais savaitgaliais pas motiną, nelyginiais savaitgaliais pas tėvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nenustatyta, kad vaiko buvimas antradienį – trečiadienį su tėvu ar motina (su kuriuo jis negyvena) mažiau užtikrina jo interesus nei buvimas su broliu ar seserimi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks pabuvimas dviese (motinai su sūnumi, tėvui su dukra) naudingas tiek tėvams, tiek vaikams, tikslu sustiprinti tėvo (motinos) ir skyrium gyvenančio vaiko santykius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepagrįstai ginčija teismo nustatytą bendravimo tvarką – dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra kas antrą (nelyginį) savaitgalį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir pristatant į mokyklą pirmadienio rytą, t. y. visą nelyginį savaitgalį bendrauja su dukra. Kaip matyti, ieškovas siekia bendrauti su dukra kas antrą ketvirtadienį (lyginį) pasiimti dukrą nuo 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir nuvežant vaiką į mokyklą pirmadienio rytą, t. y. siekia savaitgalį bendrauti su vaiku viena diena ilgiau (nuo ketvirtadienio (lyginio), o ne nuo penktadienio (nelyginio). Kaip minėta 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, jos intensyvumas ir trukmė iš esmės sudarytų situaciją, kad dukra kas antrą savaitę daugiau laiko praleistų su tėvu, o ne su mama, kas teismo vertinimu reikštų, kad būtų pažeistos motinos teisės ir interesas auklėti vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka savaitgaliais yra pagrįsta, užtikrinanti ne tik užtikrino tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bet įgyvendino prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (užtikrino vaikų interesus, kadangi vaikai visą savaitgalį gali būti kartu).

Atsakovas laiko nepagrįsta teismo nutarties dalį, kuria nustatyta, kad kiekvienas iš tėvų praleidžia po pusę S. atostogų. Kaip matyti, ieškovas nurodytą sąlygą laiko nepagrįsta dėl to, kad išvykti į užsienį galima tik pusei S. atostogų. Nurodė, kad jis ketina su vaikais atostogauti 2014 m. vasario 15-22 dienomis, vykti su vaikais į Prancūziją slidinėti, tačiau, dėl nurodytos teismo sąlygos galės praleisti su S. pusę jos atostogų, t. y. per papildomas atostogas galės bendrauti tik 3,5 dienas, kai išvykimas per šias atostogas planuojamas 7 dienoms. Taigi, ieškovas teismo nustatytos bendravimo su S. jos atostogų metu tvarkos neteisėtumą, sieja išimtinai su S. papildomomis atostogomis ir jų metu ieškovo planuota kelione (ieškovui ketinant išsivežti vaikus atostogauti, jam neaišku, kaip vykdyti nutartį). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti pirmiausiai dėl to, kad ieškovo planuota kelionė su vaikais buvo numatyta 2014 m. vasario 15-22 dienomis ir bylos nagrinėjimo metu (2014 m. kovo 31 d.) papildomų atostogų bei kelionės faktas jau yra įvykęs, todėl atskirojo skundo argumentas yra netekęs aktualumo (išnyko atskirajame skunde nurodyta aplinkybė). Be to ieškovas, atskirajame skunde nurodydamas apie savo ketinimus nurodytu laikotarpiu vykti atostogauti su vaikais, teismui nepateikė jokių nurodytą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, atsakovė 2014 m. vasario 20 d. atsiliepime į atskirąjį skundą (papildomų atostogų ir išvykimo į Prancūziją laikotarpiu) nurodė, kad visus dokumentus, reikalingus kelionei, yra pateikusi ieškovui ir abu vaikai 10 dienų nepertraukiamai yra su ieškovu, kas leidžia daryti išvadą, kad papildomų atostogų laikotarpiu vaikai nepertraukiamai laiką praleido su tėvu. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys gali susitarti dėl bendravimo tvarkos su vaiku jo atostogų metu, kai vienas iš tėvų siekia išsivežti vaiką į užsienį, ir perskirstyti bendravimo su vaiku dienas, tai patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniu būdu (b. l. 86). Tėvas per visas S. papildomas atostogas bendrauja (nuo 2014-02-14 iki 2014-02-23 bendravo) su dukra, todėl tą laikotarpį, kai papildomu atostogų metu atsakovė negalėjo įgyvendinti savo, kaip mamos, teisės ir pareigos auklėti dukrą, ji kompensuoja Velykų atostogų metu, išvykdama su vaikais atostogauti į užsienį (šių atostogų metu iš esmės sumažindama tėvo bendravimo dienų skaičių ta dalimi, kuria sumažėjo jos bendravimo dienų skaičius S. papildomų atostogų laikotarpiu). Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė bendravimo tvarką tėvams po pusę S. atostogų, aiškiai nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, tokiu būdu siekdamas užtikrinti proporcingą (lygią) tėvų teisę ir pareigą auklėti vaikus.

Pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog 2014 m. vasario 25 d. nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje šalys reiškė prašymą ginčą perduoti teisminei meditacijai, kas reiškia, kad šalys siekia išspręsti ginčą teisminio taikinamojo tarpininkavimo būdu (gali sudaryti taikos sutartį), todėl tikėtina, kad byla iš esmės bus išnagrinėta per įmanomai trumpiausią terminą ir priimtas galutinis sprendimas dėl sūnaus S. G. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais S. ir S. nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta laikina tėvų bendravimo su vaikais tvarka ir jos intensyvumas sudaro galimybę ne tik skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, bet ir galimybę vaikams bendrauti tarpusavyje (kiekvieną savaitgalį abu vaikai būna tai pas ieškovą (nelyginiais penktadieniais), tai pas atsakovę (lyginiais penktadieniais), todėl įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                           Evaldas Burzdikas