LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbuvita“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-215-755/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbuvita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gerbuvita“ pateikė ieškinį atsakovei  akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio statybos trestas“ dėl 182 776,72 Eur skolos priteisimo.

2.       Taip pat prašė areštuoti turtą ieškinio sumai, nes atsakovė nuolat (127 atvejai) dalyvauja teisminiuose ginčuose, 2021 m. rugsėjo mėnesį areštuota jos turto už beveik 10 mln. Eur, ji bausta ekonomine sankcija už draudžiamus konkurencinius veiksmus.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. 

5.       Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė dalyvavo (dalyvauja) teisminiuose procesuose savaime niekaip nepagrindžia jos nesąžiningumo ar ketinimų paslėpti, apsunkintini turimą turtą. Tai, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo areštuota atsakovės turto už beveik 10 milijonų, teismo nuomone, irgi niekaip nerodė nesąžiningų atsakovės ketinimų.

6.       Ekonominės sankcijos už draudžiamus konkurencijos veiksmus pritaikymas teismo įvertintas kaip nesusijęs su šalių ginču, todėl konkrečiame ginče šią aplinkybę laikė teisiškai nereikšminga.

III.       Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė daug įrodymų, kad atsakovė netinkamai vykdė jai tenkančias prievoles, laiku neperdavė objekto statybvietės bei nepagrįstai nutraukė sudarytą sutartį su apeliante. Galiausiai apskritai atsisakė sumokėti apeliantei už atliktus darbus, perduotas medžiagas, taip pažeisdama sudarytos sutarties nuostatas. Šiuo atveju konstatuotina teismo sprendimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo akivaizdi grėsmė, realus pavojus, kad atsakovė ir toliau vengs vykdyti prievoles ir priimtą teismo sprendimą, nes atsakovė nuolatos vengia savo įsipareigojimų.

7.2.       Ieškinio suma (182 776,72 Eur) laikytina didele bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą atsakovės turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę.

7.3.       Taikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeidžiami proporcingumo, ekonomiškumo principai, nes apeliantė prašė tik tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios susijusios su ieškinio dalyku – piniginio reikalavimo užtikrinimo.

7.4.       Pirmosios instancijos teismo nutartis yra faktiškai be motyvų, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

10.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu / nebuvimu.

11.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė galėtų būti nesąžininga ir vengtų vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą.

12.       Kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676- 585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Todėl remiantis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui.

13.       Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

14.       Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovė galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia iš esmės ginčo faktinėmis aplinkybėmis (nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė jai tenkančias prievoles, laiku neperdavė objekto statybvietės, nepagrįstai nutraukė sudarytą sutartį ir atsisakė sumokėti apeliantei už atliktus darbus, perduotas medžiagas ir pan.). Tačiau tokių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą iš esmės, taigi, aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, negali būti pagrindas konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai.

16.       Kartu pažymėtina, kad tai, jog atsakovės turtui taikomas areštas, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ne viena civilinė byla ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu 2020 m. birželio 3 d. atsakovei buvo paskirta ekonominė sankcija už draudžiamus konkurenciją ribojančius susitarimus, nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovės nesąžiningumą šioje byloje ir būtent ieškovės atžvilgiu, siekiant nevykdyti teismo sprendimo ir (ar) apsunkinti jo vykdymą.

17.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos perspektyvos šiuo atveju yra neaktualūs ir patys savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.

18.       Atskirajame skunde keliamas skundžiamos nutarties nepakankamo motyvavimo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018). Tuo atveju, jeigu teismo motyvai nėra išsamūs, šis pažeidimas gali būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

19.       Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamoje nutartyje yra pateikti motyvai, dėl kurių teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vien tai, kad, apeliantės vertinimu, skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis nėra pakankamai išsami, nėra pagrindas pripažinti, kad teismo nutartis apskritai nėra motyvuota, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

20.       Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.

21.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė