Civilinė byla Nr. e2-3045-656/2020
Teisminio proceso Nr.2-55-3-00525-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.7.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės ALCODIS S.A prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ukrainos Respublikos įmonei TOV „AGAT-A“ iki ieškinio arbitražo teisme pareiškimo dienos,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos teisme gautas Belgijos Karalystės įmonės ALCODIS S.A prašymas iki ieškinio arbitražo teisme pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ne mažesnei nei 577 954,80 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir aštuonias dešimt centų) sumai atsakovei - TOV „AGAT-A“ (duomenys neskelbtini) - priklausantį turtą tokiu eiliškumu: visų pirma, areštuoti atsakovės - TOV „AGAT-A“ - nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvoje, kilnojamuosius daiktus, turtines teises, vertybinius popierius, obligacijas ir kitą turtą (iš jų ir bendrą su kitais asmenimis), priklausantį TOV „AGAT-A“ ir esantį pas TOV „AGAT-A“ ir/ar trečiuosius asmenis, antra, šio turto nesant ar nepakankant, – areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę - TOV „AGAT-A“, TOV „AGAT-A“ kasos knygoje ar Lietuvos kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant TOV „AGAT-A“ šiuo turtu disponuoti, atitinkamus draudimus registruojant viešuosiuose registruose, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, bet iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsakovei - TOV „AGAT-A“ - (i) atsiskaityti su ieškove - ALCODIS SA - ir (ii) atlikti privalomųjų įmokų mokėjimą į valstybės, savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus.
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 27 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis turi teisė prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo, nepriklausomai kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai (KAĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Šių nuostatų tikslas – išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, privalo nurodyti priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, taip pat pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja reikalavimą atsakovei kildina iš pareiškėjos ir atsakovės 2020-01-09 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. A08609 (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėja įsipareigojo įsigyti iš atsakovės 4 000 tonų bioetanolio, pagaminto iš cukrinių runkelių atliekų. Pareiškėjos tvirtinimu, Sutarties 4 punkte šalys numatė, kad pareiškėja atsiskaitys už prekes, sumokėdama avansą, o sumokėto avanso suma vėliau bus perskaičiuojama pagal Sutartyje įtvirtintinas nuostatas ir taip bus nustatoma galutinė pardavimo kaina, dėl ko gali susidaryti arba primokėtina suma, arba grąžintina permokos suma. Mokėtino avanso suma apskaičiuojama pagal preliminarią kainą, kuri nustatoma pagal išvestinių finansinių priemonių biržos „CME“ skelbiamą etanolio ateities sandorių kainą. Tokiu būdu apskaičiuota preliminari produkcijos kaina nurodoma atsakovės išrašomose avansinėse sąskaitose. Pareiškėjos tvirtinimu, pagal Sutartį atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovei 577 954,80 Eur dydžio permoką.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Sutarties 12 punkte įtvirtinta arbitražine išlyga, pagal kurią iš Sutarties kylantys ginčai nagrinėtini Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražo teisme Paryžiuje.
KAĮ 20 straipsnis nustato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, bet kurios iš šalių prašymu arbitražo teismas, pranešęs kitoms šalims, gali nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas – užtikrinti, kad šalies reikalavimai bus įvykdyti, taip pat užtikrinti įrodymus.
Taigi šalims yra numatyta teisė reikšti prašymus arbitražiniame teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip jau minėta, tokio prašymo pateikimas iki ieškinio pareiškimo yra kaip išimtis iš taisyklės.
Šiuo atveju ieškovė patvirtino, kad jos teisė reikalauti iš atsakovės permokos atsirado 2020-04-07. Į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji kreipėsi 2020-04-08, t.y. sekančią dieną po reikalavimo teisės atsiradimo.
Pareiškėja nurodė, kad objektyviai per trumpą laiką nuo pareiškėjai reikalavimo atsiradimo dienos neturėjo galimybės parengti ieškinio ir jį pateikti arbitražo teismui. Jos tvirtinimu, siekdama realaus savo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, pirmiausia kreipiasi į Lietuvos teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, atsakovei turint informaciją apie pradėtą arbitražo bylą, yra didžiulė grėsmė, kad atsakovė imsis veiksmų, dėl ko neliks Lietuvos Respublikoje, o tuo pačiu ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jokio realaus atsakovės turto, iš kurio pareiškėja galėtų vykdyti išieškojimą.
Kaip jau minėta, CPK 144 straipsnio dalyje yra įtvirtintos dvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Iš pareiškėjos prašymo turinio spręstina, kad ieškinys arbitražo teismui būtų dėl 577 954,80 Eur sumos pritesimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus rašytinius duomenis, daro išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus duomenis prima facie galėtų būti pagrįstas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vienu iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti šalies pateikiami konkretūs ar daugiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, siekiant atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma). Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018).
Pareiškėja atsakovės galimai nesąžiningus veiksmus sieja su atsakovės pozicijos vykdant Sutartį keitimu. Nurodė, kad šiuo metu atsakovė išreiškė atvirą atsisakymą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nepaisant to, kad pačios sutartinės prievolės ji neginčija. Šias aplinkybes pareiškėja siekia įrodyti pateikiant šalių susirašinėjimą.
Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti atsakovės nesąžiningus veiksmus. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovė rašytiniuose duomenyse išdėsčiusi abejones dėl pačios Sutarties sąlygų tinkamumo. Tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad atsakovė siektų savo turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti galimą teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja nepagrindė esant CPK 147 straipsnio 3 dalyje bei CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl jos prašymas netenkintinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi, teismas
n u t a r i a:
Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Grąžinti pareiškėjai jos Vilniaus apygardos teismui sumokėtą 300 Eur užstatą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Ignotas