Civilinė byla Nr. e2-109-1134/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08434-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovui P. A., jo atstovui advokatui Gediminui Bulotui,

atsakovei D. V., jos atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus atstovui advokatui Marijui Sakalauskui,

trečiajam asmeniui notarei D. S.,

liudytojams A. U., B. K., B. D. B., T. J., V. S.,

teismo ekspertams Vaivai Martinkienei, Mantui Juodakiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus G. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų notarė D. S.,

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas P. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarytus asmeninius testamentus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi, negaliojančiais; pripažinti V. Č. 2022-02-11 sudarytą ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. patvirtintą testamentą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojančiu.

2.       Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyveno VšĮ (duomenys neskelbtini) globos namuose (duomenys neskelbtini). Ji buvo našlė, vaikų neturėjo. V. Č. buvo prastos sveikatos ir fizinės būklės, nuolat buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose. Nuo 2021-12-23 iki 2022-01-21 ji buvo gydoma dėl Covid-19 sukeltos pneumonijos VšĮ (duomenys neskelbtini), o vėliau - nuo 2022-01- iki 2022-06-07 – buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini). V. Č. paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu rūpinosi ir ją atstovavo jos sūnėnas ieškovas P. A., kuriam V. Č. buvo 2022-02-11 išdavusi įgaliojimą. Ieškovas rūpinosi V. Č. visais jos reikalais, tame tarpe ir turto priežiūra bei jos laidotuvėmis. V. Č. buvo surašiusi testamentus 2010-01-25 ir 2022-02-11 ieškovo naudai. 2010-01-25 testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnėnams G. Š. ir P. A., o 2022-02-11 testamentu savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Ieškovo teigimu, V. Č. fizinė būklė ir sveikata 2022 metais būnant (duomenys neskelbtini) ligoninėje palaipsniui blogėjo, ji sunkiai galėjo save aptarnauti. Todėl ieškovas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jos būklės įvertinimo ir specialiųjų poreikių nustatymo, o po to į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl jos apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) globos namuose. V. Č. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2022-03-15 sprendimu Nr.STS-1417 buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022-02-28 iki 2023-02-27, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyriaus 2022-03-15 sprendimu Nr.STS-1418 buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis nuo 2022-02-28 iki 2023-02-27. Po V. Č. mirties ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarei R. D. pareiškimą apie V. Č. palikimo priėmimą pagal jos 2022-02-11 testamentą. Notarė R. D. (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą ieškovui apie palikimo priėmimą. Atsakovė D. V. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninių testamentų patvirtinimo, su kuriuo buvo pateikti ir du ranka surašyti testamentai. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2YT-2038-1089/2023 2023-03-20 nutartimi patvirtino V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninius testamentus. Taigi, teismui patvirtinus V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninius testamentus jie įgijo oficialių testamentų statusą. Ieškovas mano, kad V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarydama asmeninius testamentus dėl savo fizinės ir psichinės būsenos neveikė laisva valia ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, jų padarinių, nevaldė savo veiksmų, t. y. buvo neveiksni. Dėl to tokie testamentai negali būti laikomi galiojančiais ir teisėtais. Iš medicininių dokumentų matyti, jog V. Č. buvo diagnozuota sunki liga – demencija, tiek dar prieš ją patalpinant į (duomenys neskelbtini) globos namus, t. y. iki birželio 20 ir 22 dienų, tiek ir po šių datų. Testatorės veiksmų neadekvatumą, dezorientaciją parodo ir tas faktas, kad V. Č. po pirmojo - 2022-06-20 testamento surašė kitą - 2022-06-22 testamentą, kuriam sudaryti nebuvo jokio būtinumo. Teismo eksperto psichiatro dr. K. D. surašytoje 2023-04-06 specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog V. Č. 2022 m. birželio mėn. 20 d. ir 2022 m. birželio mėn. 22 d. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir turėjo sunkių kognityvinių sutrikimų; V. Č., sudarant 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ieškovo teigimu, visa tai patvirtina, jog teismo pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeniniai testamentai buvo sudaryti ne tik esant nebūdingoms tokiam sandoriui aplinkybėms - ji sunkiai sirgo psichine liga, buvo apgyvendinta socialinės globos namuose, kuriuose buvo konstatuotas jai būtinas specialusis nuolatinės slaugos ir didelių specialiųjų poreikių lygis, psichikos sutrikimai, bet ir jai nesuvokiant, nesuprantant savo veiksmų, nesugebant jų valdyti. V. Č., surašydama teismui pateiktus testamentus, negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų valdyti. Tad tokie jos testamentai neatitinka CK 5.15 straipsnio 2 dalies, 5.16 straipsnio, 5.18 straipsnio 1 dalies ir 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvių normų reikalavimų dėl testatoriaus valios ir veiksnumo, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais.

3.       Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieškovas taip pat reiškia ir reikalavimą pripažinti galiojančiu V. Č. 2022-02-11 testamentą sudarytą P. A. naudai, kurį patvirtino Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė D. S.. 2022-02-11 testamentas buvo V. Č. sudarytas nesant jos valios ir veiksnumo trūkumų, nes 2022 m. vasario mėn. 11 d. V. Č. dar nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų, numatyti jų pasekmes. Jos būklė pradėjo ženkliai blogėti vėliau po šio testamento sudarymo. Be to, šio testamento sudarymo metu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., tvirtinusi šį testamentą, įsitikino testatorės veiksnumu ir apie tai padarė atitinkamą prierašą pačiame testamente.

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas pilna apimtimi.

5.       Atsakovė nurodo, kad V. Č. ir ieškovės motina Z. I. K. buvo jaunystės draugės, jos kartu studijavo ir nuo studijų laiku bendravo. Mirus V. Č. vyrui ji gyveno viena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji buvo vieniša, silpnos sveikatos, neįgali, dažnai sirgdavo. Ieškovė ir jos motina Z. I. K. su ja palaikė artimus santykius, nuolat su ja bendravo ir visokeriopai padėjo V. Č. kai jai reikėjo pagalbos buityje, eidavo pas gydytojus išrašyti jai vaistų, lydėjo ją visur, mokėjo visus buto komunalinius ir kitus mokesčius, tvarkė jos kompensacijas už buto šildymą, lankė, kai ji gulėjo ligoninėse, aprūpino ją neįgaliųjų judėjimo, slaugos priemonėmis. 2018 m. gegužės 29 d. oficialiuoju testamentu V. Č. visą jai priklausantį turtą paliko ieškovės motinai Z. I. K., o jai mirus prieš atsirandant palikimui arba nepriėmus palikimo ieškovei D. V.. V. Č. 2018 m. lapkričio 27 d. išdavė ieškovės motinai notarinį įgaliojimą, kuriuo pagrindu ieškovės motina ir ieškovė ją atstovavo įvairiuose įstaigose, įmonėse, organizacijose bei atliko jos vardu kitus veiksmus. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022m. birželio 22 d. V. Č. sudarė asmeninius testamentus, kuriais jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei D. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT- 2038-1089/2023 buvo patvirtinti V. Č. birželio 20 d. ir 2022m. birželio 22 d. asmeniniai testamentai. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirtas rašysenos ekspertinis tyrimas. Ekspertinį tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, kurie 2023m. vasario 1d. ekspertizės akte suformulavo vienareikšmiškas išvadas, kad 2022 m. birželio 20 d. ir 2022m. birželio 22 d. testamentų tekstą parašė V. Č., ji taip pat pasirašė testamentus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4d. nutartimi šią pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistą.

6.       Atsakovės vertinimu, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pateiktose stacionaro epikrizių kopijose atlikti įrašai patvirtina, kad V. Č. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydyta nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. kovo 31 d.; atvykus į ligoninę V. Č. blogai orientavosi laike, savyje, vietoje. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2022 m. vasario 17 d. medicinos dokumentų išraše, parengtame gydytojo psichiatro, nurodyta, kad V. Č. vyrauja atminties nusilpimas, išnykusios kognityvinės ir vykdomosios funkcijos, ji prasmingam kontaktui nepasiekiama. Nepaisant šių duomenų, 2022 m. vasario 11 d. notarine tvarka – notarui įsitikinus V. Č. galimybėmis išreikšti sąmoningą valią, patvirtintas tiek V. Č. oficialusis testamentas, tiek įgaliojimas. Nesant pakankamai reikšmingo atotrūkio tarp duomenų apie V. Č. sveikatos būklę 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. birželio 22 d., negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog V. Č. sveikatos būklė tiek pasikeitė ir pablogėjo, kad ji jau asmeninių testamentų surašymo metu dėl savo sveikatos būklės nebegalėjo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

7.       Atsakovė mano, kad ieškovo pateikta VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2023-04-06 specialisto išvada Nr. S5-2023 nepatvirtina, kad V. Č. asmeninių testamentų surašymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo jų surašymo metu suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi šis tyrimas buvo atliktas ieškovo atstovo advokato Gedimino Bulotos užsakymu ir specialistui tyrimui nebuvo pateikta visa V. Č. medicininė dokumentacija, kurioje yra reikšmingi duomenys, susiję su testatorės sveikatos būkle, dėl ko šia išvada remtis nėra pagrindo.

8.       Pastebi, jog neatitinka tikrovės ieškovo teiginiai, jog jis V. Č. paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu rūpinosi. Velione nuolat rūpinosi ieškovė ir jos motina. Velionės viso gyvenimo didžiausia baimė buvo patekti į globos namus. Tačiau po to, kai velionė ieškovo naudai sudarė 2022 m. vasario 11 d. testamentą ir įgaliojimą, jis 2022-04-05 pateikė prašymą dėl jos patalpinimo į (duomenys neskelbtini) globos namus bei nurodė, kad dėl savo užimtumo negali ja pasirūpinti ir prižiūrėti ir jos nebelankė, nors iki to laiko važinėjo kasdien. Velionė susisiekdavo su ieškove ir sakydavo ką jai atvežti (baltinius, maistą, pinigus, apklotą, šiltas kojines). Ieškovas taip pat prašydavo ieškovės atnešti, perduoti V. Č. vaistus, drabužius ir t.t., todėl velionė jautėsi įskaudinta dėl tokio ieškovo elgesio ir matomai dėl to ir surašė asmeninius testamentus, kuriais savo butą paliko atsakovei. Tuo labiau, kad testatorė jau buvo sudariusi anksčiau testamentą atsakovės motinos ir atsakovės naudai, jas pažinojo, su jomis artimai bendravo, jomis pasitikėjo. Kita vertus, ieškovas pradėjo abejoti V. Č. sąmoningumu tik po to, kai jam tapo žinoma apie asmeninių testamentų sudarymą kito asmens naudai ir kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl asmeninių testamentų patvirtinimo. Atsakovės teigimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti V. Č. sudarytus asmeninius testamentus negaliojančiais 1.89 straipsnio pagrindu, dėl ko prašo ieškinį šioje dalyje atmesti.

9.       Dėl 2022-02-11 testamento galiojimo nurodo, jog ieškovas prašydamas pripažinti šį testamentą galiojančiu nepateikė jo giminystės ryšį įrodančių dokumentų su velione V. Č.. Pažymėjo, jog atsakovė jokios įtakos ar veiksmų sudarant V. Č. 2022-02-11 oficialų testamentą nedarė ir neatliko ir jo sudarymo aplinkybės atsakovei nėra žinomos. Nors ieškovas ieškinyje akcentuoja buvus blogą V. Č. sveikatos būklę iki jos asmeninių testamentų sudarymo ir vėliau, tačiau pasak ieškovo, 2022-02-11 oficialaus testamento sudarymo metu ji pagal jos sveikatos būklę dar suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo jos valdyti. Tuo metu, ieškovui nekilo jokios abejonės dėl psichinės V. Č. būsenos, nors pasak ieškovo, jis ją nuolat lankė ir ja rūpinosi. Todėl atsakovė mano, kad V. Č. sveikatos būklė ir jos gebėjimas valdyti savo veiksmus ir priimti adekvačius sprendimus turi būti įvertinta ne tik jos asmeninių testamentų sudarymo metu, t. y. 2022-06-20 ir 2022-06-22, bet ir 2022-02-11 oficialaus testamento sudarymo metu.

10.       Trečiasis asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį visa apimtimi. Trečiojo asmens teigimu, V. Č., surašydama teismui pateiktus testamentus, negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų valdyti. Tad tokie jos testamentai neatitinka CK 5.15 straipsnio 2 dalies, 5.16 straipsnio, 5.18 straipsnio 1 dalies ir 5.30 straipsnio 1 dalies imperatyvių normų reikalavimų dėl testatoriaus valios ir veiksnumo, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais.

11.       Trečiasis asmuo notarė D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12.       2029 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtas pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

13.       Teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame nurodė, jog po V. Č. gydymo dėl Covid-19 sukeltos pneumonijos VšĮ (duomenys neskelbtini), ji iki 2022-06-07 buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jai būnant šioje ligoninėje jos sveikatos būklė palaipsniui blogėjo. Jos sveikatos būklės blogėjimą gali paliudyti ją gydę ir prižiūrėję asmenys. Ieškovo nuomone, visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog nėra jokio atotrūkio tarp jos sveikatos būklės 2022-02-11 ir 2022 m. birželio 20 ir 22 dienomis. Jos fizinės ir psichinės būklės blogėjimą (duomenys neskelbtini) globos namuose patvirtina pateikti dokumentai, kaip antai, psichologinės adaptacijos įvertinimas darytas po 3 dienų bei po 10 dienų po patalpinimo į globos namus bei į bylą pateikti medicininiai dokumentai. Tad atotrūkis tarp V. Č. sveikatos būklės 2022-02-11 ir 2022 birželio 20 d. ir 22 d. yra užfiksuotas dokumentuose bei gali būti patvirtintas liudytojų parodymais. 2022-02-11 testamentas buvo V. Č. sudarytas dar nesant jos valios ir veiksnumo trūkumų, nes 2022 m. vasario mėn. 11 d. V. Č. dar nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų, numatyti jų pasekmes. Jos būklė pradėjo ženkliai blogėti vėliau po šio testamento sudarymo. Jos psichinės sveikatos būsena 2022 m. birželio mėn. 20 ir 22 dienomis buvo žymiai blogesnė nei 2022-02-11. Dėl to neteisingi atsakovės teiginiai, jog nėra pakankamai reikšmingo atotrūkio tarp V. Č. sveikatos būklės 2022-02-11 bei 2022 m. birželio mėn. 20 ir 22 dienomis ir dėl to, negalima teigti, jog ji asmeninių testamentų surašymo metu dėl savo sveikatos būklės nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

14.       Ieškovo teigimu, nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, jog pateikta VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2023-04-06 specialisto išvada nepatvirtina, kad V. Č. asmeninių testamentų surašymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo jų surašymo metu suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Priešingai, joje argumentuotai ir pagrįstai nurodoma, kodėl asmeninių testamentų surašymo metu V. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tai, kad tokią išvadą specialistas pateikė advokato Gedimino Buloto prašymu, ar šiam specialistui nebuvo pateikta visa V. Č. medicininė dokumentacija nepaneigia pačios specialisto išvados. Šiam specialistui pakako pateiktų dokumentų savo išvadai padaryti ir pagrįsti. Kitų pagrįstų ir objektyvių argumentų dėl šios specialisto išvados nepagrįstumo atsakovė nepateikė, todėl ši specialisto išvada nenuneigta.

15.       Atsiliepime nepagrįstai teigiama ir tai, jog neatitinka tikrovės ieškovo teiginiai, kad jis rūpinosi V. Č. paskutiniu gyvenimo laikotarpiu. Velione, pasak atsakovės, nuolat rūpinosi ji ir jos motina Z. K.. Ieškovas pažymėjo, jog iki V. Č. susirgimo Covid-19 ja rūpinosi atsakovė bei jos motina. Tačiau po V. Č. gydymo dėl Covid-19 sukeltos pneumonijos VšĮ (duomenys neskelbtini), atsakovė bei jos motina tuo metu atsisakė rūpintis V. Č. motyvuodamos tuo, kad jai būtina nuolatinė slauga namuose, o jos tam neturi galimybių. Dėl to ji buvo perkelta gydyti į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tada V. Č. paprašė ieškovo rūpintis ja ir jos turtu. 2022 m. vasario mėn. ieškovas V. Č. paliepimu nuvažiavo į jos butą, kuriame atsakovė ir jos motina jos perdavė jam V. Č. buto raktus, dokumentus bei banko sąskaitos dokumentus, grynuosius pinigus bei šuniuką. Ieškovas veikdamas pagal 2022-02-11 įgaliojimą, pradėjo spręsti visus klausimus susijusius su V. Č. bei jos turtu. Kadangi V. Č. galėjo būti slaugoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ribotą laiką, o ieškovas neturėjo galimybės gyventi kartu su V. Č., jis ėmėsi rūpintis jos apgyvendinimu globos namuose, kurie buvo parinkti pagal jos pageidavimą. Taigi būtent ieškovas 2022 metais rūpinosi mirusiąja bei jos reikalais.

16.       Pastebi, jog atsakovė nenurodė nieko apie V. Č. asmeninių testamentų sudarymo aplinkybes, kurios yra labai neaiškios, painios, keistos ir įtartinos. Atsakovė pripažino, jog asmeninius testamentus testatorė rašė pati, savo ranka, būnant prie jos atsakovei ir jai atidavė. Tačiau kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) globos namų 2023-01-19 rašte Nr.S-33 pateiktos informacijos pas V. Č. jokie asmenys, tame tarpe ir atsakovė D. V., 2022-06-20 net nesilankė. Atsakovė pagal tuos pačius (duomenys neskelbtini) globos namų duomenis lankėsi pas V. Č. 2022-06-22 tik nuo 12:05 iki 12:55. Tad pagrįstai keliami klausimai, ar 2022-06-20 testamentas galėjo būti surašytas jame nurodytą dieną, ar jis išreiškė tikrąją testatorės valią, ar jis galėjo būti atsakovei tą dieną perduotas ir kt. Be to, tos dienos testamente prierašo po parašu teksto rašysena skiriasi nuo pačio teksto rašysenos, ji labiau panaši į kitos dienos – birželio 22 d. testamento rašyseną. Atsakovė pas V. Č. 2022-06-22 buvo tik 50 minučių, todėl abejotina, ar per tokį trumpą laiką V. Č. sugebėjo savarankiškai surašyti asmeninį testamentą. Kita vertus, kokia buvo prasmė jai rašyti šį antrą testamentą. Į šiuos klausimus atsakovė nesugebėjo atsakyti teismo posėdyje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl asmeninių testamentų patvirtinimo. Todėl yra pagrįstų abejonių, ar atsakovė būdama su V. Č., priešingai šios valiai ir vidiniam įsitikinimui, neįtakojo jos veiksmų surašyti testamentus, kurių ši nesuprato.

17.       Atsakovė teismui pateiktame triplike prašė nutraukti bylos nagrinėjimą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pažymėjo, jog įstatymas aiškiai apibrėžia, subjektų, kurie turi teisę kreiptis dėl testamento nuginčijimo ratą. Ieškovo teigimu, jis yra testatorės V. Č. sūnėnas, jos brolio B. Š. sūnus ir tai pasak ieškovo, patvirtina jo gimimo liudijime padarytas neteisingas įrašas apie jo tėvą bei jo kreipimasis į UAB „Diagnostikos laboratoriją“ dėl DNR tyrimo atlikimo, siekiant nustatyti jo giminystės ryšį su testatore. Tačiau pagal CK 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, jog testatorės brolis B. Š. nėra jo tėvas, o tai reiškia, jog ieškovą su testatore V. Č. nesieja giminystės ryšiai ir ieškovas nėra įpėdinis pagal įstatymą, nei įpėdinis pagal 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus. Be to, ieškovas, net ir tenkinus jo ieškinį pagal CK 1.89 straipsnį, negalėtų tapti įpėdiniu pagal 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus. Vadinasi, ieškovas, reikšdamas ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu, negali būti laikomas galimu įpėdiniu pagal 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus, kuris paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, jis taip pat nėra galimas įpėdinis pagal įstatymą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovas neturi procesinio teisnumo reikšti ieškinį ir jo ieškinys negalėtų sukelti jo siekiamų materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovas nėra potencialus įpėdinis, galintis pretenduoti į testatorės turtą po testamentų nuginčijimo, bei atitinkamai neturi teisės ginčyti tokių testamentų.

19.       Trečiasis asmuo G. Š. pateikė teismui savarankišką reikalavimą (ieškinį), kuriuo prašo pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarytus asmeninius testamentus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi, negaliojančiais.

20.       Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninius testamentus sudarė dėl savo valios trūkumų, negalėdama autentiškai ją išreikšti, nesuprasdama savo veiksmų reikšmės bei negalėdama jų valdyti. V. Č. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), dar iki 2022-06-20 ir 2022-06-22 ginčo testamentų sudarymo, taip pat, po šių testamentų sudarymo. Tai tik pagrindžia, kad V. Č. turėjo valios sutrikimų, minėtų testamentų sudarymo metu. Testatorės veiksmų neadekvatumą parodo ir tas faktas, kad V. Č. po pirmojo - 2022-06-20 testamento surašė kitą - 2022- 06-22 testamentą, kuris iš esmės savo turiniu analogiškas pirmajam. Į bylą yra pateikta teismo eksperto psichiatro dr. K. D. surašyta 2023-04-06 specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V. Č. 2022 m. birželio mėn. 20 d. ir 2022 m. birželio mėn. 22 d. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir turėjo sunkių kognityvinių sutrikimų; V. Č., sudarant 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus, dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Visos aukščiau minėtos aplinkybės ir įrodymai pagrindžia, jog V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeniniai testamentai buvo sudaryti esant nebūdingoms tokiam sandoriui aplinkybėms: ji sirgo psichine liga, buvo apgyvendinta socialinės globos namuose, kuriuose buvo konstatuotas jai būtinas specialusis nuolatinės slaugos ir didelių specialiųjų poreikių lygis, psichikos sutrikimai, jai nesuvokiant, nesuprantant savo veiksmų, nesugebant jų valdyti. V. Č., surašydama teismui pateiktus testamentus, negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokie jos testamentai neatitinka CK 5.15 str. 2 d., 5.16 str., 5.18 str. 1 d. ir 5.30 str. 1 d. imperatyvių normų reikalavimų dėl testatoriaus valios ir veiksnumo, todėl tyri būti pripažinti negaliojančiais.

21.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį), kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. Š. yra mirusiosios V. Č. sūnėnas, t. y. jos brolio B. Š. sūnus. Tuo pačiu paveldint jos turtą jis yra ir penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pagal Civilinio kodekso 5.17 straipsnio 1 dalies normas įpėdiniai pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, turi teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Tad trečiasis asmuo G. Š. turi teisę teikti šioje byloje savarankišką reikalavimą (ieškinį) pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarytus asmeninius testamentus negaliojančiais. Ieškovas sutinka su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pozicija. Savarankiškas reikalavimas grindžiamas civilinėje byloje pateiktais ir esančiais įrodymais. Šie įrodymai įrodo, kad savarankiškas reikalavimas yra pagrįstas bei tenkintinas.

22.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį), kuriuo prašė trečiojo asmens G. Š. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nurodė, jog nors trečiasis asmuo ieškinyje nurodo, kad V. Č. yra ir ieškovo teta, tačiau ieškovą P. A. su velione V. Č. bei trečiuoju asmeniu nesieja jokie giminystės ryšiai, nes ieškovas nėra velionės brolio B. Š. sūnus. Nors ieškovas teigia, jog jis yra testatorės V. Č. sūnėnas, jos brolio B. Š. sūnus ir tai pasak ieškovo, patvirtina jo gimimo liudijime padarytas neteisingas įrašas apie jo tėvą bei jo kreipimasis į UAB „Diagnostikos laboratoriją“ dėl DNR tyrimo atlikimo, siekiant nustatyti jo giminystės ryšį su testatore. Tačiau pagal CK 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, jog testatorės brolis B. Š. nėra jo tėvas, o tai reiškia, jog ieškovą su testatore V. Č. nesieja giminystės ryšiai ir ieškovas nėra įpėdinis pagal įstatymą, nei įpėdinis pagal 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus. Dėl ko, ieškovas, net ir tenkinus jo ieškinį pagal CK 1.89 straipsnį, negalėtų tapti įpėdiniu pagal 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus. Vadinasi, ieškovas, reikšdamas ieškinį CK 1.89 straipsnio pagrindu, negali būti laikomas galimu įpėdiniu pagal 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus, kuris paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, jis taip pat nėra galimas įpėdinis pagal įstatymą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovas neturi procesinio teisnumo reikšti ieškinį ir jo ieškinys negalėtų sukelti jo siekiamų materialiųjų teisinių padarinių. Dėl tos paties priežasties, net ir tenkinus trečiojo asmens ieškinį, priimtas sprendimas neturėtų jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms.

24.       Pažymėjo, jog V. Č. dar 2018 m. gegužės 29 d. oficialiuoju testamentu jai priklausiusį visą turtą buvo palikusi atsakovės motinai Z. I. K., o jai mirus prieš atsirandant palikimui arba nepriėmus palikimo, – atsakovei D. V. bei 2018 m. lapkričio 27 d. išdavė ieškovės motinai notarinį įgaliojimą, kuriuo pagrindu atsakovės motina ir atsakovė ją atstovavo įvairiuose įstaigose, įmonėse, organizacijose bei atliko jos vardu kitus veiksmus. 2022-02-11 oficialiuoju testamentu velionė savo turtą-butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko ieškovui P. A.. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. V. Č. sudarė asmeninius testamentus, kuriais jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei D. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-2038-1089/2023 pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo tenkino ir patvirtino V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus, kuriais ji paliko atsakovei D. V. butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2023-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1088-794/2023 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, kad pateikti tvirtinti asmeniniai testamentai yra rašyti ranka, lietuvių kalba, datuoti atitinkamai 2022 m. birželio 20 d. 2022 m. birželio 22 d., sudaryti iš vieno lapo, kurie pasirašyti testatorės V. Č. vardu. Abejuose testamentuose aiškiai nurodyta, kad jie surašyti V. Č., tuo metu esančios globos namuose, bei nurodytas aiškus patvarkymas (savo noru) jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) po jos mirties palikti D. V.. Trečiasis asmuo nurodo, kad pasak jo V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninius testamentus sudarė dėl savo valios trūkumų, negalėdama autentiškai ją išreikšti, nesuprasdama savo veiksmų reikšmės bei negalėdama jų valdyti bei tokias išvadas daro remdamasis ieškovo pateiktais teismui dokumentais, kurie pasak jo ir pagrindžia tokią trečiojo asmens poziciją. Atsakovė nurodė, jog trečiasis asmuo negali savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio ir pagrįsti jokiais kitais savo dokumentais, ar pastebėjimais, nes su velione V. Č. nebendravo daugiau nei 15 metų, nesidomėjo jos gyvenimu, sveikata, jos nelankė nei sveikos, nei sergančios jokioje gydymo įstaigoje. Tad apie tai, kokios būklės buvo velionė šių asmeninių testamentų surašymo metu ar prieš jų sudarymą, jokių asmeninių žinių neturi. Be to, nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatydama V. Č. pirmojo lygio specialų nuolatinės slaugos poreikį nuo 2022-02-28 iki 2023-02-27, nei nustatydama 2022-03-15 sprendimu Nr. STS-1418 ,,Dėl V. Č. didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo“, nei vėliau konsultuojant ją UAB „Integralios medicinos centras“ Psichikos sveikatos centre psichiatrų nebuvo siūlyta ieškovui ar Vilniaus miesto socialinės globos skyriui inicijuoti procesą dėl neveiksnumo nustatymo V. Č., globos jai nustatymo ir jos globėjo paskyrimo. Priešingai, buvo ieškovo atliekami veiksmai jos išduoto jam notarinio įgaliojimo pagrindu (išnuomotas jos butas, gaunama jos pensija ir t.t.). Tuo metu nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neabejojo jos psichine sveikata, bei veiksnumu, o abejoti jos veiksnumu pradėjo tik po jos mirties, teisminio nagrinėjimo metu. Pats trečiasis asmuo nematė ir nežino kokia buvo velionės sveikatos būklės prieš jos apgyvendinimą socialinės globos namuose, nei prieš šių testamentų sudarymą, nei testamentų sudarymo metu, nes jos nelankė ir ja nesirūpino. Velionės buvo tokia valia, surašyti ne vieną, o du testamentus ir atsakovė jokios įtakos velionei dėl to nedarė. Atliktos rašysenos ekspertizės išvados patvirtino, jog abu testamentus surašė velionė savo ranka. Asmeniniuose testamentuose V. Č. neišreiškė neįprastos valios, nes V. Č. dar 2018 m. gegužės 29 d. oficialiuoju testamentu jai priklausiusį visą turtą buvo palikusi Z. I. K., o jai mirus prieš atsirandant palikimui arba nepriėmus palikimo, – atsakovei D. V.. Atsakovė ir jos motina velione daug metų rūpinosi, ją lankė ligoninėje, slaugos namuose. Velionė daug metų palaikė artimus santykius su atsakovės motina ir atsakove.

25.       Atsakovės teigimu, trečiojo asmens akcentuojamos velionės sveikatos problemos jau buvo kai buvo 2022m. vasario 11 d. patvirtintas V. Č. oficialusis testamentas ir išduotas tą pačią dieną ieškovui notarinis jos įgaliojimas. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pateiktose stacionaro epikrizių kopijose atlikti įrašai patvirtina, kad V. Č. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydyta nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. kovo 31 d.; atvykus į ligoninę V. Č. blogai orientavosi laike, savyje, vietoje. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2022 m. vasario 17 d. medicinos dokumentų išraše, parengtame gydytojo psichiatro, nurodyta, kad V. Č. vyrauja atminties nusilpimas, išnykusios kognityvinės ir vykdomosios funkcijos, ji prasmingam kontaktui nepasiekiama. Nepaisant šių duomenų, 2022 m. vasario 11 d. notarine tvarka – notarui įsitikinus V. Č. galimybėmis išreikšti sąmoningą valią, patvirtintas tiek V. Č. oficialusis testamentas, tiek įgaliojimas. Medicinos dokumentai patvirtina, jog velionės būklė po gydymo ligoninėje buvo pagerėjusi. Nesant pakankamai reikšmingo atotrūkio tarp duomenų apie V. Č. sveikatos būklę 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. birželio 22 d., negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog V. Č. sveikatos būklė tiek pasikeitė ir pablogėjo, kad ji jau asmeninių testamentų surašymo metu dėl savo sveikatos būklės nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

26.       Atsakovės nuomone, ieškovo pateikta VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2023-04-06 specialisto išvada nepatvirtina, kad V. Č. asmeninių testamentų surašymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo jų surašymo metu suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šis tyrimas buvo paskirtas ne teismo, o atliktas ieškovo atstovo užsakymu, po Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, kurio teismo priimtas sprendimas netenkino, bei specialistui tyrimui nebuvo pateikti visi velionės medicinos dokumentai susiję su testatorės sveikatos būkle bei civilinė byla, kurioje buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir pateiktos teismui ekspertizės išvados, dėl ko šia išvada remtis nėra pagrindo.

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18019-1093/2023, pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2- 12356-1228/2025 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š. yra ieškovo P. A., tėvas, o ieškovas P. A. yra B. Š. vaikas. Minėto sprendimo pagrindu buvo išduotas P. A. gimimo įrašas, kuriame nurodyta, jog P. A. tėvas yra B. Š..

29.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizę atliko ekspertai V. Martinkienė ir M. Juodakys, jų parengtas Ekspertizės aktas Nr. 82TPK-3/2026 į bylą pateiktas 2026 m. vasario 5 d.

30.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį), tenkinti. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

31.       Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė advokatė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį), atmesti. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

32.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus G. Š. atstovas advokatas palaikė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį), tenkinti. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

33.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. S. paaiškino, jog 2022-02-11 testamento sudarymas nebuvo niekuo išskirtinis. Notarė atvyko į ligoninę pas testatorę, kuri išreiškė savo valią. Testatorė išreiškė valią, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini) palieka P. A., sudarant testamentą buvo nurodytas testatorė asmens kodas, ji savo ranka pasirašė. Tvirtinant testamentą nieko keisto nepasirodė.

34.       Teismo ekspertai Vaiva Martinkienė ir Mantas Juodakys teismo posėdžių metu paaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Jų paaiškinimai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

35.       Liudytojai A. U., B. K., B. D. B., T. J., ir V. S. teismo posėdžio metu paaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojų parodymai fiksuoti teismo posėdžio protokoluose.

Teismas

konstatuoja:

Ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankiškas reikalavimas (ieškinys) tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Byloje nustatyta, kad testatorė V. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji V. Č. buvo sudariusi tris oficialiuosius testamentus ir du asmeninius testamentus. 2010-01-25 testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Vilniaus miesto 44-jo notaro biuro notarė I. D., testatorė vis turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, paliko sūnėnams ieškovui P. A. ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus G. Š.. 2018 m. gegužės 29 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K., visą turtą paliko atsakovės motinai Z. I. K., o jai mirus prieš atsirandant palikimui arba nepriėmus palikimo – atsakovei D. V.. 2022-02-11 testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė D. S., testatorė savo turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui P. A.. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022m. birželio 22 d. V. Č. sudarė asmeninius testamentus, kuriais jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei D. V..

37.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2YT-2038-1089/2023 atsakovės D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo tenkino ir patvirtino V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus, kuriais ji paliko atsakovei D. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

38.       Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą 2023-05-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1088-794/2023, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą

39.       Ieškovas byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišku reikalavimu (ieškiniu), prašo pripažinti V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarytus asmeninius testamentus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi, negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.89 straipsnį, t. y. kaip sudarytus asmens, dėl psichikos sveikatos sutrikimų negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės.

40.       Taigi byloje kilo ginčas dėl testatorės V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudarytų asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytų testatorei nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

41.       CK

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

43.       Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

44.       Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

Dėl 2022-06-20 ir 2022-06-02 asmeninių testamentu pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu

45.       Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

46.       Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

47.       Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei per įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

49.       Kadangi mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbiama, tai testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018, 30 punktas).

50.       Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

51.       Teismas pažymi, kad kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.

52.       Pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, tenka asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012), t. y. nagrinėjamu atveju ieškovui ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus.

53.       Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

54.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad testatorė ginčijamų asmeninių testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje.

55.       Sprendžiant dėl asmens būsenos sudarant sandorį, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

56.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ją atliko du 1-os kategorijos didelį darbo stažą turintys psichiatrai ekspertai: V. Martinkienė (23 metų ekspertinio darbo stažas) ir M. Juodakys (10 metų ekspertinio darbo stažas). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte teismo ekspertai psichiatrai, atlikę tyrimą, priėjo prie išvados, kad V. Č. 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. testamentų surašymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimus – (duomenys neskelbtini) dėl kurios buvo žymiai sutrikusios jos pažintinės funkcijos – gebėjimas priimti ir suvokti teikiamą informaciją, ją kritiškai įvertinti ir apmąstyti, pilnai suvokti savo būklę, situaciją ir aplinkybes, padaryti racionalius ir visapusiškai įvertintus sprendimus, t. y. išreikšti tikrąją savo valią; dėl turėto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo V. Č. 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. testamentų surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; dėl turėto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo V. Č. 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. testamentų surašymo metu buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų slaugos ir pagalbos, buvo žymiai sutrikusios pažintinės veiklos ir patyrė socialinės izoliacijos aplinkybes, dėl ko susidaro visos prielaidos įtakos padarymui.

57.       Pažymėtina, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

58.       Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

59.       Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

60.       Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

61.       Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

62.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ekspertų išvada yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Šią išvadą vertinant ir medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad medicininių duomenų pakako, kad būtų galima spręsti dėl išvados. Pažymėtina, kad šiame ginče yra svarbiausia nustatyti testatorės psichinę būklę, buvusią testamentų sudarymo metu – 2022-06-20 – 2022-06-22, šis laikotarpis ir patenka į ekspertizės akto, kuriuo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu V. Č. sudarydama ginčijamus sandorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromų sandorių pasekmių, apimtį. Ekspertai atsakė į visus teismo užduotus klausimus, tyrimui pakako duomenų duoti tokią išvadą, todėl ekspertai pateikė kategorišką, o ne prielaidomis paremtą išvadą.

63.       Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad V. Č. eilę metų sirgo lėtinėmis kraujagyslių aterosklerozės sąlygotomis ligomis: (duomenys neskelbtini). Santaros klinikose 2021-12-23 - 2022-01-21, jai buvo atlikta galvos KT, kurioje rasti buvusio smegenų infarkto sukeltas senas smegenų audinio sunykimo židinys, bei lėtinės smegenų išemijos sąlygoti smegenų baltosios medžiagos struktūriniai pakitimai. V. Č. pateko į (duomenys neskelbtini) dėl labai sunkios būklės - (duomenys neskelbtini). Po šio sunkaus sveikatos sutrikimo V. Č. išliko orientacijos sutrikimai, apsunkintas bendravimas ir pilnai sutrikusi savitvarka, diagnozuotos persirgto smegenų infarkto pasekmės, encefalopatija ir kitos smegenų kraujagyslių ligos. Santaros klinikos psichiatras nustatė žymius pažintinės veiklos sutrikimus ir epizodines psichozės (delyro) būsenas, t. y. 2022-01-05 ir 2022-01-12 buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (laike dezorientuota, savyje orientuota teisingai, nerimastinga, bruzdi, dėmesys blaškus, negalima atmesti vakarais/naktimis esant suvokimo sutrikimų, savo būklei nekritiška). 2022-02-17 V. C. konsultavusi gydytoja psichiatrė, aprašė ryškius tiriamosios pažintinės veiklos sutrikimo požymius - vyrauja atminties nusilpimas, amnestinė dezorientacija, išnykusios kognityvinės ir vykdomosios funkcijos, nekontroliuoja sfinkterių, prasmingam kontaktui nepasiekiama, pilnai socialiai dezadaptuota, ir nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini). 2022-02-17 tiriamajai atlikti testai (BDS 23 b., MMSE 10 balų) parodė žymų būklės pablogėjimą ir ryškų pažintinės veiklos sutrikimą, siekiantį sunkios demencijos lygį. UAB „Integralios medicinos centro“ psichologė 2022-07-15 V. Č. atliko psichologinį įvertinimą, ji buvo tirta MMSE (trumpas protinės būklės tyrimas), gautas rezultatas - 5 balai , kas reiškia sunkų pažinimo sutrikimą. UAB „Integralios medicinos centro“ psichiatrė 2022-07-19 konsultavusi V. Č. nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini), aprašė tiriamosios pažintinės veiklos sutrikimus (dezorientuota laike ir vietoje, išlieka kognityvinių funkcijų deficitas - neatsimena neseniai buvusių įvykių, socialiai dezadaptuota, priklausoma nuo kitų asmenų valios, mąstymas sulėtėjęs, smulkmeniškas, dėmesio koncentracija susilpnėjus).

64.       Dar daugiau, byloje yra pateikta teismo eksperto psichiatro dr. K. D. 2023-04-06 specialisto išvada Nr.S5/2023, kurioje nurodyta, jog V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir turėjo sunkių kognityvinių sutrikimų; V. Č., sudarant 2022-06-20 ir 2022-06-22 testamentus, dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 

65.       Be to, šias teismo ekspertizės akto išvadas patvirtino byloje apklaustų liudytojų (gydytojų) parodymai. Liudytoja A. U., dirbusi psichiatre, parodė, jog 2022-17-19 V. Č. būklė buvo sunki, sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo atsakyti pilnai į klausimus, negalėjo jų suprasti. Liudytoja T. J., dirbusi socialine darbuotoja, nurodė, jog V. Č. į senjorų globos namus atvyko silpnos būklės, reikėjo pagalbos visose srityse, dažnai užeidavo kliedesiai, kalbant nukrypdavo į lankas, nuo apsigyvenimo globos namuose pacientės būklė dar labiau pablogėjo. Liudytoja B. D. B., dirbusi vidaus ligų gydytoja, parodė, kad pacientę išvežant iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į senjorų socialinės globos namus buvo visiškas pablogėjimas – ir fizinis ir psichologinis. Taigi teismas abejoti minėto ekspertizės akto išvadomis neturi jokio teisinio pagrindo.

66.       Pažymėtina, kad asmuo, sudarydamas testamentą, turi gebėti savarankiškai priimti sprendimą, tiek dėl testamento sudarymo, tiek atsisakymo jį sudaryti, kad testamentas atitiktų tikrąją asmens valią, ir todėl turi suprasti ne tik savo veiksmų esmę, t. y. suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, taip pat faktinę sandorio (testamento) prasmę, testamento juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas tikėtiną naudą ir žalą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą V. Č. būklę, daro išvadą, kad testatorė nebuvo tokios psichinės būsenos, kad galėtų įvertinti sudaromų asmeninių testamentų naudingumą, pagrįstumą, protingumą bei kitas aplinkybes, ir priimti valinį sprendimą sudaryti asmeninius testamentus atsakovės naudai. Priešingų byloje įrodymų nėra pateikta.

67.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo ekspertizės išvadoms esant kategoriškoms, kad 2022-06-20 ir 2022-06-22 asmeninių testamentų sudarymo metu testatorė V. Č. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės V. Č. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamų asmeninių testamentų sudarymo metu, todėl V. Č. 2022-06-20 ir 2022-06-22 sudaryti asmeniniai testamentai, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-203-1089/2023, pripažįstami negaliojančiais (CK 1.89 straipsnis).

Dėl 2022-02-11 testamento pripažinimo galiojančiu

68.       Antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinti galiojančiu V. Č. 2022-02-11 testamentą, patvirtintą notarės D. S. Vilniaus 1-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

69.       CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Taigi teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-368/2007). Kasacinio teismo formuojama praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių testamentų galiojimą, kai skirtingu metu testatorius yra sudaręs du testamentus ir vėlesnis iš jų pripažįstamas negaliojančiu, formuojama ta linkme, jog asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011).

70.       CK

71.       Nagrinėjamoje byloje atlikus ambulatorinę, pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo pateikta kategoriška išvada, kad V. Č. 2022 m. vasario 11 d. testamento surašymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimus – (duomenys neskelbtini) dėl kurios buvo žymiai sutrikusios jos pažintinės funkcijos – gebėjimas priimti ir suvokti teikiamą informaciją, ją kritiškai įvertinti ir apmąstyti, pilnai suvokti savo būklę, situaciją ir aplinkybes, padaryti racionalius ir visapusiškai įvertintus sprendimus, t. y. išreikšti tikrąją savo valią; dėl turėto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo V. Č. 2022 m. vasario 11 d. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; dėl turėto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo V. Č. 2022 m. vasario 11 d. testamento surašymo metu buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų slaugos ir pagalbos, buvo žymiai sutrikusios pažintinės veiklos ir patyrė socialinės izoliacijos aplinkybes, dėl ko susidaro visos prielaidos įtakos padarymui.

72.       Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. Č. eilę metų sirgo lėtinėmis kraujagyslių aterosklerozės sąlygotomis ligomis: (duomenys neskelbtini). Santaros klinikose 2021-12-23 - 2022-01-21, jai buvo atlikta galvos KT, kurioje rasti buvusio smegenų infarkto sukeltas senas smegenų audinio sunykimo židinys, bei lėtinės smegenų išemijos sąlygoti smegenų baltosios medžiagos struktūriniai pakitimai. V. Č. pateko į (duomenys neskelbtini) dėl labai sunkios būklės - (duomenys neskelbtini). Po šio sunkaus sveikatos sutrikimo V. Č. išliko orientacijos sutrikimai, apsunkintas bendravimas ir pilnai sutrikusi savitvarka, diagnozuotos persirgto smegenų infarkto pasekmės, encefalopatija ir kitos smegenų kraujagyslių ligos. Santaros klinikos psichiatras nustatė žymius pažintinės veiklos sutrikimus ir epizodines psichozės (delyro) būsenas, t. y. 2022-01-05 ir 2022-01-12 buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (laike dezorientuota, savyje orientuota teisingai, nerimastinga, bruzdi, dėmesys blaškus, negalima atmesti vakarais/naktimis esant suvokimo sutrikimų, savo būklei nekritiška). Dėl visiško nesavarankiškumo ir sutrikusios pažintinės veiklos V. Č. 2022-01-21 perkelta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nurodyti išliekantys pažintinės veiklos sutrikimai (išlieka encefalopatiška). (duomenys neskelbtini) ligoninėje V. Č. pastoviai fiksuoti išliekantys pažintinės veiklos sutrikimai. Nuo pirmos stacionarizavimo dienos į (duomenys neskelbtini) ligoninę aprašyta sunki tiriamosios bendroji būklė bei nuolat sutrikusi psichikos būklė - sutrikusi orientacija, blogas, neproduktyvus kontaktas, sutrikusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (2022-01-24), pablogėjusi orientacija laike, vietoje, savyje, sulėtėjęs mąstymas (2022-02-11) - t. y. V. Č. byloje tiriamu laikotarpiu stebėti nuolat išliekantys orientacijos, mąstymo, atminties, pilnaverčio kontakto sutrikimai, atspindintys išreikštus pažintinės veiklos trūkumus. Ekspertų teigimu, šie duomenys rodo, kad byloje tiriamu laikotarpiu, t. y. testamento pasirašymo metu 2022-02-11 V. Č. buvo žymiai sutrikusios pažintinės veiklos dėl (duomenys neskelbtini), kuris kartu su kitais smegenų pažeidimo veiksniais (duomenys neskelbtini), sukėlė negrįžtamus smegenų pakitimus ir žymiai sutrikdė tiriamosios pažintinę veiklą. Vos po 6 dienų, 2022-02-17 tiriamąją V. C. konsultavusi gydytoja psichiatrė, aprašė ryškius tiriamosios pažintinės veiklos sutrikimo požymius (vyrauja atminties nusilpimas, amnestinė dezorientacija, išnykusios kognityvinės ir vykdomosios funkcijos, nekontroliuoja sfinkterių, prasmingam kontaktui nepasiekiama, pilnai socialiai dezadaptuota) ir nustatė diagnozę (duomenys neskelbtini). 2022-02-17 V. Č. atlikti testai (BDS 23 b., MMSE 10 balų) parodė žymų būklės pablogėjimą ir ryškų pažintinės veiklos sutrikimą, siekiantį sunkios demencijos lygį. Dėl sutrikusios pažintinės veiklos V. Č. buvo nesavarankiška, visiškai priklausomos būklės (Bartel indeksas 2022-01-21 ir 2022-04-01 5 balai). V. Č. buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis remiantis 2022-02-21 siuntime į NDNT nurodyta diagnoze - (duomenys neskelbtini). Ekspertai padarė išvadą, kad V. Č. 2022-02-11 testamento pasirašymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, ji negalėjo pilnavertiškai suvokti informacijos, jos racionaliai apsvarstyti ir priimti savo asmeninius valinius sprendimus.

73.       Minėtas ekspertizės aktas parengtas remiantis civilinės bylos Nr. e2-109-1134/2026 medžiaga bei medicinine dokumentacija, pateikta iš (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje naujų aplinkybių, nežinomų civilinėje byloje skiriant pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, neatsirado, todėl teismas neturi pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto išvadomis.

74.       Ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančios savarankiškus reikalavimus atstovai teismo posėdžio nurodė, jog byloje nėra medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog 2022-02-11 testamento sudarymo metu V. Č. buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų. Tik 2022-02-17 V. Č. buvo nustatytas žymus sveikatos pablogėjimas ir nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Be to, byloje apklausta liudytoja gydytoja nurodė, kad V. Č. būsena buvo „banguojanti“. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia byloje dalyvaujančių asmenų šalių pozicija.

75.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ekspertų išvada yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Šią išvadą vertinant ir medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad medicininių duomenų pakako, kad būtų galima spręsti dėl išvados. Pažymėtina, kad šiame ginče yra svarbiausia nustatyti testatorės psichinę būklę, buvusią testamento sudarymo metu – 2022-02-11, šis laikotarpis ir patenka į ekspertizės akto, kuriuo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu V. Č. sudarydama ginčijamą sandorį negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir suprasti sudaromų sandorių pasekmių, apimtį. Teismo ekspertai posėdžio metu taip pat išsamiai paaiškino ekspertizės akto išvadą. Ekspertai paaiškino, kad V. Č. nustatytam psichikos sutrikimui yra būdinga blogėjanti eiga, šiuo atveju nustatytas lėtinis progresuojantis sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertų teigimu, kai pasiekiama sunki demencija, pagerėjimas nėra tikėtinas iki tokio lygio, kad atsistatytų gebėjimas suvokti sandorį. Galimas tik pablogėjimas, tačiau jokių būdu ne palengvėjimas. 2022-02-17 V. Č. atlikti testai (BDS 23 b., MMSE 10 balų) parodė žymų būklės pablogėjimą ir ryškų pažintinės veiklos sutrikimą, siekiantį sunkios demencijos lygį. Ekspertų teigimu, šį demencija vyko seniai ir būsena negali būti „banguojanti“. Lėtinis progresuotis psichikos sutrikimas galėjo atsirasti po V. Č. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2022 m. sausio mėn. Ekspertai taip pat nurodė, jog tai, kad V. Č. po 6 dienų, t. y. 2022-02-17 buvo nustatytas sunkus demencijos lygis, nereiškia, kad 2022-02-11 testamento sudarymo metu V. Č. sveikatos būklė buvo kita, nei tai nustatė ekspertai teismo ekspertizės akte. Dar daugiau, teismo posėdžio ekspertas M. Juodakys nurodė, jog juridinį veiksnumo kriterijų gali nustatyti tik teismo psichiatrai. Be to, nurodė, jog psichiatrai (t. y. ne teismo psichiatrai) esant sudėtingai somatinei būklei vengia/neskuba diagnozuoti demencijos.

76.       Taigi teismas, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, ekspertizės aktą, teismo ekspertų išvados išaiškinimą žodžiu, neturi pagrindo abejoti ekspertų išvada, kadangi ji atitinka ligos istorijos eigą. Kaip pažymėjo ekspertai, testamentas yra sandoris, kurio sudarymui reikalingos pakankamai geros kognityvinės funkcijos.

77.       Įvertinęs visumą byloje esančių duomenų apie testatorės sveikatos būklę visumą ir eigą, atsižvelgęs į Teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas, teismo ekspertų išvados išaiškinimą žodžiu, teismas konstatuoja, jog vien tai, kad byloje apklausta gydytoja nurodė, jog V. Č. būklė buvo „banguojanti“ ir buvo palengvėjimų, nepatvirtina V. Č. geros psichinės būklės, kuri būtų pakankama konstatuoti, jog ji suvokė savo veiksmų reikšmę 2022-02-11 testamento sudarymo metu, todėl negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatorės psichinės sveikatos būklę testamento sudarymo metu.

78.       Vertinant ekspertizės akte eksperto išvadas, nustatyta, jog ekspertizės akto turinys neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, įvertinti visi reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas darytas ir atliktas išsamiai, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

79.       Kaip jau minėta, kad asmuo, sudarydamas testamentą, turi suprasti ne tik savo veiksmų esmę, t. y. suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, taip pat faktinę sandorio (testamento) prasmę, testamento juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas tikėtiną naudą, taip pat ir žalą. Kad testamentas atitiktų tikrąją asmens valią, asmuo turi gebėti savarankiškai priimti sprendimą, tiek dėl testamento sudarymo, tiek atsisakymo jį sudaryti. Teismas pažymi, jog testamentas yra sudėtingas sandoris, kurį sudarant reikia suprasti ne tik jo esmę – koks sandoris sudaromas, tačiau ir jo pasekmes, kad naujuoju testamentu yra keičiama testatorės nuomonė ir valia. Sudarant ginčijamą sandorį testatorius turi gebėti įvertinti jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kitas aplinkybes, todėl keičiant testamentą V. Č. turėjo būti geros psichinės būsenos, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.

80.       Ieškovo atstovo teigimu, 2022-02-11 testamentą tvirtinusi notarė, neabejojo testatorės gebėjimu suprasti savo veiksmų. Testamentą tvirtinusi notarė, teismo vertinimu, atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti testatorės psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai V. Č. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia teismo ekspertų, turinčių specialių žinių, išvadų pagrįstumo. Trečiojo asmens notarės teismui duoti žodiniai paaiškinimai nesukelia pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodytomis išvadomis. Duodama žodinius paaiškinimus trečiasis asmuo nurodė tik bendro pobūdžio informaciją apie susidariusią situaciją. Notarinio sandorio (t. y. 2022-02-11 testamento) sudarymo metu notarė su testatore bendravo vos 15–30 minučių. Notarės paaiškinimai nėra pagrindas kritiškai vertinti ekspertų atliktos ekspertizės išvadas, kurios yra sąlygotos V. Č. psichinę ir fizinę būklę apibūdinančių medicininių dokumentų bei kitų su tuo susijusių duomenų. Teismas pažymi, kad kaip nurodyta Notariato įstatymo 31 straipsnyje, notaras, tvirtindamas sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Įrašas testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ patvirtina tai, kad notarė patikrino duomenis dėl testatorės asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir neradusi žinių apie jai nustatytą neveiksnumą (neveiksnumas niekada nebuvo nustatinėjamas), atliko notarinį veiksmą.

81.       Taigi teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog testatorė V. Č. dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2022-02-11 testamento surašymo metu. Byloje pateiktų rašytinių ir kitų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2022-02-11 sudarytas testamentas akivaizdžiai turi valios trūkumų, todėl negali būti pripažintas galiojančiu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pripažinti galiojančiu V. Č. 2022-02-11 testamentą, patvirtintą notarės D. S. Vilniaus 1-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip negrįstas ir neįrodytas.

82.       Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

83.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

84.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

85.       Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 220 Eur žyminis mokestis, 7042,20 EUR išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 773,24 Eur ekspertizės apmokėjimo išlaidos ir 100 Eur išlaidos už specialisto konsultacijas, iš viso – 8135,44 Eur. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1050 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2247,20 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

86.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

87.       Teismo vertinimu, ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos.

88.       Nagrinėjamu atveju ieškovo patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų), proporcingai teismo patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės D. V. ieškovui P. A. priteistina 4067,72 Eur (8135,44 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 525 Eur (1050 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 3542,72 Eur (4067,72 Eur –525 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

89.       Trečiojo, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį) tenkinus visiškai, iš atsakovės trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, priteistina 2247,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

90.       Teismas šioje byloje taip pat patyrė 144,38 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteistina 72,19 Eur išlaidų, o iš atsakovės – 72,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

 ieškovo P. A. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

 Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. Š. savarankišką reikalavimą (ieškinį) tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais V. Č., gim., (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini),  2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. sudarytus asmeninius testamentus, kurie patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-20 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-203-1089/2023.

Likusioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3542,72 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2247,20 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti po 72,19 Eur ( septyniasdešimt du eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                    Marina Vladimircevienė