Civilinė byla Nr. e3K-3-107-687/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04172-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.6.1.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo „Luminor Bank AS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl turto balanso sudarymą, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovas prašė teismo: nutraukti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 1989 m. lapkričio 11 d. įregistruotą santuoką su atsakove I. A. dėl jos kaltės; ieškovui palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 65 700 Eur vertės 134,98 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Eur vertės 45 kv. m užstatyto ploto pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės 63 kv. m užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės 49 kv. m užstatyto ploto malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės 1,65 kub. m nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bevertį automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei iš ieškovo priteisti 200 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5465,50 Eur piniginę kompensaciją; teisines pasekmes sutuoktinių turtui ir prievolėms taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios – 2017 m. liepos 6 d.; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 6 d. sužinojo apie atsakovės neištikimybę. Dėl amoralių atsakovės veiksmų ieškovas patiria neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinį skausmą, nuolatinę nervinę įtampą. Ieškovo motina ir jos sutuoktinis 2007 m. gegužės 25 d. padovanojo ieškovui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pardavę nekilnojamąjį turtą, dalį lėšų skyrė ieškovo gyvenamojo namo statybai jame. 52 proc. šalių gyvenamojo namo buvo pastatyta iš S. ir V. A. ieškovui asmeniškai skirtų lėšų ir statybinių medžiagų. Ieškovas ir atsakovė 2008 m. balandžio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas jiems suteikė 43 443 Eur kreditą gyvenamojo namo statybai užbaigti. Ieškovas 2009 m. sausio 23 d. už 29 905,35 Eur pardavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, 27 000 Eur iš jų panaudojo banko suteiktos paskolos daliai grąžinti, o 2905,35 Eur skyrė namui ir ūkiniams pastatams įrengti. Nekilnojamojo turto vertė – 75 000 Eur. Kadangi 52 proc. jo buvo pastatyta panaudojant asmenines ieškovo lėšas, šalių bendrai įgyto turto vertė skaičiuotina nuo 48 proc. vertės ir sudaro 40 836,00 Eur. Taigi atsakovei mokėtina 5465,50 Eur piniginė kompensacija. Šalių prievolės kreditoriams po santuokos nutraukimo išlieka solidariosios, ieškovas ir atsakovė jas vykdys lygiomis dalimis. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovui pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo; padalijo santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, pirtį, garažą, malkinę, nuotekų valymo įrenginį, esančius (duomenys neskelbtini); transporto priemones „Audi 80“ ir „Volkswagen Caddy“; priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Audi 80“; priteisė atsakovei iš ieškovo 10 500 Eur piniginę kompensaciją už jam natūra tenkantį nekilnojamąjį turtą; prievolę bankui pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį paliko solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, jų vaikai yra pilnamečiai, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų dėl atsakovės elgesio, jos, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimo, todėl ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pripažino pagrįstu ir sprendė ieškovui iš atsakovės priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7.       Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalių bei piniginės kompensacijos dydžio. 2007 m. gegužės 25 d. žemės sklypo dovanojimo, 2007 m. liepos 27 d. sutartys, šalių bei liudytojų paaiškinimai, teismo vertinimu, patvirtina, jog V. A. ir S. A. pardavė sau priklausantį nekilnojamąjį turtą ir padovanojo ieškovui žemės sklypą, kuriame vėliau buvo pastatytas šalių nekilnojamasis turtas. Atsižvelgdamas į tai, kad tuo pačiu metu savo namo statybą pradėjo tiek šalys, tiek ieškovo brolis bei namo rekonstrukciją vykdė V. ir S. A., įvertinęs Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylas, PVM sąskaitas faktūras, pinigų mokėjimo, priėmimo kvitus, banko pavedimus už statybines medžiagas, iš kurių matyti, kad mokėtojai yra V. A. ir S. A., teismas priėjo prie išvados, kad S. ir V. A. parėmė šalių šeimą statant gyvenamąjį namą. Nurodytu lėšų, statybinių medžiagų teikimo metu, t. y. 2007 m. vasarą, šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir nė viena nesiekė gyventi skyrium. Lėšų suteikimo sutartis nebuvo rašytinė, nėra jokių įrodymų, kad lėšos būtų duotos asmeninėn ieškovo nuosavybėn. Ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turėjo bendrų santaupų, šias panaudojo namui statyti. Teismas konstatavo, kad nekilnojamąjį turtą šalys įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Aplinkybė, kad ieškovas, pardavęs butą, grąžino 27 000 Eur suteiktos paskolos namui statyti dalį, teismo vertinimu, neteikia pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Byloje taip pat nenustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

8.       Įvertinęs bylos duomenis teismas nustatė, kad šalių nekilnojamojo turto vertė yra 75 000 Eur, jį padalijus lygiomis dalimis kiekvienai šaliai tenka 37 500 Eur vertės turto. Atsižvelgdamas į tai, kad dalis turto įgyta už šalių lėšas, o kita dalis – kreditan, teismas sprendė turto dalis apskaičiuoti proporcingai jų įgijimo pagrindui. Šalys 52 proc. šio turto įgijo iš šeimos lėšų, todėl kiekvienai jų tenka po 1/2 dalį (po 19 500 Eur vertės) įgyto turto. Šalys 2008 m. balandžio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį, kuria pasiskolino 43 443 Eur gyvenamojo namo statybai užbaigti. Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad šias lėšas panaudojo namui bei ūkiniams pastatams įrengti. Likusi 48 proc. nekilnojamojo turto dalis (36 000 Eur vertės) šalių įgyta paskolos sutartimi, pagal kurią jiems, kaip solidariesiems skolininkams, tenka po 18 000 Eur. Ieškovas, pardavęs sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 6 d. banko pavedimu bankui grąžino 27 000 Eur paskolos dalį pagal kreditavimo sutartį, taigi iš savo asmeninių lėšų padengė sau tenkančią 18 000 Eur paskolos dalį bei 9000 Eur atsakovei tenkančios paskolos dalį, todėl atsakovei tenka 10 500 Eur vertės ginčo turto dalis. Teismas sprendė tenkinti šalių reikalavimą dėl turto padalijimo būdo, ieškovui sprendė priteisti nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei iš ieškovo – 10 500 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą natūra.

9.       Teismas nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį ieškovė ir atsakovas yra solidarieji skolininkai. Šalys neprašė pakeisti šios sutarties sąlygų, trečiasis asmuo sutiko, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo liktų solidariaisiais skolininkais, be to, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, nebent kreditorius sutinka, kad liktų vienas. Teismas sprendė tenkinti reikalavimą dėl šios dalies.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeitė – padidino atsakovei iš ieškovo priteistą piniginę kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra iki 28 500 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teisėjų kolegija nustatė, kad nėra pagrindo keisti sprendimo dalies dėl nustatytos santuokos iširimo priežasties, taip pat dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo (CK 3.69 straipsnio 2 dalis) ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

12.       Ginčo turto vertė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai teismo buvo nustatyta pagal ieškovo pateiktą UAB „Lituka“ ir Ko atliktą namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Teisėjų kolegija rėmėsi CK 3.98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad ieškovas, pardavęs sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, 2009 m. balandžio 6 d. banko pavedimu bankui grąžino 27 000 Eur paskolos dalį pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį, taigi iš savo asmeninių lėšų padengė sau tenkančią 18 000 Eur paskolos dalį bei atsakovei tenkančios paskolos dalies 9000 Eur sumą, todėl atsakovei tenkanti turto dalis, įgyta už paskolą, mažintina šia suma ir yra lygi 9000 Eur (18 000 Eur – 9000 Eur).

14.       Atsakovei nepageidaujant gauti turto natūra, šalims prašant nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją už turtą, natūra atitenkantį ieškovui, teisėjų kolegija sprendė perskaičiuoti atsakovei išmokėtiną piniginę kompensaciją, kuri sudaro 28 500 Eur (19 500 Eur + 9000 Eur), ir pakeisti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

15.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalių skola bankui 2017 m. rugsėjo 19 d. pagal 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį buvo 16 443 Eur, ji lieka solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole bankui ir vykdoma lygiomis dalimis. Vienas iš solidariųjų skolininkų, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito skolininko to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį – sumažinti atsakovei priteistą kompensaciją iki 15 778,50 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                       Apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo atsakovei mokėtiną kompensaciją, pažeisdamas CK 3.118 straipsnio nuostatas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), nes dalijamo turto nesumažino neįvykdytų prievolių suma. Be to, kompensacija apskaičiuota aritmetiškai klaidingai nustačius procentine išraiška dalytiną turtą. Teismai nustatė, kad dalytino turto vertė – 75 000 Eur; nekilnojamiesiems daiktams įsigyti panaudotas banko 43 443 Eur kreditas, kurio grąžinimas atidėtas ieškovui iš asmeninių lėšų sumokėjus (grąžinus) 27 000 Eur; neįvykdytos prievolės, kurios terminas nėra suėjęs, suma – 16 443 Eur. Pagal skundžiamą nutartį ieškovo neįvykdytos prievolės bankui 1/2 dalis – 8221,50 Eur, atsakovei – 28 500 Eur, t. y. ieškovui iš viso atsirado 36 721,50 Eur vertės kreditoriaus įsipareigojimas už 75 000 Eur vertės padalytą turtą. Kadangi nustatyta, jog dalytino turto vertė – 75 000 Eur, tai turtas skundžiama nutartimi padalytas beveik lygiomis dalimis, neįvertinus 27 000 Eur ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų turtui sukurti.

16.2.                       Ieškovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą: dalydamas turtą sprendė, kad 52 proc. jo (39 000 Eur) buvo įgyta iki banko paskolos, o 48 proc. – iš banko suteiktos 43 443 Eur paskolos. Šių skaičių suma neatitinka turto vertės – 75 000 Eur.

16.3.                       Vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio nuostatomis, teismas kompensaciją turėjo apskaičiuoti taip: iš bendro turto turėjo atimti vykdytinų prievolių sumą – 16 443 Eur, kuria mažintina dalytino turto suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis); dalytino turto suma – 58 557 Eur; ieškovui kompensuotina bendram turtui sukurti panaudota jo asmeninių lėšų suma – 27 000 Eur (CK 3.98 straipsnis); likusi turto dalis (31 557 Eur) dalytina sutuoktiniams lygiomis dalimis, taigi atsakovei mokėtina ne 28 500 Eur kompensacija, o 15 778,50 Eur.        

16.4.                       Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją, neįvertino šalių neįvykdytos prievolės kreditoriui ir ieškovo panaudotų lėšų sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

17.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad teismas tinkamai taikė CK 3.118 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, teisingai padalijo turtą. Teismas  nustatė dalytino turto vertę, įvertino šalims tenkančią solidariąją skolą, atsižvelgė į ieškovo asmeninių lėšų investavimą dengiant paskolą, panaudotą gyvenamajam namui statyti, parinko teisingą, šalių poreikius atitinkantį turto padalijimo būdą bei sudarė kompensacijų balansą. Kasaciniame skunde nurodyta kompensacija (15 778,50 Eur) galėtų būti apskaičiuota, jei nebūtų iš dalies apmokėtas 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartimi suteiktas kreditas (75 000 Eur – 43 443 Eur = 31 557 Eur : 2).  

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kompensacijos dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nustatymo tvarkos ir jos dydžio

18.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad kasacine tvarka nėra nustatomi faktai, faktinės aplinkybės yra analizuojamos tik tiek, kiek reikia išsiaiškinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino materialiąją teisę, t. y. ar tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

19.       Kasaciniame skunde keliamas CK 3.118 straipsnio nuostatų taikymo klausimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teisiniams santykiams, kai sutuoktiniai turi neįvykdytą bendrą (solidariąją) prievolę kreditoriui (bankui), kurios terminas nėra suėjęs ir dalis šios prievolės yra įvykdyta asmeninėmis vieno sutuoktinio lėšomis. 

20.       CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

21.       Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją.

22.       Šią bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio padalijimo nagrinėjamas šalių ginčas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis; 3.88 straipsnio 2 dalis). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu bei taikydamas šią teisės normą sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 

23.       Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

24.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas dalytinas sutuoktiniams lygiomis dalimis ir natūra priteistinas ieškovui, kartu įpareigojant jį kompensuoti atsakovei jos bendro turto dalį pinigais.

25.       Teismai taip pat konstatavo, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi kreditoriaus įsipareigojimą bankui, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs ir kuris lieka šalių solidariąja, lygiomis dalimis vykdoma prievole bankui (skola bankui bendrosios nuosavybės pabaigoje (2017 m. rugsėjo 19 d.) pagal abiejų šalių sudarytą (kredito gavėjai abu sutuoktiniai) 2008 m. balandžio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 16 443 Eur). 

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai). Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, minėta, šiuo atveju teismai nenustatė.

27.       Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, nustatant atsakovei ieškovo mokėtiną kompensaciją, svarbu tai, kad nekilnojamasis turtas natūra priteistas ieškovui, kad ieškovas iš asmeninių lėšų bankui grąžino dalį kredito, kuris šalims buvo suteiktas gyvenamojo namo statybai užbaigti. Teismai nustatė, kad kredito dalį 2009 m. balandžio 6 d. pavedimu AB DNB bankui ieškovas grąžino pardavęs sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

28.       Kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsakovei iš ieškovo priteistiną kompensaciją turėjo apskaičiuoti iš bendro turto vertės (75 000 Eur) atėmus vykdytinų prievolių sumą (16 443 Eur), kuria mažintina dalytino turto vertė (CK 3.118 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu gaunama dalytino turto vertė (58 557 Eur), iš kurios ieškovui kompensuotina bendram turtui sukurti panaudota jo asmeninių lėšų suma – 27 000 Eur; likusi turto dalis (31 557 Eur) dalytina sutuoktiniams lygiomis dalimis, taigi atsakovei mokėtina ne 28 500 Eur kompensacija, o 15 778,50 Eur; be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą.

29.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, šiuos kasacinio skundo argumentus laiko teisiškai pagrįstais. Teisėjų kolegijos požiūriu, reglamentuojant ginčo teisinius santykius ir sprendžiant dėl kompensacijos ieškovui turi būti vadovaujamasi CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, kurioje  nustatyta, kad tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, tai sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti iš bendro turto. 

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (žr. pirmiau nurodytą 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą). Teismai konstatavo, kad šalys solidariąją prievolę bankui vykdys lygiomis dalimis. 

31.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus kasaciniame skunde keltais teisės taikymo klausimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo ginčo santykius reglamentuojančių CK 3.98, 3.118 straipsnių nuostatų taikymo skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl kompensacijos priteisimo turi būti pakeista, atsakovei iš ieškovo priteistina 15 778,50 Eur kompensacija (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo proporcijos, taip pat į tai, kad kasacinėje byloje spręsta tik dėl atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydžio, sprendžia, jog nėra pagrindo perskirstyti apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Kasaciniu skundu ieškovas prašė sumažinti atsakovei priteistos kompensacijos dydį iki 15 778,50 Eur. Kasacinio skundo reikalavimas buvo patenkintas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovei bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas nepriteistinas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už pateiktą kasacinį skundą sumokėjo 286 Eur žyminio mokesčio. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovės.

35.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,79 Eur tokių išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl kompensacijos priteisimo pakeisti, priteisti atsakovei I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 778,50 Eur (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių Eur 50 ct) kompensaciją.  

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 286 (du šimtus aštuoniasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,79 Eur (trylika Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Janina Januškienė

                Antanas Simniškis