Baudžiamoji byla Nr. 1-1871-929/2018

Proceso Nr. 1-01-1-18396-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,

sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant prokurorei i Kristinai Saidytei-Matijošienei,

kaltinamajam M. J., jo gynėjai advokatei Jolantai Klimavičienei,

UAB „Luminor lizingas“ atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,-

n u s t a t ė :

M. J. 2018 m. balandžio 20 d. apie 17.30 val., Vilniuje, Medeinos gatvėje, ties pastatu Nr. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Opel Insignia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio    (kraujyje rasta 2,67 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis M. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 20 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, Medeinos gatvėje, sėdėdamas automobilyje „Opel Insignia“ vartojo alkoholį. Per valandą išgėrė butelį „Trejos devynerios“. Norėjo perstatyti automobilį ir pajudėjo iš vietos. Pavažiavo apie 10 metrų, norėjo aikštelėje palikti automobilį. Pajudėjus automobiliui, jį sustabdė policijos pareigūnai. Negali paaiškinti, kodėl vairavo būdamas neblaivus. Dėl alkoholio problemų neturi. Gailisi dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Gediminas Černiauskas parodė, kad  2018-04-20 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. Baliukevič, apie 17.30 val. gavo pranešimą apie neblaivų automobilio „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, Medinos g. Nr. 8, prie "Jammi" kebabinės. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo pradedantį važiuoti iš aikštelės, esančios Medeinos g. ties pastatu Nr. 8, automobilį „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojo vietoje sėdėjo M. J.. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Pradėjus bendrauti su M. J., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nesiorientavo aplinkoje, sunkiai atsakinėjo į užduotus klausimus. M. J. alkotesteriu buvo nustatytas 2,89 promilių girtumas. Jis  buvo pristatytas į PLC kraujo mėginiui paimti (b.l.14).

M. J. vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulio P. Liubkevič 2018-04-20 tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

VĮ "Regitra" duomenimis automobilis "Opel Insignia Grand Sport", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB "Luminor lizingas", automobilio valdytojas - M. J. (b. l. 10).

VšĮ "Emprekis" duomenimis, automobilio "Opel Insignia Grand Sport 1,5 Turbo Ejoy" vidutinė kaina Lietuvoje  2018 balandžio mėn. yra 19 010 eurų su PVM (b.l.11).

Alkotesterio "Draeger Alcotest 7510" parodymais (patikros sertifikatas Nr. 0714972) M. J. 2018-04-20 17.59 val. nustatytas 2,89 prom. girtumas (b. l. 23-24).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3840/2017(01) nustatyta, kad M. J. kraujyje 2018-04-20 18.30 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).

Dėl M. J. veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad M. J. kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2018-04-20 vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę – norėjo automobilį „Opel Insignia“ perstatyti į automobilių stovėjimo aikštelę. Be visiško M. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojo G. Černiausko parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, Alkotesterio "Draeger Alcotest 7510" parodymais, VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotoja L. J. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jos atsakomybei.

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. J. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Be to, kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje apibūdinamas teigiamai, kaip iniciatyvus, pareigingas, patikimas. M. J. yra vedęs, turi mažametį vaiką. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro (b. l. 30), nustatyta, kad M. J. administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Po nusikalstamos veikos padarymo jis kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“, kur išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismo posėdyje apklausta L. J. paaiškino, kad sutinka laiduoti už M. J.. Ji yra kaltinamojo sutuoktinė, jie daug laiko praleidžia drauge, jų santykiai tvirti, iškilusias šeimoje problemas sprendžia kartu. Daug kalbasi su vyru apie jo įvykdytą nusikaltimą, jis jaučia gėdą dėl savo poelgio. Problemų dėl alkoholio vartojimo M. J. neturi, dalyvauja šeimos gyvenime. Ji gali daryti teigiamą poveikį savo vyrui.

Teismas nustatė, kad laiduotoja L. J. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini). Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad L. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą žmonai L. J.. Laidavimas taikytinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK  68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

M. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo ne tik vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.), bet ir sunkaus neblaivumo ribą (2,5 prom.). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vieneriems metams. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiantį tai, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės  - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018-05-03, t. y. nuo karomosios priemonės – dokumento (M. J. vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos (b. l. 22).

Be to, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam M. J. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būtiskiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę "Opel Insignia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priklauso Luminor lizingas", o jos valdytojas – M. J.. Pagal BK 72 str. 4 d., kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad lizingo bendrovė turėjo ir galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

BK 72 str. 5 d. įvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje automobilio "Opel Insignia" vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į M. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą (kad nėra teistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, savo poelgį vertina blogai), į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) - neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso, padaryto nusikaltimo, M. J. asmenybės. Todėl BK 72 str. 5 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.  

M. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – M. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

M. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., M. J. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018-05-03.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., M. J. paskirti 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – M. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės  (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Rasa Paužaitė