Administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1581-729/2019

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00139-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Gargždai

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Lilija Gustainytė

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracine tvarka nebaustas.

        Teismas

n u s t a t ė:

        2019-06-17 teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – VMI) vedėjo Jono Čebelio pareiškimą, iškėlė administracinę bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. A. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei bankroto bylos iškėlimą nepateikimą, kadangi:

        UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skolininkė (įmonės vykdoma veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba; statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma; išperkamoji nuoma). Bendrovė įregistruota adresu: Klaipėdos r. sav. (nuo 2018-10-19 įmonei vadovauja jos direktorius E. A. (iki 2018-10-10 įmonei vadovavo D. Z.).

        Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2019-04-30) Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 109 463,58 Eur, iš jų ženkliausios - 54 084,58 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 864,31 Eur PVM delspinigių (PVM skola susidariusi nuo 2019-01-26 iki 2019-05-28, deklaracijos už laikotarpį 2018-12-01/2019-04-30 pateiktos mėn. pateiktos 2019-01-25 iki 2019-05-24; PVM skola susidariusi nuo 2019-03-25, deklaracijos už laikotarpius 2015 m. vasario mėnesį, 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesius ir 2018 m. gegužės mėnesį pateiktos nuo 2019-03-04); 49 441,64 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) bei 346,19 Eur GPM delspinigių (skola susidariusi nuo 2019-01-01 iki 2019-04-02, deklaracijos už laikotarpį 2018-12-01/2019-03-31 pateiktos 2019-01-15 iki 2019-04-15; GPM skola susidariusi nuo 2019-03-08, deklaracijos už laikotarpį nuo 2018-03-01 /2019-09-30 pateiktos 2019-02-15.

        Bendrovė 2019-03-24 pateikė prašymą dėl periodinių mokėjimo grafiko sudarymo ir  2019-03-28 buvo sudarytas periodinių mokėjimo grafikas, išdėstant 67 161 Eur skolą nuo 2019-04-28 iki 2021-03-28.

        2019-05-03 – 2019-06-07 atlikto operatyvus patikrinimo metu tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymas bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31,  piniginių lėšų judėjimas kasoje ir bankų sąskaitose, atskaitingi asmenys, finansines atskaitomybės dokumentai. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2019-06-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-2264, kurioje nustatyta, kad Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama VMI teises ir interesus. Įmonės vadovas 2019-06-12 pasirašytinai supažindintas su minėta pažyma.

        Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1)       pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2)       antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3)       trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

        Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, ką pagrindžia žemiau nurodomos finansinės operacijos.

        Pagal pateiktus Bendrovės kasos išrašus per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-04-30 kasoje gauta įplaukų 122 376,20 Eur sumai. To paties laikotarpio išlaidas sudaro: 15 575,76 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 78 195,07 Eur – atskaitingiems asmenims, 39 890 Eur skirta atsiskaitymui su kitais kreditoriais, 2019-01-02 1000 Eur išmokėta pirkėjui E. Š.. Pažymėtina, kad 2019-01-01 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama jos vadovo, valstybės biudžetui jau buvo skolinga 13 995,28 Eur.

        Bendrovė nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 2 dalies 9 punkto.

        Pagal Bendrovės pateiktus Suvestinės pagal atskaitingus asmenis išrašus per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31 atskaitingiems asmenims išduota 392 379,85 Eur, per šį laikotarpį atskaitingi asmenys išleido 207 595,11 Eur, iš jų: 116 979,72 Eur skirti atsiskaitymui su kitais kreditoriais, 44 887,39 Eur įnešti į kasą; 45 516 Eur įnešta į banką ir t.t. Už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 pagal avansines apyskaitas 15 736,64 Eur suma atsiskaityta su kitais kreditoriais, ką patvirtina pateikiami įrodymai.

        Taigi, anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas E. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams. Dėl tokių Bendroves vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai, nes dalis Bendrovės gautų įplaukų naudojamos atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

        Bendroves vadovas 2019-05-02 paaiškinime nurodė, kad įmonė vienintelio akcininko J. S. sprendimu yra pradėjusi restruktūrizavimo procesą. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja bylą Nr. eB2-963-459/2019 pagal skolininkės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo. Tačiau VMI pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius yra pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

        Pagal Bendrovės pateiktą 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmone nurodė turinti turto už 2 851 071 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 868 542 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 2 429 437 Eur, 2018 metus UAB (duomenys neskelbtini) baigė nuostolingai – 1 282 186 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia VMI teigti, kad Bendrovės finansinė būklė atitinka nemokios įmonės statusą (įmonės nemokumas apibrėžiamas, kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį Bendrovės vadovas privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

        Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. VMI pažymi, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

        ANK yra įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad E. A. Bendrovei vadovauja nuo 2018-10-19, pareiškėja nekelia klausimo dėl 200 000 Eur dividendų išmokėjimo tikslingumo tuo metu buvusiam įmonės vadovui D. Z., pateikdama įrodymus, nustatytus įmonėje dėl CK 6.9301 straipsnio, ĮBĮ nuostatų pažeidimų vadovaujant E. A., dėl ko galimai išaugo skola valstybės biudžetui (jei 2019-04-30 pavedimo išrašymo dienai Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 109 463 58 Eur tai 2019-06-11 Bendrovės skola valstybės biudžetui sudaro 126 918,17 Eur).

        ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administraciniu nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimu. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

        Apibendrinant VMI daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį - kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau iš pateiktų patikrinimui finansinių dokumentų matyti, kad bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, atskaitingais asmenimis, iš esmės atitinkant nemokios įmonės statusą, nepateikė savalaikiai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; šiais neteisėtais veiksmais E. A. pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir prašoma  paskirti jam nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

        Teismo posėdžio metu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovė Lilija Gustainytė palaikė pareiškime išdėstytą VMI poziciją. Pažymėjo, kad E. A. nėra traukiamas atsakomybėn už kito šios įmonės vadovo neteisėtus veiksmus ir be pagrindo jam išmokėtus 200 000 Eur dividendų, tačiau savo vadovavimo laikotarpiu įmonės vadovas privalėjo vadovautis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi ir esant įmonės nemokumo faktui, nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto iškėlimas gali pažeisti esamų įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Mokesčių administratorius irgi yra kreditorius, kuris suinteresuotas ne tuo, kad įmonė bankrutuotų, o kad ji mokėtų mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvaus patikrinimo pažyma buvo surašyta, detaliai patikrinus mokesčių administratoriui pateiktą medžiagą (kasos knygas, banko sąskaitų išrašus ir kt.). Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesuteikė įmonei teisės pakeisti įstatymo nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą; CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra kategoriškos, nepaliekama teisės įmonei spręsti, su kuo iš kreditorių atsiskaityti pirmiau, ir šiuo atveju konstatuotina, kad įmonės vadovas šių nuostatų nesilaikė. Sprendžiant dėl kreipimosi su pareiškimu į teismą, buvo įvertintos skolininko turimos lėšos grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtis, nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Ar įmonei bus iškelta bankroto byla, ar įmonė sugebės apsiginti ir bus iškelta restruktūrizavimo byla, VMI vis tiek prašo tenkinti pareiškimą, nes atlikti įmonės pažeidimai, t.y. nesilaikymas CK 6.9301 straipsnio įsakmių nuostatų dėl pirmumo, todėl prašo tenkinti pareiškimą ir paskirti įmonės vadovui už ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimą sankcijoje nustatytą vidurkį, t.y. 2 200 Eur dydžio baudą.

        Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir parodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi teismas nustatė, kad įmonės lėšoms pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš sąskaitų bankuose gali būti mokami visi bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas. Vadovaudamasi šia nutartimi, bendrovė tęsė ūkinę veiklą, tikėdamasi, kad nedaro jokio pažeidimo; siekiant tęsti įmonės veiklą, būtina išsaugoti santykius su tiekėjais ir pirkėjais, apsaugoti juos nuo galimos restitucijos taikymo, todėl, pažodžiui vadovaujantis minėta nutartimi, buvo siekiama natūraliai atkurti įmonės ekonominę būklę, iš esmės nepažeidžiant niekieno interesų. Ženkli apgaulingu būdu vedamų mokesčių suma yra susidariusi vadovaujant ankstesniam direktoriui, dėl jo veiksmų įvertinimo yra pateiktas pareiškimas FNTT ir gautas atsakymas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl neteisėto 1000 Eur išmokėjimo pirkėjui E. Š. pažymėjo, kad kasos knygoje buvo padaryta klaida ir šie pinigai yra išmokėti turėjusiam teisę juos gauti V. R.. Restruktūrizacijos, o ne bankroto, procesas, pradėtas vienintelio akcininko 2019 m. vasario 26 d. sprendimu S19001, nes, atlikus įmonės finansinės būklės analizę, buvo nustatyta, kad įmonė turi visas galimybės tęsti veiklą, jos skolų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, ir turto santykis yra apie 50 procentų. Nesupranta kaip ir kokiais pagrindais galėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes mano, kad pagrindai, nurodyti VMI pareiškime, nėra pakankami. Atkreipia dėmesį, kad 2018 metų įmonės balansas neatspindi pradelstų ir nepradelstų mokėjimo santykio ir vadovautis tik per vienerius metus mokėtinomis sumomis yra neteisinga, nes visi kreditoriai yra suinteresuoti įmonės restruktūrizavimu. Jeigu įmonei bus pradėtas bankroto procesas, kreditoriai bendroje eilėje turi mažesnę tikimybę atgauti skolas, o VMI garantijos gauti nesumokėtas sumas yra įtvirtintos kaip arti pirmaeilių. Liepos 9 d. nutartyje teismas akcentuoja, kad įmonės veikloje prioritetiškai konkuruoja kelios vertybės, susijusios su įmonės reabilitavimu ir likvidavimu, todėl turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala ir jis kaip įmonės vadovas stengėsi tinkamai tai įvertinti ir išvengti būtent didesnės žalos. Šiuo atveju vykdant ūkinę komercinę veiklą ir stengiantis tęsti įmonės veiksnumą, kuomet įmonė yra pateikusi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vienareikšmiškai visi tiekėjai, abejodami, kad nebūtų sandoriams pritaikyta restitucija, reikalauja išankstinio mokėjimo, t.y. jeigu įmonė nepateiks išankstinio mokėjimo – prekių nebus, gamyba sustos, veikla nutrūks. Darbuotojams neišmokėjus atlyginimų, jie neis į darbą, dėl ko vėl sustos įmonės veikla. Sustojus tiekimui ar sustojus darbuotojų darbui, veiklos tęstinumas tampa nebeįmanomas. Vienintelė galimybė – mokesčių sumokėjimo atidėjimas, kas leidžia tęsti veiklą, todėl ir priimamas toks sprendimas, kad būtų padaryta mažesnė žala. CK 6.9301 straipsnis yra imperatyvus, tačiau to paties straipsnio 3 dalis yra demokratiškesnis, jo esmė, kad prasidėjus bankroto, restruktūrizavimo ar kitiems procesams mokėjimo eiliškumą nustato kitos įstatyminės normos. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi. Prašo neskirti nuobaudos, o nesant tam galimybės – mažinti paskirtą baudą.

        Teismas

konstatuoja:

        Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

        Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad buvo atliekami atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nei turėtų būti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą, teigtina, kad vadovas E. A. pažeidė ne tik MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

        CK 6.9301 str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.9301 str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.9301 nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

        Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius E. A. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, atitinkant nemokios įmonės statusą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

        Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: 2019 m. birželio 17 d. pareiškimas, 2019 m. birželio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, su operatyviuoju patikrinimu susijusia medžiaga ir kitais byloje esančiais įrodymais.

        Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad E. A. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

        Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis). E. A. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, duomenų, kad išvis būtų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad E. A. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

        Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. A. jau pradėjo vadovauti įmonei, kurios mokumo galimybės buvo ženkliai sumažintos galimai nusikalstamais (pradėtas ikiteisminis tyrimas) ankstesnio vadovo veiksmais. Vykdydamas įmonės savininko – akcininko valią, jis kreipėsi į teismą dėl šios įmonės restruktūrizavimo, sudarė dalies mokesčių mokėjimo išdėstymo sutartį su VMI, atliko kitus veiksmus, siekdamas pagerinti įmonės finansinę būklę ir tęsti jos veiklą, išsaugant darbo vietas, o tuo pačiu – užtikrinant atsiskaitymą su visais kreditoriais bent ateityje. Jo padaryti veiksmai, užtraukę administracinę atsakomybę, teismo vertinami kaip nepiktavališki ir nesavanaudiški.

             Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas E. A. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

        E. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

        Informuoti E. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį A6.-1581-729/2019, įmokos kodą 1001.

        Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                Jurgita Grigonienė