Bylos Nr. II-217-1130/2023
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00033-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 16 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. K. (D. K.),
vertėjai Maženai Andruškevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo.
Teismas
n u s t a t ė:
D. K. 2023 m. balandžio 18 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.
Teisme gautas D. K. skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad kartu su šeima buvome priversti išvykti iš (duomenys neskelbtini), bijodamas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2022 metais Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą jam ir jo šeimos nariams suteikti (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, 2022 m. kovo 28 d. jiems išduoti pažymėjimai dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad 2023 m. balandžio 2 d. važiavo su šeima nuosava transporto priemone, kurią vairavo pats, kai policijos patrulis sustabdė jo transporto priemonę, policijos pareigūnui patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad jo vairuotojo pažymėjimas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2030 m. lapkričio 5 d. išduotas jo pilietybės šalies ((duomenys neskelbtini) Respublikos) įgaliotos institucijos, galiojimą Lietuvą riboja ne dokumente nurodytas galiojimo laikas, o šešių mėnesių laikotarpis nuo tada, kai gavo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. 2022 m. rugsėjo 28 d., pasibaigus nurodytam terminui, kaip paaiškino policijos pareigūnas, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos teritorijoje be tokios specialios teisės patvirtinimo (pripažinimo) nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad po to, kas įvyko, ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama gauti (patvirtinti) specialią teisę vairuoti transporto priemones, būtent 2023 m. gegužės 4 d. sėkmingai išlaikė teorijos egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“, 2023 m. birželio 3 d. užsiregistravo praktiniam vairavimo egzaminui. Pažymėjo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažįsta, vairuodamas savo transporto priemonę klaidingai ir nepagrįstai manė, kad jam išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinka dokumente nurodytą galiojimo laiką (tai yra iki 2030 m.) ir specialioji teisė vairuoti transporto priemones nepasibaigusi. Teigia, kad kai padarė veiką vairuodamas transporto priemonę, žala nebuvo padaryta. Nurodė, kad bendras jo vairavimo stažas beveik 23 metai (pirmą vairuotojo pažymėjimą gavo 2000 m.). Paaiškino, kad su žmona augina tris vaikus, visi jie yra moksleiviai, mokosi mokykloje gyvenamojoje vietoje, du iš jų taip pat lanko užklasines futbolo pamokas, o vienas taip pat lanko muzikos pamokas, per vasaros atostogas su šeima planuoja važiuoti prie jūros, kad pagerintų vaikų sveikatą. Teigia, kad neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones ir galimybės vaikus į mokyklą (iš mokyklos) pristatyti automobiliu, šiuo metu jie turi nueiti apie 2 kilometrus į vieną pusę pėsčiomis, dėl to jaunesnieji vaikai be reikalo pervargsta, o tai nėra palanku jų ugdymo procesui mokykloje.
Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepimu prašė spręsti teismo nuožiūra, ar pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo pripažino kaltę, gailėjosi, palaikė skunde išdėstytus argumentus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išduotas pažymėjimas galioja net iki 2030 metų, taip pat turi teisę vairuoti ne tik B, bet C kategorijos automobilius, o apie būtinybę Lietuvoje išlaikyti vairavimo egzaminą sužinojo tik tada, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Patvirtino, kad šiuo metu jau Lietuvoje išlaikė teorijos egzaminą, liko tik praktinis vairavimo egzaminas.
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Minėto įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
Kaip matyti, D. K. 2022 m. kovo 28 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, todėl per šešis mėnesius nuo šio status įgijimo jis turėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, taiga pažeidimo padarymo metu skundą padavęs asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, todėl padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Teismas pažymi, kad nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas.
D. K. prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Jo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga, nes jis turi nepilnamečius vaikus, kuriuos turi vežioti į ugdymo įstaigas, o netekus teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, jam būtų apsunkintas šeimos pareigų vykdymas. Be to, teigė, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismo vertinimu visas pareiškėjo aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – D. K. parodymai, kurie visą laiką buvo nuoseklūs ir nesikeitė.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.
Taigi, byloje nustatyta, kad D. K. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos veža į ugdymo įstaigas, anksčiau už analogiškas veikas nebaustas ir apskritai per pastarųjų 5 metų laikotarpį neužfiksuota nė vieno administracinio nusižengimo, žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, be to, asmeniui suteiktas prieglobstis Lietuvoje, jokios tarnybos neinformavo apie tai, kad būtina pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, skundą padavęs asmuo turi ilgalaikę vairavimo patirtį, (duomenys neskelbtini) išduotas pažymėjiams galioja net iki 2030 metų, atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad baudos paskyrimas bei pats bylos nagrinėjimas bus pakankama priemonė siekiant ANK numatytų nuobaudos tikslų. Vairuotojo pažymėjimo išsaugojimas leis D. K. rūpintis savo šeimos nariais. Per griežtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali sąlygoti priešingą efektą, negu tas, kurio siekiama ANK numatytomis priemonėmis, t. y. vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailėjimosi, kritiško savo veiksmų vertinimo, gali sukelti pasipriešinimo bei nepasitikėjimo jausmus teisėsaugos institucijomis, teismais ir apskritai valstybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2AT-36-2014). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti iš dalies Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. K. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a:
D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti iš dalies Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. K. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis