Civilinė byla Nr. e2-3625-862/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17095-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1;

 (S)

2.4.2.12.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, N. P., O. V., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Justomus“ atstovui advokatui R. B., atsakovės UAB „Erdana“ atstovei A. Š., atsakovo A. A. S. atstovams advokatei E. T. ir advokato padėjėjui D. G., atsakovui A. J., trečiajam asmeniui A. Š., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Justomus“ ieškinį atsakovams A. J. ir A. A. S. dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir lietaus nubėgimo sistemos sutvarkymo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalvimų – A. Š., Luminor Bank AS, G. G., L. G., J. P., R. P., N. K.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė 2021-06-15 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) įpareigoti atsakovą A. J., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (2,5 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. Ž. sudarytą situacijos schemą ir nustatytas sklypo ribas kadastro žemėlapyje, pažymėta taškais Nr. 1-2-3-4-5-6-7, pašalinant visus jame esančius objektus (pastato dalį bei tvorą (tame tarpe ir joje esančias mūrines kolonas)) bei įpareigoti atsakovą sutvarkyti savo pastato lietaus nubėgimo sistemą (lietvamzdžius) (kurie yra pietinėje ieškovo žemės sklypo pusėje), kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovo žemės sklypą;

2) įpareigoti atsakovą A. A. S., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (8,5 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko A. Ž. sudarytą situacijos schemą ir nustatytas sklypo ribas kadastro žemėlapyje, pažymėta taškais Nr. 8-9-10-11, pašalinant visus objektus (dalį betoninės tvoros ir tos betoninės tvoros betonines atramas) bei įpareigoti atsakovą sutvarkyti savo lietaus nubėgimo stogą (kuris yra rytinėje ieškovo žemės sklypo pusėje), kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovo žemės sklypą;

3) atsakovams neįvykdžius šių įpareigojimų per numatytą terminą, skirti atsakovams po 70,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio visų įpareigojimų įvykdymo;

4) iš atsakovų ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies: atsakovas A. J. įpareigotas savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti savo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo sistemą (lietvamzdžius), kuri yra pietinėje UAB „Justomus“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį; atsakovas A. A. S. įpareigotas savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį, kuris yra rytinėje UAB „Justomus“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį; atsakovams nevykdžius reikalavimo per nustatytą terminą, skirti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio kiekvienam iš atsakovų nustatyto įpareigojimo įvykdymo; priteista iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei 1417,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 708,75 EUR; priteista iš atsakovų lygiomis valstybei 91,20 EUR pašto išlaidų; kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Klaipėdos apygardos teismas 2022-12-15 nutartimi ieškovės ir atsakovo A. A. S. apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovui A. J., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (2,5 m2); dėl įpareigojimo atsakovui A. A. S., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (8,5 m2). Panaikintas teismo sprendimas dalyje, kuria atsakovas A. A. S. įpareigotas savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį ir nuspręsta atsakovui A. A. S. nevykdant reikalavimo per nustatytą terminą, skirti 30 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio įpareigojimo įvykdymo. Nurodytoje dalyje civilinė byla perduota nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 sprendimo dalį dėl 708,75 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 30,40 EUR pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei priteisimo iš atsakovo A. A. S. ir šio klausimo sprendimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytos nutarties 30 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo liko nevertinta, ar tvoros segmento ir pastato dalies įsiterpimas yra statybų peržengiant atsakovo A. J. žemės sklypo ribas pasekmė, ar kaip ieškovės ar atsakovų žemės sklypų ribų pasikeitimo, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, pasekmė, nereikalavo iš šalių pateikti tai patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybių, tinkamai nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų. Teismo taip pat liko nevertina ar atsakovas A. A. S. tvoros rekonstravimo darbus atliko turėdamas kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Dėl atsakovui A. A. S. priklausančio statinio (tvoros) įsiterpimo ir žemės sklypo, kuris priklauso tretiesiems asmenims A. Š. ir UAB „Erdana“, bet ne atsakovui A. A. S., teismas taip pat nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų, nesprendė dėl tinkamų atsakovų šioje byloje. Nurodytos nutarties 40 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl atsakovų sklypų įsiterpimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo esmės, tinkamai nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų, spręsti klausimą dėl sklypo ribų ir, be kita ko, spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo (-ų), kuris (-ie) pagal ieškinį turi atsakyti, t. y. neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas bei į tai, jog teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos, o ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovams dėl įpareigojimų pašalinti kaimyninių sklypų įsiterpimus į jos sklypą, neprašė nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos, ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-09 nutartimi pasiūlyta patikslinti ieškinio reikalavimus, į bylą patikslintu ieškiniu atsakovais įtraukti gretimų sklypų savininkus (bendrasavininkius) bei pateikti įrodymus, kurie leistų atlikti aktualaus sujungimo būdu suformuoto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimą; įrodymus kurie leistų įvertinti nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes; pasisakyti dėl teismo ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimo. Ta pačia nutartimi atsakovui A. A. S., atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išvadas bei 28 nutarties punktą, siūlytina pateikti įrodymus patvirtinančius atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl tvoros (statymo, remonto) darbų laiko, dėl valstybinių institucijų sutikimų ir (ar) suderinimų reikalingumo darbų atlikimui, dėl tuometinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo, dėl priežasčių lėmusių galimą įsiterpimą į ieškovei priklausantį žemės sklypą; įrodymus kurie leistų įvertinti nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat pateiki poziciją dėl teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė 2023-01-13 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo teismo:

1) įpareigoti atsakovą A. J., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (2,5 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal matininko A. Ž. 2023-01-06 sudarytą situacijos schemą ir nustatytas sklypo ribas kadastro žemėlapyje, pažymėta taškais Nr. 1-2-3-4-5-6-7, pašalinant visus jame esančius objektus (pastato dalį bei tvorą (tame tarpe ir joje esančias mūrines kolonas));

2) įpareigoti atsakovą A. A. S., adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (8,5 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal matininko A. Ž. 2023-01-06 sudarytą situacijos schemą ir nustatytas sklypo ribas kadastro žemėlapyje, pažymėta taškais Nr. 8-9-10-11, pašalinant visus objektus (dalį betoninės tvoros ir tos betoninės tvoros betonines atramas);

3) įpareigoti atsakovę UAB „Erdana“, adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti savo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį, kuris yra rytinėje UAB „Justomus“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį.

4) atsakovams neįvykdžius įpareigojimų per numatytą terminą, skirti atsakovams po 70,00 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio visų įpareigojimų įvykdymo;

5) iš atsakovų ieškovo naudai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus pateiksime bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamoje byloje priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-29 nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo A. J. 2023-08-29 sudaryta taikos sutartis ir byla dalyje dėl atsakovui A. J. pareikšto reikalavimo - įpareigoti šį atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), savo sąskaita per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimtą ieškovo žemės sklypo dalį (2,5 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal matininko A. Ž. 2023-01-06 sudarytą situacijos schemą ir nustatytas sklypo ribas kadastro žemėlapyje, pažymėta taškais Nr. 1-2-3-4-5-6-7, pašalinant visus jame esančius objektus (pastato dalį bei tvorą (tame tarpe ir joje esančias mūrines kolonas)) - nutraukta. Ieškovei grąžinta 56,25 EUR sumokėto žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovo A. J. valstybės naudai priteistos 20 EUR dydžio teismo patirtos pašto išlaidos.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-29 nutartis yra įsiteisėjusi, sprendime pasisakoma dėl šalių, trečiojo asmens argumentų, įrodymų, kurie susiję su atsakovams A. A. S. ir UAB „Erdana“ pareikštais reikalavimais.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė 2017-02-07 įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pastatė du dvibučius namus, kurie bylos nagrinėjimo metu nuosavybės teise priklausė ieškovei ir tretiesiems asmenims G. G., L. G., J. P., R. P., N. K. Ieškovei nuosavybės teise priklauso namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypus, kuriuose pastatyti nurodyti namai ir kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021-01-04 sprendimu Nr. 49SK-21-(14.49.109E.) sujungimo būdu buvo nuspręsta pertvarkyti į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Matininkas A. Ž. 2023-01-06 parengė situacijos schemą, šis matininkas atliko sujungimo būdu suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) situacijos vertinimą, ieškovės teigimu, patvirtinantį, kad sujungus žemės sklypus, ankstesnės sujungiamų žemės sklypų ribos nepakito ir yra tokios, kurios nurodytos pirmame teismui pateiktame ieškinyje. Pagal www.regia.lt žemėlapį matyti, jog žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis namas, iš rytinės bei pietinės pusių yra apsupę žemės sklypai, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atlikus nurodytus matavimus paaiškėjo, jog tvoros, ribojančios ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir žemės sklypus, kurių adresai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos yra peržengę savo žemės sklypų ribas ir yra ieškovės žemės sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Betoninės tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas A. A. S. Šios tvoros dalis ir jos betoninės atramos, o ne žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsiterpę į ieškovės žemės sklypą, todėl reikalavimas dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir yra reiškimas A. A. S., kadangi tam, kad atlaisvinti ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį, yra reikalinga nugriauti betoninę tvorą ir jos atramas. Nurodyta tvora yra užimtas ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas, kuris pažymėtas sklypo ribų kadastro žemėlapyje taškais Nr. 8-9-10-11, sudaro 8,5 m2 plotą, o su tvoros atramomis šis plotas yra dar didesnis. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas A. A. S. į bylą nėra pateikęs įrodymų, jog tvora ir jos atramos pastatytos su kaimynų leidimu, jog tvoros rekonstravimo darbus atliko turėdamas kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Žemės sklypų ribos tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovei UAB „Erdana“ bei trečiajam asmeniui A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra aiškios, tikslios bei įteisintos. Po ieškovės žemės sklypų sujungimo atlikti sujungtų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir jie nesiskiria nuo tų matavimų, kurie buvo iki žemės sklypų sujungimo. Ieškovės sujungto žemės sklypo kadastriniai matavimai yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos. Sujungto žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčytos. Atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus iki ginčo žemės sklypo sujungimo, su sklypo išorinėmis linijomis sutiko ir pasirašė tuo metu buvę gretimų žemės sklypų savininkai. Atlikus ieškovės žemės sklypo sujungimą, atliekant kadastrinius matavimus sklypo riba matuota geodeziškai, ji po sujungimo nesikeitė, todėl kaimyninių sklypų savininkų parašų nereikėjo. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotos žemės sklypų ribos tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovei UAB „Erdana“ bei trečiajam asmeniui A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra netinkamos ar klaidingos, byloje nėra pateikta. Atsakovė UAB „Erdana“ ant jai nuosavybės teise priklausančio namo, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengusi lietaus nubėgimo stogelį taip, kad lietaus vanduo teka tiesiai į ieškovės žemės sklypą. Atsakovė UAB „Erdana“ nėra įsirengusi lietvamzdžių, kurie nukreiptų nuo stogo tekantį lietaus vandenį ne į ieškovo žemės sklypą. Atsakovai savo veiksmais daro žalą ieškovei, nes ji negali parduoti/išnuomoti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl pastatytos tvoros ir nuo stogelio bėgančio vandens, po lietaus ieškovės žemės sklype formuojasi balos, kaupiasi drėgmė name.

Atsakovas A. A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tvora buvo remontuota 1997 metais, suderinus su tuomečiu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku, bendru sutarimu. Buvo atstatyta ir sutvirtinta apgriuvusi avarinės būklės siena. Tvoros pamatas buvo sutvirtintas atramomis, nes to norėjo tuometinis žemės sklypo savininkas. Įrengti betoninį tvoros pamatą reikalavo architektas R. J., kuris nurodė rangovui sutvirtinti pamatus su betoninėmis atramomis. Patvirtino, kad tvora ir inžinerinės komunikacijos priklauso jam. Kad žemės sklypo ribos neatitinka plano yra matininkų klaida. Išardžius betonines atramas, namas, stovintis žemės sklype (duomenys neskelbtini), šalia ribos su ieškovės žemės sklypu, gali nugriūti, nes namai pastatyti takiame smėlio grunte.

Atsakovas A. A. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad ieškovė yra 295/1100 dalies žemės sklypo, suformuoto sujungus du gretimus žemės sklypus, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Nurodytą turtą ieškovė įgijo 2017-02-07 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė naudojasi pietine žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Erdana“ ir trečiajam asmeniui A. Š. Atsakovei UAB „Erdana“ ir trečiajam asmeniui A. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra du gyvenamieji namai. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. S., o namas, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Erdana“. Ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį ir atsakovei UAB „Erdana“ bei trečiajam asmeniui A. Š. priklausančio žemės sklypo dalį skiria tvora, pastatyta 1959 metais, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovui nukelti statinį - betoninę tvorą su atramomis, pareiškusi, kad tvora yra ieškovės žemės sklype, sklypų ribos yra aiškios. Ieškovė nenurodė pagrindo, kad yra įstatymo nustatyta teisė varžyti atsakovo nuosavybės teises, neįrodė tvoros pastatymo neteisėtumo, neįrodė, kad pareikštas reikalavimas yra protingas ir proporcingas reikalavimas. Atsakovas yra teisėtas betoninės tvoros savininkas. Ieškovė pareikštu reikalavimu kėsinasi į atsakovo A. A. S. nuosavybę. Teigia, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti tvora nepatenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Esant ginčui dėl sklypų ribų, sklypų ribos turėtų būti nustatytos palei ginčo tvorą, o esant ginčui dėl sklypo ribų neaiškumo, šios ribos nustatytinos palei tvorą. Pažymėjo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti tvora buvo pastatyta teisėtu būdu 1959 metais, kai ginčo sklypai dar nebuvo suformuoti. Tvora registruota nekilnojamojo turto registre, o statybos kontrolę atliekantis subjektas nėra pripažinęs daugiau nei 60 metų stovinčios tvoros savavališkos statybos statiniu. Tvora žymi istoriškai susiklosčiusius žemės naudojimo santykius ir yra faktinė gretimų sklypų riba, todėl atsakovas ir teigia, kad tvora nepatenka į ieškovės žemės sklypą. Tai, kad ieškovės užsakytuose kadastrinių matavimų dokumentuose esanti informacija prieštarauja tvoros buvimo vietai savaime nereiškia, kad tvora įsiterpia į ieškovės sklypą, bet leidžia tvirtinti, kad sklypų ribos yra neaiškios. Išdėstė poziciją, kad šalims nesutariant dėl žemės sklypo ribos, žemės sklypų ribas turi nustatyti teismas. Tai, kad tarp gretimų žemės sklypų savininko bei naudotojo kilo ginčas dėl žemės sklypų, kuriuos skiria tvora, ribos, atsakovo A. A. S. nuomone, rodo jau pats ieškovės reikalavimas, kuriuo siekiama nukelti tvorą. Savo poziciją šis atsakovas grindžia kasacinio teismo praktika, kad sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Nagrinėjamu atveju sklypų ribų neaiškumo buvimą patvirtina tai, kad skiriasi teisinės ir faktinės sklypo ribos. Remdamasis istoriniais sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžiniais atsakovas teigia, kad šis sklypas yra taisyklingos formos, o viešajame registre įregistruotos šio sklypo ribos kiek pasistūmėjusios į rytų pusę. Būtent į tą pačią rytų pusę ieškovė reikalauja perkelti tvorą. Mano, kad ieškovės žemės sklypo ribos „pajudėjo“ dėl kadastrinių duomenų tikslinimo (tobulėjant technologijoms) ar ieškovo užsakytų matavimų metu atliktų klaidų. Paaiškino, kad 1997 metais tvora buvo suremontuota. Remonto darbai apėmė avarinės būklės sienos atstatymą ir sutvirtinimą. Šie veiksmai buvo suderinti su tuomečiu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku. Tvoros pamatas buvo sutvirtintas atramomis tuometinio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko prašymu. Statybų įstatymo (2010-10-01 – 2011-05-23 redakcija) 23 straipsnio 25 punktas numatė, jog rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Statybų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aptariama 23 straipsnio 25 punkto nuostata taikoma ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė įgijo tiek pat teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas. Ieškovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį matė, ką perka ir ją tas pirkinys tenkino. Aplinkybė, kad atsakovo tvora pagal ieškovės dokumentus įsiterpė kaimyniniame žemės sklype savaime nereiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti sunaikinti kito asmens privačią nuosavybę, nes yra mažiau ribojančių priemonių nei statinio nugriovimas, pavyzdžiui, statinio servituto nustatymas. Ieškovė neįrodinėja, kad pasirinkta ultima ratio priemonė yra tinkama nagrinėjamoje situacijoje. Tvoros perkėlimas reiškia, kad tvora turi būti nugriauta ir pastatyta naujoje vietoje. Griaunant tvorą gali būti apgadintas ar sunaikintas kitų asmenų turtas. Ieškovė neįrodė, kad reikalavimas pareikštas atsakovui A. A. S. technologiškai įmanomas įgyvendinti, nes pateikta užsakomoji išvada neatitinka net minimalių bendrųjų reikalavimų dokumentams (nėra rengimo datos, vietos, dokumento pavadinimo), nėra aišku, kuo vadovautasi nustatant statybines medžiagas, žemės paviršiaus medžiagas, ar vadovautasi planais, ar buvo atlikta apžiūra vietoje ir t.t. Užduotis suformuluota vienašališkai ieškovės, kuri viena sprendė, kokią informaciją pateikti dokumento rengėjui. Išvadoje pasisakoma tik apie atraminės sienutės, bet ne pačios tvoros demontavimą. Atsakovas negali įgyvendinti jam reiškiamo reikalavimo, nes tvora pastatyta ne atsakovui A. A. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jis nevaldo nei vieno žemės sklypo nuomos ar kita teise.

Atsakovės UAB „Erdana“ atstovė ir trečiasis asmuo A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad statybų inspekcija buvo atvykusi į žemės sklypą, bet pažeidimų nenustatė. Nematavo, bet tarp tvoros ir namo stogelio yra apie 60-70 cm. Ji pro langus mato, kad ieškovei priklausantis namas yra naudojamas, jame gyvena žmonės. Ji jokių matavimų nedarė. Iš atsakovo A. A. S. yra girdėjusi, kad jis 1958 metais vedė (duomenys neskelbtini). Sklype namas buvo pastatytas 1950 metais, jį statė du broliai. Ji ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo iš A. A. S. sūnaus 2018 metais. Sūnus žemės sklype 1999 – 2000 metais pastatė dar vieną namą. Kadangi jai pareikštas reikalavimas dėl stogelio, žemės klausimai nebuvo aktualūs. Ji tvoros iš (duomenys neskelbtini) nepirko. Tvora yra aukšta, jos plotis 30 – 40 cm, aukštis nuo jos namo pusės apie 1 m, o iš ieškovės pusės 2-3 metrai. Nuo stogelio ant tvoros vanduo bėgti negali, nes stogelis nuo tvoros nutolęs apie 60 cm. Mano, kad tvoros nugriovimas jos namui pakenktų, šlaitui pakenktų, jis pradėtų byrėti, nes vietovė yra kalvota, didelis aukščių skirtumas. Ieškovės sklypas buvo lygus, bet ieškovė palei tvorą supylė kalniuką. Tai, kad iš jos buvo prašoma pinigų, leidžia manyti, kad ieškovė iš tiesų nėra suinteresuota tvoros nugriovimu. Nebuvo siūloma išpirkti žemės sklypo dalį. Tvora remiasi į dar vieno kaimyninio sklypo ūkinį pastatą ir yra prie sandėliuko. Ginčo tvora jungiasi su medine tvora palei jos namą. Ankstesni kaimynai gerai sugyveno, tai visi sutarė dėl tvorų statybos, o jas statyti apsiėmė (duomenys neskelbtini). Vanduo į terasą nuo stogelio bėga, bet ne į kaimyninį sklypą. Nematė, kad vanduo nuo tvoros į kaimyninį sklypą taškytųsi.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki apeliacinio proceso byloje buvo išklausyti liudytojo Liudytojo A. Ž. parodymai, kad gavo sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, jų koordinates per VĮ Registrų centras sistemą, įsivedė į programą ir remiantis jomis atliko matavimus vietoje. Neįrašė situacijos schemoje prisijungimo prie Litfos sistemos laiko, bet be šios sistemos nebūtų galima atlikti matavimų. Matavimai atlikti LKS-1994 sistemoje. Jeigu būtų vietinėje sistemoje atlikti kadastriniai matavimai, nebūtų galėjęs rengti situacijos schemos. Matavimo metu jį įleido ieškovo atstovas, kitų sklypų savininkų nebuvo, jų nereikia situacijos schemai. Rytinėje pusėje 8,10 taškai žymi tvorą betoninę, o 9,11 sklypo ribą. Tvora yra apie 30 cm. Įsiterpimas yra nuo 1,09 m iki 0,35 m. Iš rytinės sklypo pusės 0,64 m įeina tvoros atrama ir siaurėja bei 0,18 m. priestato apkalto baltomis lentelėmis. Matavimų paklaida mieste – 10 cm, o rajone – 30 cm leistina. Neturi duomenų, kad žemės sklypai būtų persidengę.

Byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė prašymų dėl teismo ekspertizės skyrimo, 2023-08-31 vyko išvažiuojamasis posėdis, kurio metu padarytos nuotraukos prijungtos prie bylos medžiagos. 

Ieškinys dalyje dėl atsakovams A. A. S. ir UAB „Erdana“ pareikštų reikalavimų atmestinas.

Ieškovė atsakovams pareiškė negatorinį ieškinį, kuriuo prašo atsakovą A. A. S. pašalinti į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), įsiterpusios tvoros ir atraminės sienelės dalį, o atsakovės UAB „Erdana“ prašo sutvarkyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį taip, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomo žemės sklypo dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, esanti žemės sklypo rytinėje dalyje, ribojasi su dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ties šių žemės sklypų riba yra atraminė sienelė su ant jos pastatyta mūrine tvora ir tai patvirtina šalių paaiškinimai, šalių pateiktos nuotraukos bei nuotraukos darytos išvažiuojamojo teismo posėdžio metu.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atraminė sienelė ir tvora, skirianti nurodytus žemės sklypus, yra tokia, kokia ji buvo maždaug prieš trisdešimt metų. Tvora ir kiti kiemo statiniai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Registro duomenyse nurodyta, kad inžinierinių statinių statybos pabaiga - 1959 metai, šie statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. S. Tai patvirtina byloje esantys nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, sudaryti 2020-12-22, 2022-02-10. Kad ginčo sklypus skyrė atraminės sienelės patvirtina ir A. J. 2023-05-08 pateiktas 1961-06-15 sudarytas planas, kuriame užfiksuotas ir ribos tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), fragmentas.

Atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimai bei nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2022-02-10, patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Erdana“ ir trečiajam asmeniui A. Š. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, sudaryti 2020-12-22, 2022-02-10, patvirtina, kad aptariamame žemės sklype yra du gyvenamieji namai. Namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. A. S., o namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Erdana“. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ginčo stogelis yra name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Erdana“.

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimai, VĮ „Registrų centras“ pateiktų bylų medžiaga, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, sudaryti 2019-11-19, 2022-04-07, 2023-01-06, patvirtina, kad 0,1043 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 2017-02-07 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ribos nustatytos AB „Vilniaus komprojektas“ sudarytame 1994 metais plane, kurios suderintos ir pažymėtos kadastriniame žemėlapyje pagal R. Trinkūno IĮ „Geoidas“ 2002-03-18 parengtą planą. Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad 1043 m2 ploto ribos suderintos su tuo metu buvusiu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku.

Byloje esančios 2019 metais ieškovės ir trečiųjų asmenų G. G., L. G., J. P., R. P. ir N. K. sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys bei jų priedas - UAB „Vilniaus Topografija“ 2018 metų gegužės mėnesį sudarytas naudojimosi 1043 m2 ploto žemės sklypu tvarkos nustatymo planas patvirtina, kad 2019 metais žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas buvo 1043 m2 bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrasavininkiams priklausė tokiomis dalimis: N. K. – 273/1043 dalys (pagal planą savininkė naudojasi 273 m2 plotu žymimu A1); G. G. ir L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 235/1043 dalys (pagal planą savininkai naudojasi 235 m2 plotu žymimu A2); J. P., R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 240/1043 dalys (pagal planą savininkai naudojasi 240 m2 plotu žymimu B1). Ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2019-11-19 išrašas yra sudarytas ieškovei sudarius du pirkimo - pardavimo sandorius iš trijų, todėl ieškovei 2019-12-13 sandoriu perleidus 240/1043 žemės sklypo dalis, ieškovei liko 295/1043 dalys, pagal planą ieškovei priklauso naudotis 295 m2 plotu žymimu B2.

VĮ „Registrų centras“ pateikta 2020-10-16 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Kadastrakis“ 2020-02-07 sudarytas 57 m2 ploto žemės sklypo planas, patvirtina, kad nurodyta sutartimi trečiajam asmeniui N. K. buvo parduotas 57 m2 ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai 2021-04-06 turto sujungimo sutartimi susitarė, kad N. K. priklauso 330/1100 dalys (pagal 2021-02-17 naudojimosi tvarkos planą naudojamasi 333 m2 plotu žymimu I); G. G. ir L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 235/1100 dalys (pagal 2021-02-17 naudojimosi tvarkos planą naudojamasi 235 m2 plotu žymimu II); J. P., R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 240/1100 dalys (pagal 2021-02-17 naudojimosi tvarkos planą naudojamasi 240 m2 plotu žymimu III); ieškovei nuosavybės teise priklauso 295/1100 dalys (pagal 2021-02-17 naudojimosi tvarkos planą naudojamasi 295 m2 plotu žymimu IV).

Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai, sudaryti 2022-04-07, 2023-01-06, patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021-01-04 sprendimu Nr. 49SK-21-(14.49.109E) žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungti į vieną žemės sklypą, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „Kadastrakis“ 2022-02-07 žemės sklypo kadastro duomenų bei 2020-03-30 žemės sklypų ribų paženklinimo, parodymo akto Nr. 1 matyti, kad šių matavimų metu buvo atliekami 0,0057 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių rezultate 2020-02-07 buvo sudarytas 57 m2 ploto žemės sklypo planas, naudojant koordinačių sistemą LKS-94.

Iš UAB „Kadastrakis“ 2022-06-17 žemės sklypo kadastro duomenų, 2020-06-17 žemės sklypų ribų paženklinimo, parodymo akto Nr. 1 matyti, kad šių matavimų metu buvo atliekami 0,1100 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių rezultate 2020-06-17 sudarytas sujungtų žemės sklypų 1100 m2 ploto žemės sklypo planas, naudojant koordinačių sistemą LKS-94.

Byloje esantis UAB „Vilniaus topografija“ 2019-05-10 sudarytas 1043 m2 ploto žemės sklypo planas patvirtina, kad šis planas taip pat sudarytas naudojant koordinačių sistemą LKS-94. Šiame plane yra įrašas, kur nurodyta, kad planas sudarytas pagal 2002-03-18 atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu sklypo plotu. Iš R. Trinkūno IĮ „Geodas“ 2002-03-18 sudaryto 1043 m2 ploto žemės sklypo plano matyti, kad šis planas sudarytas naudojant Vilniaus miesto koordinačių sistemą, o šiame plane esantys taškai 4 ir 5 atitinka tas koordinates ir atstumus tarp posūkio taškų, kurie nurodyti 1043 m2 namų valdos žemės sklypo ribų plane, kurį 1994-12-19 sudarė AB „Vilniaus komprojektas“ ir kuriame yra žyma, patvirtinanti, kad žemės sklypo ribos yra suderintos su gretimų sklypų tuometiniais savininkais. 

Byloje, esantis 712 m2 ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas sudarytas AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2001 metų sausio mėnesį, sklypo ribos pažymėtos 2001-05-29. Šis planas sudarytas naudojant Vilniaus miesto vietinę koordinačių sistemą. UAB „Prospectus“ 2007-04-23 sudarytas statinių išdėstyto planas sklype (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad aukščiau nurodyti planai sudaryti pagal žemės sklypo ribas pažymėtas AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1992-08-24 sudarytame žemės sklypo plane.

Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai pakankami tam, kad daryti išvadą, jog iki ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padidėjimo ginčo su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais dėl greta esančių žemės sklypų ribų nebuvo. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl tvoros ir atraminės sienelės perkėlimo, pareikštą atsakovui A. A. S., grindžia ieškovės iniciatyva matininko A. Ž. 2020-11-24 sudaryta situacijos schema bei to paties matininko 2023-01-06 sudaryta situacijos schema, teigdama, kad atraminė sienelė yra pastatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų situacijos schemų, 2020-11-24 situacinė schema sudaryta naudojant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, t. y. tuos duomenis, kurie buvo iki sklypo sujungimo, o 2023-01-06 situacinėje schemoje nurodyta, kad tai sujungto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), situacinė schema. Ieškovės pateiktose situacinėse schemose esantys brėžiniai, juos vertinant specialiųjų žinių neturinčiam asmeniui, yra identiški. Planuose nėra pažymėti kiti sklypų ribas žymintys taškai ir atstumai tarp jų. Atstumas situacinėje schemoje tarp taško 9 ir 11, neatitinka atstumo tarp posūkio taškų 4 ir 3, pažymėtų 2019-05-10 sudarytame plane, ir atstumo tarp posūkio taškų 6 ir 5, pažymėtų 2020-06-17 sudarytame plane, taip pat skiriasi situacijos schemos 11 taško koordinatės ir 2019-05-10 plano 3 bei 2020-06-17 plano 5 taškų koordinatės. Ieškovė liudytojo A. Ž. neprašė pakartotinai apklausti teismo posėdyje po to, kai byla buvo perduota pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo posėdyje, kuris vyko iki apeliacinio proceso, liudytojas A. Ž. paaiškino, kad ieškovės sklypo situacijos schemą sudarė apžiūrėjęs tik ieškovės žemės sklypą, atsakovės UAB „Erdana“ atstovė ir trečiasis asmuo A. Š. nebuvo pakviesti renkant duomenis, reikalingus situacinei schemai parengti. A. Ž. paaiškino, kad atlikdamas matavimus vadovavosi žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, koordinatėmis, gautomis iš VĮ Registrų centro. Byloje nėra pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens situacijos schemos vertinimo, todėl pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepašalino abejonių dėl situacinės schemos, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas, pareikštas atsakovui A. A. S., teisingumo.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kiemo statiniai - tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovui A. A. S., pastatyta 1959 metais neteisėtai. Atsakovas A. A. S. nurodė, kad tvora buvo tvarkoma ir tvirtinama, nes ji buvo avarinio stovio. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės argumentus apie tvoros rekonstrukciją, kitus galimus pertvarkymus, kuriems galimai buvo reikalingi leidimai. Ieškovė tvirtindama, kad tvora pastatyta be savininkų sutikimo, nepareiškė prašymo liudytojais byloje apklausti buvusius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra itin skirtingame aukštyje. Iš byloje esančių archyvinių planų matyti, kad aukščių skirtumas yra susiformavęs istoriškai, todėl yra pagrindas išvadai, kad atraminė sienutė, skirianti ginčo žemės sklypų ribas, kuri buvo pastatyta 1959 metais ir buvo virš jos pastatytos tvoros pagrindu. Atraminė sienutė žymėjo faktinę ginčo žemės sklypų ribą nuo 1959 metų, tarnavo ir tebetarnauja abiem žemės sklypams, apsaugodama nuo galimo šlaito slinkimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas atsakovo A. A. S. argumentus, kad atraminė sienutė buvo pastatyta abiejų sklypų savininkų sutarimu ir žymi faktines, istoriškai nusistovėjusias ginčo žemės sklypų ribas, laikyti pagrįstais.

Žemės sklypo, kurio plotas 0,1100 ha, ribų paženklinimo parodymo 2020-06-17 akte Nr. 1, nurodyta, kad po sujungimo žemės sklypo aplinkinė riba nesikeitė. Šis įrašas, atsižvelgiant į tai, kad sujungto sklypo matavimai buvo atliekami pirmąjį kartą, leidžia daryti išvadą, kad sklypo išorinės ribos atitiko tas sujungtų žemės sklypų išorines ribas, kurios buvo nustatytos atskirai, atliekant 57 m2 žemės sklypo matavimus, ir išorines ribas, kurios buvo nustatytos UAB „Vilniaus topografija“ atliekant matavimus, užfiksuotus 2019-05-10 sudarytame 1043 m2 ploto žemės sklypo plane pagal 1994-12-19 atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą. Minėta, kad sudarant 2019-05-10 planą naudota koordinačių sistema LKS-94, o sudarant 1994-12-19 ir 2002-0318 planus naudota Vilniaus miesto koordinačių sistema, todėl yra pagrindas išvadai, kad dėl skirtingų koordinačių sistemų naudojimo atliekant matavimus ir sudarant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planus, galėjo atsirasti žemės sklypo ir kaimyninių sklypų persidengimas. Šios galimybės neatmetė ir ieškovės žemės sklypo situacinę schemą parengęs matininkas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2022-12-15 nutartyje, remdamasis kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų. Ieškovei buvo siūloma patikslinti ieškinio dalyką, papildant reikalavimu dėl gretimų sklypų ribos nustatymo. Ieškovė ieškinį patikslino, tačiau reikalavimo dėl gretimų sklypų ribos nustatymo (tikslinimo) nepareiškė. Ieškovei teigiant, kad ginčo atraminė sienelė ir ant jos pastatyta mūrinė tvora yra pastatyta pažeidžiant gretimų sklypų ribas ir yra jai nuosavybės teise priklausančioje ir jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, buvo siūloma apsispręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo byloje, tačiau ieškovė teismo pasiūlymu nesinaudojo.

Taigi, esant tarp ieškovės ir atsakovų UAB „Erdana“, A. A. S., trečiojo asmens A. Š. kilusiam ginčui dėl gretimų žemės sklypų ribos, nustačius, kad atraminė sienelė ginčo sklypų ribas skiria nuo 1959 metų, tarnaudama abiems žemės sklypams bei į tai, kad ieškovas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 metais ir matė, kad ties žemės sklypo riba yra atraminė sienelė, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė abi sąlygas, reikalingas negatorinio ieškinio patenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl atraminės sienelės perkėlimo (nugriovimo), pareikštas atsakovui A. A. S., atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 178 straipsnis, CK 98 straipsnis).

Ieškovė reikalavimą sutvarkyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), lietaus nubėgimo stogelį taip, kad lietaus vanduo nebėgtų į ieškovės valdomą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį, pareikštą atsakovei UAB „Erdana“, grindžia tuo, jog stogelis yra be lietvamzdžio, stogelis ir tvora yra viename lygyje, todėl lietaus metu nuo stogelio lietaus vanduo patenka į ieškovės sklypą ir jį gadina.

Ši reikalavimą ieškovė grindžia su ieškiniu pateiktomis ir kitomis nuotraukomis, kurios darytos iš žemiau esančio ieškovės naudojamo žemės sklypo dalies, bei UAB „Capital Real Estate“ pardavimų vadovo 2021-06-07 aiškinamuoju raštu, kuriame be kita ko nurodyta, kad vieną kartą apžiūrint kotedžą per lietų pastebėjo, kaip didelės srovės lietaus tekėjo į sklypo teritoriją iš abiejų kaimynų.

Ieškovės pateiktame aiškinamajame rašte nėra nurodyta data, kada šį raštą sudaręs asmuo vieną kartą per lietų lankėsi sklype. Aiškinamajame rašte nėra aiškiai įvardintas objektas, ar objektai, nuo kurių raštą sudaręs asmuo matė srovėmis į ieškovės sklypą bėgantį lietaus vandenį. Aiškinamajame rašte nėra apibūdintas ir lietaus intensyvumas.

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu (2023-08-31) lynojo lietus ir tai matyti iš darytų nuotraukų. Dieną prieš išvažiuojamąjį posėdį (2023-08-30) lijo lietus ir tai fiksuota trečiojo asmens pateiktose nuotraukose. Lietus nebuvo intensyvus, nefiksuota lietaus srovių, kurios bėgtų nuo stogo. Išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje balų nesimatė. Ieškovė kartu su aiškinamuoju raštu nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti datą, kada 2021-06-07 aiškinamąjį raštą sudaręs asmuo lietaus metu lankėsi ginčo žemės sklype, todėl nebuvo galimybės išsiaiškinti, ar, aiškinamąją raštą sudariusiam asmeniui lankantis sklype, buvo liūtis, ar lijo lietus, jei lijo lietus, tai kokio intensyvumo lietus buvo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad pastatai esantys žemės sklype yra paveikti drėgmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės pateiktas 2021-06-07 aiškinamasis raštas nepagrindžia ieškovės argumentų apie tekančio nuo stogelio lietaus daromą neigiamą poveikį ieškovės naudojamai žemės sklypo daliai, ar joje esantiems pastatams.

Ieškovės argumentus, kad stogelis ir tvora yra viename lygyje paneigia išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Erdana“ ir trečiojo asmens A. Š. žemės sklype, ties įėjimu į UAB „Erdana“ priklausantį namą, teis stogeliu, darytos nuotraukos, nes jose fiksuotas tarpas tarp tvoros ir stogelio pabaigos (DOK – 136817, DOK – 136819). Ieškovės argumentus taip pat paneigia trečiojo asmens 2023-08-30 darytos nuotraukos (DOK – 136674), kuriose fiksuotas grindų, esančių šalia stogelio krašto, paviršius.

Ieškovės atstovo išsakytus teiginius, jog, esant stipriam lietui ir/ar tam tikrai vėjo krypčiai, nuo stogelio lietaus vanduo atsimuša į tvoros paviršių ir srovėmis nuteka į ieškovės naudojamo žemės sklypo dalį, gali patvirtinti arba paneigti tik specialiųjų žinių turinčio asmens atliktas tyrimas. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl ir šie ieškovės teiginiai negali būti laikomi pagrįstais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad nuo atsakovės UAB „Erdana“ gyvenamojo namo stogelio srovėmis lietaus vanduo patenka į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį ir kad tokiu būdu ieškovei nuosavybės teise priklausančiam turtui yra daromas neigiamas poveikis. Šiuo atveju ieškovė neįrodė antrosios negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo, todėl ieškovės reikalavimas, pareikštas atsakovei UAB „Erdana“, taip pat atmestinas (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis). 

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo A. A. S. atstovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme už suteiktą teisinę pagalbą atsakovas patyrė 2741,34 EUR išlaidas, už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant pakartotinai, atsakovas patyrė 2103,08 EUR išlaidas. Ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovui A. A. S., atmetus, iš ieškovės šiam atsakovui priteistina 4844,42 EUR bylinėjimosi išlaidų. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą patirta 91 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-31 sprendimu atsakovams A. J., A. A. S. ir ieškovei buvo paskirstytos po 30,40 EUR. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį, kuria 30,40 EUR bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovo A. A. S. panaikino. Teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš A. J. ir ieškovės įsiteisėjęs. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antrąjį kartą patirta 146,08 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-29 nutartimi valstybei iš atsakovo A. J. priteista 20 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė nuo 2023-01-11 šiam atsakovui siunčiant procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovams A. A. S. ir UAB „Erdana“, atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 156 EUR (146,08-20+30,40) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės UAB „Justomus“, juridinio asmens kodas 125756818, ieškinį dalyje, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovui A. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB Erdana“ juridinio asmens kodas, 300650645, atmesti.

Priteisti atsakovui A. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Justomus“, juridinio asmens kodas 125756818, 4844,42 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Justomus“, juridinio asmens kodas 125756818, 156 EUR bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rasita Kurakienė