Baudžiamoji byla Nr. 1-487-1108/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00415-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,

kaltinamajam P. Z. ir jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

teismo ekspertui Z. T.,

specialistams E. B. ir M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno raj., nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

P. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, turėdamas teisę ją atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas tyčia, suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo, bei apgaule išvengė turtinės prievolės, o būtent: 2020 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 13.35 val. iki 13.40 val. V. P. pagal 2019 m. gegužės 14 d. automobilio nuomos ir bendradarbiavimo sutartį vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kaune, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sukėlus eismo įvykį, kurio metu dėl V. P. kaltės buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. I., V. P. telefonu pranešus P. Z. apie minėtą eismo įvykį, P. Z. žinodamas, kad automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nuslėpdamas informaciją apie įvykusį eismo įvykį, 2020 m. spalio 21 d. apie 13.50 val. telefonu kreipėsi į ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo brokerę K. K.-K., nuslėpęs informaciją apie 2020 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 13.55 val. iki 13.40 val. jau įvykusį eismo įvykį, paprašė apdrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; draudimo brokerei K. K.-K. sutikus šį prašymą įvykdyti ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 21 d. 14.29 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. Z. šią draudimo sutartį apie 15.00 val. nugabeno į eismo įvykio vietą ir suvokdamas, kad eismo įvykis buvo sukeltas prieš įsigaliojant minėtai draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), bei šią aplinkybę nuslėpdamas nuo V. P., eismo įvykyje nukentėjusio V. I. bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, žinodamas, kad šis žinomai jo suklastotas dokumentas bus V. I. pateiktas ADB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule išvengė 11 318,14 Eur dydžio turtinės prievolės.

Kaltinamasis P. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nesutikdamas su jam inkriminuojama apgaule išvengtos turtinės prievolės suma, ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambinęs vairuotojas V. P. pasakė, jog įvyko eismo įvykis. Kadangi jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių nuoma ir tuo metu turėjo apie 22 automobilius, tai į pranešimą labai nesureagavo – tokie pranešimai dažnas reiškinys. Visi perduotų automobilių draudimo polisai lieka įmonėje, t. y. nėra perduodami vairuotojui su automobiliu. Pradėjo ieškoti automobilio draudimo poliso, tačiau išsiaiškino, kad jį pamiršo pratęsti. Supratus, kad nėra draudimo, jį apėmė tarsi afekto būsena, labai susijaudino. Paskambino į „(duomenys neskelbtini)“, nes šioje bendrovėje buvo apdraudęs dalį automobilių, draudimo brokerės, kurios paprašė apdrausti automobilį, nepažinojo. Automobilį apdraudė iki nuvykdamas į eismo įvykio vietą. Nuvykęs į eismo įvykio negalėjo susikalbėti su V. P. – jis stovėjo apsiverkęs, „Porsche“ vairuotojas visiems grasino. Jis (kaltinamasis) užpildė eismo įvykio deklaraciją. Pripažįsta savo kaltę, kad suklastojo eismo įvykio deklaraciją, tačiau mano, jog inkriminuojama 14 231,65 Eur žala yra nepagrįstai didelė, žalos suma pernelyg „išpūsta“.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo eismo įvykis, susidūrė „Toyota“ ir „Porsche“ automobiliai. Dėl gauto pranešimo nuvyko į eismo įvykio vietą. Kodėl buvo kviesti pareigūnai, nepamena, taip pat nepamena, ar automobiliai buvo stipriai apgadinti. Eismo įvykio vietoje buvo daug žmonių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo E. Č. parodymus. 2021 m. vasario 2 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo E. Č. parodymai apie tai, kad jis yra Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. 2020 m. spalio 21 d. apie 14.30 val. dirbant su kolega M. S. (nors tvirtinti, kad minėtą dieną dirbo su juo, negali, nes neprisimena) iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį prie (duomenys neskelbtini), Kaune, pastato. Gavę pranešimą jie buvo netoli nurodytos eismo įvykio vietos, todėl į įvykio vietą atvyko po kelių minučių. Pamatė, kad eismo įvykio metu automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiavusio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abiejų automobilių priekiniai sparnai, bamperiai, kitos dalys. Abu automobilių vairuotojai sutiko, kad kaltas „Toyota Prius“ vairuotojas. „Toyota Prius“ vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, iš jo nelipo. „Porsche Panamera Turbo“ vairuotojas pyko, kad vairuotojas kaltininkas nepateikia dokumentų, draudimo liudijimo ir panašiai, o laukia savo „šefo“, kaip suprato, automobilio savininko, pyko, kad reikia ilgai laukti, kad negaudamas dokumentų, negali užpildyti eismo įvykio deklaracijos. Po to atvyko „Toyota Prius“ automobilio savininkas, kažką kalbėjosi su vairuotoju, ir tik tada buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Gali būti, kad ši deklaracija buvo pildoma 15.00 val., nes pats įvykis įvyko tikrai anksčiau. Jis tikrai nepatarė į deklaraciją rašyti įvykio laiką „15.00 val.“. Kas pildė deklaraciją, neprisimena, galimai, kiekvienas rašė savo deklaracijos pusėje. Kai vairuotojai surašė eismo įvykio deklaraciją, jie išvažiavo, nes dėl kaltės vairuotojai sutarė patys (2 t., b. l. 26–29).

Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus, liudytojas E. Č. patvirtino jų teisingumą, papildomai pažymėjo, jog tai eilinė situacija – per metus būna keli šimtai tokių įvykių.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. S. parodė, kad tuo metu dirbo vadybininku P. Z. automobilių nuomos įmonėje. Jo darbas daugiausia vykdavo telefonu. Paskambino vairuotojas V. P. ir pranešė apie eismo įvykį. Tuo metu su P. Z. vyko pirkti detalių, todėl iš karto informavo P. Z., kad skambina V.. V. buvo labai išsigandęs, ant jo kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas šaukė. Su P. važiavo iki įvykio vietos. Neturėjo informacijos dėl į eismo įvykį patekusio automobilio „Toyota Prius“ draudimo poliso. Apie P. Z., kaip buvusį darbdavį, gali atsiliepti tik teigiamai. Jis (liudytojas) dėl turimų sveikatos problemų vartoja stiprius vaistus, kurie kenkia atminčiai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. M. parodė, kad dirba draudimo bendrovėje. Jo darbo pobūdis yra tirti bylas, turinčias sukčiavimo požymių. Tiriant žalą dėl „Panamera“ ir „Toyota“ eismo įvykio, pastebėjo, kad įvykis buvo 30 min. po „Toyota“ automobilio apdraudimo. Apsiklausė liudytojus, pokalbius įrašė ir pateikė policijai. Klausė policijos, ar dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją. Policija atsakė, kad buvo pranešimas. Nustatyta, jog eismo įvykis įvyko prieš apsidraudžiant. Surinkęs duomenis parašė pareiškimą ir pateikė medžiagą policijai. Nukentėjusiojo automobilį apžiūrėjo servisas, kuris suskaičiavo sąmatą ir draudimo bendrovė turėjo išmokėti atitinkamą sumą. Buvo mokėta per du kartus, nes nukentėjusysis dar kreipėsi dėl išlaidų, patirtų apklijuojant automobilį plėvele. Su automobilių servisu buvo suderinta sąmata ir sumokėti pinigai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. K.-K. parodė, kad dirba draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, o P. Z. buvo klientas. Jis draudė telefonu automobilius, kurie priklauso įmonei. P. Z. paskambino ir paprašė atsiųsti „Toyota Prius“ draudimo dokumentus – dažnai būna, kad klientai pameta dokumentus ir prašo juos atsiųsti. Patikrinusi duomenis P. Z. pasakė, jog „Toyota Prius“ draudimas yra negaliojantis. P. nustebo, kodėl automobilis neapdraustas, paprašė paskaičiuoti draudimą ir patikslino, kad draudimo reikia tą pačią dieną. 13.58 val. P. Z. susisiekė dar kartą ir pasakė, kad draudimo reikia skubiai. Pagal taisykles, sudaryta draudimo sutartis įsigalioja tik po 25 min. Buvo sudaryta sutartis, P. paskambino ir pasakė, kad dokumentus gavo ir kad apmokėjo. Vėliau iš D. M. ji sužinojo, kad buvo eismo įvykis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. I. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, eismo įvykio metu automobilį „Toyota“ vairavo ne kaltinamasis. Jis (liudytojas) važiavo „Porsche“ automobiliu, priklausančiu ne jam, o įmonei. Automobilį naudotis jam buvo perdavęs įmonės savininkas D. K. be jokios sutarties. Tai jo draugo įmonė. Nusileido nuo tilto (duomenys neskelbtini) Priešinga eismo puse važiavo „Toyota“, kuri užstojo kelią. Po eismo įvykio buvo keičiamas automobilio „Porsche“ buferis, sparnas ir lempa, nepamena, kiek viskas kainavo, reikėtų klausti „Ž.“ autoserviso, kuris rūpinosi visu automobilio remontu. Jis pasirašė po defektų aktu. „Porsche“ sparną keitė nauju. Dėl ratlankio – parašė, kad išmokėtų pinigus, nes nusipirks pats, tačiau jo nepirko. Visus apgadinimus nustatė ir žalą apskaičiavo ekspertas, kurį paskyrė „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovė. Smūgis buvo netiesioginis, nes bandydamas išvengti susidūrimo spėjo pasukti į dešinę. Smūgis buvo į šoną. Sudužo lempa, išbėgo skystis. Po įvykio jis ir automobilio „Toyota“ vairuotojas išlipo iš automobilio, apsižiūrėjo, kad abu neturi deklaracijos. Draugė atvežė deklaracijos formą ir pradėjo pildyti, tačiau „Toyota“ vairuotojas užsidarė automobilyje ir nurodė, palaukti. Eismo įvykis įvyko prieš 14 val., gal 13.30 val. Laiką atsimena, nes tuo metu važiavo į klinikas. Deklaracijos formą draugė atvežė po 20 min. Draugė L. iškvietė policiją. „Toyota“ vairuotojo būsena buvo keista – jis nuėjo į mašiną ir sėdėjo, nedavė dokumentų. Vėliau pas automobilio „Toyota“ vairuotoją atvažiavo du draugai – „Toyota“ vairuotojas po pokalbio su atvykusiais draugais davė dokumentus. Praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, savo veiklai išsinuomojo automobilį. L. buvo padariusi fotonuotraukų iš eismo įvykio vietos, jas pateikė pridėti prie žalos administravimo dokumentų. Po įvykio kurį laiką nevažinėjo automobiliu „Porsche“, vėliau vėl važinėjo. Pakeistos „Porsche“ detalės buvo apklijuotos plėvele. Apskaičiuota ir atlyginta buvo tik pakeistų detalių apklijavimo plėvele kaina. Žalos atlyginimą draudimo bendrovė pervedė įmonei.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. N. parodė, kad vyras išvažiavo nuo 13.00 iki 13.30 val. į kliniką, (duomenys neskelbtini) Paskambino maždaug po 10 min., kad reikia deklaracijos. Per minutę susiruošusi išvažiavo į eismo įvykio vietą, kad neįvyktų koks konfliktas, nes vyras buvo įpykęs. Įvykio vietoje buvo V. ir vaikinas. Nuėjo prie vaikino – jis pasirodė labai keistas, kadangi vaikščiojo aplink mašiną, neatsakinėjo į klausimus. Ji V. pasakė, kad kitas vairuotojas neduoda dokumentų. Iškvietė policiją. Policija atvažiavo gal po 10 min., prisistatė ir kaltinamasis su draugu. „Porsche“ buvo išbėgęs vanduo, nubrozdintas visas kampas, kitas automobilis taip pat buvo apgadintas. Ji apžiūrėjo „Porsche“, nufotografavo, nes kito vairuotojo elgesys atrodė įtartinas. Fotografavo telefonu, fotografijose buvo matyti apgadintas šonas, išbėgęs vanduo. „Porsche“ ratų neapžiūrėjo. 

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad iki šiol dirba pas kaltinamąjį. Įvykio metu jis vairavo automobilį „Toyota“. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir sugalvojo apsisukti. Sukosi neapsidairęs, nes žiūrėjo į planšetę. Nepraleido automobilio. Skambino P. ir vadybininkui, laukė, kol jie atvažiuos, nes neturėjo automobilio dokumentų „Porsche“ vairuotojas pradėjo šaukti, buvo agresyvus. Vėliau atvažiavo „Porsche“ vairuotojo draugė, kuri iš pradžių kalbėjo gražiai, vėliau piktai. „Toyota“ dokumentų nematė, eismo įvykio deklaracijos nepildė – ją pildė „Porsche“ vairuotojas ir P. arba su juo atvykęs įmonės vadybininkas. Nematė, kas buvo parašyta deklaracijoje, tik pasirašė. Kad „Toyota“ įvykio metu buvo nedrausta sužinojo tik tuomet, kai buvo iškviestas į apklausą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas E. B. paaiškino, kad transporto priemonės „Porsche Panamera Turbo“ vertinimo užsakovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinimo tikslas – nustatyti prekinės vertės netekimą. Pirmiausiai lyginamuoju metodu buvo skaičiuota automobilio vertė pagal rinkos kainą, toliau buvo skaičiuojama prekinės vertės netekimas. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta remonto sąmata buvo apskaičiuota, kas turi įtakos prekinės vertės netekimui. Jeigu sugadintos detalės keičiamos naujomis, prekinė vertė nemažėja, jei sugadintos detalės remontuojamos, perdažomos – automobilio prekinė vertė prarandama. Apskaičiuotas prekinės vertės netekimas – 1 070 Eur. Aiškindamas, kodėl jo apskaičiuotas prekinės vertės netekimas taip skiriasi nuo to, kurį apskaičiavo teismo ekspertas Z. T. (ekspertizės ataskaitoje nurodomas automobilio prekinės vertės netekimas 198,98 Eur), specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės ataskaitoje trūksta dažomų detalių koeficiento, kurį jis savo skaičiavimuose įvertino. Jei teismo ekspertas būtų įvertinęs šį koeficientą, ekspertizės ataskaitoje pateikiama suma būtų artima jo skaičiavimams.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas Z. T. paaiškino, kad užsakymą atlikti ekspertizę jam pateikė P. Z. – buvo prašoma nustatyti, kokio dydžio žala padaryta transporto priemonei eismo įvykio metu. Lygindamas savo nustatytą prekinės vertės netekimo dydį (198,80 Eur) su transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto apskaičiuotu dydžiu (1070 Eur) ekspertas paaiškino, jog skaičiavimui buvo naudota ta pati formulė, tačiau paimtos skirtingos reikšmės, skirtinga transporto priemonės rinkos vertė ir skirtingas prekinės vertės netekimo koeficientas. Jam specialisto skaičiavimas nesuprantamas, kadangi paimtas suminis koeficientas, kuris nėra detalizuotas. Nustatant koeficientą, turi būti vertinamos remontuojamos ir dažomos detalės, nes jos turi įtakos prekinės vertės netekimui. Pagal remonto darbų sudėtingumą skaičiuojamas prekinės vertės netekimas, o ne pagal dažomų ar remontuojamų dalių kainą. Šiuo atveju buvo remontuojamos priekinės durys ir priekinis sparnas, pagal remontą nustatomas koeficientas. Koks remontas atliktas, nustatė žiūrėdamas į nuotrauką. Jo vertinimu, padaryti minimalūs pažeidimai. Dėl priekinio buferio, gali būti, kad nustatė, jog nereikėjo remonto. 10 puslapyje matyti apgadintas buferis – jis turėjo būti įtrauktas nustatant prekinės vertės netekimo koeficientą. Matyt, per klaidą „praslydo pro akis ši nuotrauka“. Prekinės vertės netekimo dydis turėtų keistis, bet ne iki specialisto ataskaitoje nurodytos sumos, t. y. galimai padidėtų 50-100 Eur. Dėl automobilio remonto kainų skirtumo ekspertas paaiškino, kad jo paskaičiavimu remonto kaina būtų 8 160,27 Eur iki papildomų išlaidų, o draudimo išmokėta išmoka buvo 9 498,14 Eur. Toks didelis neatitikimas galėjo būti, jeigu jie žiūrėjo paslėptus defektus, kurių nematyti nuotraukose ir kurių jis negalėjo įtraukti į skaičiavimą. Nuotraukoje kiekvienas mažiausias pažeidimas turi būti užfiksuotas, galbūt natūroje rado neužfiksuotų nuotraukose pažeidimų, todėl gali didėti žalos dydis. Automobilio apklijavimui plėvele jis nurodė 300 Eur, o žalos apskaičiavimo išvadoje nurodoma 690 Eur – kainą nustatė užklausęs servisų, svarbu pažymėti, jog reikėjo apklijuoti ne visą automobilį, o tik pažeistas dalis. Taikė 6 procentų nusidėvėjimą keičiamoms detalėms, tuo tarpu servisas – 2,5 procentų. Pasirinkdamas minėtą dydį jis rėmėsi transporto priemonių vertinimo instrukcija, o kuo rėmėsi servisas, jam nėra žinoma. Atliekant ekspertinį tyrimą serviso sąmata lyg ir buvo pateikta, bet per daug į ją neatsižvelgė – matė nuotraukas ir galėjo vertę kalkuliuoti. Rato nustatydamas žalos dydį apskritai neįtraukė, nes diskas buvo nežymiai apgadintas, vizualiai nesimatė, kad padanga buvo nuleista ar ženkliai sugadinta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas M. P. paaiškino, kad dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 metų, turi inžinerinį išsilavinimą. Jis pats skaičiavimų neatliko – tą darė remontą atlikęs servisas. Ten buvo daug dalykų, kiek pamena. Žalos skaičiavimo išvadoje nurodyta, kad skaičiavimus atliko M. P. – ten jis įvardintas tik kaip žalą administruojantis draudimo ekspertas. Automobilis buvo remontuotas servise, kuris pateikė sąmatą, tuo tarpu jis suvedė suvestinę ir apskaičiuotą sumą išmokėjo. Jo darbas tikrinti sumas ir skaičius. Dėl sąmatoje nurodytų sumų jam klausimų nekilo, matė, kad buvo gautas detalių pasiūlymas iš „Porsche“ centro. Plėvele buvo apklijuotas tik automobilio priekis, t. y. tik eismo įvykio metu apgadinta automobilio dalis. Dėl pakaitinio automobilio nuomos specialistas paaiškino, jog nuomos kaina įtraukiama, kai klientas pageidauja remonto laikotarpiu nuomotis kitą automobilį. Šią suma draudikas pagal įstatymą privalo atlyginti. Nesidomėjo, ar „Porsche“ buvo naudojamas įmonės, kuriai priklauso, veikloje. Dėl rato apgadinimo – jo, kaip specialisto, nuomone, tie subraižymai netrukdė naudotis automobiliu. Tačiau „Porsche“ centro darbuotojai sakė, kad nėra galimybės perdažyti įbrėžtą ratlankį, todėl patvirtinta viso rato keitimo suma. Jo vertinimu, ratlankis nedažytas, o eismo įvykio metu buvo įrėžtas metalas. Kantai yra nedažyti, ten yra metalas, galima dažyti metaliniais dažais, tai klausimas, ar jis bus toks, koks buvo prieš tai. Būna, kad žmonės įbraukia ratlankius į „bordiūrą“, bet neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ratlankis buvo apgadintas dar iki eismo įvykio, o eismo įvykio fotonuotraukos ir eismo įvykio pobūdis rodė, kad ratlankis galėjo būti apgadintas eismo įvykio metu. Dėl sparno remonto specialistas paaiškino, kad po eismo įvykio jis buvo išsigaubęs, t. y. detalė buvo perlenkta, todėl turėjo būti keičiama nauja. Nesvarbu, kas, įmonės vardu registruoja draudiminį įvykį, t. y. jis tuo nesidomi, bet draudimo išmokas gauna įmonė. Jeigu eismo įvykio metu asmuo nukenčia nuo automobilio, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai nukentėjusysis kreipiasi į savo draudimo bendrovę, kuri bendradarbiauja su Draudikų biuru. Specialistas patvirtino, kad jis pasirašė 2020 m. gruodžio 4 d. žalos skaičiavimo išvadą (4 t., b. l. 121) – šis aktas buvo papildytas pakaitinio automobilio nuomos suma (3 t., b. l. 178). Administruodamas žalą matė ir vertino, kad automobilis buvo JAV nukentėjęs. Automobilis buvo sudaužytas JAV, tačiau buvo suremontuotas originaliomis detalėmis. Defektinis aktas yra daugiau simbolinis dokumentas, kur kas svarbesnės automobilio apgadinimų nuotraukos. Servisas turi pateikti nuotraukas.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, specialistų bei eksperto paaiškinimų, nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka.

2020 m. gruodžio 21 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų departamento Žalų tyrimo grupės eksperto-tyrėjo D. M. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikiami duomenys apie tai, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ žalų departamente buvo administruojama žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. spalio 21 d. 15 valandą Kaune, (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. P., automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukdamas į kairę nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiavusio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. I., automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abiejų automobilių priekiniai sparnai, bamperiai, kitos dalys. Apie šį eismo įvykį 2020 m. spalio 21 d. 17.55 val., ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas pranešimas, pranešimą registravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, el. paštas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dieną kaltininko automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas ADB „(duomenys neskelbtini)“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos administravimo metu kilo pagrįstų įtarimų, jog kaltininko automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo nedraustas, dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1. Automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas įsigaliojo įvykio dieną, maždaug prieš pusvalandį iki įvykio, t. y. eismo įvykio deklaracijoje įrašytas eismo įvykio laikas 15.00 val., o draudimas įsigaliojo 14.29 val. 2. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas tik vieno mėnesio laikotarpiui, nuo 2020 m. spalio 21 d. 14.29 val. iki 2020 m. lapkričio 20 d. 24.00 val. Atlikus tyrimą, buvo gauta duomenų apie tai, kad „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo nedraustas, o įvykus eismo įvykiui, kaltininkas galimai siekdamas apgauti draudiką apdraudė automobilį ir suklastojo duomenis apie tikrąjį eismo įvykio laiką, dėl ko buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka. Nustatyta: 1. ADB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos K. K.- K. komentaras apie draudimo poliso sudarymo aplinkybes, t. y. „2020 m. spalio 21 d. apie 13.50 val. paskambino klientas prašydamas atsiųsti polisą automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus polisą, klientas buvo informuotas, kad polisas, kurį jis sudarė per brokerį „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d.), jau yra negaliojantis. Klientas buvo labai nustebęs, kad jo niekas neinformavo apie poliso galiojimo pabaigą. Klientas paprašė paskaičiuoti jam naujo draudimo pasiūlymą, nes greitu metu jam reikės važiuoti su automobiliu (duomenys neskelbtini) – tuo pirmas pokalbis ir pasibaigė. Po kurio laiko, apie 13.58 val., klientas paskambino dar kartą ir paprašė kuo skubiau sudaryti polisą. Pagal mūsų metodiką, polisą anksčiausiai galimą sudaryti, kad jis galiotų po 25 min., taip mes ir padarėme. Klientui buvo išsiųsti visi dokumentai su apmokėjimu. Vėliau klientas paskambino ir informavo, kad polisas yra apmokėtas“. K. K.-K. pateikė savo telefone išsaugotą šių pokalbių laiką su užfiksuotu telefono abonentu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dalyvio anketoje nurodyta informacija, kad šiuo telefonu naudojasi P. Z., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2. Nukentėjusysis V. I. eismo įvykio dalyvio anketoje nurodė, kad tikslus eismo įvykio laikas nuo 13.35 val. iki 13.40 val., o ne 15.00 val., kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje. Įrašyto telefoninio pokalbio su juo metu, jis taip pat patvirtino minėtą eismo įvykio laiką. V. I. teigė, kad eismo įvykio kaltininkas deklaracijos pildymui nepateikė savo vairuotojo teisių, deklaracijos, draudimo, sėdėjo savo automobilyje ir su kažkuo kalbėjo. Nukentėjusiojo žmona į eismo įvykio vietą atvežė deklaraciją apie 14.00 val. Kadangi kaltininkas nedavė dokumentų, nukentėjusiojo žmona iškvietė policiją, kad ši suformintų eismo įvykį. Policijos ekipažui atvažiavus apie 15.00 val., policijos pareigūnai rekomendavo pildyti eismo įvykio laiką 15.00 val. Be to, po įvykio į eismo įvykio vietą su „BMW“ automobiliu atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai. Galima eismo įvykio priežastis – kaltininko automobilio vairuotojas važiuodamas nežiūrėjo į kelią, o stebėjo navigaciją, galimai vykdė pavėžėjo paslaugas. 3. 2020 m. spalio 27 d. buvo nusiųstas raštas Nr. 1174 į Kauno AVPK Patrulių rinktinę, siekiant gauti papildomos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes bei nustatyti tikslų eismo įvykio laiką. 2020 m. lapkričio 3 d. iš Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos gautas atsakymas apie tai, kad 2020 m. gruodžio 21 d. 14.08 val. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas L. N. pranešimas telefonu 8641 35145 dėl eismo įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (ROIK 0120000585718), be to, 2020 m. spalio 21 d. 14.13 val. Kauno AVPK pareigūnai papildomai skambino šiuo telefonu ir tikslino informaciją. Viso „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala sudaro 14 231,35 Eur. Draudimo išmoka išmokėta. Žalos bylos administravimas perduotas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, žalos bylai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal surinktus duomenis, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. Z. galimai siekdami išvengti turtinės prievolės po eismo įvykio apdraudė automobilį ir suklastojo duomenis apie tikrąjį eismo įvykio laiką, dėl ko neteisėtai buvo išmokėta draudimo išmoka. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo bei deklaracijos duomenų klastojimo. Kartu su pareiškimu pateiktas kompaktinis diskas ,,Acme CD-R“ Nr. 1368 su žalos administravimo medžiaga (1 t., b. l. 28–143, 146).

Iš AB SEB banko mokėjimo nurodymų patvirtinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 14 921,35 Eur išmoka už 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu patirtą žalą (1 t., b. l. 134–139).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kuriam buvo perduotas žalos bylos administravimas, 2021 m. spalio 11 d. rašte Nr. S-13669-21 pateikti duomenys apie tai, kad dėl 2020 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykusio eismo įvykio, kurio metu apgadintas automobilis „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas ir išmokėtas žalos dydis yra 14 921,35 Eur. Prie rašto pridedami žalos apskaičiavimo dokumentai (3 t., b. l. 133–178).

Išraše iš Policijos duomenų bazių (ROIK: 0120000585718) matyti, kad 2020 m. spalio 21 d. 14.08 val., gautas pranešimas dėl eismo įvykio, įvykusio Kaune, Vilijampolės sen., (duomenys neskelbtini), kur eismo įvykio dalyviai V. I., kuris vairavo automobilį „Porsche“, ir V. P., kuris vairavo automobilį „Toyota“, nesutaria dėl kaltės, nepateikiami dokumentai (1 t., b. l. 181–182).

2021 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2020 m. spalio 21 d. 14.05 val. užfiksuoto L. N. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašo kopijos apžiūra. Atidarius failą: „2020/10/21_14:05:10_(duomenys neskelbtini).mp3.“ girdisi operatorės balsas (toliau Oper.)- „Laba diena. Kas nutiko?“ Moters balsas (L. N.) (toliau L) – „Sveiki. Norėjom policijos“. Oper. – „Gerai. Kas nutiko?“ L – „Padarytas auto įvykis ir kaltasis neduoda dokumentų supildyti deklaracijai“. Oper. – „Tai nesutariat dėl kaltės“. L – „Kaip sakot?“. Oper. – „Nesutariat dėl kaltės?“ L – „Nesupratau?“ Oper. – „Nesutariat dėl kaltės?“. L – „Ne, ne, dėl kaltės čia net nereikia aiškintis, bet jis neduoda dokumentų supildyti deklaraciją“. Oper. – „Tai, ponia, nesutariat dėl kaltės, nesusitariat. Kokiu adresu esat?“ L – „(duomenys neskelbtini) gatvė, kaip tik nusileidi nuo viaduko“. Oper. – „Gerai, o namo numeris, pasižiūrėkit atidžiau, (duomenys neskelbtini) gali būti namas?“ L – „Taip, (duomenys neskelbtini) ant to kampo“. Oper. – „Kas į ką įvažiavo?“ L – „Įvažiavo į mano vyrą, o vaikino vardo tai nežinau, jis neduoda dokumentų“. Oper. – „Markę, valstybinį numerį man pasakykit prašau“. L – „Toyota, tuoj pasakysiu, palaukit. Toyota“. Oper. – „Valstybinis Toyotos?“ L – „Toyota Prius, (duomenys neskelbtini). Ir įvažiavo į Porshe“. Oper. – „Jūs pasakykit valstybinį vardais arba žodžiais“. L – „Aha. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Oper. – „spalva mašinos raudona, žalia...?“ L – „Raudona, bordo“. Oper. – „Gerai. Į ką įvažiavo?“ L – „Į Porsche panamera“. Oper. – „Gerai. Valstybinis žodžiais?“ L – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Oper. – „Spalva?“ L –,,Pilka“. Oper. – „Čia daugiau mašinų nėra, dvi mašinos ar ne?“ L – „Taip, dvi“. Oper. – „Jūs vairuotoja, keleivė, kas praneša? L- Du vairuotojai, be keleivių. Oper.- Jūs vairuotoja, tai kokios mašinos „Toyota“ ar „Porsche“?“ L – „Toyota“ įvažiavo į „Porsche“. Oper. – „Tai jūs esate vairuotoja, kurios mašinos?“ L – „Aš ne vairuotoja. Aš žmona vyro, kur važiavo“. Oper. – „Tai keleivė, keleivė esat, taip?“ L – „Taip, taip“. Oper. – „Vardą pavardę sakykit savo“. L – „N. L.“. Oper. – „O tai ten tikrai nėra nei sužeistų, nei prispaustų?“ L – „Ne, ne, ne, ne“ Oper. – „Gerai. Nieko nekeiskit įvykio vietoje, laukit policijos, viso gero“. L – „Ačiū. Įrašas baigtas“ (2 t., b. l. 57–60).

Iš eismo įvykio deklaracijos kopijos matyti, kad nurodyta įvykio data 2020 m. spalio 21 d., nurodytas laikas 15.00 val., nurodyta vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), nurodytas atsakingas už padarytą žalą asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LT, nurodyta transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)56, nurodytas vairuotojas P. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) B kategorija, galioja iki 2028 m. kovo 21 d., nurodyta „esu kaltas – V. P.“ (parašas). Nukentėjusi transporto priemonė: UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno raj., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., vairuotojas I. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas tel. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) B kategorija, galioja iki 2024 m. balandžio 23 d. (1 t., b. l. 30).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtas liudijimas galioja nuo 2020 m. spalio 21 d. 14.29 val. iki 2020 m. lapkričio 20 d. 24.00 val. Apdrausta transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas ADB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 31–32).

Iš 2019 m. gegužės 14 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas), atstovaujamos direktoriaus P. Z., ir V. P. (nuomotojas), kopijos matyti, kad sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog be kitų įsipareigojimų nuomotojas užtikrina transporto priemonės naudojimui būtiną privalomąjį transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) civilinės atsakomybės draudimą (2 t., b. l. 12–17).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. 2020 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 28 d. susisiekus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su K. K.-K., ji paaiškino, kad yra registruota ir gyvena Vilniaus mieste, jokių galimybių atvykti į Kauną apklausai galimybių neturi, todėl pageidavo įvykio aplinkybes tikslinti telefoninio pokalbio metu. Moteris nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. apie 13.50 val. jai paskambino žinomas klientas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nurodė, kad asmens tikslių anketinių duomenų neatsimena, bet tai gali būti P. Z., su kuriuo jau ne pirmą kartą tvarko su draudimu susijusius reikalus. Patikslino, kad asmuo dėl transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimų į ją kreipiasi ne pirmą kartą. Pokalbio metu paaiškino, kad įvykio dieną apie 13.50 val. jis į ją kreipėsi su prašymu atsiųsti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą. Patikrinus informaciją, ji asmeniui nurodė, kad polisas, kurį jis sudarė per brokerį, jau yra negaliojantis ir jo galiojimo laikas pasibaigęs nuo 2020 m. rugpjūčio 13 dienos. Atsiminė, jog klientas buvo labai nustebęs, kad jo niekas neinformavo apie poliso galiojimo pabaigą. Klientas paprašė paskaičiuoti jam naujo draudimo pasiūlymą, nurodydamas, kad greitu metu jam reikės važiuoti minėtu automobiliu. Tuo pokalbis pasibaigė. Apie 13.58 val. klientas paskambino dar kartą ir paprašė kuo skubiau sudaryti polisą. Pagal įmonės metodiką, polisą anksčiausiai galima sudaryti, kad jis galiotų po 25 min. nuo apmokėjimo. Klientui buvo išsiųsti dokumentai su apmokėjimu. Vėliau klientas paskambino ir pasakė, kad polisą apmokėjo. Pokalbio metu moteris patikslino, kad asmens klausė, ar jis pageidauja paprasto draudimo, ar automobiliu bus vykdoma taksi veikla, ar kita padidintos rizikos veikla, tačiau asmuo nurodė, kad jam reikalingas standartinis, paprastas draudimas be padidintos rizikos (1 t., b. l. 173–174).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. 2020 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos tikslinimo“ užfiksuota, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendraujant su V. I. jis paaiškino, jog įvykio dieną važiavo jam priklausančiu automobiliu „Porsche“, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ nusileidimu link (duomenys neskelbtini) gatvės, kai automobilis „Toyota“ įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir į jį atsitrenkė. Nurodė, kad automobiliu važiavo vienas, „Toyota“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat važiavo tik vairuotojas. Išlipus iš automobilio, V. I. pasiūlė vairuotojui pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau asmuo nepateikė nei vairuotojo pažymėjimo, nei draudimo liudijimo, sėdo į savo vairuojamą automobilį ir kalbėjo telefonu. Dar kartą nurodžius pildyti eismo įvykio deklaraciją, vairuotojas nurodė, kad skambins draugui, kurio lauks, kol atvažiuos. V. I. įvykio vietoje eismo įvykio deklaracijų neturėjo, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau gavo atsakymą, kad pareigūnai į įvykio vietą nevyks, kadangi eismo įvykio aplinkybės aiškios ir jam buvo pasiūlytą eismo įvykio aplinkybes užfiksuoti ant paprasto balto lapo. Pokalbio metu pilietis nurodė, kad norėjo pildyti tvarkingą eismo įvykio deklaraciją, todėl paskambino savo žmonai, kuri atvežė deklaracijos formą. Patikslino, kad apie 15.10 val. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie patvirtino, jog visos įvykio aplinkybės aiškios, kurių paklausus, kokį laiką įrašyti, jie nurodė, kad gali įrašyti apie 15.00 val., laiką. Pokalbio metu V. I. patvirtino, kad eismo įvykis įvyko laikotarpiu nuo 13.35 val. iki 13.40 val. Teigė, kad nematė nei automobilio draudimo, nei vairuotojo pažymėjimo, šių duomenų papildomai netikrino. Paaiškino, kad draudimas jam atlygino žalą dėl įvykio (1 t., b. l. 175–176).

2021 m. gruodžio 21 d. el. laišku E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės turėtų išlaidų remontuojant 2020 m. spalio 21 d. įvykio metu apgadintą automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangą ir ratlankį, pateikė teismui duomenis apie tai, jog automobilis eksploatacijai buvo sutvarkytas po lapkričio 1 d., jam buvo reikalingos žieminės padangos, turėdami antrą padangų komplektą, jį ir sumontavo. Su tomis padangomis važinėjama iki šiol – naujo ratlankio su padanga UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol neįsigijo (4 t., b. l. 136–137).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie tai, kad dėl pakaitinio automobilio suteikimo 2020 m. spalio 22 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laišku kreipėsi ADB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto žalų administravimo skyriaus vyr. ekspertas M. P.. 2020 m. spalio 22 d. pakaitinis automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ir automobilio nuomos sutartis pasirašyta su V. I.. 2020 m. lapkričio 30 d. pakaitinį automobilį grąžino V. I.. 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą AD Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 1 289 Eur už pakaitinio automobilio nuomą. Sąskaitą apmokėjo ADB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 140–144).

Kilnojamojo turto „Porsche Panamera Turbo“ ekspertizės ataskaitoje Nr. 21-050 (ekspertizės akto surašymo data 2021 m. spalio 20–25 d.) pateikiama išvada, kad atstatomoji transporto priemonės vertė, įvertinant dalių nuvertinimą, 8 867,25 Eur, tame tarpe: keičiamų dalių vertė 7 104,53 Eur; remonto darbų vertė 559,63 Eur; dažymo darbų vertė 317,63 Eur; dažymo medžiagų vertė 178,48 Eur; papildomos išlaidos 508,20 Eur; prekinės vertės netekimas 198,80 Eur (4 t., b. l. 2–19).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K?188?719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-303-693/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. Z. parodė, kad sužinojęs apie vairuotojo V. P. sukeltą eismo įvykį, ėmė ieškoti „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo poliso. Išsiaiškinęs, kad automobilio privalomo civilinės atsakomybės draudimo terminas yra pasibaigęs, paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo brokerės, kurios nepažinojo, paprašė apdrausti automobilį. Automobilį apdraudė iki nuvykdamas į eismo įvykio vietą. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad būtent jis užpildė eismo įvykio deklaraciją, t. y. prisipažino suklastojęs eismo įvykio deklaraciją, turėdamas tikslą savo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėti išvengti turtinės prievolės – žalos, padarytos eismo įvykio metu įmonei priklausančiu neapdraustu automobiliu apgadinus kitą transporto priemonę – „Porsche Panamera Turbo“, atlyginimo. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu ir paminėtais parodymais, kadangi jie esmingai sutampa su liudytojų A. V. S., D. M., K. K.-K. ir V. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Liudytoja K. K.-K. davė parodymus apie tai, kad kaltinamasis jai paskambino ir paprašė atsiųsti „Toyota Prius“ draudimo dokumentus, tačiau patikrinusi duomenis ji P. Z. pasakė, jog „Toyota Prius“ draudimas yra negaliojantis. Tą pačią dieną 13.58 val. P. Z. susisiekė dar kartą ir pasakė, kad draudimo reikia skubiai, buvo sudaryta draudimo sutartis, kuri įsigaliojo po 25 minučių, kaltinamasis paskambinęs patvirtino, jog dokumentus gavo, sąskaitą apmokėjo. Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiriant žalą dėl „Panamera“ ir „Toyota“ eismo įvykio, pastebėjo, kad įvykis buvo 30 min. po „Toyota“ automobilio apdraudimo – apsiklausęs liudytojus, gavęs papildomų duomenų iš policijos nustatė, jog eismo įvykis įvyko prieš apdraudžiant automobilį „Toyota“. Liudytojas A. V. S. patvirtino, kad kaltinamasis buvo nuvykęs į įvykio vietą, kad jam (liudytojui) nieko nebuvo žinoma apie „Toyota“ draudimo polisą, tuo rūpinosi įmonės vadovas, t. y. kaltinamasis. V. P. parodė, kad jis pats eismo įvykio deklaracijos nepildė, ją tik pasirašė, nes pasitikėjo automobilį suteikusios įmonės vadovu. Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo E. Č. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotų parodymų taip pat matyti, kad eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta tik tada, kai į įvykio vietą atvyko kaltinamasis, galėjo būti, kad ši deklaracija buvo pildoma 15.00 val.

Aplinkybės, susijusios su tikruoju eismo įvykio kilimo laiku (2020 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 13.35 val. iki 13.40 val.), su eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo laiku (2020 m. spalio 21 d. 14.29 val.), o taip pat aplinkybės, susijusios su tuo, kieno iniciatyva bei kaip buvo sudaryta draudimo sutartis, ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtos turtinės prievolės dydžiu nustatytos remiantis 2020 m. gruodžio 21 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų departamento Žalų tyrimo grupės eksperto-tyrėjo D. M. pareiškime užfiksuotais duomenimis bei prie šio pareiškimo pridėtais dokumentais. Prie paminėto 2020 m. gruodžio 21 d. eksperto-tyrėjo D. M. pareiškimo pridėta: eismo įvykio deklaracijos, kurios suklastojimu yra kaltinamas P. Z., kopija (1 t., b. l. 30); automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 21 d. 14.29 val. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija (1 t., b. l. 31–32); V. I. draudikui ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2020 m. spalio 23 d. pranešimo apie įvykį kopija (1 t., b. l. 33), kuriame yra nuoroda į sudarytą eismo įvykio deklaraciją, t. y. V. I. pranešimas draudikui pateiktas remiantis kaltinamojo supildyta eismo įvykio deklaracija; 2020 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103–129), kurioje pateikiamas transporto priemonės prekinės vertės netekimo skaičiavimas ir nurodoma, jog „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekinės vertės netekimas yra 1 070 Eur; 2020 m. gruodžio 4 d. pranešimas dėl išmokos išmokėjimo (1 t., b. l. 133–139), kuriame nurodyta, jog paskaičiuota 14 231,35 Eur išmoka ir prie kurio pridėtos mokėjimo nurodymų patvirtinimų kopijos, patvirtinančios šios išmokos išmokėjimą (vėliau papildomai dar buvo kompensuota 690 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų už automobilio apklijavimą apsaugine plėvele). Pažymėtina, jog kaltinamojo naudota apgaulė (eismo įvykio deklaracijos suklastojimas, joje įrašant duomenis apie eismo įvykio metu dar negaliojusią draudimo sutartį ir nurodant ne tikrąjį eismo įvykio laiką, o laiką po draudimo sutarties įsigaliojimo) buvo esminė sąlyga, lėmusi ADB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimą administruoti žalą dėl 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio, spręsti draudimo išmokos dydžio nustatymo bei išmokėjimo klausimą.

Pripažindamas savo kaltę dėl eismo įvykio deklaracijos suklastojimo siekiant išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės, kaltinamasis nesutiko su jam inkriminuojamu 14 921,35 Eur žalos dydžiu. Nors bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu „Porsche Panamera Turbo“ apgadinimu automobilio savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, tačiau vien tik draudimo išmokos dydis pats savaime dar neleidžia daryti išvados, jog P. Z. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė būtent 14 921,35 Eur dydžio turtinės prievolės BK 182 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį draudikas gali vadovautis savo paties taisyklėmis ar principais, pagal kuriuos taikomas išmokos gavėjui palankiausias atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas. Pvz., nors ratlankis tik įbrėžtas ir tai netrukdo jo naudojimui pagal paskirtį, tačiau draudikas gali priimti sprendimą jį ne perdažyti, o keisti nauju, kad išmokos gavėjo, t. y. nukentėjusio asmens, padėtis nebūtų blogesnė, nei buvo iki įvykio – nors toks žalos dydžio skaičiavimas yra teisėtas pagal draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą ir nustatant žalos dydį BK 182 straipsnio taikymui, teismo vertinimu, būtų neteisinga baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti visą naujo ratlankio kainą. Atitinkamai, ir aptariamoje situacijoje bylos duomenimis nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi 2 314,21 Eur dydžio išmoką už 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu apgadintus automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangą ir ratlankį, realiai jų neįsigijo, kas rodo, kad eismo įvykio metu padaryti padangos ir ratlankio apgadinimai iš esmės netrukdė tolesnei automobilio eksploatacijai ir nebuvo būtinybės jų keisti, teismas sprendžia, jog nurodyta 2 314,21 Eur neįtrauktina nustatant kaltinamojo neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydį. Nustatant kaltinamojo neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydį taip pat neįtrauktini ir 1 289 Eur, išmokėti už pakaitinio automobilio nuomą, kadangi, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų, išsinuomotas automobilis „Porsche Panamera Turbo“ savininkui jo remonto laikotarpiu nebuvo reikalingas – išnuomotu automobiliu naudojosi su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I.. Pats V. I., apklaustas byloje kaip liudytojas, pripažino, kad jis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jos veikloje nedalyvavo. Kaltinamasis ir jo gynėjas taip pat nesutiko su 2020 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomu „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekinės vertės netekimo dydžiu (1 070 Eur) bei automobilio apklijavimo plėvele kaina (690 Eur) – jų įsitikinimu turėtų būti vadovaujamasi Kilnojamojo turto „Porsche Panamera Turbo“ ekspertizės ataskaitoje Nr. 21-050 (ekspertizės akto surašymo data 2021 m. spalio 20–25 d.) pateikiamais duomenimis, kad apklijavimas apsaugine plėvele vertintinas 300 Eur, o prekinės vertės netekimas 198,80 Eur. Tačiau teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka. Teisiamojo posėdžio metu nurodytą ekspertizės ataskaitą pateikęs teismo ekspertas Z. T. pripažino, jog apskaičiuodamas prekinės vertės netekimo dydį suklydo neįtraukdamas apgadinto buferio – atitinkamai, teismas neturi pagrindo vadovautis duomenimis, kuriuos pats ekspertas pripažįsta esant netiksliais. Paaiškindamas, kaip nustatė apklijavimo plėvele kainą, ekspertas nurodė, kad ją nustatė užklausęs servisų – teismo vertinimu, nustatant žalos dydį turėtų būti vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pakeistų dalių apklijavimą plėvele realiai sumokėta kaina (3 t., b. l. 152), o ne apklausos pagrindu eksperto nustatyta kaina. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į eksperto Z. T. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl automobilio remonto sumų neatitikimo. Ekspertas paaiškino, kad jo paskaičiavimu remonto kaina būtų 8160,27 Eur iki papildomų išlaidų, o draudimo išmokėta išmoka buvo 9498,14 Eur – toks didelis neatitikimas galėjo būti, jeigu servisas žiūrėjo paslėptus defektus, kurių nematyti nuotraukose ir kurių jis negalėjo įtraukti į skaičiavimą. Taigi pats ekspertas pripažino, kad realiai automobilį apžiūrėjęs servisas turėjo galimybę tiksliau įvertinti visus automobilio apgadinimus, kadangi ne visi jie gali būti pastebėti nuotraukose, o jis pats remonto vertę nustatinėjo būtent pagal nuotraukas, nors ir turėjo pateiktą serviso sąmatą. Atitinkamai, spręsdamas dėl remonto darbų kainos teismas vadovaujasi draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais skaičiavimais, pagrįstais „Porsche Panamera Turbo“ automobilį po eismo įvykio apžiūrėjusio serviso pateiktais duomenimis, o ne Kilnojamojo turto „Porsche Panamera Turbo“ ekspertizės ataskaita. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad kaltinamasis P. Z. apgaule išvengė 11 318,14 Eur dydžio turtinės prievolės (14 921,35 Eur - 2 314,21 Eur - 1 289 Eur = 11 318,14 Eur). Nustačius, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtos turtinės prievolės atlyginti turtinę žalą dydis neviršija 250 MGL (12 500 Eur), iš prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą išdėstytų aplinkybių pašalintina aplinkybė, jog P. Z. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, paliekant tik formuluotę, kad jis apgaule išvengė turtinės prievolės. Toks kaltinimo aplinkybių tikslinimas kaltinamojo padėties nepablogina ir yra galimas bei atitinka prokurorės prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (4 t., b. l. 181–182).

Kaltinamasis P. Z. apgaulę naudojo sąmoningai, suprasdamas, kad tokiu būdu jo vadovaujama bendrovė išvengs turtinės prievolės atlyginti turtinę žalą ir to siekdamas, todėl yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis BK 182 straipsnio objektyviosios pusės požymius realizavo veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jų nusikalstamą pobūdį bei numatė dėl to kilsiančius padarinius ir tų padarinių siekė aktyviais veiksmais, o atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtos turtinės prievolės atlyginti turtinę žalą dydis neviršija 250 MGL (12 500 Eur), jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai jos pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių, kaip būtinojo požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).

Remiantis kaltinamojo P. Z. parodymais nustatyta, kad jis suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, jog žinodamas, kad automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nuslėpdamas informaciją apie įvykusį eismo įvykį, jis telefonu kreipėsi į ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo brokerę K. K.-K., paprašė apdrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad draudimo brokerei apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, įsigaliojusia nuo 2020 m. spalio 21 d. 14.29 val., jis šią draudimo sutartį apie 15.00 val. nugabeno į eismo įvykio vietą ir suvokdamas, kad eismo įvykis buvo sukeltas prieš įsigaliojant minėtai draudimo sutarčiai, bei šią aplinkybę nuslėpdamas nuo „Toyota Prius“ vairavusio V. P., eismo įvykyje nukentėjusio V. I. bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, o taip pat tikrovės neatitinkantį eismo įvykio laiką, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio deklaracija buvo suklastota kaltinamajam turint tikslą ją panaudoti darant kitą nusikalstamą veiką ir buvo panaudota kaltinamajam darant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir nesutiko tik su pagal BK 182 straipsnį jam inkriminuojamu išvengtos turtinės prievolės dydžiu (pažymėtina, jog dalis kaltinamojo argumentų pripažinti pagrįstais ir tuo pagrindu jo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį), kaltinamojo P. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi žalą, padarytą dėl 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui regreso tvarka dengia ne pats kaltinamasis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas sprendžia, kad šioje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. nenustatyta, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu būtų atlyginta visa žala.

Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryti nusikaltimai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Kaltinamasis P. Z. yra teistas – 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bauda išieškota (3 t., b. l. 12–32). Jis taip pat baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 33–41), tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. Z. deda pastangas sumokėti už administracinius nusižengimus jam paskirtas baudas (3 t., b. l. 118–121). LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 42), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 44). Kaltinamasis P. Z. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (3 t., b. l. 7), į bylą pateikta teigiama darbdavio charakteristika (3 t., b. l. 123), apie kaltinamojo dalyvavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje svarbą kalbama šios bendrovės vienintelio akcininko rašte (4 t., b. l. 25). Kaltinamasis rūpinasi savo ligota motina (4 t., b. l. 20).

Sprendžiant bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam klausimą, be aukščiau nustatytų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, jog P. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad bendrovė regreso tvarka padengtų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui žalą, padarytą dėl 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio – šiuo metu jau yra padengta didžioji jos dalis, t. y. 8 960 Eur (3 t., b. l. 122; 4 t., b. l. 29). Nors kaltinamasis praeityje yra vieną kartą teistas, tačiau ne už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas teismas vertina kaip atsitiktines ir jam nebūdingas, nulemtas susiklosčiusios stresinės situacijos. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamajam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis, t. y. areštas ar laisvės atėmimas. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, P. Z. už abu padarytus nusikaltimus skirtina jų sankcijose numatyta baudos bausmė. Nustatydamas kaltinamajam už nusikalstamas veikas skiriamų baudų dydžius teismas atsižvelgia į tai, kad jo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydis (11 318,14 Eur) yra tik nedaug mažesnis už turto vertę, kuri BK 190 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip didelė (viršijanti 12 500 Eur). Tačiau taip pat įvertinama aukščiau paminėta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui jau yra atlyginusi didesnę dalį iš nurodytos 11 318,14 Eur sumos.

Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei bausmei – už BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtai didesnei baudai apimant už BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą mažesnę baudą.

Kiti klausimai

Kaltinamajam P. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 76–78) paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

P. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad P. Z. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, nustatyti, kad P. Z. apgaule išvengė turtinės prievolės, ir paskirti jam bausmes:

-        pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

-        pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudai, paskirtai už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnę 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą, paskirtą už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti kaltinamajam P. Z. galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti kaltinamąjį P. Z. per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui pateikti tai patvirtinantį dokumentą (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Nesumokėjus per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam P. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                        Vaiva Nevardauskienė