Civilinė byla Nr. e3K-3-111-687/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02708-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei R. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kompensacijų formą (būdą) už vieno sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymą, taikymo ir aiškinimo.
2. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo G. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; padalyti santuokoje įgytą turtą – 63,96 kv. m ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo butas) ir priteisti po 1/2 dalį natūra bei asmeninės nuosavybės teise šalims (po 31,98 kv. m); žemės sklypo 248/1539 dalis (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 1/2 dalį natūra bei asmeninės nuosavybės teise šalims (po 124/1539) dalis žemės sklypo; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei priteisti iš atsakovo 942,50 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką: ieškovė naudojasi buto patalpa, plane pažymėta indeksu 4-7 (toliau – ir kambarys 4-7), atsakovas naudojasi buto patalpomis, pažymėtomis plane indeksu 4-6 (toliau – ir kambarys 4-6) bei 4-8 (toliau – ir kambarys 4-8), visomis kitomis buto patalpomis šalys naudojasi bendrai; priteisti iš atsakovo po 50,64 Eur per mėnesį mokamos kompensacijos už naudojimąsi didesniu svetimu turtu nei jam priklausanti bendrosios nuosavybės dalis, ieškovės naudai; prievolę, kylančią iš 2016 m. kovo 29 d. kredito sutarties Nr. 16-027826-FA (toliau – ir Kredito sutartis), pripažinti solidariąja šalių prievole.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu pagal 2016 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo Ginčo butą ir 248/1539 žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ginčo butui įsigyti šalys 2016 m. kovo 29 d. su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią šalims buvo suteiktas kreditas iki 2027 m. kovo 15 d. Šalys 2016 m. gegužės 10 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią butas buvo parduotas už 48 000 Eur, iš jų dalis pinigų buvo panaudota gautam kreditui grąžinti. Paskolos likutis sudaro 21 005,99 Eur. Kadangi nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys prašo nekilnojamąjį turtą dalyti priteisiant joms po 1/2 dalį.
4. Atsakovas G. G. pateikė priešieškinį ieškovei R. G., kuriuo prašė padalyti Ginčo butą ir atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 60/100 buto dalių bei paskirti naudotis 17,97 kv. m ploto kambariu 4-7, 9,87 kv. m ploto kambariu 4-6 bei 1/2 dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 40/100 buto dalių ir paskirti jai naudotis 14,43 kv. m ploto kambariu 4-8 bei 1/2 dalimi bendrų patalpų – virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); ieškovei iš atsakovo priteisti 4140 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę buto dalį; priteisti iš ieškovės 23 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą.
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad Ginčo butas negali būti dalijamas lygiomis dalimis, nes tai yra trijų kambarių butas. Nuosavybės dalys nustatytinos tokios, kurios atitinka padalijant paskiriamus kambarius, o dalių skirtumas kompensuojamas pinigais. Atsakovas sutinka, kad jam būtų priteisti du kambariai, o ieškovei vienas, tačiau prašo jam priteisti kambarį 4-6 ir kambarį 4-7. Taip liktų mažiau galimybių konfliktams, toks padalijimas labiausiai atitiktų šalių interesus, nes viename iš kambarių gyvena atsakovo motina. Į Ginčo butą atsakovas investavo 47 000 Eur jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Ši suma buvo sumokėta vykdant solidariąją šalių prievolę bankui, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovui pusę šių lėšų, t. y iš ieškovės priteistina 23 500 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai: panaikino santuokos apskaitos įrašą, padarytą 1998 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 1998 m. gegužės 2 d. Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; padalijo santuokos metu įgytą turtą – priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 60/100 Ginčo buto ir paskyrė naudotis 17,97 kv. m ploto kambariu 4-7, 9,87 kv. m ploto kambariu 4-6 bei 1/2 dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 40/100 Ginčo buto ir paskyrė naudotis 14,43 kv. m ploto kambariu 4-8 bei 1/2 dalimi bendrų patalpų; priteisė ieškovei R. G. iš atsakovo 6670 Eur kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę buto dalį; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1442 Eur vertės; ieškovei priteisė iš atsakovo 721 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią transporto priemonės dalį; nustatė, kad šalių prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė; priteisė atsakovui iš ieškovės 23 500 Eur kompensacijos už solidariosios prievolės įvykdymą.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas iki santuokos asmeninės nuosavybės teise nuo 1994 m. gegužės 27 d. iki 2000 m. birželio 27 d. turėjo butą (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas Nr. 1) jį pardavė už 17 956,44 Eur (62 000 Lt). Šalims nuo 2000 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas Nr. 2), kurį šalys įsigijo už 14 481 Eur (50 000 Lt), t. y. už atsakovo asmenines lėšas, gautas pardavus Butą Nr. 1, o pardavė už 48 000 Eur, iš kurių 1000 Eur pirkėjas perdavė iki sutarties sudarymo, o 47 000 Eur pirkėjas įsipareigojo pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą banke. Šalys ir AB „Swedbank“ 2016 m. kovo 29 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 16-027826-FA, pagal kurią šalims buvo suteiktas 64 000 Eur kreditas butui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Šalys Ginčo butą su žeme įsigijo už 67 100 Eur. Buto Nr. 2 pirkėjas pervedė 20 000 Eur AB „Swedbank“ kaip išankstinį šalių kredito grąžinimą. 27 000 Eur už Ginčo butą buvo sumokėti iš ieškovės sąskaitos (gauti už parduotą Butą Nr. 2).
8. Be kita ko, šalys su AB „DnB Nord“ 2006 m. rugpjūčio 31 d. sudarė kredito sutartį Nr. 2301-2006-1361, pagal kurią šalims buvo suteiktas 5792,40 Eur (20 000 Lt) vartojimo kreditas.
9. Teismas, vertindamas šalių pateiktus naudojimosi Ginčo butu tvarkos variantus, nustatė, kad pagal ieškovės siūlomą variantą jai priteistas kambarys būtų tarp atsakovui priteisiamų kambarių, iš abiejų pusių būtų bendros sienos, įėjimai į kambarius 4-7 ir 4-6 yra visiškai šalia vienas kito, o tai sudarytų asmeninės erdvės apribojimą. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovo siūlomo naudojimosi buto kambariais tvarka yra racionalesnė nei ieškovės.
10. Teismas pažymėjo, kad būtų racionaliau ir patogiau nustatyti atsakovui naudotis kambariais, pažymėtais indeksais 4-7 ir 4-6, o ieškovei – kambariu, pažymėtu plane indeksu 4-8, be to, pagal tokią naudojimosi tvarką būtų sumažintos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas tokią išvadą padarė, atsižvelgdamas į tai, kad Ginčo bute gyvena atsakovo pensinio amžiaus motina, kuria rūpinasi atsakovas. Atsakovas siekia naudotis kambariu, esančiu arčiausiai savo motinos.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei priteistinų 40/100 Ginčo buto dalių vertė būtų 26 680 Eur, o atsakovui priteistinų 60/100 Ginčo buto dalių vertė būtų 40 020 Eur, ieškovei priteisė 6670 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį.
12. Teismas atmetė ieškovės argumentus kaip neįrodytus, o įrodymus – kaip nepakankamus dėl to, kad šalių Kredito sutartis buvo vykdoma tik iš bendrų šalių pajamų ir (arba) iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Todėl konstatavo, kad ieškovė atsakovui privalo grąžinti pusę lėšų, sumokėtų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais pinigais bankui, vykdant solidariąją prievolę, t. y. 23 500 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą.
13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas padalijo Ginčo butą, nustatė naudojimosi juo tvarką ir priteisė atsakovui iš ieškovės 23 500 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: padalyti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą Ginčo butą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 45/100 buto dalis (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis 17,97 kv. m ploto kambariu 4-7 bei 1/2 dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 55/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis 14,43 kv. m ploto kambariu 4-8, 9,87 kv. m ploto kambariu 4-6 bei 1/2 dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); priteisti ieškovei 3335 Eur kompensaciją iš atsakovo už jam tenkančią didesnę šio turto dalį; atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už solidariosios prievolės įvykdymą atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
14. Kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas Ginčo butą padalijo neproporcingai, nepagrįstai į santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą įtraukdamas atsakovo motiną. Kolegijos vertinimu, Ginčo butas, kurio 21,69 kv. m plotą sudaro bendrojo naudojimo patalpos (indeksai 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5), nėra toks didelis, kad ieškovės kambario įsiterpimas tarp atsakovo kambarių turėtų didesnės įtakos konfliktinėms situacijoms kilti. Valstybinio socialinio draudimo fondo registro duomenimis, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl Ginčo bute jo pensinio amžiaus motina dažnai faktiškai rūpinasi pati ieškovė. Jokios kitos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti racionalesnio sutuoktinių bendro turto padalijimo, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nors Ginčo bute gyvena atsakovo motina, ji nėra Ginčo buto bendraturtė ir nepretenduoja į Ginčo butą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovei priteistinų 45/100 Ginčo buto dalių vertė būtų 30 015 Eur, o atsakovui priteistinų 55/100 Ginčo buto dalių vertė būtų 36 685 Eur, kolegija ieškovei nusprendė priteisti 3335 Eur kompensaciją iš atsakovo už atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį.
15. Kolegija nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė ir bylos šalys to neginčija, jog pagal Kredito sutartį buvo sumokėta 47 000 Eur suma, gauta už parduotą Butą Nr. 2, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėta suma buvo asmeninės atsakovo lėšos. Kolegija tokiam vertinimui nepritarė. Nors byloje nėra ginčo, kad Butas Nr. 2 buvo įsigytas iš atsakovo 14 481 Eur asmeninių lėšų, pardavus Butą Nr. 1, tačiau Butas Nr. 2 buvo parduotas už daugiau nei tris kartus didesnę sumą (48 000 Eur). Byloje pateikta ieškovės kartu su atsakovu ir AB „DnB Nord“ banku 2006 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2301-2006-1361 patvirtina, kad šalims buvo suteiktas 5792,40 Eur (20 000 Lt) kreditas būstui remontuoti, jį bankui grąžino abu sutuoktiniai iš šeimos pajamų. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad atliktas būsto remontas jokios realios įtakos Buto Nr. 2 kainai neturėjo, tačiau tokie atsakovo teiginiai nepaneigia faktinės bylos aplinkybės, jog ieškovė kartu su atsakovu buvo paėmusi paskolą šeimos turtui pagerinti ir šis šeimos turtas buvo parduotas už daug didesnę kainą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė atsakovui G. G. iš ieškovės R. G. 23 500 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už solidariosios prievolės įvykdymą atmestinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 2 dalį, 6.9 straipsnio 1 dalį ir 6.114 straipsnio 3 dalį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tapačias faktines aplinkybes, kad už atsakovo asmenines lėšas 2000 m. birželio 16 d. sutuoktinės R. G. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini), už 14 481 Eur (50 000 Lt), taip pat kad, pardavus šį butą už 48 000 Eur, 47 000 Eur iš šios sumos buvo panaudota solidariajai atsakovo ir ieškovės prievolei pagal Kredito sutartį vykdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendė, kad 47 000 Eur suma, gauta už parduotą Butą Nr. 2, nėra atsakovo asmeninės lėšos, nes šis butas buvo parduotas už daugiau nei tris kartus didesnę sumą, nei buvo nupirktas, be to, šalių ir AB „DnB Nord“ banko 2006 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 2301-2006-1361 patvirtina, jog šalims buvo suteiktas 5792,40 Eur (20 000 Lt) kreditas būstui remontuoti, jį bankui grąžino abu sutuoktiniai iš šeimos pajamų ir ši aplinkybė galėjo turėti įtakos turto pardavimui už daug didesnę kainą. Šie teismo motyvai, jeigu jie būtų pagrįsti ir įrodyti, galėtų turėti įtakos tik priteistinos asmeninių lėšų kompensacijos dydžiui. Asmeninės lėšos, investuotos į Butą Nr. 2, neišnyko, tik pakeitė savo formą ir vietą, tačiau atsakovui išliko turtinė teisė gauti piniginę kompensaciją, nutraukiant santuoką (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Asmeninėmis lėšomis išmokėjęs dalį bendrosios prievolės atsakovas įgijo teisę į regresinį reikalavimą, nes solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio l dalis, 6.114 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).
16.2. Šią dieną iš esmės nėra kasacinės praktikos, kaip reikėtų taikyti CK 3.98 straipsnį ir skaičiuoti kompensaciją, kai už asmenines lėšas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turtas santuokos metu parduodamas, o už gautas lėšas perkamas dar kitas bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, kuris jau yra dalijamas santuokos nutraukimo byloje, t. y. kai asmeninės lėšos pereina iš vieno bendrosios jungtinės nuosavybės objekto į kitą. Nėra kasacinio teismo praktikos ir dėl investuotų į bendrąją nuosavybę asmeninių lėšų galimo padidėjimo ar sumažėjimo, keičiantis turto rinkos vertei ar esant kitiems veiksniams, turintiems įtakos bendro turto, įgyto už asmenines lėšas, vertei.
16.3. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė CK 3.90 ir 3.98 straipsnius bei nustatė, kad atsakovo asmeninės lėšos, investuotos į bendrąją nuosavybę, tapo bendromis lėšomis ir atsakovui nepriklauso jokia piniginė kompensacija. CK 3.90 straipsnis įtvirtina turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe pagrindus. Nors plačiąja prasme lėšos taip pat yra turtas, tačiau, sistemiškai aiškinant CK 3.90, 1.97–1.100, 3.88 –3.89 straipsnius, darytina išvada, kad CK 3.90 straipsnis gali būti taikomas tik dėl daiktų, kaip civilinių teisės objektų, nes pinigai yra toks objektas, kuris negali būti pagerintas nei bendromis lėšomis, nei darbu. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas nelaikyti atsakovo asmeninėmis lėšomis pinigų, gautų pardavus Butą Nr. 2, ir nepripažinti atsakovui teisės į tokio dydžio kompensaciją yra teisiškai nepagrįstas.
16.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados buvo padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–178,183, 185 straipsniai), t. y. buvo paremtos ne objektyviu įrodymų, pateiktų byloje, vertinimu, o prielaidomis. Kadangi Butas Nr. 2 buvo įgytas 100 proc. už atsakovo asmenines lėšas, tai ir jam priklausanti kompensacija turėtų būti 100 proc. Atsakovas, investuodamas savo asmenines lėšas į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą, prisiėmė tiek jų vertės padidėjimo, tiek sumažėjimo riziką, t. y. nukritus įgyto turto kainai būtų sumažėjusi jo investuotų pinigų suma, o padidėjus rinkos kainai ji išaugo. Bendrosios jungtinės nuosavybės vertės padidėjimas nebuvo nulemtas nei šalių bendrų, nei ieškovės asmeninių investicijų. Vien tai, kad turtas, įgytas už atsakovo asmenines lėšas, buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nesukuria ieškovei teisės gauti pajamas dėl jo pardavimo, nes ji niekaip neprisidėjo prie jo vertės padidėjimo. Be to, prielaidai, kad Butas Nr. 2 buvo remontuotas iš bendrų lėšų, t. y. paėmus bendrą paskolą buto remontui (5792 Eur (20 000 Lt), pagrįsti byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Butas Nr. 2 buvo parduotas po dešimt metų nuo jo įsigijimo. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad buto remontas didelės įtakos būsto rinkos vertei neturi. Byloje nustatyta, kad bute buvo atliktas kosmetinis remontas, o remonto rezultatai buvo nusidėvėję tiek fiziškai, tiek morališkai. Byloje net nebuvo įrodinėjama, kiek buto rinkos vertei turėjo įtakos atliktas remontas. Butą padalijus per pusę, atsakovo piniginiai praradimai sudaro pusę šios sumos (23 500 Eur), kuriuos ieškovė jam turi kompensuoti, ir tik toks sprendimas reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleistų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
16.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 ir 3.123 straipsnius. CK 3.123 straipsnyje įtvirtinus iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad perkant Butą Nr. 2 buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Padalyti Ginčo butą, atsakovui priteisiant du kambarius, o ieškovei – vieną prašė abi šalys, atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu kambaryje 4-6 gyvena jo motina, taigi ginčas iš esmės buvo dėl kambario, t. y. kurį iš likusių dviejų priteisti ieškovei, o kurį – atsakovui. Teismas be pagrindo nepripažino, kad, parenkant buto padalijimo būdą, nėra svarbi aplinkybė, jog atsakovo motina gyvena kartu. Teismo sprendimas priteisti ieškovei kambarį, įsiterpusį tarp atsakovui priteisto kambario ir kambario, kuriame gyvena atsakovo motina, neatrodo logiškas, be to, neatitinka teisingumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Teismas savo nepagrįstą sprendimą parėmė net bylos metu nenagrinėtomis aplinkybėmis, kad neva atsakovo motiną, kai šis dirba, prižiūri ieškovė. Toks teismo sprendimas prieštarauja ne tik įrodinėjimo taisyklėms, bet ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
17. Ieškovė R. G. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. 17.1.Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad turtas santuokos nutraukimo metu buvo bendras abiejų sutuoktinių turtas; padalijo jį teisingai ir teisėtai. Teismas atsižvelgė į abiejų sutuoktinių indėlį į Ginčo butą ir pagrįstai bei tinkamai nustatė santuokoje įgyto turto kiekvieno iš sutuoktinių dalis, kaip tai nurodyta CK 3.88 straipsnyje.17..2.Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.117 bei 3.123 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas kaip tik ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, nes pirmosios instancijos teismas, padalydamas turtą natūra, buvo neteisingai jį paskirstęs, o apeliacinės instancijos teismas kaip tik tinkamai taikė materialiosios teisės normas.
17.3. I š esmės atsakovas prieštarauja savo argumentams, nes vienoje vietoje teigia, kad kasacinio teismo praktika nesuformuota, o kitoje – kad jos iš viso nėra.
17.4. Vertinant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus, matyti, kad lėšos tinkamai suskaičiuotos tik apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus bendrą abiejų ginčo šalių indėlį į bendrai sukurtą galutinį produktą – Ginčo butą, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė tas teisės normas, kurias ir privalėjo taikyti ir jas aiškino ne kieno nors naudai, o aiškino remdamasis CK 3.98 straipsnio nuostatomis bei taikė suformuotą teismų.
17.5. Atsakovas nepagrįstai mano, kad praėjus devyniolikai metų, jo investuotos lėšos galėtų būti laikomos asmeninėmis lėšomis ir turėtų būti kompensuojamos, nors per visą šį laikotarpį niekada nebuvo kilę jokių ginčų dėl to, jog turtas yra bendras, įregistruotas viešajame registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
17.6. Nors atsakovas ir reikalauja priteisti kompensaciją, tačiau apeliacinės instancijos teismo argumentai yra pakankamai aiškūs ir suprantami – atsakovui kompensacija nepriklauso, nes turtas įgytas santuokoje, turtas dalijamas lygiomis dalimis ir tik tai šaliai, kuriai tenka didesnė turto dalis, privalo sumokėti kompensaciją šaliai, kuriai teko mažesnė turto dalis.
17.7. Atsakovas reikalauja, kad butas būtų padalytas taip, kaip buvo nusprendę pirmosios instancijos teismas, tačiau tai yra nesąžiningas padalijimas, nes atsakovui atitenka du kambariai, nors jis šiuo metu užima ir naudojasi 9.87 kv. m ploto kambariu bei 14.43 kv. m ploto kambariu, o ieškovė naudojasi 17.97 kv. m ploto kambariu. Pagal atsakovo reikalavimą ieškovė būtų priverčiama pasikeisti gyvenamosiomis patalpomis su atsakovu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, apie tai iš anksto informuodamas šalis (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
19. Šioje byloje kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliamas klausimas dėl santuokos metu įgyto buto už vieno sutuoktinio asmenines lėšas pripažinimo šio sutuoktinio asmenine nuosavybe; dėl sutuoktinio panaudotų asmeninių lėšų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei kompensavimo būdo, kai šis sutuoktinių turtas yra dalijamas santuokos nutraukimo byloje; dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl kito šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų kasacine tvarka neskundžiamos. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl atsakovo kasaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl kompensacijų formos (būdo) už vieno sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) nustatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
21. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl buto (įgyto santuokos metu iki 2000 m. CK įsigaliojimo) teisinio režimo turi būti taikomos 2000 m. CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
22. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys.
23. Visų pirma tokia išimtis nustatyta CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę neįtrauktinas.
24. Kitas atvejis – kompensacijų, nurodytų CK 3.98 straipsnyje, priteisimas. Sutuoktinis, be kita ko, turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).
25. Atvejai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tarp sutuoktinių dalijama nelygiai, nurodyti CK 3.117 straipsnyje. Nors šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais.
26. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.
27. Taigi sutuoktinis gali rinktis bet kurį savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik pasekmėmis, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti.
28. Atsakovas, manydamas, kad jam priklauso didesnė santuokoje įgyto ir santuokos pabaigoje dalytino turto dalis, kasaciniame skunde kelia teisės taikymo klausimą – kad pagal byloje teismų konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, turėjo galimybę taikyti bet kurį iš įstatyme nurodytų atsakovo turtinių teisių gynimo būdų.
29. Be to, kasaciniame skunde atsakovas akcentuoja tai, kad butas Nr. 2 buvo pirktas už jo asmenines lėšas ir laikytinas jo asmenine nuosavybe, todėl už šį butą (jį pardavus) gautos lėšos taip pat yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Šiomis lėšomis atsakovui grąžinus bankui paskolos dalijamam butui su žemės sklypu pirkti dalį (47 000 Eur), ieškovė turi jam grąžinti 1/2 dalį lėšų, sumokėtų atsakovo asmeninėmis lėšomis bankui.
30. Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai turtas įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas) gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
31. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas).
32. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas ir kt.).
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
34. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
35. Taigi, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo turtas (butas Nr. 2) nupirktas santuokos metu. Bylos duomenimis, turto prigimtis ir pobūdis bei pirkimo aplinkybės ir įsigijimo tikslas rodo, kad butas įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs savo valią šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis ir apie tai būtų pareiškęs ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad šalims buvo suteiktas 5792,40 Eur (20 000 Lt) kreditas šiam butui remontuoti, šį kreditą bankui grąžino abu sutuoktiniai iš šeimos pajamų, butas bendromis šalių lėšomis ir pastangomis buvo pagerintas, dėl to ir rinkos pokyčių (pirktas 2000 m., parduotas 2016 m.) parduotas už daug didesnę kainą nei nupirktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai teikia pagrindą sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją į aptariamą butą.
37. Tačiau teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad asmeninės atsakovo lėšos, panaudotos įsigyjant butą Nr. 3 (su žemės sklypu), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijamas santuokos pabaigoje, turi būti kompensuojamos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos požiūriu, atsakovui laikant pagrįstu bet kurį iš įstatyme nurodytų (žr. kasacinį skundą) ir pirmiau šioje nutartyje aptartų turtinių teisių gynimo būdų (žr. nutarties 27 punktą), kai santuokiniam turtui įsigyti yra panaudojamos asmeninės vieno sutuoktinio lėšos, santuokinis turtas – butas su žemės sklypo dalimi dalytinas natūra nukrypstant nuo lygių dalių principo – atsakovui paskiriant didesnę šio turto dalį natūra bei priteisiant piniginę kompensaciją (iš viso kompensuojant 15 000 Eur). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų šalių interesus ir išreikštą poziciją teisminio nagrinėjimo metu dėl turto padalijimo būdo bei atsakovo panaudotas asmenines lėšas, taiko abu atsakovo turtinių teisių gynimo būdus (CK 3.98 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis).
38. Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti atitinkamus interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
40. Nagrinėjamoje byloje šalys ieškinyje ir priešieškinyje prašė santuokinį turtą – butą ir žemės sklypo dalį – padalyti natūra, kiekvienai iš jų paskiriant atitinkamą dalį šio turto, ir nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui, atsižvelgiant į jo asmeninių lėšų panaudojimą santuokiniam turtui įsigyti, skirtina didesnė šio turto dalis, t. y. atsakovui atitenka 60/100 buto dalių už 40 020 Eur, o – ieškovei 40/100 buto dalių už 26 680 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tačiau tokiu būdu dalijant turtą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovei nebelieka teisinio pagrindo priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovo, todėl sprendimo dalis dėl 6670 Eur kompensacijos ieškovei iš atsakovo priteisimo naikintina (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsakovui, be didesnės turto dalies priteisimo natūra, dar priteistina 8330 Eur (15 000 Eur – 6670 Eur, žr. šios nutarties 37 punktą) piniginė kompensacija iš ieškovės, taip kompensuojant jo panaudotas asmenines lėšas įgyjant ginčo turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis).
41. Bylą nagrinėję teismai konstatavo teisiškai reikšmingus faktus dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant santuokos pabaigoje dalijamą butą su žemės sklypu. Teismų nustatyta, kad atsakovas iki santuokos su ieškove asmeninės nuosavybės teise nuo 1994 m. gegužės 27 d. iki 2000 m. birželio 27 d. turėjo butą (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 1), jį pardavė už 17 956,44 Eur (62 000 Lt), šalys 2000 m. liepos 17 d. įsigijo nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), už 14 481 Eur (50 000 Lt), t. y. už atsakovo asmenines lėšas, gautas pardavus butą Nr. 1, toliau šalys šį butą 2016 m. gegužės 12 d. pardavė už 48 000 Eur, iš kurių 47 000 Eur pervesti į sąskaitą banke kreditui grąžinti, nes šalys su AB „Swedbank“ 2016 m. kovo 29 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 16-027826-FA, pagal kurią buvo suteiktas 64 000 Eur kreditas dalijamam butui Nr. 3 (duomenys neskelbtini), įsigyti. Šalys Ginčo butą su žeme įsigijo už 67 100 Eur. Bankui 47 000 Eur kreditas grąžintas pardavus butą Nr. 2, kuriam įsigyti buvo panaudotos 14 481 Eur (50 000 Lt) atsakovo asmeninės lėšos, kurias jis gavo pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (butas Nr. 1).
42. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad aptartu būdu atsakovo asmeninės lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį butą, yra panaudotos dalijamam butui įsigyti ir turi būti jam kompensuojamos.
43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo panaudotos asmeninės lėšos dalijamam butui įsigyti yra kompensuotinos paskiriant didesnę dalį šio buto natūra ir priteisiant piniginę kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis) (žr. nutarties 40 punktą). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad butas Nr. 2 yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr. šios nutarties 36 punktą), todėl ir lėšos, gautos pardavus šį butą ir sumokėtos bankui kreditui grąžinti (47 000 Eur), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ieškovė neturi atsakovui grąžinti 1/2 dalies šių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią iš ieškovės atsakovui buvo priteista 23 500 Eur kompensacija už solidariosios prievolės įvykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigijimui panaudotų asmeninių atsakovo lėšų ir atsakovo teisės į kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl netinkamo pirmiau aptartų teisės normų taikymo reglamentuojant ginčo santykius.
Dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo
44. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 27 punktas). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – butas tapo bendrąja daline nuosavybe, o bendrosios nuosavybės teisėje teismo sprendimu nustatytos kiekvieno savininko (buvusių sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys (idealiosios dalys) ir tada nustatoma naudojimosi butu, kuris tapo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tvarka (realioji dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuosavybės teisės dalis ir naudojimosi butu tvarką, šių principų laikėsi.
45. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė atsakovui priklausančią nuosavybės teisės dalį bute ir nustatė naudojimosi tvarką netinkamai taikydamas teisės normas bei neatsižvelgdamas į atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant dalijamą butą, laikytini pagrįstais.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis, kuria nustatytos nuosavybės teisės dalys į Ginčo butą, nustatyta naudojimosi juo tvarka ir priteista piniginė kompensacija ieškovei iš atsakovo, naikintina, kita teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kitų byloje spręstų klausimų, paliktina galioti; Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, kuria pripažintos nuosavybės teisės dalys į Ginčo butą ir nustatyta naudojimosi tvarka, paliktina galioti, o sprendimo dalis dėl 6670 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei iš atsakovo naikintina, taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 23 500 Eur kompensacija už solidariosios prievolės įvykdymą; priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteistina 8330 Eur kompensacija už jo panaudotas asmenines lėšas įgyjant Ginčo butą (CPK 359 straipsnio 3 ir 4 dalys).
47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr. 16-027826-FA yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė. Kasaciniame skunde prievolės pobūdžio klausimas nėra keliamas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako kitais byloje spręstais klausimais, kurie nebuvo keliami kasaciniame skunde (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovei – patenkintų, o atsakovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
49. Atsakovas kasaciniame skunde prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiuo atveju iš esmės keistina tik pirmosios instancijos teismo dalis dėl kompensacijos dydžio atsakovui iš ieškovės priteisimo, taigi visiškai patenkinti du atsakovo priešieškinio reikalavimai (dėl nuosavybės teisės dalių į Ginčo butą nustatymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo) bei 50 proc. patenkintas jo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo (23 500 Eur – 6670 Eur = 16 830 Eur; 8330 Eur x 100 proc. : 16 830 Eur = 50 proc.), todėl laikytina, kad tenkintinos 5/6 atsakovo reikalavimų dalys, o atmestina 1/6 reikalavimų dalis.
50. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 550 Eur išlaidos advokatui už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), o apeliacinės instancijos teisme – 100 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 125 Eur (650 Eur + 100 Eur) x 1/6).
51. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 1250 Eur išlaidos advokatui už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), apeliacinės instancijos teisme – 600 Eur šių išlaidų (išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1625 Eur (1350 Eur + 600 Eur) x 5/6).
52. Atlikus įskaitymą (nutarties 50, 51 punktai), iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1500 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų išlaidų atlyginimo.
53. Pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo atidėtas 555 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį, o apeliacinės instancijos teisme – 1913 Eur už apeliacinį skundą. Atsakovo priešieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2057 Eur žyminio mokesčio (555 Eur + 1913 Eur) x 5/6), kita dalis priteistina iš atsakovo (411 Eur).
54. Pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo atidėtas 503,75 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį. Atsakovo priešieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 83,75 Eur žyminio mokesčio, kita dalis priteistina iš ieškovės (420 Eur).
55. Atsižvelgiant į patenkintą atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį (nutarties 53, 54 punktai), iš viso iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2477 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 494,75 Eur žyminio mokesčio.
56. Atsakovas pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme jis patyrė 604 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1000 Eur išlaidų advokatui, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 5/6 dalis šių išlaidų (1337 Eur).
57. Ieškovė kasaciniame teisme patyrė 400 Eur išlaidų advokatui, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 66,23 Eur šių išlaidų atlyginimo.
58. Atlikus įskaitymą (nutarties 56, 57 punktai), iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1270,77 Eur kasaciniame teisme patirtų išlaidų.
59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 14 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus dalį kasacinio skundo, 5/6 proc. šių išlaidų (4,28 Eur) atlyginimo valstybei priteistina iš ieškovės, o likusi dalis turėtų būti priteisiama iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovo nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria padalytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta naudojimosi juo tvarka bei ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 3335 (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių) Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę šio turto dalį, ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 750 (septynių šimtų penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; valstybės naudai iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 2971,75 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno Eur 75 ct) žyminis mokestis.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, palikti galioti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl 6670 (šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt) Eur kompensacijos priteisimo ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 23 500 (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur kompensacijos priteisimo atsakovui G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Priteisti atsakovui G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8330 (aštuonių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt) Eur kompensaciją.
Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria: padalytas santuokos metu įgytas turtas: butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63,96 kv. m bendro ploto, 66 700 (šešiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų) Eur vertės, ir atsakovui G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteista 60/100 buto dalių, 40 020 (keturiasdešimt tūkstančių dvidešimt) Eur vertės, ir paskirta atsakovui naudotis 17,97 kv. m ploto kambariu (4-7), 9,87 kv. m ploto kambariu (4-6) bei 1/2 dalimi virtuvės (4-3), koridoriaus (4-1), tualeto (4-2), vonios (4-5), sandėlio (4-4); ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteista 40/100 buto dalių, 26 680 (dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt) Eur vertės, ir paskirta ieškovei naudotis 14,43 kv. m ploto kambariu (4-8) bei 1/2 dalimi bendrų patalpų – virtuvės (4-3), koridoriaus (4-1), tualeto (4-2), vonios (4-5), sandėlio (4-4).
Perskirstyti šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1270,77 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,28 Eur (keturis Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2477 (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš ieškovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 494,75 (keturis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 75 ct) žyminio mokesčio, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Apie nutarties priėmimą pranešti VĮ Registrų centrui dėl registruotino nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys