Civilinė byla Nr. 2-1792/2014

Teismo proceso Nr. 2-57-3-00152-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija:126.8.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 14 d.  

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-498-253/2014, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judringė“ bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judringė“ bankroto byloje Nr. B2-498-253/2014. 

              Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Judringė“ bankroto administratoriaus 2013 m. finansinės ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams ir jos nepatvirtinimo kreditorių susirinkime.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Judringė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo kontora“ (toliau tekste ir administratorius); 2013 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kuriuos vėliau tikslino; 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

              2014 m. balandžio 30 d. BUAB Judringė” kreditorių susirinkimas, 80,53 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos turinčio kreditoriaus UAB „Lankstinys“ balsais antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Judringė“ 2013 metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo“ nepritarė administratoriaus 2013 m. finansinių ataskaitų patvirtinimui motyvuojant tuo, kad tvirtinimui pateiktas nepilnas finansinės atskaitomybės ataskaitų komplektas, parengta finansinė atskaitomybė neatitinka Verslo apskaitos standartų, o vien tik iš pateikto tvirtinimui sutrumpintos formos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos negalima nustatyti faktinės BUAB „Judringė“ finansinės veiklos ir kt.

              Administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 30 d. BUAB „Judringė“ penktojo kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir  patvirtinti BUAB „Judringė“ 2013 m. finansinę atskaitomybę pagal bankroto administratoriaus pateiktus 2 priedus (2013 m. gruodžio 31 d. balansą ir 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi BUAB „Judringė“ administratoriaus prašymą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Judringė“ 2014 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl 2013 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir 23 straipsnio 5 punktą, kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administratoriaus sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl kreditorius UAB „Lankstinys“ nepagrįstai reikalauja iš administratoriaus finansinės atskaitomybės, atitinkančios visus Verslo apskaitos standartus. Įmonės finansinės atskaitomybės tikslas – pateikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, todėl teisėtu ir pagrįstu bankrutavusios įmonės metinės finansinės ataskaitos netvirtinimo pagrindu galėtų būti joje nurodytų duomenų neatitikimas tikrovei. Teismas nesutiko su kreditoriaus UAB „Lankstinys“ argumentais, kad iš pateiktos finansinės atskaitomybės negalima nustatyti faktinės BUAB „Judringė“ finansinės veiklos, kadangi pateikta tvirtinimui finansinė atskaitomybė atspindi duomenis bendrovės bankroto proceso metu, o šiuo atveju UAB „Judringė“ iškėlus bankroto bylą, jokia finansinė veikla nebuvo vykdoma. Teismas nustatęs šias aplinkybes sprendė, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą pažymėdamas, kad finansinės ataskaitos patvirtinimo klausimo išsprendimas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, tuo pačiu kreditoriui UAB „Lankstinys“ išaiškinant, kad kreditoriai turi teisę susipažinti su įmonės dokumentais, pareikalauti iš administratoriaus išsamesnės informacijos ir duomenų ar siūlyti susirinkimui atidėti šį klausimą spręsti kitame kreditorių susirinkime ir pan.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Kreditorius UAB „Lankstinys“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti administratoriaus prašymą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratoriaus parengta finansinė atskaitomybė neturi atitikti Verslo apskaitos standartų, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės  finansinę atskaitomybę nustato ĮBĮ. ĮBĮ įstatyme yra pateiktos tik blanketinės normos, nukreipiančios į specialiuosius teisės aktus, reglamentuojančius finansinę įmonės atskaitomybę, o būtent ĮBĮ 11 straipsnio 16 punktas, kuriame nustatyta, kad administratorius teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, o finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (toliau tekste ir ĮFAĮ), Verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys - finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis (ĮFAĮ 3 str.8 d., 15 str. 4 d.). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad finansinių ataskaitų rengimui netaikomi Verslo apskaitos standartai.

              2. Teismas nepagrįstai susiaurino Įmonės finansinės atskaitomybės sudėtį konstatuodamas, kad pagal ĮBĮ bankrutuojančios įmonės finansinę atskaitomybę sudaro tik įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kadangi įmonės finansinę atskaitomybę sudaro ir specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengtas Finansinių ataskaitų rinkinys: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas (ĮBĮ 11 str. 16 p.; ĮFAĮ 22 str. 1 d.). Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas - finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose (ĮFAĮ 3 str. 6 d.). Sutrumpintų finansinių ataskaitų reikalavimus nustato Verslo apskaitos standartai (ĮFAĮ 24 str. 6 d.). Visos pagal ĮFAĮ reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą (ĮFAĮ 22 str. 2 d.).

              3. Vadovaujantis ĮFAĮ 22 straipsnio l, 2 dalimis, administratorius kreditorių susirinkimui privalėjo pateikti ne atskiras finansinių ataskaitų privalomos visumos dalis (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), o visą rinkinį, t. y. įstatymo reglamentuotą nedalomą finansinių ataskaitų visumą. Todėl teismas nepagrįstai atleido bankroto administratorių nuo ĮBĮ 11 straipsnio l6 punkte nustatytos pareigos ir ĮFAĮ 22 straipsnio l, 2 dalyse reglamentuojamų reikalavimų.

              4. Nesant pilno finansinių ataskaitų rinkinio nėra galimybės kreditoriui įsitikinti balanso duomenų tikrumu ir teisingumu. Verslo apskaitos standartai numato aiškinamojo rašto būtinumą ir jo rengimo reikalavimus, kai įmonės yra bankrutavusios, t. y. finansinė atskaitomybė yra rengiama vadovaujantis 6-ojo VAS „Aiškinamasis raštas“ ir 28-ojo VAS „Įmonių likvidavimas“ reikalavimais. Todėl, teismas neturėdamas finansinių ataskaitų rinkinio nepagrįstai teigia, kad byloje įvertino visus įrodymus. Teismas neturėdamas ĮFAĮ reglamentuotos finansinės atskaitomybės rinkinio, negalėjo konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai netvirtino pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Todėl teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio l dalies, 265 straipsnio l dalies reikalavimus.

              5. Iš pateiktos tvirtinti pelno (nuostolių) ataskaitos VII dalies matyti, kad BUAB „Judringė“  iš 2012 m. Finansinės ir investicinės veiklos turėjo 181 016 Lt peną, o 2013 m. turėjo 434 746 Lt nuostolį. Tuo tarpu teismas nurodė, kad BUAB „Judringė“ po bankroto bylos iškėlimo jokios finansinės veiklos nevykdė ir nevykdo. Todėl akivaizdu, kad finansinės veiklos duomenys pelno (nuostolių) ataskaitoje neatitinka tikrovės, o teismas šios finansinės ataskaitos, kaip įrodymo netyrė ir nevertino. Teismas taip pat nevertino bankroto byloje administratoriaus jau pateiktų ir per pirmą kreditorių susirinkimą patvirtintų finansinių ataskaitų, kurių duomenys su naujai parengtomis ataskaitomis iš esmės skiriasi, o administratorius kreditoriams teikė tvirtinti tik balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Apelianto nuomone, administratorius taip elgiasi sąmoningai, kad kreditoriai nepastebėtų pažeidimų.

              6. Teismas nepagrįstai perdavė kreditorių susirinkimui spręsti pakartotinai dėl administratoriaus pateiktos ĮFAĮ neatitinkančios finansinės atskaitomybės tvirtinimo, nes kreditorių susirinkimui turi būti pateiktas visas ĮFAĮ reglamentuotas finansinių ataskaitų rinkinys. Kai toks rinkinys bus pateiktas, kreditorių susirinkimas spręs dėl naujai pateiktos įmonės finansinės atskaitomybės, t. y. priims ne pakartotinį ar papildomą sprendimą, o naują sprendimą pagal naujai parengtą ir susirinkimui pristatytą finansinę atskaitomybę. Pažymi, kad Finansinėse ataskaitose nebuvo vyriausiojo buhalterio parašo, vardo ir pavardės.

              7. Nagrinėjamu atveju į įmonės balansą buvo įtraukti nepareikšti kreditoriniai reikalavimai. Toks administratoriaus elgesys laikytinas piktnaudžiavimu suteiktais įgaliojimais, aplaidus ar apgaulingas vedant įmonės apskaitą.

              8. Administratorius už 2012 m. Juridinių asmenų registrui nėra pateikęs BUAB „Judringė“ finansinės atskaitomybės, o administratoriaus balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje 2012 m. neteiktos finansinės atskaitomybės duomenys yra pateikti. Akivaizdu, kad tokia finansinė atskaitomybė yra neteisėta, o teismas dėl to nepasisakė ir perdavė ją kreditoriams pakartotinai tvirtinti.

              9. Teismas nepagrįstai atleidžia administratorių nuo pareigos laiku parengti ir pateikti kreditorių susirinkimui sprendimo priėmimui būtiną ir teisės aktų reglamentuotą išsamią informaciją, nurodydamas, kad kreditorius turi prašyti informacijos iš administratoriaus. Už informacijos išsamumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams bei teikimą kreditorių susirinkimui yra atsakingas būtent bankroto administratorius, todėl būtent jis privalo ją pateikti tokią, kad jos pagrindu būtų įmanoma objektyviai priimti sprendimą rašytiniu balsavimu. Kadangi įstatymu ir Kreditorių susirinkimo nutarimu yra nustatyta administratoriui pareiga pateikti visą susijusią informaciją, o jos administratorius nepateikė, todėl be pagrindo teismas naikino iš esmės teisėtą kreditorių susirinkimo sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar bankroto administratoriaus kreditorių susirinkimui teikiama bankrutuojančios įmonės metinė finansinė ataskaita turi būti parengta vadovaujantis Lietuvos respublikos įmonių finansinės atskaitomybės  įstatymu ir Verslo apskaitos standartais.               Šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

              CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios ir turi prioritetą prieš CPK normas jų konkurencijos atveju.

              ĮBĮ 21straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

              Byloje nustatyta, kad tarp bankroto administratoriaus ir kreditoriaus, turinčio 80,53 procentų visų BUAB „Jundringė“ kreditorių balsų daugumos kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus parengtos BUAB „Judringė“ 2013 m. finansinės ataskaitos tvirtinimo, kadangi kreditorių susirinkimas konstatatuodamas, jog parengta finansinė atskaitomybė neatitinka Verslo apskaitos standartų, tvirtinimui pateiktas nepilnas finansinės atskaitomybės ataskaitų komplektas, o vien tik iš pateiktos tvirtinimui sutrumpintos formos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos negalima nustatyti faktinės BUAB „Judringė“ finansinės veiklos ir kt., nepritarė administratoriaus 2013 m. finansinių ataskaitų patvirtinimui. Administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą ir patvirtinti BUAB „Judringė“ 2013 m. finansinę atskaitomybę pagal bankroto administratoriaus pateiktus 2 priedus (2013 m. gruodžio 31 d. balansą ir 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino administratoriaus prašymą iš dalies – panaikino skundžiamą nutarimą dėl BUAB „Judringė“ 2013 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo konstatuodamas, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir 23 straipsnio 5 punktą, kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administratoriaus sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl kreditorius UAB „Lankstinys“ nepagrįstai reikalauja iš administratoriaus finansinės atskaitomybės, atitinkančios visus Verslo apskaitos standartus. Kreditorius UAB „Lankstinys“ nesutinka su šia teismo pozicija motyvuodamas tuo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktas, kuriame nustatyta, kad administratorius teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, o finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis ĮFAĮ, Verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais (ĮFAĮ 3 str. 8 d., 15 str. 4 d.), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad finansinių ataskaitų rengimui netaikomi Verslo apskaitos standartai.

              IBĮ 11 straipsnyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Bankrutuojančios įmonės administratoriui taip pat atsiranda prievolių, susijusių su įmonės apskaitos tvarkymu, mokestinių prievolių vykdymu. Nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento bankrutuojančios įmonės administratorius yra vienintelis įmonės vadovas, kuris atsako taip pat ir už apskaitos įmonėje tvarkymą bei kitus su tuo susijusius klausimus. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą ir įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, už finansinės atskaitomybės bei kitų apskaitos dokumentų ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymą atsakingas bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktu, bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas apie bankroto procesą ne tik kreditorių susirinkimui, tačiau ir Vyriausybės įgaliotai institucijai. 

              Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą, bankroto administratorius teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą, bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Minėtame straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija yra Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Minėto departamento Direktoriaus įsakyme Nr. V-16 “Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios bei restruktūrizuojamos įmonės ataskaitų formų patvirtinimo”, 2012 m. vasario 29 d. (Žin., 2012, Nr. 28-1274) nurodyta, kad bankroto administratorius Bankroto departamentui teikia įmonės finansinių duomenų ataskaitas, sudarytas pagal įmonės finansines atskaitomybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515) ir VĮ Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintais verslo apskaitos standartais, duomenis tūkstančiais litų, apvalinant vienos dešimtosios tikslumu. Taigi, minėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratoriaus teikiamos finansinės ataskaitos turi atitikti apelianto nurodomus Verslo apskaitos standartus. Tačiau minėtos nuostatos negali būti suabsoliutinamos.

              Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5,6 dalis kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą); spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo. ĮBĮ nuostatos turi prioritetą prieš kitus įstatymus. Nagrinėjamu atveju BUAB „Judringė“ nevykdė ūkinės – komercinės veiklos, todėl kreditorius, turintis net 80,53 procentų visų BUAB „Judringė“ kreditorių balsų daugumos ir lemiantis nutarimų priėmimą, nepagrįstai iš bankroto administratoriaus reikalauja viso finansinių ataskaitų rinkinio ir aiškinamojo rašto (ĮBĮ 11 str. 16 p.; ĮFAĮ 22 str. 1 d.), kuris paaiškina įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytų sumų pagrįstumą, kaip finansinių ataskaitų nedalomos visumos (ĮFAĮ 22 str. 2 d.). Pirmiau minėta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (ĮBĮ 23 str. 5,6 d.). Tiek Įmonės balansas, tiek pelno (nuostolių) ataskaita yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Juose pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti įmonės duomenys (ĮFAĮ 3 str. 3, 4 d.). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas 2014 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu, spręsdamas dėl BUAB „Judringė” 2013 m. finansinės ataskaitos tvirtinimo nenurodė aplinkybių, kad finansinė ataskaita netvirtinama dėl ataskaitose nurodytų duomenų neatitikties 2012 m. finansinėms ataskaitoms. Šiuos argumentus kreditorius dėsto tik apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde. Todėl įvertinus aplinkybę, kad BUAB „Judringė” 2013 m. finansinė ataskaita nepatvirtinta remiantis tik vieninteliu argumentu – neatitikimu Verslo apskaitos standartams, tuo tarpu kai įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos, teismas pagrįstai panaikino skundžiamą nutarimą ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

              Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės kreditoriaus UAB „Lankstinys” balsais pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nustatyta be kita ko ir informacijos apie bankroto procesą (susipažinimo su dokumentais ir kita) kreditoriams teikimo tvarka. Taigi kreditoriai turi teisę pareikalauti iš administratoriaus išsamesnės informacijos ir duomenų apie bankroto procesą, siūlyti atidėti finansinės ataskaitos tvirtinimo klausimą ir panašiai, o ne atsisakyti tvirtinti administratoriaus parengtą įmonės finansinę ataskaitą remiantis formaliais argumentais ar vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios reglamentuoja mokios ir pelno siekiančios ar likviduojamos ne dėl bankroto įmonės buhalterinę apskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas išsamiai net nevertino 2013 m. BUAB „Judringės“ finansinės ataskaitos turinio, reikalaudamas įmonės finansinių ataskaitų nedalomos visumos, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino ir perdavė klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.  

              Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir patikrinęs, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje (CPK 338 str.), daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį.

              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

n u t a r ė :

              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė