Civilinė byla Nr. 2- 9497-615/2012

          Proceso Nr. 2-05-3-06110-2012-3

                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 116.1.

(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį atsakovams T. L., R. L., dėl išmokėtų sumų gražinimo ir kitų reikalavimų,

              n u s t a t ė:

            Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų skolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2010-07-09 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu T. L., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl T. L. kaltės. Transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo liudijimas LT/ABA 4819909), todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atlygino pagal korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje InterEurope pateiktą sąskaitą 3520,52 EUR, t.y. 12155,65 Lt dydžio nuostolius, susijusius automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojų pareiga per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Apie eismo įvykį draudikui reikia pranešti ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas (tame tarpe ir 12 str. 1 d. 5 punkte nurodytas), ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas per nustatytus terminus nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Transporto priemonės valdytoju pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę arba asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. LR CK 6.270 straipsnio 2 dalis padidinto pavojaus šaltinio valdytoją apibūdina, kaip asmenį, valdantį šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos, ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). R. L. yra transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas. Tuo tarpu T. L. eismo įvykio metu vairavo transporto  priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta minėtos transporto priemonės valdytojais laikytini abu atsakovai R. L. ir T. L.. 2010-010-28 draudėjui R. L. buvo išsiųstas kvietimas pranešti apie įvykį, tačiau nei R. L., nuosavybės teise valdęs apdraustą transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei transporto priemonės vairuotojas T. L. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytais terminais nepranešė apie 2010-07-09 įvykusį eismo įvykį. Vadovaujantis aukščiau nurodytais faktais ir teisės aktais, ieškovas įgijo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos, t.y. 2431,13 Lt, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Atsakovų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos pareigos neįvykdymas ne tik sutrukdė draudikui aiškintis eismo įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, bet ir atėmė galimybę ginčyti kaltės dėl eismo įvykio atsiradimo klausimą. Ieškovas sutinka su atsakovų išsakytais argumentais, kad ginčas kilęs iš draudimo teisinių santykių, kad, vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tačiau ieškovas nesutinka su atsakovų pozicija, kad senaties terminas prasidėjo 2011-05-04 bei kad ieškovas šį terminą praleido. Ieškinio senaties termino pradžia yra 2011-05-05. Ieškovas ieškinį teismui išsiuntė 2012-05-04 nepraleisdama ieškinio senaties termino (LR CK 1.119 straipsnio 1 dalis, 1.122 straipsnis).

            Atsakovai atsiliepimais į ieškinį, triplikais, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Iš nurodytos teisės normos išplaukia, jog įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais - asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta lex specialis aukščiau nurodytos bendrosios įstatyme įtvirtintos taisyklės atžvilgiu, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pagal nurodytą teisės normą ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma remiantis objektyviu kriterijumi, tai yra pagrindinės prievolės įvykdymo momentu. Kaip žinia, pagrindinės prievolės įvykdymo momentas - draudimo išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėjimo momentas. Ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys- 2011 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas užsienio valiuta Nr. J37 - patvirtina, jog ieškovas ginčo draudimo išmoką, kurios dalis sudaro pareikšto ieškinio dalyką, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėjo 2011 m. gegužės 4 d. Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nuo 2011 m. gegužės 4 d. prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo. Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas aukščiau nurodytam ieškovo reikalavimui pareikšti pasibaigė 2012 m. gegužės 4 d. Todėl, įvertinus ieškinio surašymo datą (2012 m. gegužės 4 d.), kitus bylos duomenis, spręstina, jog ieškinys teisme pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo prasidėjo 2011 m. gegužės 4 d. ir atitinkamai baigėsi 2012 m. gegužės 4 d. 24 val. 00 min. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį draudiko reikalavimui dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo ir atmesti ieškinį šiuo savarankišku pagrindu. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis pagrindinio reikalavimo priteisti išmokėtos draudimo išmokos dalį atžvilgiu, todėl, atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas. Įvertinus aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo pagrindinį ieškinio reikalavimą, susipažinus su įrodymais, kuriais ieškovas grindžia savo pagrindinį ieškinio reikalavimą, atsakovams nėra suprantama, pirma, kokiu pagrindu atsakovai turėtų atsakyti ieškovui kaip solidarūs skolininkai, antra, kokiu pagrindu ieškovas apskritai įtraukė atsakovą R. L. į procesą asmeniu, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Kaip žinia, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju netaikytina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog prievolės dalykas yra dalus, šalių susitarimo dėl solidariosios atsakovų prievolės ieškovui nėra, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos, sudarančios teisinį ieškinio pagrindą, nenustato solidariosios draudėjo ir transporto priemonės valdytojo, kuris yra atsakingas už eismo įvykį prievolės draudikui. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovai nepagrįstai į procesą yra įtraukti kaip solidariai ieškovui turintys atsakyti asmenys. Be to, draudikas, reikšdamas reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 60.3 punktą, privalo motyvuoti, kodėl prašo priteisti atitinkamą išmokėtos draudimo išmokos dalį, tai yra pagrįsti, koks yra dėl apdraustos transporto priemonės valdytojo pareigos (pareigų) nevykdymo draudikui atsiradusios žalos dydis. Ieškovas, prašydamas priteisti maksimalią sumą, tiesiog apsiriboja argumentu, jog jis turi į atsakovus atgręžtinio reikalavimo teisę, lygią 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Įstatymas pareigą pranešti draudikui apie eismo įvykį nustato tam asmeniui, kuris yra atsakingas už eismo įvykį, kitais žodžiais tariant, asmeniui, kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Sisteminis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog tuo atveju, jeigu yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos pažeidimas, draudikas reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo (grąžinimo) gali pareikšti transporto priemonės valdytojui, kuris yra atsakingas už eismo įvykį, tai yra, asmeniui, kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Ieškovas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui už ginčo eismo įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 12155,65 Lt draudimo išmoką. Akivaizdu, jog ieškovo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka neviršija įstatyme nustatytos turto draudimo sumos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui buvo pateikti duomenys, kuriuose detaliai nurodyta, kokie nuostoliai ginčo eismo įvykio metu buvo padaryti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas nesutiko ir ginčijo nurodytus duomenis bei prašomos išmokėti draudimo išmokos (padarytos žalos) dydį, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, jog tuo atveju, jeigu ieškovui pateikti duomenys dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlygintinų nuostolių dydžio būtų pasirodę esą nepatikimi ir nepakankami, ieškovas, kurio komercinė veikla - draudimo apsaugos teikimas, ir kuris, atsakovų įsitikinimu, puikiai žino šios veiklos ypatumus, yra patyręs draudžiamųjų įvykių administravimo, inter alia nuostolių (išmokėtinos draudimo išmokos) apskaičiavimo, srityje, būtų ginčijęs nurodytus duomenis ir prašomus atlyginti nuostolius ar jų dalį. Tuo atveju, jeigu ieškovui būtų buvę pranešta apie ginčo eismo įvykį, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlygintinų nuostolių dydis nebūtų pakitęs.

            Ieškinys tenkintinas.

            Dėl ieškinio senaties. Atsakovai civilinėje byloje prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti ieškovui baigėsi 2012 m. gegužės 04 d. dvidešimt keturios valandos nulis minučių. Tačiau pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį tuo atveju, jeigu ieškinys įteiktas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt keturios valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Iš civilinės bylos medžiagos- ant dokumentų siuntimo voko esančio Pasiuntinių pašto spaudo (b.l. 32), yra matyti, kad ieškinį ieškovas Pasiuntinių paštui įteikė 2012 m. gegužės 04 d. Toki būdu, priešingai negu nurodo atsakovai,  ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

            Dėl ieškinio pagrįstumo. Civilinėje byloje esančiais įrodymais yra nustatyta kad 2010-07-09 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu T. L., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl T. L. kaltės (b.l. 24-31). Transporto priemonės savininku įregistruotas R. L. (b.l. 16). Transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo liudijimas LT/ABA 4819909) (b.l. 17), todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atlygino pagal korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje InterEurope pateiktą sąskaitą 3520,52 EUR, t.y. 12155,65 Lt dydžio nuostolius, susijusius automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu (b.l. 19). Šių aplinkybių šalys neginčijo ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

            Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojų pareiga per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Apie eismo įvykį draudikui reikia pranešti ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas per nustatytus terminus nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-10-28 atsakovui R. L. buvo surašytas kvietimas pranešti apie įvykį (b.l. 18), tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, jis to neginčijo ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovas T. L. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytais terminais taip pat nepranešė apie 2010-07-09 įvykusį eismo įvykį, jis to neginčijo ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad transporto priemonės valdytojas- asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. LR CK 6.270 straipsnio 2 dalis padidinto pavojaus šaltinio valdytoją apibūdina, kaip asmenį, valdantį šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos, ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). R. L. yra transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas. T. L. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta minėtos transporto priemonės valdytojais laikytini abu atsakovai R. L. ir T. L.. Vadovaujantis aukščiau nurodytais faktais ir teisės aktais, ieškovas įgijo 20 proc. dydžio nuo išmokėtos sumos, t.y. 2431,13 Lt, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Ieškovo teigimu, atsakovų veiksmai sutrukdė draudikui aiškintis eismo įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, atėmė galimybę ginčyti kaltės dėl eismo įvykio atsiradimo klausimą. Todėl ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo laikytini pagristais ir tenkintini (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 17 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas, Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

            Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

            Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

            Teismas, vadovaudamasis CPK 441 straipsniu, 153 straipsnio 2 dalimi, 290- 291 straipsniais, 259 straipsniu, 268- 271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

            Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį atsakovams T. L., R. L. tenkinti pilnai.

            Priteisti solidariai iš atsakovų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2431,13 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. (duomenys neskelbtini) buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, naudai.

            Priteisti iš atsakovų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 36,50 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio, ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. (duomenys neskelbtini) buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, naudai.

            Priteisti iš atsakovų T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 20,00 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.