Administracinė byla Nr. A-1379-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02096-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SP1-416 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 3R-176 (AG-112/02-2016) (toliau – ir VAGK sprendimas).
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikintas. Sprendime turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kokie plotai nedeklaruoti, koks plotas už 2009 m. ir 2010 m. sumažėjo. Pareiškėjo nuomone, iš jo negali būti reikalaujama grąžinti 8 505,01 Eur, nes 2009 m. ir 2010 m. deklaravimo metais žemės plotai sumažėjo ne dėl jo kaltės. Manė, kad VAGK turėjo atleisti pareiškėją nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 4 dalį.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė teismo skundą tenkinti. Nurodė, kad neturi galimybių grąžinti paramą. Paaiškino, kad nepavyko ūkininkauti 5 metus, nes vėliau nebeturėjo žemės. Teikdamas paraišką, tikėjosi rasti išsinuomoti kitą žemę.
4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 16–19) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime nurodė, kad Sprendime NMA aiškiai nurodė tiek teisės aktų nuostatas, tiek ir faktines aplinkybes, kurios lėmė Sprendimo priėmimą. Teisės aktai nenumato reikalavimo išlaikyti ar nemažinti paraiškose deklaruojamo ploto, tačiau įtvirtina pareigą ūkininkauti ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmos gautos išmokos, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą. Pasak NMA, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nutrauktų žemės nuomos sutarčių nelaikytina aplinkybe, nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas turėjo teisę deklaruoti naujus žemės plotus ar pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius ūkininkavimo faktą, tačiau to nepadarė.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčas administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo, įpareigojančio pareiškėją grąžinti 8 505,01 Eur paramos lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Sprendime nurodyta, kad NMA jį priėmė, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 7.1.1 punktu, kuriame numatyta, kad vykdomoji institucija (šiuo atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 12 d. pateikė NMA paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir paraiška). Šios paraiškos 4 lape pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir įsipareigojo ūkininkauti ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo pirmos išmokos pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (toliau – ir priemonė) gavimo. Pareiškėjas taip pat minėtoje paraiškoje įsipareigojo kiekvienais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas.
10. Teismas pažymėjo, kad paramos teikimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Taisyklės).
11. Vadovaudamasis Taisyklių (redakcija, galiojusi paraiškos pateikimo metu) 5.5.1 ir 5.5.5 punktais, Taisyklių (redakcija, galiojusi sekančiais paraiškų teikimo metais) 5.5.1 ir 5.5.3 punktais, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, remiantis pateikta paraiška, pagal priemonę pirmą išmoką gavo 2010 m. balandžio 2 d. Taigi, pagal paraišką ir Taisykles, pareiškėjas įsipareigojo ūkininkauti mažiausiai iki 2015 m. balandžio 2 d.
12. Sprendime NMA konstatavo, kad 2010 m. ir 2011 m. pareiškėjas deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, tačiau nuo 2012 m. paraiškų nebeteikė, nenurodė paraiškų neteikimo priežasčių, taip pat neteikė NMA dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą. Atsižvelgdama į tai, NMA nurodė, kad už 2009 m. ir 2010 m. iš viso susidarė 8 505,01 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
13. Teismas akcentavo, kad sankcijų taikymas numatytas Taisyklių 31.1 punkte. Šis punktas nurodytas ir skundžiamame sprendime. Minėtame punkte taip pat įtvirtinta išimtis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių išimties buvimą, t. y., kad pareiškėjas ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla iki 2013 m. balandžio 2 d. (3 metus nuo 2010 m. balandžio 2 d.), o vėliau galutinai nutraukė žemės ūkio veiklą.
14. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai pareiškėjas nesilaiko įsipareigojimo 5 metus ūkininkauti, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Sprendime nurodyta, kad pagal priemonę pareiškėjui buvo išmokėta 2 637,80 Eur (pagal paraišką, pateiktą 2009 metais) ir 5 867,21 Eur pagal paraišką, pateiktą 2010 metais (iš viso 8 505,01 Eur). Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad NMA, nustačiusi, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklėse ir paraiškoje nustatytų reikalavimų, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktu, teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo.
15. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad iki 2015 m. balandžio 2 d. tinkamai laikėsi paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų ir įsipareigojimų, numatytų Taisyklėse. Pareiškėjas manė, kad jo atsakomybė šiuo atveju kilti neturėtų, nes įsipareigojimų nesilaikymas susijęs su nutrauktomis žemės nuomos sutartimis, t. y. priklausė ne nuo pareiškėjo valios (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Šiuo aspektu teismas pastebėjo, kad turi būti vadovaujamasi Taisyklių 35 punktu, ir pažymėjo, kad Taisyklės nenumato, kokie atvejai yra priskiriami nenugalimos jėgos atvejams, tačiau tokie atvejai yra nurodyti 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalyje, t. y. tokiais atvejais yra laikomos išskirtinės aplinkybės, susijusios su paramos gavėjo mirtimi, ilgalaikiu profesiniu nedarbingumu, didele stichine nelaime ir panašiomis ypatingomis aplinkybėmis. Be to, apie tokių aplinkybių atsiradimą turi būti nedelsiant pranešama (per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2012 metais būtų informavęs NMA apie atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kliudančias pareiškėjui toliau tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. NMA, neturėdama jokios informacijos apie tokias aplinkybes, Sprendime negalėjo jų įvertinti. Tiek VAGK, tiek ir teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, negali vertinti tokių duomenų, kurių neturėjo NMA, priimdama Sprendimą.
16. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Sprendimo neatitikimu VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (dėl trūkstamų faktinių duomenų). Šiuo aspektu teismas sutiko su VAGK sprendimo išvada, kad Sprendime NMA aiškiai nurodė, jog grąžintinų lėšų suma susidarė dėl to, kad pareiškėjas nepateikė paraiškų už 2012–2014 metus, nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos pagal priemonę gautos išmokos.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgęs į tai, pažymėjo, kad nėra pagrindo panaikinti ir VAGK sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

18. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 43–44), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad prisiimtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti, nes su juo buvo nutrauktos nuomos sutartys. Žemės sklypai, kuriuos pareiškėjas deklaravo 2009 ir 2010 metais, buvo grąžinti savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Nuo 2012 m. pareiškėjas neteikė paraiškų, nes nebeturėjo žemės sklypų, todėl mano, jog įsipareigojimų nevykdė ne dėl savo kaltės ir turi būti atleistas nuo pareigos grąžinti 8 505,01 Eur. Akcentuoja, jog teismas turėjo taikyti CK 6.253 straipsnio 4 dalį ir atleisti nuo atsakomybės. Pažymi, kad NMA įpareigojimo grąžinti 8 505,01 Eur negali įvykdyti, nes yra pensininkas, todėl, jei teismas atmestų pareiškėjo skundą, prašo minėtos sumos mokėjimą išdėstyti per 36 mėnesius, mokant po 236,25 Eur.
20. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 50–53), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos už 2012–2014 metus, nes žemės savininkai, iš kurių jis nuomojo žemę, nutraukė su pareiškėju žemės nuomos sutartis, negali būti laikomos ne nuo pareiškėjo valios priklausančiomis aplinkybėmis, nes jos neatitinka Reglamento Nr. 1974/2006 7 straipsnio 1 dalyje numatytų prie force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinių aplinkybių priskiriami atvejų. Teismas tinkamai konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja nuomos sutarčių nutraukimą, tokio (administracinio) pobūdžio santykiuose nėra taikomos, todėl turi būti vadovaujamasi Taisyklių 35 punktu. Dėl pareiškėjo prašymo išdėstyti skolos grąžinimą atsakovas vadovaujasi Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktu ir pažymi, kad neprieštarautų, jei teismas tenkintų pareiškėjo prašymą ir išdėstytų 8 505,01 Eur skolos grąžinimą dalimis, tačiau per ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip 710,00 Eur, paskutinį (12 mėnesį) sumokant likusią skolos dalį bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2016 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SP1-416 (toliau – ir Sprendimas), kuriame NMA įpareigojo pareiškėją P. S. grąžinti 8 505,01 Eur paramos lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 12 d. pateikė NMA paraišką, be kita ko, siekdamas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir šios paraiškos 4 lape savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Taisyklės), 5.5.1 ir 5.5.5 punktais, pareiškėjas įsipareigojo ūkininkauti ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo pirmos išmokos gavimo, t. y. mažiausiai nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 2 d.
24. Nustatyta, kad 2010 m. ir 2011 m. pareiškėjas deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, tačiau nuo 2012 m. paraiškų nebeteikė, nenurodė paraiškų neteikimo priežasčių, taip pat nepateikė NMA dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą, todėl NMA konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė reikalavimą ūkininkauti 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę. Byloje nepateikta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybė, jog parama šiuo atveju galėtų būti negrąžinama, nes paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą.
25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas minėtų faktų iš esmės neginčija, tačiau pažymi, kad prisiimtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti, nes su juo buvo nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, kai žemės sklypai buvo grąžinti savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl mano, jog įsipareigojimų nevykdė ne dėl savo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 4 dalis).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklėse numatyto įsipareigojimo ūkininkauti 5 metus nuo pirmos išmokos pagal priemonę gavimo. Dėl pareiškėjo argumento, kad žemės nuomos sutarčių nutraukimas priklausė ne nuo pareiškėjo valios, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių su valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimu susijusių įrodymų. Pareiškėjas teismui nepateikė ir nenurodė jokių dokumentų, pavyzdžiui, kitų susitarimų su žemės savininkais, iš kurių jam galėjo kilti lūkestis valstybinės žemės nuomą tęsti po sutarčių nutraukimo ar kuriais jam būtų buvusios suteiktos kokios nors garantijos. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir siekė paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti kitais būdais, pavyzdžiui, įsigyti arba išsinuomoti kitus žemės sklypus.
27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog sankcijos nebūtų taikomos, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų būtų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų. Tokie atvejai yra nurodyti 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1974/2006), 47 straipsnio 1 dalyje, t. y. tokiais atvejais yra laikomos išskirtinės aplinkybės, susijusios su paramos gavėjo mirtimi, ilgalaikiu profesiniu nedarbingumu, didelės valdos dalies konfiskavimu, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną, didele stichine nelaime, nenumatytu gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimu valdoje, epizodine liga, paveikusia visą ar dalį ūkininko gyvulių. Be to, apie tokių aplinkybių atsiradimą kompetentingai institucijai turi būti pranešama per 10 darbo dienų nuo dienos, kai galima tai padaryti (Reglamento Nr. 1974/2006 47 str. 2 d.). Iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti.
28. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad 2012 metais informavo NMA apie atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, kliudančias pareiškėjui toliau ūkininkauti ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Tokių įrodymų, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, pareiškėjas nepateikė ir teismui. Atsižvelgiant į tai, kad NMA, priimdama Sprendimą, jokios informacijos apie negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus neturėjo, nėra pagrindo vertinti, ar pareiškėjo skunde teismui nurodytos ir įrodymais nepagrįstos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktu, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytų reikalavimų paramai gauti.
30. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo reikalavimą, kurio nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. prašo išdėstyti Sprendimo vykdymą per 36 mėnesius, mokant po 236,25 Eur kas mėnesį. Šis reikalavimas nebuvo keltas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, paminėtas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, nenagrinėtinas.
31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ir naikinti vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Romanas Klišauskas

                                                                                                  Gintaras Kryževičius

                                                                                                  Dainius Raižys