Civilinė byla Nr. e2A-130-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00658-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.6.10.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., atstovaujamo advokato Mindaugo Skruibio, apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1099-670/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. K. 3390,91 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir A. K. skolą, kuri susidarė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie SADM dėl R. K. už A. K. išmokėtų išmokų, perkelti atsakovei R. K. (pakeisti skolininką). Ieškovas nurodė, kad šalys 2003 metais pradėjo draugauti ir intymiai bendrauti, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė  dukra A. K.. Vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu nurodytas ieškovas. Kadangi tarpusavio santykiai nesusiklostė, šalys nuo 2005 m. pabaigos pradėjo gyventi atskirai, buvo priteistas išlaikymas dukrai, atsakovė dėl išlaikymo išieškojimo kreipėsi į antstolių kontorą. Nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 22 d., kol buvo gautas atsakovės prašymas nutraukti išlaikymo išieškojimą, A. K. (G.) išlaikymui iš ieškovo buvo išieškota 3297,14 Eur. Be to, 57,92 Eur A. K. (G.) išlaikymui pagal antstolio patvarkymą iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiavo ir atsakovei pervedė ieškovo darbovietė. Taip pat iš ieškovo buvo išieškoti 35,85 Eur vykdymo išlaidų. Be to, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM vaiko išlaikymui pervedė 2515,53 Eur, to pasėkoje ieškovas tapo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM skolininku. 2015 m. pabaigoje ieškovui kilo rimtų įtarimų, kad A. K. gali būti ne jo dukra. Atlikus DNR tyrimus, šie įtarimai pasitvirtino. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas nėra A. K. tėvas. Atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nuo pat nėštumo pradžios neabejotinai žinojo, kad ieškovas nėra A. K. (G.) tėvas, tačiau apie tai neinformavo ieškovo, taip pat kreipėsi į teismą prašydama išlaikymą dukrai išieškoti iš ieškovo ir šiais savo tyčiniais veiksmais ieškovui padarė žalą, tačiau ją atlyginti atsisako.
2. Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji buvo įsitikinusi, kad vaiko tėvas yra ieškovas, paprašius atlikti DNR ekspertizę ji sutiko, tuo metu dukrai buvo 12 metų. Nuo 2005 metų šalims pradėjus gyventi atskirai, savo draugams ieškovas teigė, kad mergaitė nėra jo dukra. Ieškovas pradėjo rašyti grasinančias žinutes, kad nemokės išlaikymo. Kai buvo priteistas išlaikymas dukrai atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė. Išlaikymą vaikui ieškovas teikė nereguliariai, išlaikymą taip pat teikė Vaikų išlaikymo fondas. Šiuo metu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, augina tris vaikus, materialinė padėtis sunki. Kad mergaitė nėra ieškovo dukra įsitikino tik 2015 m. atlikus DNR tyrimą. Mergaitė žino, kad ieškovas nėra jos tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės R. K. ieškovui A. K. 3 390,91 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 377,00 Eur  bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei R. K. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, atsižvelgęs į šalių poziciją, laikė, kad trijų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Teismas nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-741-714/2016, kurioje buvo nuginčyta ieškovo A. K. tėvystė, išnagrinėtos aplinkybės negali būti iš naujo nustatinėjamos ar ginčijamos. Atsakovė pripažino, kad draugaujant su ieškovu turėjo atsitiktinius lytinius santykius su kitu vyriškiu, kurio posėdžio metu neįvardijo, dėl šios priežasties pastojo ir (duomenys neskelbtini) jai gimė duktė A. Atsakovė, nepranešdama ieškovui iki dukters gimimo apie turėtus artimus santykius su kitu vyru ir apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne jis, o kitas asmuo ir nesiimdama priemonių dukters tėvystei išsiaiškinti, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, dėl ko iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas po 200,00 litų kas mėnesį. Tokiu savo elgesiu atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. būtų pranešęs asmeniui su kuriuo tuo metu draugavo apie artimus santykius su kitu vyru, ir nesudaręs sąlygų mokėti vaikui išlaikymą bei nepadaręs žalos. Atsakovės kaltus veiksmus ir ieškovui kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, nes atsakovės veiksmai atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o šie yra atsakovės elgesio rezultatas ir toks elgesys yra nuostolių atsiradimo priežastis. Teismas konstatavo, kad A. K. (G.) išlaikymui sumokėta 3 390,91 Eur suma yra nuostoliai patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl priteistini ieškovui iš atsakovės. Kadangi ieškovas nėra nepilnametės A. K. (G.) biologinis tėvas, todėl jis neturi pareigos teikti jai išlaikymą.
5. Teismas nurodė, kad Fondo administracija yra viešojo administravimo subjektas ir tam, kad atsirastų skolininko prievolė grąžinti Fondo administracijai jo išmokėtą vaiko išlaikymo sumą turi būti teisinis (fondo direktoriaus įsakymas) ir faktinis pagrindas. Faktinis pagrindas ieškovą pripažinti skolininku pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo  2 straipsnio 4 dalį yra nustatytas, iš jo teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, kurio jis nemokėjo, todėl išlaikymo sumą mokėjo Fondo administracija. Tačiau šiuo atveju nesant sprendimo „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ nėra teisinio pagrindo A. K. pripažinti fondo skolininku, o tokiu atveju skolos perkėlimas kitam asmeniui (atsakovei) nėra galimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K., atstovaujamas advokato Mindaugo Skruibio, prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai ir 2 515,53 Eur skolą Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie SADM dėl R. K. už A. K. išmokėtų išmokų nuo A. K. perkelti R. K. (pakeisti skolininką), priteisti bylinėjimosi išlaidas, prie bylos prijungti 2017 m. rugsėjo 25 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM direktoriaus sprendimą Nr. V3-961 su lydraščiu ir voku. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas dėl skolos perkėlimo, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2016 m. gegužės 13 d. Fondo raštas ir 2016 m. gruodžio 20 d. Fondo darbuotojos elektroninis laiškas apeliantui, iš kurių aišku, kad Fondas apeliantą laiko savo skolininku 2 515,53 Eur sumai. Tokia pozicija išdėstyta ir Fondo atsiliepime į ieškinį. Fondo skolininku apeliantas tapo pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. išduotą teismo įsakymą, Fondui už jį vaiko išlaikymui sumokėjus pirmąją įmoką, t. y. 2008 m. lapkričio 27 d., nuo šio momento atsidaro apelianto pereiga Fondui sugražinti už jį sumokėtą išlaikymą.
2. Teismas, apelianto pareigą Fondui atlyginti A. K. išlaikymui išmokėtas lėšas kildinęs iš viešo administravimo subjekto akto, o ne iš tuo metu egzistavusių tėvystės santykių, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas sprendime nurodė prieštaringus motyvus, nenurodė konkrečios teisės normos, kuria remdamasis konstatavo Fondo direktoriaus įsakymo būtinumą tam, kad apeliantui atsirastų skolininko prievolė grąžinti Fondo išmokėtą vaiko išlaikymo sumą.
3. Nepakeitus skundžiamo sprendimo, apeliantas be jokio teisinio pagrindo patirtų žalą, o tai sudarytų prielaidas dar vieno ginčo kilimui ir jo sprendimui teisme. 2017 m. rugsėjo 25 d. Fondo direktorius priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė iš apelianto išieškoti 2 515,53 Eur skolą Fondui, kuri susidarė šiam mokant išlaikymą A. K.. Sprendimą apeliantas gavo 2017 m. rugsėjo 29 d., šis dokumentas yra reikšmingas sprendžiant ginčą dėl skolos perkėlimo todėl jis prijungtinas prie civilinės bylos medžiagos.
4. Apelianto nuomone, jei Fondo direktoriaus sprendimas būtų priimtas ir pateiktas į bylą iki jos nagrinėjimo iš esmės pirmos instancijos teisme pabaigos, ieškinys būtų patenkintas visiškai. Sąlygos, kurioms esant Fondo direktorius privalėjo priimti sprendimą dėl lėšų išieškojimo iš apelianto, buvo jau 2010 m. lapkričio mėnesį, tačiau kodėl tai nebuvo padaryta, apeliantui nežinoma.
7. Atsakovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, atmetant ieškinį visa apimtimi arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė su ieškovu tapo artimi nuo 2003 m., kai jai buvo 18 metų, o ieškovui - 27 metai. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2005 m. spalio mėn. Visą tą laiką ieškovas niekur nedirbo ir praktiškai buvo išlaikomas iš atsakovės lėšų, gimus dukrai, jis gyveno iš atsakovės gaunamų pajamų už vaiką. Savo nenorą dirbti ir išlaikyti šeimą ieškovas aiškino tuo, kad jis yra teistas, turi skolų, kad jį persekioja antstoliai ir pan.
2. Ieškovė buvo visiškai įsitikinusi, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Dukrai sukakus 12 metų ir ieškovui paprašius atlikti medicininę ekspertizę (DNR tyrimus), ji nė kiek neabejodama sutiko, norėdama įtikinti ieškovą, kad jis tikrai vaiko tėvas. Todėl atsakovės veiksmuose jokios tyčios nebuvo, ji neturėjo jokio tikslo apgaudinėti ieškovo.
3. Aplinkybę, kad ieškovas abejojo esąs vaiko tėvu tik dukrai gimus patvirtina byloje surinkti įrodymai, liudytojų R. K., I. K., R. S. parodymai, tačiau ieškovas nieko nedarė šioms abejonėms išsklaidyti. Tokiu savo elgesiu ieškovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors turėjo būti aktyvus šeimos byloje.
8. Trečiasis asmuo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie SADM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dalyje dėl skolininko pakeitimo atmesti, likusioje dalyje klausimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovo pareiga mokėti išlaikymą A. K. buvo nustatyta teismo sprendimu, todėl būtent teismo sprendimas, kurio pagrindu antstolis R. K. išdavė pažymą, buvo pagrindu Fondo administracijai mokėti už A. K. išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovas laikytinas Fondo administracijos skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo taikymo prasme ir turi grąžinti į Vaikų išlaikymo fondo sąskaitą vaiko išlaikymui Fondo administracijos išmokėtas lėšas.
2. Tam, kad asmuo būtų laikytinas Fondo administracijos skolininku, nėra būtinas Fondo administracijos direktoriaus sprendimas „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“. Skolininko sąvoką apibrėžia teismo sprendimas priteisti išlaikymą vaikui ir priteisto išlaikymo nemokėjimo ar netinkamo mokėjimo faktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Ieškovas A. K. (toliau - ieškovas arba apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prie bylos prijungti 2017 m. rugsėjo 25 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) direktoriaus sprendimą Nr. V3-961 su lydraščiu ir voku.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Fondo administracijos sprendimas buvo priimtas po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau jo turinį dėl A. K. 2 515,53 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų skolos dėl išmokėtos išmokos A. K. iš esmės patvirtina byloje esanti Fondo administracijos 2016 m. balandžio 21 d. pažyma Nr.(7.4)D2-8804, iš kurios matyti, kad atsakovei už A. K. iš Fondo administracijos yra sumokėta 2515,53 Eur (ieškinio priedas Nr. 8); kad dėl ieškovo kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktų įrodymų nuomonę galėjo pareikšti tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pateikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą, nutaria prie nagrinėjamus bylos prijunti ieškovo naujai pateiktus įrodymus (nurodyti nutarties 11 pastraipoje; CPK 314 straipsnis).
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvai nurodyti R. G. (dabar K.) ir A. K. (ieškinio priedas Nr. 3); iš 2016 m. sausio 25 d. UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (ieškinio priedas Nr. 5); iš 2016 m. rugsėjo 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-741-714/2016 matyti, kad nuginčyta A. K. tėvystė ir nustatyta, kad jis nėra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K. nėra A. K. duktė, taip pat pakeista A. K. pavardė iš K. į G. (ieškinio priedas Nr. 6); 2006 m. sausio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-95-596/2006 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš A. K. išlaikymą A. K. iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį; iš antstolio A. B. 2016 m. balandžio 15 d. išduotos pažymos matyti, kad buvo vykdomas išlaikymas iš A. K. darbo užmokesčio. Dėl išlaikymo teikimo A. K. ieškovas patyrė 3390,91 Eur išlaidų (ieškinio priedas Nr. 7); iš Fondo administracijos 2016 m. balandžio 21 d. pažymos Nr. (7.4)D2-8804 matyti, kad atsakovei už A. K. iš Fondo administracijos yra sumokėta 2515,53 Eur (ieškinio priedas Nr. 8). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė deliktinei civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), t. y. nepranešė ieškovui iki dukters A. gimimo apie turėtus artimus santykius su kitu vyru ir apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne jis, o kitas asmuo ir nesiėmė priemonių dukters tėvystei išsiaiškinti, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, dėl ko iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas po 200,00 litų kas mėnesį; kad A. K. (G.) išlaikymui sumokėta 3 390,91 Eur suma yra nuostoliai patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų; kad atsakovės kaltus veiksmus ir ieškovui kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, nes atsakovės veiksmai atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o šie yra atsakovės elgesio rezultatas ir toks elgesys yra nuostolių atsiradimo priežastis, bei priteisė iš atsakovės ieškovui 3 390,91 Eur žalai atlyginti.
15. Pirmosios instancijos teismo faktiškai nustatytos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygas prašomos priteisti išlaikymo sumos atžvilgiu (šios nutarties 14 pastraipa) nėra apeliacijos objektas ir būtinumo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.
16. Konstatavęs, jog nesant sprendimo „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ nėra teisinio pagrindo A. K. pripažinti fondo skolininku, o tokiu atveju skolos perkėlimas kitam asmeniui (atsakovei) nėra galimas, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl  jo (A. K.) skolos, kuri susidarė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl R. K. už A. K. išmokėtų išmokų, perkelimo atsakovei R. K. (skolininko pakeitimo).
17. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl skolos perkėlimo.
18. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
19. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
20. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką, šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).
21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2016 m. balandžio 21 d. Fondo administracijos pažyma Nr. (7.4)D28804, 2016 m. gegužės 13 d. Fondo administracijos raštu Nr. (7.4)D210510, 2016 m. gruodžio 20 d. Fondo administracijos el. laišku apeliantui  (ieškinio priedai)) nustatyta, kad Fondo administracija apeliantą laiko savo skolininku 2 515,53 Eur sumai. Tokios pozicijos laikosi ir Fondo administracija (byloje trečiasis asmuo) savo atsiliepime į ieškinį. Pats apeliantas (tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde) pripažįstą faktą, kad pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. išduotą teismo įsakymą ir Fondo administracijai už jį vaiko išlaikymui sumokėjus pirmąją įmoką, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 27 d., jis tapo Fondo administracijos skolininku ir turi pareigą Fondo administracijai sugrąžinti už jį sumokėtą išlaikymą.
22. Teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant ieškovo reikalavimą perkelti skolą atsakovei, taikytos ne jo ieškinyje nurodytos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, bet ginčijamą teisinį santykį - skolos perkėlimą - reglamentuojančios teisės normos.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimas galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Pagal CK 6.116 straipsnio, reglamentuojančio skolos perkėlimą pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį, 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Kreditorius, sudarydamas sutartį su konkrečiu asmeniu, įvertina savo kontrahento galimybes ją įvykdyti. Skolininko asmuo kreditoriui turi esminę reikšmę – jam svarbu, kad be jo sutikimo skolininku netaptų nepatikimas, nepajėgus prievolę įvykdyti asmuo, todėl skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.). Pažymėtina, kad, sutikdamas su skolos perkėlimu, kreditorius išreiškia sutikimą ne tik dėl naujojo skolininko asmens, bet dėl visų iš konkrečios sutarties kylančių pradinio skolininko teisių ir pareigų perkėlimo naujajam skolininkui. Taigi savo esme skolos perkėlimo sutartis yra daugiašalis sandoris, kuris be kreditoriaus valios sutikti su jo sąlygomis negali būti sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju skolos perkėlimo sutarties dalyvaujantys byloje asmenys nėra pateikę, Fondo administracija (kreditorius) nėra davusi sutikimo perkelti skolą. Priešingai, išdėsčiusi savo poziciją atsiliepime į ieškinį, Fondo administracija nurodė, jog su ieškinio reikalavimu, kad R. K. už A. K. išmokėtų išmokų suma turi būti perkelta atsakovei, ji nesutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą (nutarties 23 pastraipa) pagal ieškovo pareikštą reikalavimą skola negali būti perkeliama. Pažymėtina, kad įvykdęs prievolę Fondo administracijai, ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.
25. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl skolos perkėlimo atsakovei, priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti iš esmės nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo priteistinos kitos šalies patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nepateikta duomenų apie atsakovės patirtas tokias išlaidas, tai teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.             

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas