Baudžiamoji byla Nr. 1-98-963/2017
Proceso Nr. 1-01-1-40376-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.;2.3.4.3.;
2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Ritai Bružinskienei, Linai Pazdrazdienei,
dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,
kaltinamajam K. B., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 27 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį dviejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, 2013 m. vasario 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nutrauktas priežiūros vykdymas prieš terminą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y.:
2016 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val., K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Klaipėdos m., Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminėje pėsčiųjų perėjoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, spyrė vieną kartą pro šalį ėjusiam G. G. į kairės pusės krūtinės sritį, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais K. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė fizinį skausmą G. G..
Kaltinamasis K. B. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas išgėręs jis ėjo su savo broliu, draugais ir pamatė nukentėjusįjį G., kurio anksčiau nepažinojo. Jis praeinančiam pro šalį G. spyrė į krūtinės sritį. Nežino kodėl taip pasielgė, mano tai įtakojo jog buvo išgėręs. Jis labai gailisi dėl savo poelgio, kelis kartus atsiprašė nukentėjusiojo G. G.. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Paaiškino, kad jis grįžo į Lietuvą norėdamas susitvarkyti visas problemas.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
K. B. ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą bei parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val., jis ėjo su draugais M. M. ir N. D. požemine perėja, kuri yra Taikos pr. ir Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje. Buvo neblaivus. Pamatė priešais jį ateinantį nepažįstamą asmenį ir be jokios priežasties, pakėlęs koją, pėda spyrė jam į krutinę. Pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo. Nepažįstamas asmuo pasiėmė telefoną. Jis suprato, kad asmuo kvies policiją, todėl su draugais pradėjo bėgti. Netrukus jį ir jo draugus M. M. ir N. D. sulaikė policijos pareigūnai. Nukentėjęs nepažįstamas asmuo jį atpažino. Jis prisipažino, jog tyčia spyrė nukentėjusiajam į krūtinę. Jį ir nukentėjusįjį asmenį pristatė į policijos komisariatą. Išėjęs iš policijos komisariato jis bendravo su nukentėjusiuoju, kurio atsiprašė ne vieną kartą. Dėl savo poelgio labai gailisi. (b. 1. 44-46).
Nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val. požeminėje perėjoje po Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedine sankryža, ėjo vienas. Pastebėjo priešais jį ateinančius tris nepažįstamus vyrus. Girdėjo, kad vienas iš vyrų pasakė, kad tuoj jam trenks, tačiau jis nepatikėjo ir ėjo pro šalį. Vienas iš jų, kaip dabar žino K. B., be jokios priežasties priėjęs pakėlė koją ir pėda trenkė jam į krūtinę, kairėje pusėje, širdies plote. Nuo smūgio jis nenukrito, tačiau jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykis truko labai trumpą laiką, tačiau įvykio metu labai išsigando, nuo smūgio skaudėjo krūtinės ląstą, pakilo spaudimas, sutriko širdies ritmas. Asmuo, užpuolęs jį, buvo labai agresyvus, norėjo smūgį pakartoti, tačiau su juo buvę vyrai jį sudrausmino. Tuomet minėti vyrai nuėjo link namo, adresu Baltijos pr. 22, Klaipėda. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė, į kurią pusę minėti asmenys pasišalino. Policijos pareigūnai sulaikė minėtus asmenis, asmuo trenkęs jam į krūtinę, prisipažino. Po šio įvykio jį užpuolęs K. B. atsiprašė, tačiau po šio įvykio jis jaučia pasekmes savo sveikatai, jaučia baimę, nerimą. Pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo nepageidauja. (b. l. 16-19). Nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti ir patikslinti dėl 2016 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio įvykio, kad nuo K. B. jam suduoto smūgio į kairės pusės krūtinės plotą patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio patyrė stresą, baimę, nerimą. Neigiamas pasekmes sveikatai jaučia iki šiol, skausmą kairės pusės krūtinės plote, padidėjusį kraujospūdį, nerimą ir baimę būti užpultam kažkieno vėl. Dėl to patyrė fizinę ir neturtiną žalą. Todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia civilinį ieškinį. (b. l. 20-22).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.30 val., ėjo su dviem pažįstamais K. B. ir N. D. link Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminės pėsčiųjų perėjos. K. B. ir N. D. buvo pavartoję alkoholinių gėrimų. Jiems einant link šios perėjos iš jos išėjo kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuriam K. B. nieko nesakęs spyrė vieną kartą į kairės pusės krūtinės plotą. Kodėl K. B. taip pasielgė, jis nežino ir pasakyti negali, gal dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tada pamatė, kad po šio įvykio minėtas vyriškis ruošiasi kažkam skambinti, pagalvojo, kad kvies policiją ir visi pabėgo. Nubėgo Klaipėdos turizmo mokyklos link. Ten bebūnat maždaug po 20 minučių prie jų privažiavo policijos ekipažas ir juos visus sulaikė. Juos nuvežė prie to vyriškio, kuriam K. B. įspyrė ir šis vyriškis ranka nurodė į K. B., kad tai jis jam įspyrė. Tada jį ir N. D. paleido, o K. B. su nepažįstamu vyriškiu išsivežė policijos pareigūnai. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negalėjo. (b. 1. 31-33).
Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.43 val., patruliuojant Klaipėdos mieste buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos mieste, Baltijos pr. 22, trys jaunuoliai užpuolė vyriškį. Skubiai nuvykus minėtu adresu išsiaiškino, kad policiją kvietė pats nukentėjusysis G. G., kuris paaiškino, kad ėjo vienas pro Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminę pėsčiųjų perėję ir priešais jį praėjo trys jauni vaikinai, kuris vienas iš jų be jokios priežasties spyrė jam į kairės pusės krūtinės plotą kas G. G. sukėlė fizinį skausmą. Jis pasakė, kad po suduoto smūgio iškart pasiėmė telefoną skambinti policijai. Pamatę vaikinai, kad nukentėjusysis skambina policijai, visi trys iškart pabėgo ir nubėgo Dubysos gatvės link. G. G. apibūdino vaikinų požymius ir jų aprangą. Tada nuvažiavo įtariamųjų pasišalinimo kryptimi. Po 10 minučių paieškos pamatė apibūdinimus atitinkančius visus tris vaikinus, o jie pamatę policijos automobilį pradėjo bėgti Taikos pr. 61 link. Visus tris vaikinus prisivijo ir juos sulaikė. Panaudojo specialiąsias priemones ir visiems uždėjo antrankius. Su sulaikytais asmenimis privažiavo prie nukentėjusiojo G. G., kuris nurodė į vieną iš šių vaikinų, kuris jam įspyrė. Tada nustatė įtariamojo asmenybę, kad tai K. B., o kiti kartu su juo buvę asmenys yra N. D. ir M. M.. K. B. neneigė savo kaltės, kad tyčia be jokios priežasties spyrė nukentėjusiajam G. G.. Su K. B. buvę asmenys N. D. ir M. M. įvykio metu taip pat patvirtino, kad K. B. spyrė šiam nepažįstamam vyriškiui. M. M. ir N. D. buvo nuimti antrankiai ir jie buvo paleisti, o K. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nukentėjusysis G. G. taip pat vyko į komisariatą rašyti pareiškimo. (b. 1. 37-40).
2016 m. rugpjūčio 25 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad G. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d. 19.30 val. požeminėje perėjoje, po Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedine sankryža buvo užpultas nepažįstamo asmens be jokios priežasties. Nepažįstamas asmuo viešoje vietoje koja trenkė jam į krūtinę, širdies plotą, ko pasekoje, jis patyrė fizinį skausmą ir buvo sutrikdyta jo sveikata. (b. l. 1-2).
Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 14 d., 20.01 val. K. B. nustatytas 1.97 % girtumas (b. l. 60).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Klaipėdos m., Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminėje pėsčiųjų perėjoje, spirdamas vieną kartą pro šalį ėjusiam G. G. į kairės pusės krūtinės sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė fizinį skausmą G. G.. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – Klaipėdos m., Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminėje pėsčiųjų perėjoje, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad jis, pamatęs priešais jį ateinantį nepažįstamą asmenį, be jokios priežasties, pakėlęs koją, pėda spyrė nepažįstamam asmeniui į krutinę. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme, jo prisipažinimą patvirtino kiti teismo posėdžio metu sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai, tai – protokolas-pareiškimas, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenų kvitas. K. B. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė fizinį skausmą žmogui. Kaltinamojo K. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo K. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis K. B. veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, koja spirdamas nukentėjusiajam G. G. į krūtinę ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog spirdamas koja nukentėjusiajam į krūtinę gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam G. G. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. K. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). K. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir tokio savo elgesio gailisi, po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis K. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, yra baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę - nusikalto būdamas teistas, esant neišnykusiam teistumui, todėl jis yra laikytinas recidyvistu, šiuo metu nedirba, tik grįžo iš užsienio, kur buvo išvykęs be teismo leidimo ir dėl ko buvo paskelbta jo paieška bei jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta nesunki nusikalstama veika, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti K. B. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir K. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis K. B. yra jauno amžiaus – jam 22 metai, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pusantrų metų, nors nagrinėjant bylą jis ir buvo išvykęs be teismo leidimo iš Lietuvos Respublikos, bet kaip paaiškino teismo posėdžio metu taip pasielgė ne norėdamas pasislėpti, o norėdamas užsidirbti pinigų pragyvenimui, be to, jis pats savanoriškai grįžo į Lietuvą ir prisistatė policijos pareigūnams, norėdamas, kad būtų baigta ši byla. Ir, kad jis galėtų pagaliau ramiai dirbti. Planuoja dirbti pas ūkininką, nes turi traktoristo teises. Kaltinamojo K. B. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, K. B. netektų galimybės įsidarbinti ir negalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą moralinę žalą, kurią jis sutinka atlyginti, taip būtų pažeisti ir nukentėjusiojo interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo K. B. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: pradėti dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo G. G. civilinis ieškinys dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl kaltinamojo K. B. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, nerimą, išgyveno fizines kančias, prarado sveiktą. Nors nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, bet atsižvelgiant į tai, kad K. B. sutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Proceso išlaidų nėra.
K. B. 2017 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. paskirti – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, K. B. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti K. B. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš K. B. nukentėjusiajam G. G. 500,00 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad priteista neturtinė žala turi būti atlyginta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Stonkuvienė