Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-05][nuasmenintas sprendimas byloje][A-3283-1047-2022].docx
Bylos nr.: A-3283-1047/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių sulaikymas
Užsieniečių teisinė padėtis

?

Administracinė byla Nr. A-3283-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00085-2022-6 

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams T. T. ir U. O.,

užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui H. I. ir jo atstovui advokatui R. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. I. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. I. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65064 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo apribojimų, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

3.       Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti skundo.

4.       Departamentas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 da teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

5.       Užsienietis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

6.       Departamento atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

 

II.

                

7.       Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė Užsieniečio skundą.

8.       Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, nustatė, kad jis priimtas nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes: Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

9.       Teismas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir atvykti į Lietuvos Respubliką, jo nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Asmens pateikta informacija yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Iš pateiktų pareiškėjo duomenų nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Asmens teigimu, išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė ekonominė situacija (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojo pasakojimui trūko vidinio nuoseklumo, jis nebuvo pakankamai detalus, buvo pateikiamos vienos kitoms prieštaraujančios detalės, nesutapimai tarp pirmos ir antros apklausų metu pateiktų duomenų. Užsienietis vengė atsakyti į patikslinančius klausimus ir nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, galinčių pagrįsti jo pasakojimą apie menamą persekiojimą ir grėsmes. Pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, grindžiamas plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagristų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Prašymo pateikimas ir prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra asmens tikslas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

10.       Teismas vertino, kad skunde nurodyti teiginiai, jog Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti Departamento skundžiamo Sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

 

III.

 

11.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad laikino apgyvendinimo termino pratęsimas su judėjimo laisvės apribojimu yra neteisėta, neproporcinga sankcija ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, yra ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, kas prilygsta sulaikymui. Konkrečiu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių pratęsti sulaikymą. Prašomos taikyti priemonės būtų proporcingos ir atitiktų VSAT, Departamento ir Užsieniečio interesus.

13.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

14.       Atsakovas, palaikydamas pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, akcentuoja, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, galutinė nutartis bus skelbiama 2022 m. liepos 5 d. 14 val. Atsakovo teigimu, ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę). Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

15.        Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65064 dalies, kuria Užsienietis apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius Užsieniečiui švelnesnę priemonę, jis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad laikinas apgyvendinimas su judėjimo laisvės apribojimu yra neproporcinga sankcija. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, yra ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis.

18.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje, kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, VSAT registruotas 2021 m. liepos 31 d. Departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 13 d. panaikino Departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3946-561/2022 sutiko su Departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu, kuriuo atsisakyta Užsieniečiui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosis instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. 14 val. paskelbta nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3048-602/2022 atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taigi Užsienietis nuo šios nutarties paskelbimo nėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme (Įstatymo 2 str. 64 d.). Teismo posėdyje Užsienietis palaikė apeliacinį skundą, todėl teismas jį nagrinėja.

19.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo patikra vykdoma aspektu, kuriuo vertintas ginčijamo Departamento Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo ir galiojimo metu, kai pareiškėjas buvo prieglobsčio prašytoju (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011?m. birželio 7 d. sprendimą byloje S.T.S. prieš Nyderlandus?(pareiškimo Nr. 277/05).

20.       Pažymėtina, jog dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

21.       Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

22.       Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

23.       Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24.       Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendino, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas pagrįstas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytais rizikos veiksniais (Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad Užsienietis, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti.

25.       Departamento Sprendime nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis nebendradarbiavo, asmens pasakojimu, konfliktas tarp asmens tėvo ir dėdės įvyko tada, kai mirė asmens senelis ir žemę paveldėjo asmens tėvas. Asmuo nenurodo konkrečių datų ir nepateikia konkrečių įrodymų, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį. Vien asmens pasakojimas dėl detalumo stokos nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, asmuo nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, asmens pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

26.       Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sutiko su Departamento pozicija, konstatavo, kad pareiškėjui pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

27.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021; kt.). Tačiau vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).

28.       Į bylą nebuvo pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu ar anksčiau. Pareiškėjui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas yra negalimas, nes ginčas inicijuotas ne dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, o dėl jam taikomo laikinojo apgyvendinimo ribojimų, jo prašymo motyvai yra įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-3048-602/2022.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja: tokios aplinkybės, nagrinėjamoje byloje pateiktais duomenimis, nėra konstatuotos nei Departamento 2021 m. gruodžio 30 d. sprendime, nei Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime, nei teismų procesiniuose sprendimuose; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

30.       Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Departamento Sprendimo dalis naikintina ir Užsienietis Sprendimu apgyvendintinas Užsieniečių registracijos centre netaikant laisvės judėjimo apribojimų. Pareiškėjo prašymas sutrumpinti terminą atmetamas kaip nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

31.       Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, apeliacinis skundas tenkinamas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65064 dalis dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui H. I. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų panaikinama. Kita Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65064 dalis paliekama nepakeista.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65064 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui H. I. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65064 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Beata Martišienė

 

 

        Vilija Mikuckienė

 

 


Paminėta tekste:
  • A-4462-822/2021
  • A-1887-822/2022
  • A-1886-629/2022