Civilinė byla Nr. e2-584-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00245-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 3.3.2.5

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rato ašis“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. D., S. D. ir A. S. (A. S.),

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rato ašis“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“.

2.       Nemokumo administratorė UAB ,,Skolvalda“ (toliau – ir nemokumo administratorė, pareiškėja) pateikė prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Rato ašis“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingi buvęs bendrovės vadovas ir direktorius A. D. bei jo sutuoktinė S. D.

3.       Nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Rato ašis“ direktoriumi ir akcininku nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. buvo A. D. A. D. ir S. D. 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Rato ašis“ akcijas pardavė A. S.

4.       Nemokumo administratorės nuomone, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Bendrovės 2020 m. balanso duomenimis bendrovė akcijų perleidimo metu jau buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo turto vertę. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovėje nedirbo darbuotojų, o tai patvirtina, kad bendrovė veiklos jau nevykdė. Naujajam akcininkui perėmus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti. Akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris iki tol buvo bedarbis, todėl, nemokumo administratorės nuomone, jis neturėjo nei lėšų, nei patirties valdyti bendrovę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovės vadovas ir akcininkas A. D. ir S. D., turėdami ketinimų pasitraukti iš BUAB „Rato ašis“ ir išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra ir (ar) įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, fiktyviu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą.

5.       Nemokumo administratorės vertinimu, BUAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. A. S. 2021 m. balandžio 8 d., dar nebūdamas nei bendrovės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur. Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai apsaugant vieno kreditoriaus A. D. teises.

6.       Nemokumo administratorės įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nemokumo administratorei nėra perduotas bendrovės turtas ir visi dokumentai, dėl ko negalima nustatyti, ar visi bendrovės sandoriai yra teisėti, ar jie nepažeidžia kreditorių interesų, dėl neperduodamo turto negalima patenkinti finansinių reikalavimų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės pareiškimą – pripažino BUAB ,,Rato ašis“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčini bankrotą – A. D. ir A. S.; priteisė iš A. D. ir A. S. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidas BUAB ,,Rato ašis“.

8.       Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.

9.       Teismas nustatė, kad UAB „Rato ašis“ finansinės atskaitomybės dokumentai neteikti nuo 2021 m. Pagal 2020 m. balanso duomenis bendrovės turto vertė siekė 41 768 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 910 Eur. UAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. yra skolinga Belgijos įmonei NV Unigom 20 884,60 Eur skolą bei 5 251,80 Eur palūkanas. Teismas nusprendė esant labiau tikėtina, kad 26 136,40 Eur skola Belgijos įmonei NV Unigom nebuvo įtraukta į bendrovės 2020 m. balanso duomenis. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Rato ašis“ jau nuo 2020 m. liepos 9 d. neturėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. buvo nemoki.

10.       Teismas nustatė, kad BUAB „Rato ašis“ tapo nemoki iki 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovėje nedirbo darbuotojų, teismas nusprendė, jog bendrovė veiklos tuo metu nevykdė.

11.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Rato ašis“ direktorius ir akcininkas A. D. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją įmonės finansinę padėtį (apie bendrovės skolas kreditoriams, kurios viršijo turimo turto vertę), todėl jis galėjo ir turėjo pasidomėti akcijų pirkėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą), mažinant ar likviduojant skolas kreditoriams, tačiau to nepadarė. Be to, tikėtina, kad sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo A. D. turėjo kitą ketinimą – pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo tam, jog išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, t. y. galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius. Tokiu būdu fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas šiam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą. Teismas įvertino, kad 2023 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas sudaro pagrindą konstatuoti ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, o tai atitinka tyčinio bankroto požymį, nurodytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

12.       Teismas nustatė, kad A. S. 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nebūdamas nei bendrovės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur – visi bendrovės kasoje buvę pinigai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu pagrindu buvo įnešti ir išmokėti pinigai suinteresuotam asmeniui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pinigų įnešimo ir išmokėjimo metu bendrovė buvo nemoki, t. y. jos turto nepakako patenkinti finansinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

13.       Teismas nusprendė, kad už duomenų apie bendrovę (turto ir dokumentų) perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D., kuris bendrovės finansinių dokumentų bei turto nemokumo administratorei nėra perdavęs. Teismas konstatavo, kad aptartas A. D. elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą. Todėl laikytina, kad nemokumo administratorė pagrindė ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

14.       Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad UAB „Rato ašis“ nemokios bendrovės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. bendrovės sudarytais sandoriais (akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi) bei kitokia šios bendrovės veikla (A. D. išmokėjus visus kasoje buvusius pinigus), o tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Teismo įsitikinimu, tokie byloje surinkti duomenys, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Rato ašis“ bankrotas yra tyčinis.

15.       Teismas, nustatęs, kad bendrovės bankrotas kilo dėl tyčinių A. D. ir A. S. veiksmų, nurodė, jog šie asmenys laikytini kaltais asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Suinteresuotas asmuo A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgdamas į suinteresuoto asmens prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, poreikį teikti paaiškinimus, apklausti liudytoją. Dėl šios priežasties liko neatskleista bylos esmė.

16.2.                      Teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą. Pirma, teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino bendrovės balanso duomenis – turto ir įsiskolinimų santykį. Suinteresuoto asmens bendrovės valdymo laikotarpiu bendrovės apskaitoje prie abejotinų skolų tiekėjams buvo įtraukta 11 692,56 Eur Belgijos įmonei NV Unigom. Antra, pirmosios instancijos teismas 26 136,40 Eur skolos Belgijos įmonei paaiškėjimo momentą nepagrįstai tapatina su teismo sprendimo paskelbimu (2020 m. liepos 9 d.).

16.3.                      Suinteresuotam asmeniui nebuvo pagrindo ir tikslo sudaryti tariamą sandorį, nes UAB „Rašo ašis“ akcijų pardavimo dieną neturėjo didelių kreditorinių įsipareigojimų.

16.4.                      Pinigai (27 738,76 Eur) atsiskaityti su buvusiu akcininku ir vadovu buvo paimti ne iš bendrovės kasoje buvusių lėšų. Naujasis akcininkas įnešė į kasą papildomą sumą atsiskaityti su buvusiu bendrovės akcininku. Įvyko kreditoriaus pasikeitimas, kuriam nereikia nei skolininko, nei kitų kreditorių sutikimo. Bendrovės skola kreditoriui nei padidėjo, nei sumažėjo. Pinigų išmokėjimas apeliantui taip pat nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes tuo metu bendrovė neturėjo kitų kreditorių.

16.5.                      Apeliantas nesiekė bendrovės nemokumo, tyčia neslėpė jos finansinės padėties. Byloje nėra duomenų apie apelianto, kaip vadovo, bendrovės mokumą mažinančius sprendimus, ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Bendrovės finansinė padėtis pablogėjo A. S. perėmus bendrovės akcijas ir valdymą.

17.       Pareiškėja BUAB ,,Rato ašis“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Skolvalda“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

17.1.                      Bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškimas įprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nusprendė nerengdamas žodinio posėdžio, nesudaro pagrindo spręsti apie civilinio proceso pažeidimą.

17.2.                      Byloje nėra įrodymų, kad į 2020 m. balansą buvo įtraukta bendrovės skola (ar jos dalis) Belgijos įmonei, todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2020 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš tiesų siekė 74 046,40 Eur, t. y. bendrovė 2020 m. buvo nemoki.

17.3.                      Bendrovės vadovas ir akcininkas A. D., turėdamas ketinimų pasitraukti iš BUAB „Rato ašis“ ir išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra ir (ar) bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys, taip pat atsiskaitymo su kreditoriais, fiktyviu Akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą.

17.4.                      Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 27 738,76 Eur įnešimo ir išmokėjimo dieną (2021 m. balandžio 8 d.) bendrovė buvo nemoki bei turėjo realų kreditorių – Belgijos įmonę NV Unigom. Todėl A. D., kuris tuo momentu vis dar buvo UAB „Rato ašis“ akcininku, išsimokėdamas įneštą sumą ir palikdamas bendrovės kasą tuščią, ne tik pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, bet ir apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą.

17.5.                      Tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį bendrovės nemokumą, tačiau reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ir įvertino bei pagrįstai bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

18.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

20.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad BUAB „Rato ašis“ tapo nemoki nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Teismo nutartyje konstatuota, kad aplinkybės, jog A. D., žinodamas apie prastą bendrovės finansinę padėtį, bendrovės nuosavybę ir valdymą perleido bendrovės veiklos neketinančiam tęsti asmeniui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo ir tokį bankrutuojančios bendrovės akcijų perleidimą vertinti kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto pagrindo požymį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo, kadangi bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais (Belgijos įmone „NV Unigom“), prieš akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą A. D., kaip tuometinis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą išmokėti į bendrovės kasą A. S. įneštus pinigus sau (bendrovės akcininkui ir buvusiam vadovui), o tai iš esmės pablogino nemokios bendrovės padėtį ir panaikino kitų bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. Teismo nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog už dokumentų neperdavimą ir (ar) bendrovės finansinių dokumentų neišsaugojimą atsakingas A. D., todėl nenustatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad išvadą dėl BUAB „Rato ašis“ tyčinio bankroto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais teismai padarė tinkamai nenustatę visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nepagrindę, kad pareiškėjos įrodinėtais suinteresuoto asmens A. D. veiksmais buvo tyčia ir kryptingai siekiama nemokios bendrovės turtinės padėties esminio pabloginimo. Be to, teismo nutartyje akcentuota, kad tinkamą visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatymą galėjo lemti bylos nagrinėjimas rašytinio proceso forma, teismui neturint galimybės tiesiogiai užduoti byloje dalyvaujantiems asmenims klausimus ar apklausti liudytojus, juolab jog suinteresuotas asmuo A. D. nedisponuoja bendrovės finansiniais dokumentais ir jam galimybė įrodinėti savo poziciją remiantis rašytiniais įrodymais byloje yra apsunkinta.

22.       Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas BUAB „Rato ašis“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus požymius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tyčinio bankroto požymių

23.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

24.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

26.       Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui.

27.       Teisės doktrinoje nurodyta, kad teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

28.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

29.       Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų bei bendrovės nemokumo momento

30.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

31.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinio bendrovės teikto balanso duomenimis už 2020 m., nustatė, kad jau 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo jos turtą. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2020 m. liepos 9 d. bendrovė skolinga pagal vykdomąjį raštą Belgijos įmonei NV Unigom 20 884,60 Eur pagrindinę skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog 26 136,40 Eur skola NV Unigom nebuvo įtraukta į 2020 m. balanso duomenis, todėl bendrovės įsiskolinimai 2020 m. gruodžio 31 d. kreditoriams sudarė 74 046,40 Eur. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Rato ašis“ jau nuo 2020 m. liepos 9 d. neturėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. buvo nemoki. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar į bendrovės 2020 m. balanse nurodytą įsipareigojimų sumą buvo įtraukta skola (ir kokia skolos dalis) Belgijos įmonei NV Unigom, todėl nėra galimybės nustatyti aiškiai apibrėžto bendrovės nemokumo momento, tačiau nusprendė, jog UAB ,,Rato ašis“ nemoki tapo vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d.

32.       Teismo išvados dėl įmonės nemokumo, tyčinio bankroto pagrindo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1173-881/2022 21 punktas).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad pateiktų rašytinių įrodymų nepakako nuspręsti dėl BUAB „Rato ašis“ nemokumo momento, t. y. dėl šio momento bylą nagrinėję teismai nusprendė skirtingai, be to, Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje aiškiai nurodyta, jog pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar į bendrovės 2020 m. balanse nurodytą įsipareigojimų sumą buvo įtraukta skola (ir kokia skolos dalis) Belgijos įmonei NV Unigom ir dėl to nėra galimybės nustatyti aiškiai apibrėžto bendrovės nemokumo momento. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendrovės skola Belgijos įmonei NV Unigom buvo įtraukta į bendrovės apskaitą, taip pat, jog nėra duomenų apie 2020 m. įsipareigojimų sudėtį ir jų susidarymo laikotarpį, darytina išvada, kad BUAB „Rato ašis“ nemokumo momentas, kaip esminė faktinė aplinkybė sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, byloje liko nenustatytas. Atitinkamai nenustačius bendrovės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, taip pat tuo remiantis negalėjo daryti išvadų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip jau minėta, nustatant nemokumo momentą reikalingas šių aplinkybių visumos išsamus vertinimas ir (ar) papildomų duomenų išreikalavimas (šios nutarties 32 punktas).

34.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tyčinio bankroto požymiu gali būti pripažinti atvejai, kai yra nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

35.       Bylą nagrinėję teismai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatę, kad akcijų perleidimo sandoriu A. D. siekė pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo tam, jog išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, t. y. galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius, o toks fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas kitam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą. Taip pat bylą nagrinėję teismai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nustatę, kad A. S. 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nebūdamas nei įmonės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur, o tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur bendrovės kasoje buvusios piniginės lėšos, t. y. tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai suteikiant prioritetą vieno kreditoriaus A. D. interesams.

36.       Kaip minėta, kasacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens kasacinį skundą, nurodė, kad išvadą dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčinio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais teismai padarė tinkamai nenustatę visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nepagrindę, kad pareiškėjos įrodinėtais suinteresuoto asmens A. D. veiksmais buvo tyčia ir kryptingai siekiama nemokios bendrovės turtinės padėties esminio pabloginimo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad faktinės aplinkybės, kuriomis buvo įrodinėjami JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių egzistavimas, byloje liko iš esmės neįvertintos. Įvertinęs faktinius bylos duomenis, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų nepakanka nustatyti minėtas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

38.       Pirma, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte pagrindo egzistavimo, pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad suinteresuotas asmuo 2021 m. balandžio 13 d. akcijų perleidimo sandoriu siekė išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, tačiau šios išvados nepagrindė, t. y. nenustatinėjo ir nevertino, ar akcijų perleidėjas ir įgijėjas bendrai veikė, siekdami sudarytu sandoriu juridinio asmens nemokumo ar jau nemokaus juridinio asmens turtinės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), ar bendrovės veiklos tęstinumas galėjo būti užtikrintas, nepriklausomai nuo jos akcininkų (ne)pasikeitimo, ar buvo siekiama tikslų, kvalifikuotinų pagal tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas (apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą, taip siekiant paslėpti juridinio asmens turimą turtą ar kitaip apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jį, perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį ir pan.). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų byloje nepakako. Taigi tyčinio bankroto minėto požymio egzistavimas teismo liko iš esmės neištirtas ir tinkamai neįvertintas. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktų duomenų nepakanka nustatyti minėtų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų vertinant dėl tyčinio bankroto požymio egzistavimo, t. y. iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti akcijų perleidimo sudarymo aplinkybių, sandoriu siektų tikslų ir įtakos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu. Pažymėtina, kad juridinio asmens akcijų perleidimas pats savaime nedaro įtakos juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius reikšmingų minėto sandorio sudarymo aplinkybių ir tikslų, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

39.       Antra, sprendžiant dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte pagrindo egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad piniginių lėšų iš bendrovės kasos išmokėjimu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, tačiau byloje nenustatinėta ir neįvertinta, ar piniginių lėšų iš UAB „Rato ašis“ kasos A. D. išmokėjimas yra pakankamas spręsti dėl sąmoningo esminio nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, be to, kokiu pagrindu suinteresuotas asmuo A. S. įnešė 27 738,76 Eur sumą į bendrovės kasą ir šių aplinkybių įtaka bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta pakankamai. Byloje nesant pakankamai duomenų nustatyti, kokiu pagrindu A. S. 2021 m. balandžio 8 d. įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur sumą, taip pat įvertinti, ar piniginių lėšų išmokėjimu sąmoningai siekta pabloginti bendrovės turtinę padėtį, darytina išvada, jog tyčinio bankroto minėto požymio egzistavimas teismo liko iš esmės neįvertintas.

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados dėl tyčinio UAB „Rato ašis“ bankroto padarytos tinkamai nenustačius minėtų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo A. D. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, taip pat liudytoju apklausti buhalterinę apskaitą iki UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarkiusios įmonės atstovą – UAB „Finansistas“ direktorių. Suinteresuotas asmuo prašymą grindė tuo, kad pateikti rašytinių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę dėl bendrovės nemokumo momento, pagrįstų aplinkybes dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvusią bendrovės finansinę padėtį, aplinkybes dėl įneštų piniginių lėšų į bendrovės kasą, t. y. dėl pareiškėjos įrodinėjamų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių neegzistavimo, suinteresuotas asmuo negali, nes UAB „Rato ašis“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti A. S. Įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo A. D. nedisponuoja bendrovės finansiniais dokumentais ir todėl jo galimybė įrodinėti savo poziciją remiantis rašytiniais įrodymais šioje byloje yra apsunkinta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtina užtikrinti suinteresuoto asmens teisę teikti paaiškinimus ir būti išklausytam, taip pat leistinomis priemonėmis įrodinėti savo poziciją byloje (be kita ko, apklausti prašomą asmenį liudytoju), ir tikslinga spręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo, ypač kad šioje byloje yra sprendžiama dėl suinteresuoto asmens atsakomybės už tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, privalėdamas nemokumo byloje veikti aktyviai, nepagrįstai netenkino prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir tokiu būdu eliminavo galimybę detaliai išsiaiškinti reikšmingas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, taip pat pažeidė proceso dalyvių teisę įrodyti savo pozicijas byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šioje byloje nustatinėtinų reikšmingų aplinkybių (nutarties 33, 38, 39 punktai), sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir nustatant, ar suinteresuoto asmens A. D. veiksmais buvo tyčia ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės turtinės padėties esminio pabloginimo, apimtį, yra būtina surinkti papildomus rašytinius įrodymus bei sudaryti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims savo poziciją įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (teikti žodinius paaiškinimus, apklausti liudytojus), ir tokiu būti užtikrinti tiek suinteresuoto asmens, tiek pareiškėjos tinkamą įrodinėjimo procese procesinių teisių realizavimą.

41.       Apibendrinamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, įrodymų gavimo galimybę (šios nutarties 33, 38, 39 ir 40 punktai), įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad pažeista suinteresuoto asmens teisė būti išklausytam ir įrodinėti savo poziciją byloje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas faktines aplinkybes pagal tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant susiklosčiusiai situacijai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais (nustatinėjamos naujos faktinės aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos, atliekamas teisinis jų vertinimas, vertinami nauji įrodymai (liudytojų parodymai), kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti), tačiau tai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Pažymėtina, kad toks vertinimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, jog apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024 26 punktas).

42.       Perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                        Vigintas Višinskis