Civilinė byla Nr. e2S-2795-936/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18018-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties ieškovo D. D. (D. D.) ieškinį atsakovui L. Z. dėl įsiskolinimo ir baudos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. Z. ieškovo naudai 174 Eur nuomos mokesčio skolą, 1 200 Eur baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. vasario 29 d. su atsakovu L. Z. (nuomininku) sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį dvylikos mėnesių termino laikotarpiui (nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2025 m. vasario 28 d.). Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytą nuomos sutartį ir darė nuolatinius jos pažeidimus, t. y. nuolat vėluodavo mokėti nuomos mokestį, blogino buto būklę, girtuokliavo, keldavo konfliktus, taip pat buvo kviesta policija, ieškovas pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuo 2024 m. gegužės 16 d. Atsakovas iš buto išsikraustė, dėl to ginčo nekilo. Atsakovas liko skolingas 174 Eur nuomos mokestį. Remdamasis nuomos sutarties VI skyriaus (Sankcijos ir atsakomybė) 10 punktu, ieškovas prašė priteisti 900 Eur baudą, kadangi jis kaip nuomotojas pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nes nuomininkas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir darė nuolatinius nuomos sutarties pažeidimus. Remdamasis nuomos sutarties VI skyriaus (Sankcijos ir atsakomybė) 9 punktu, ieškovas prašė priteisti 200 Eur baudą, kadangi nuomos terminui pasibaigus, nuomininkas privalo išvalyti butą ir grąžinti jį švarų bei tvarkingą, tačiau butas paliktas netvarkingas. Remdamasis nuomos sutarties VI skyriaus (Sankcijos ir atsakomybė) 1 punktu, ieškovas prašė priteisti 100 Eur baudą už atsakovo vėlavimą mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokių konkrečių sutartinių įsipareigojimų nevykdė atsakovas bei kokius konkrečius nuomos sutarties pažeidimus darė. Ieškovas įpareigotas aiškiai suformuoti ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškinyje aiškiai nurodyti, dėl kokių konkrečių nuomos sutarties pažeidimų ir įsipareigojimų nevykdymo / netinkamo vykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo tam tikras baudas, nurodyti konkrečius baudų priteisimo pagrindus, numatytus nuomos sutartyje.

3.       2024 m. spalio 7 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pateikė papildomus paaiškinimus dėl prašomų priteisti baudų pagrindų, pridėjo papildomus įrodymus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo D. D. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

4.1.                      Teismas konstatavo, jog ieškovas pagal teismo nurodymus pateiktu prašymu nepašalino visų ieškinio trūkumų, t. y. nenurodė prašomų priteisti 900 Eur ir 100 Eur baudų priteisimo konkrečių pagrindų (sutarties nuostatų).

4.2.                      Teismas taip pat nurodė, jog šalindamas trūkumus, ieškovas turėjo pateikti naują (patikslintą) ieškinį, kuriame būtų tinkamai ir aiškiai suformulavęs ieškinio pagrindą, t. y. nurodęs kiekvienos prašomos priteisti baudos konkretų pagrindą. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, jog jis siekia pašalinti ieškinio pagrindo neaiškumus duodamas paaiškinimus žodžiu, t. y. šalino ieškinio trūkumus netinkama forma.

III.                      Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Ieškovas D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį, kuria nuspręsta ieškovo ieškinį, neištaisius jo trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui, ir grąžinti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neva jis tinkamai neištaisė nustatytų ieškinio trūkumų. Ieškovo vertinimu, jis tiek ieškinyje, tiek šalindamas jo trūkumus nurodė konkrečius atsakovo pažeistus nuomos sutarties punktus, tinkamai pagrindė ir motyvavo savo reikalavimus, nurodė teisės aktų ir nuomos sutarties nuostatas, kuriomis remiasi ir kurių pagrindu prašo priteisti atitinkamas baudas, pateikė labai įvairių ir daug įrodymų, kurie pagrindžia bei įrodo, kad atsakovui turi kilti sutartinė civilinė atsakomybė.

5.2.                      Nurodo, jog teismui pateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo netinkamą elgesį – nuotraukas, iš kurių matosi atsakovo padaryta žala butui (sulaužytos dvejos durys, sugadinta kiliminė danga), taip pat ne kartą atsakovui siųstas pretenzijas bei priminimą apie susidariusią 174 Eur skolą už buto nuomos mokesčio nesumokėjimą. Ieškovo vertinimu, šie įrodymai rodo, jog nuomininkas (atsakovas) buvo netvarkingas, sugadino bute esantį turtą, nuolat vėlavo sumokėti nuomos mokestį, taip pažeidė nuomos sutartį. Dėl tokio atsakovo elgesio, norėdamas išvengti didesnių nuostolių bei galimos dar didesnės žalos butui padarymo, ieškovas nutraukė nuomos sutartį.

5.3.                      Pažymėjo, jog detaliai paaiškinti bet kokias su jo reikalavimu susijusias aplinkybes, taip pat atsakyti į klausimus gali nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. 

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis, kuria ieškovo D. D. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, padarius išvadą, kad ieškovas nepašalino visų šio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9.       CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

10.       Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje, be kitų reikalavimų, nustatytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

11.       Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

12.       Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo ieškovą nurodyti, kokių konkrečių sutartinių įsipareigojimų nevykdė atsakovas bei kokius konkrečius nuomos sutarties pažeidimus darė, kadangi sprendė, jog iš ieškovo pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kokiu konkrečiu pagrindu ieškovas nutraukė nuomos sutartį ir kokiu pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 900 Eur ir 100 Eur baudas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, motyvuodamas tuo, jog visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio pareiškimo trūkumų ieškovas nepašalino.

14.       Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga yra rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

15.       Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo reiškiamo ieškinio turiniu, sprendžia, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką, taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išsamiai išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 15 d. nutartyse, ieškovas tiek pirminiame ieškinyje, tiek pareiškime dėl trūkumų šalinimo aiškiai nurodė, kokiomis nuomos sutarties nuostatomis grindžia savo reikalavimą priteisti 900 Eur, 200 Eur ir 100 Eur baudas, taip pat kokios faktinės aplinkybės, ieškovo manymu, šių sutartinių nuostatų taikymą pagrindžia. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad nėra aišku, kokiu konkrečiu pagrindu nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau iš ieškinio matyti, jog ieškovas ne tik nurodė faktines nuomos sutarties nutraukimą sąlygojusias priežastis ir aplinkybes, bet ir nurodė nuomos sutarties sąlygas (nuomos sutarties IV skyriaus (Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo tvarka) 4 punktą), kuriomis rėmėsi. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, neatitinkantys bylos medžiagos ir sąlygoję ieškinio grąžinimą jį padavusiam asmeniui, šioje situacijoje galėtų būti traktuojami kaip atsisakymas vykdyti teismui konstituciškai priskirtą teisingumo vykdymo funkciją.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai.

18.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindiniai ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) yra aiškūs, o tai, ar ieškovas įrodys ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl to pasisakoma priimant galutinį teismo sprendimą. Apeliantas tiek šalindamas trūkumus, tiek atskirajame skunde visiškai pagrįstai nurodė, kad visos esminės bylos aplinkybės nurodytos procesiniuose dokumentuose, o platesni paaiškinimai, atsakymai į teismui kylančius klausimus gali būti pateikti žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas nurodė, jog tam tikras reikšmingas aplinkybes, kilus tarp šalių ginčui, jis ketina įrodinėti pasitelkdamas liudytojus. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti įrodymų bei spręsti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai įrodo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Vien tai, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nenurodė ir nesiėmė įrodinėti visų pareikšto ieškinio patenkinimui būtinų faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių formalių jo trūkumų.

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas.

Dėl bylos baigties

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei iš to kylančias procesines pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo D. D. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Urmila Valiukienė