Baudžiamoji byla Nr. 1-1040-409/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43469-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1; 1.1.7.2.7;

1.2.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,

sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorei L. M.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

nukentėjusiajam Č. K.,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2 kartus: 1) 2012-05-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2) 2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, bausmę atlikęs 2013-08-16, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. Š. 2015 m. rugpjūčio 4 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė lovoje gulinčiam Č. K. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir kaklą bei sugriebęs už rūbų jį kėlė iš lovos, o Č. K. atsistojus, kumščiu sudavė jam į kairiąją galvos pusę bei veidą ne mažiau kaip du kartus, nuo ko Č. K. nugriuvo, bei Č. K. gulint ant žemės tyčia spyrė jam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, poūmį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su galvos smegenų suspaudimu, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. K. sveikatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo savo motinos V. B. bute, esančiame  (duomenys neskelbtini), ir kartu su motina ir motinos sugyventiniu Č. K. gėrė degtinę. Č. K. nuėjus gulti, jis žiūrėjo televizorių. Dėl to Č. K. pradėjo jam priekaištauti, liepė išjungti televizorių. Jis supykęs gulinčiam lovoje Č. K. sudavė kelis kartus į veidą ir kaklą, paėmęs už drabužių ištempė Č. K. iš lovos, sudavė į galvą, nuo ko Č. K. nugriuvo ir dar sudavė kelis kartus gulinčiam ant grindų. Griūdamas Č. K. galėjo kur nors atsitrenkti. Č. K. praradus sąmonę, pats iškvietė policiją. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Be paties kaltinamojo A. Š. parodymų jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis Č. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015-08-04 jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę V. B., ten buvo ir jos sūnus A. Š.. Iš vakaro jie visi trys išgėrė degtinės. Baigus gerti, nuėjo gulti. Gulėdamas pajuto smūgį į kaklą, į galvą, po to A. Š. jam sugriebė už rūbų, prisimena, jog lyg ir gulėjo ant grindų, juto smūgius į šonus. Paskui neteko sąmonės ir atsigavo tik ligoninėje, kur buvo operuotas. Sužalojimas yra jo galvoje, labiau iš priekio, visi smūgiai jam buvo suduoti iš priekio, griūti galėjo aukštielninkas, griūdamas toje vietoje susižaloti negalėjo. A. Š. ir anksčiau jį yra kelis kartus sumušęs, bet jis atleisdavo. (1 t., 32-35, 38-39, 46-47 b. l.).

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. Š. ir sugyventiniu Č. K.. Įvykio metu, kuomet buvo sužalotas Č., buvo namuose. Buvo trise, jis, Č. ir A. Dienos metu jie visi namuose gėrė degtinę, išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Kol gėrė nesipyko, bet vėliau A. susinervino, kad neberado telefono atminties kortelės, pradėjo kaltinti Č., po to kortelė atsirado, bet A. buvo susinervinęs. Jie su sugyventiniu, nenorėdami, kad A. pradėtų siautėti, muštis, išėjo pas kaimynę E. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Ten nuėjo apie 18 val., o grįžo mano apie 21.00 val. A. nemiegojo, vaikščiojo. Ji pasakė, kad reikia eiti miegoti ir išjungti televizorių. Ji su Č. atsigulė į vieną lovą, o A. vis vaikščiojo. Jos butas yra vieno kambario, miega visi viename kambaryje. Ji su A. susiginčijo dėl televizoriaus, į ginčą įsivėlė Č., jis norėjo ją užstoti. Jiems abiem gulint A., priėjęs prie lovos, abiem rankomis, kumščiais, sudavė smūgius gulinčiam Č. į veidą ties kaklu, į krūtinę, iš viso ne mažiau trijų smūgių. Tada ji skubiai atsisėdo ir A. pasakė, kad jis baigtų muštis. Č. taip pat atsisėdo ir pasakė, kad jis nekeltų triukšmo ir kad nelįstų prie jos. Tuo metu A. jai smūgių nesudavė. Tada Č. atsistojo ir jai liepė kviesti policiją, nes A. triukšmauja. A. tai nepatiko, jis puolė mušti Č. Tada A. pradėjo iš kumščių smūgiuoti į veidą, sudavė du kartus, nuo tų smūgių Č. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl suduotų smūgių Č. K. neišlaikė pusiausvyros, griuvo atbulas ir į kažkur trenkėsi su galva, kur tiksliai nepastebėjo, gal į palangę, griuvo du kartus, dėl griuvimo jis apsvaigo. Po pirmo smūgio Č. atsistojo, tada A. dar du kartus smūgiavo kumščiais į veidą, tada Č. vėl griuvo. Kuriuo metu Č. trenkėsi galva, ar pirmo griuvimo metu, ar antro negali tiksliai pasakyti, bet mano kad pirmą kartą, nes tada griuvo arčiau palangės, jis galimai į palangę susižalojo galvą. Į palangę trenkėsi dešine galvos puse, toje vietoje didelių sužalojimų nebuvo padaryta. Po to A. vėl smūgiavo Č. į galvą ir mano, jog tuo metu sužalojo galvos kairiąją pusę, spardė Č. kojomis. Kad mušdamas A. būtų turėjęs ką nors rankose, nematė. Sumušęs Č., A. pats iškvietė policiją, ką jis nurodė, kodėl kviečia policiją, negirdėjo. Iki atvykstant pareigūnams A. nurodė, kad Č. reikia apsiprausti. A. Č. smūgių nesudavė, buvo vienu metu jie susistumdę, bet Č. smūgių nesudavė. To įvykio metu ji nenukentėjo, A. jai smūgių nesudavė, vienu metu ji taip pat lindo į tarpą tarp Č. ir A., tuo metu A. ją buvo pastūmęs, bet dėl to ji nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė. Atvykę pareigūnai išsivežė A., o medikai Č. (1 t., 75-77, 89-90 b. l.).

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš kaimynės V. B. žino, jog Č. sumušė jos sūnus A., žino, kad Č. buvo išvežtas į ligoninę. Č. ir V. vieną vakarą lankėsi pas ją, bet datos ji nepamena, tada Č. buvo sveikas, nesumuštas. Jie, jei neklysta, pabuvo apie kokią valandą ir išėjo. (1 t., 93-94 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos įvykio aplinkybės bei vizualiai matomi sužalojimai ant nukentėjusiojo Č. K. veido: kraujuojanti žaizda (prakirstos lūpos) ir prakirsta nosis. (1 t., 22-23 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu paimta vonelė ir švarkelis bei marškinėliai su galimai kraujo dėmėmis ir ėminiai su biologiniais pėdsakais nuo grindų ir kilimo. (1 t., 9-14 b. l.).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros metu apžiūrėta ir aprašyta kambaryje esanti lova, ant kurios Č. K. buvo mušamas (užfiksuojami jos  matmenys: 205x120 cm), bei 43 cm atstumu virš lovos esanti palangė, į kurią po gauto smūgio Č. K. trenkėsi galva (užfiksuoti jos matmenys 129x025x4 cm). (1 t., 15-19 b. l.).  

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti ir aprašyti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai – švarkelis, marškinėliai; apžiūros metu nustatyta, kad švarkelio priekinė dalis yra ištepta krauju, marškinėlių priekinėje dalyje taip pat yra vizualiai matomos kraujo dėmės. (1 t., 124-128 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1288/15(04) nurodyta, kad Č. K. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame skruoste, poūmis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su galvos smegenų suspaudimu; dėl kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su galvos smegenų suspaudimu Č. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 104-105 b. l.).

  Iš specialistės K. Š. paaiškinimo matyti, kad Č. K. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, tačiau neatmetama ir pakartotinio  trauminio poveikio į kairiąją galvos pusę galimybė. (1 t., 107-108 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2015-08-10 rašto matyti, jog buvo pateikta pranešimo apie įvykį skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., 119 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta pateikto garso įrašo apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad vyriškis, prisistatęs A. Š., kviečia pagalbą į butą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad susiginčijo su mamos sugyventiniu, sudavė jam ir jis kraujuoja. (1 t., 120-123 b. l.).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje matyti, jog A. Š. parodė butą, kuriame konfliktavo su Č. K., ir, panaudodamas manekeną, parodė kaip mušė nukentėjusįjį. (1 t., 141-151 b. l.).

Iš liudytojos V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja, panaudojant manekeną, parodė, kaip A. Š. sudavė smūgius Č. K., paaiškindama, jog Č. K. gulint lovoje A. Š. sudavė smūgius, po to nuo A. Š. smūgio Č. K. griuvo aukštielninkas ir dešine galvos puse trenkėsi į palangę, jam bandant stotis nuo  lovos A. Š. jį daužė kumščiais ir nugriuvusiam spyrė. (1 t., 78-88 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. Š. konflikto metu tyčia suduodamas smūgius rankomis ir spirdamas kojomis nukentėjusiajam Č. K. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. Š. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau A. Š. teistas už nesunkius nusikaltimus, bausmę atliko 2013-08-16. Jis pakeitė gyvenamąją vietą, ieškosi darbo, nurodo, jog gydysis nuo alkoholizmo. Šios aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusysis Č. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 36,80 EUR turtinės ir 11000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis patyrė žalą dėl gydymuisi reikalingų vaistų įsigijimo, jų vertė patvirtinta kvitais, ši žala neatlyginta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30000 Lt (atitinka 8688,60 EUR) iki 80000 Lt (atitinka 23169,60 EUR) neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-95/2013).

Nukentėjusysis Č. K. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, buvo atlikta operacija, iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes. Todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala ir teismas, atsižvelgdamas į padaryto sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę bei pasekmes laiko, jog pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis, todėl tenkintinas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 3337,67 eurų išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo Č. K. gydymo, atlyginimo. Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2015-03-17 pažymą Nr. VI-477(04.8)  dėl 301,08 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. Š. išieškojimo valstybei už nukentėjusiam  Č. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis A. Š. nedirba, neturi turto, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktiniai įrodymai: švarkelis, marškinėliai, du vokai su biologinių pėdsakų ėminiais sunaikintini; kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,  

n u s p r e n d ž i a :

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Š. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 10 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Š. atidėti 3 (trejiems) metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam Č. K. padarytą 36,80 EUR turtinę žalą, bei skiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi,  66 straipsniu, A. Š. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-04 21.45 val. iki 2015-08-06 10.44 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones A. Š. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiojo Č. K. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. Š. nukentėjusiajam Č. K. 36,80 EUR turtinei žalai, 11000 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš viso 11036,80 EUR (vienuolika tūkstančių trisdešimt šešis eurus 80 centų).  

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš  A. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3337,67 EUR (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus 67 centus) atlyginti išlaidoms dėl nukentėjusiojo Č. K. gydymo.

Daiktinius įrodymus: švarkelį, marškinėlius, du vokus su biologinių pėdsakų ėminiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Š. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas  Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių  apylinkės  teismą.

Teisėja                                                                                                                                             Astra Karpytė