Baudžiamoji byla Nr. 1-2090-1035/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23881-2019-7

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 25 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

        1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

        2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

        3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

        4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

        5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. N. 2019 m. birželio 8 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Žolyno g., ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

E. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tačiau nėra registruotas jo vardu dėl arešto. 2019 m. birželio 8 d., apie 09.00 val., namuose Vilniuje, Žolyno g. 8-102, išgėrė apie 2,5 1 alaus. Alkoholinius gėrimus taip pat vartojo ir 2019 m. birželio 7 d. vakare. 2019 m. birželio 8 d., apie 10.00 val., nusprendė perstatyti minėtą savo automobilį, kuris stovėjo prie garažų Vilniuje, Žolyno g. Atsisėdo už vairo ir pavažiavo apie 5–6 metrus. Kieme Vilniuje, Žolyno g., prie daugiabučių jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas alkotesteriu nustatė 2,98 promilių girtumo laipsnį, o antrą kartą – 3,15 promilių. Sutinka su alkotesterio parodymais. Niekur važiuoti nesiruošė, tik perstatyti automobilį. Gailisi (b. l. 46).

        Kaltinamojo E. N. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigose. 2019 m. birželio 8 d., apie 09.20 val., iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti į Žolyno g. 22. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo keli asmenys. Juos įspėjo, kad nepažeidinėtų viešosios tvarkos ir nevairuotų automobilio, matė, jog asmenys yra neblaivūs. Po kurio laiko Žolyno gatvėje pastebėjo važiuojantį tą patį automobilį ir apie 10.00 val. sustabdė jį prie pastato Nr. 18. Už vairo sėdėjęs asmuo pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai buvo E. N., nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Asmuo sutiko. 10.04 val. alkotesteriu (Alkotest 7510 Nr. ARJK-0152, patikros sertifikato Nr. 0854653) buvo nustatytas 2,98 promilių girtumas. E. N. 10.22 val. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą antrą kartą, asmuo sutiko ir buvo nustatytas 3,15 promilių girtumas. E. N. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš porą valandų (b. l. 33).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 8 d. 09.20 val. užregistruotas įvykis, kad Vilniuje, Žolyno g. 22, už namo, miško keliuku važiuojant apie 200 m laikantis kairės pusės, stovi tamsiai žalios spalvos automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovi keli jaunuoliai, kurie vartoja alkoholinius gėrimus, triukšmauja (b. l. 8).

Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad E. N. iš V. G. 2019 m. gegužės 17 d. įgijo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio OPEL Vectra DI, 1997 m. gamybos, vidutinė kaina be PVM yra 621 Eur (b. l. 16).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ pažymų matyti, kad 2019 m. birželio 8 d. 10.04 val. E. N. nustatytas 2,98 promilių girtumo laipsnis, o 10.22 val. – 3,15 promilių (b. l. 36, 37, 38).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,98 promilių neblaivumas.

Įtariamajam E. N. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. N. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 68–69, 70).

        Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – nedirba (b. l. 66), teistas (b. l. 52–55), baustas administracine tvarka, taip pat už analogišką veiką (b. l. 56–65). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokuroras, t. y. artimą vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju E. N. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, teistas, baustas administracine tvarka, taip pat už analogišką veiką, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,98 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis (treji metai).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. N., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2019 m. birželio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., apribotos E. N. nuosavybės teisės į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities VPK (b. l. 20). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 10 d. nutarimo matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotas saugojimui į Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį Vilniaus r. sav., Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69 (b. l. 25).

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 8 d. 10.05 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 10.16 val. (b. l. 41, 51), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. skirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą, jį atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo E. N. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 8 d. 10.05 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 10.16 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti E. N. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams;

– automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomo Vilniaus r. sav., Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69, konfiskavimą.

E. N. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti E. N., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                     Valerij Lauš