Civilinė byla Nr. e2-1382-808/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25870-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.20.4.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Justinai Kalėdaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Net septyni“ ieškinį atsakovui M. G. dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo, daikto vertės kompensavimo, išvada teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau –VVTAT / Tarnyba) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas) ir išnagrinėjus ginčą iš esmės, pripažinti nepagrįstais vartotojo M. G. keliamus reikalavimus kompensuoti sugadinto telefono vertę bei atlyginti jo patirtas telefono remonto išlaidas; nepripažinus pagrįstais atsakovo M. G. reikalavimus kompensuoti sugadinto telefono vertę, sumažinti prašomą kompensuoti telefono vertę pagal Jungtinės Karalystės kainas, ne 261,00 Eur (su pristatymo išlaidomis iš užsienio), bet nustatyti kompensuotiną telefono vertę pagal parduodamo analogiško naudoto telefono kainą Lietuvos Respublikoje, Vilniuje - 85,00 Eur bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį – 15,00 Eur. Ieškinyje nurodė, kad VVTAT minėtu Nutarimu patenkino atsakovo skundą dėl sugadinto telefono vertės kompensavimo - 261,00 Eur ir jo patirtų telefono remonto išlaidų atlyginimo – 58,00 Eur, iš viso – 319,00 Eur. Atsakovas Priėmimo-perdavimo aktą, perėmė telefoną, todėl pats yra atsakingas už kilusias pasekmes, nors tuo kaltina ieškovę. Atsakovas po abiejų atliktų remontų, apžiūrėjo telefoną, kuris veikė tinkamai. Atsiimdamas telefoną, atsakovas pretenzijų nereiškė ir abu kartus priėmė bei patvirtino jam pateiktus Priėmimo-perdavimo aktus, apmokėjo kasos pajamų orderius. Jeigu po antrojo remonto būtų likęs sugadinimas (ekrano nejautrumas) nebūtų įmanoma pademonstruoti telefono tinkamo veikimo, nes nebūtų galimybės telefono atrakinti. Nurodė, kad atsakovas turėjo galimybę atsisakyti Priėmimo-perdavimo akto ir jo neapmokėti bei nepriimti (neatsiimti) telefono. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė du kartus keitė pagrindinę plokštę. Ji (plokštė) buvo tik remontuojama (neesminis esamos plokštės remontas). Abu kartus telefonas buvo pristatytas su tuo pačiu IMEI, kuris, plokštės keitimo atveju, būtų pasikeitęs. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo atliktų darbų Priėmimo-perdavimo aktų.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje jis yra netinkamas atsakovas, nes nėra ginčijamo VVTAT Nutarimo subjektu, t.y. ne jis ieškovei sukūrė teises ir pareigas. Byloje atsakove turėjo būti Tarnyba. Kadangi yra praleistas minėto Nutarimo ginčijimo terminas (ir jo neatnaujinus) ieškinys turi būti atmestas. Byloje šalys yra ieškovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos materialinio teisinio santykio subjektai, o ieškovė ir VVTAT yra minėto Nutarimo sukurto teisinio santykio šalys (o ne ieškovė ir atsakovas), todėl ieškovė negali reikalauti iš atsakovo panaikinti VVTAT Nutarimą. To negali padaryti ir teismas, nes ieškovė ir atsakovas nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio šalys. Ieškovė po antrojo remonto, telefoną atsakovui grąžino išsikrovusį, nepademonstravusi telefono tinkamo sutaisymo. Todėl tik grįžus namo ir pakrovus telefoną, buvo nustatyta, kad jis (telefonas) neveikia – sugadintas ekranas. Nedelsiant, tą patį vakarą, buvo surašyta Pretenzija, kuri ieškovei išsiųsta el. paštu. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja nustatyti telefono vertę – 85,00 Eur. Kadangi ieškovės žala atsakovui padaryta daugiau nei prieš metus (2018 m. liepos mėn.), todėl turi būti atlyginta visa atsakovo patirta žala. Kadangi ieškovė neįrodė, kad žalos padarymo metu (2018 m. vasarą) telefono vertė buvo 85,00 Eur, nors VVTAT, surinkusi įrodymus, nurodė kitą telefono vertę – 261,00 Eur, ieškinio reikalavimai neturi būti tenkinami. 

Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas, nes jo kreipimasis į VVTAT sukūrė ieškovei teises ir pareigas. Telefono atidavimo atsakovui metu, buvo pademonstruotas įjungtas ir veikiantis telefonas, t.y. jis buvo sutaisytas tinkamai ir atsakovas telefoną priėmė (Priėmimo - perdavimo aktas) ir už paslaugą apmokėjo, nors turėjo galimybę Akto atsisakyti, jo neapmokant arba nepriimti (neatsiimti) telefono. Abu kartus telefonas buvo atiduotas be trūkumų, tvarkingu ekranu. Jeigu telefono grąžinimo metu, jo ekranas būtų sugadintas, atsakovas nebūtų jo priėmęs. Be to, remontai nebuvo susiję, nors analogiškas gedimas pasikartojo galimai dėl analogiškų pasekmių (pakartotinio telefono numetimo). Atsakovas, antrą kartą pasiimdamas telefoną, pretenzijų nereiškė ir sutiko su remonto kaina. Telefonas, galimo jo sugadinimo metu, buvo 3,5 metų senumo, todėl pagal VMI nusidėvėjimo normatyvus, po 3 metų telefonas visiškai praranda savo vertę. Teismui pripažinus pagrįstais atsakovo reikalavimus dėl telefono vertės kompensavimo, šio daikto vertė turėtų būti sumažinta, skaičiuojant ją pagal Jungtinės Karalystės kainas, t.y. 85,00 Eur.

Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad telefonas jam perduotas nepademonstravus veikimo, o daikto trūkumai buvo nustatyti įstatymo numatytais terminais (CK 6.666 straipsnis ir 6.678 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad telefoną, po jo atsiėmimo, sugadino pats atsakovas. Priėmimo - perdavimo akto pasirašymas neįrodo, kad rangos darbai atlikti tinkamai. Ginčo situacija vertintina pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad rangos darbų trūkumai gali būti nustatomi daikto naudojimo metu, o pagal CK 6.666 straipsnio 2 dalį, terminas pretenzijai dėl darbų trūkumo pareikšti yra 2 metai nuo rezultato perdavimo. Konkrečiu atveju, ieškovės darbų trūkumai buvo nustatyti tą pačią dieną. Kadangi po pirmojo telefono remonto buvo reikalingas pakartotinis remontas dėl to paties gedimo, tai yra akivaizdu, kad jau pirmojo remonto metu darbai atlikti nekokybiškai. Konkrečiam ginčui ieškovės teiginiai apie daikto nusidėvėjimą, netaikytini, nes jie susiję su įmonių buhalterinės apskaitos vedimo taisyklėmis, kurių pagrindu nustatomi nusidėvėjimo normatyvai komercinėje – ūkinėje veikloje naudojamiems daiktams.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. rugsėjo 27 d. Išvadoje Nr. 4E7044 nurodė, kad išnagrinėjus vartotojo M. G. ir paslaugos teikėjo UAB „Net septyni“ ginčą dėl galimai netinkamai atliktų mobiliojo telefono iPhone 6 black remonto darbų, kurių metu buvo sugadintas minėtas telefonas, reikalavimai paslaugos teikėjui UAB „Net septyni“ dėl sugadinto telefono vertės kompensavimo ir patirtų telefono remonto išlaidų atlyginimo, priėmė Nutarimą, kad vartotojo M. G. reikalavimai UAB „Net septyni“ yra pagrįsti ir turi būti kompensuota sugadinto telefono vertė – 261,00 Eur ir telefono remonto metu patirtos išlaidos – 58,00 Eur, iš viso – 319,00 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Justina Kalėdaitė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Ieškovės atstovė į teismo posėdį, apie kurį informuota tinkamai, neatvyko, nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.  

Ieškinys netenkinamas. 

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d. užsakymu Nr. ID46482 atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl telefono iPhone 6 black (IMEI (duomenys neskelbtini)) remonto (nematoma SIM). Po pagrindinės plokštės remonto, atsakovui telefonas buvo grąžintas 2018 m. kovo 30 d. (Darbų aktas Nr. ID46482; darbų kaina 43,00 Eur) suteikiant garantinį terminą - 60 kalendorinių dienų (iki 2018-05-29). 2018 m. liepos 5 d. užsakymu Nr. ID52806 atsakovas vėl kreipėsi į ieškovę dėl to paties telefono remonto (nematoma SIM). Po remonto telefonas atsakovui grąžintas 2018 m. liepos 19 d. (Darbų aktas Nr. ID52806, darbų kaina 15,00 Eur), nustačius 1 mėnesio garantinį terminas (iki 2018-08-17). Telefono grąžinimo dieną (2018-07-19) apie 20.51 val. atsakovas pateikė ieškovei Pretenziją dėl sugadinto telefono pagal užsakymus NrID46482 ir ID52806 ir jo vertės bei taisymo išlaidų kompensavimo. Atsakovas, dėl savo kaip vartotojo teisių pažeidimo kreipėsi su skundu į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri atlikusi tyrimą VVTAT komisijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pagrįstais vartotojo (atsakovo) reikalavimus dėl sugadinto telefono vertės - 261,00 Eur kompensavimo ir patirtų telefono remonto išlaidų - 58,00 Eur (viso 319,00 Eur) atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje, ieškovei nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, byla išnagrinėta iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu ir vertinimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Civilinėje byloje įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas didesnę įrodomąją galią suteikia tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 185 straipsnio 2 dalis, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo kitaip kvalifikuoti ginčo santykių.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 (trisdešimt) dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangovas, iki sutarties sudarymo, privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui reikalingą laiką. Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). 

CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo teisinių santykių atveju viena iš sutarties šalių, o būtent, vartotojas yra laikytinas silpnesniąją sandorio šalimi, lyginant su paslaugų teikėju, kuris yra verslininkas, profesionalas, teikiamų paslaugų savybių specialistas.

Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad ginčo šalys buvo kviečiamos į 2018 m. lapkričio 15 d. į M. G. skundo nagrinėjimą VVTAT. Įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovo telefono remontu, Tarnyba surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, kad telefonas yra naudotas; ant jo matomi smulkūs apibraižymai; telefonu nėra galimybės naudotis, nes jo liečiamoji ekrano dalis neveikia; telefono remonto paslauga atlikta nekokybiškai. Pažymėtina, kad ieškovė (paslaugos teikėja) Tarnybai neteikė papildomų duomenų, galinčių paneigti Patikrinimo akto išvadas. Konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad priėmusi telefoną remontuoti, ieškovė apsiėmė pašalinti telefono sutrikimą (SIM kortelės nepriėmimą) ir, atlikusi daikto remontą (pirmąjį), telefono grąžinimo metu užtikrino atsakovą apie problemos pašalinimą (defekto ištaisymą) ir savo atliktiems darbams suteikė 60 (šešiasdešimt) dienų garantinį terminą. Vis gi, praėjus beveik 3 (trims) mėnesiams, atsakovas dėl tapataus gedimos vėl kreipėsi į ieškovę. Pakartotinio (antrojo) remonto metu buvo atlikti tokie patys darbai (pagrindinės plokštės remontas) ir ieškovės atliktiems remonto darbams suteiktas garantinis terminas. Konkrečiu atveju, pažymint jog antrą kartą atsakovas į ieškovę kreipėsi iš esmės dėl tapataus gedimo (SIM kortelės neskaitymas) yra pagrindas išvadai, kad jau pirmojo remonto metu ieškovė savo pareigą - suteikti tinkamas paslaugas (telefono remontą) atliko netinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės nesutikimą su VVTAT Patikrinimo akto išvada dėl nekokybiškos telefono remonto paslaugos atlikimo. Tokiu atveju ir ieškovės teiginiai apie paties atsakovo veiksmus, galimai lėmusius telefono sugadinimą, laikytini leistinais įrodymais nepagrįstais samprotavimais, todėl teismas juos atmeta. Konkrečiu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nesutikimą dėl atsakovo telefono vertės, iš esmės pradėjo reikšti tik sužinojusi jai nepalankų Tarnybos Nutarimą. Ieškovė nesutikdama su atsakovo byloje pateikta telefono rinkos verte, teismui nepateikė nurodytą daikto vertę paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimo VVTAT metu, atsakovas sutiko su Tarnybos nustatyta telefono verte. Teismo vertinimu, esamo ginčo kontekste, ieškovės teiginiai apie daikto nusidėvėjimą, nėra aktualūs nagrinėjamai situacijai, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. 

Nagrinėjamoje byloje, nesant pagrindo nesutikti su VVTAT Nutarimo konstatuojamoje dalyje išdėstytais argumentais, pagrįstais išsamia ir visapusiška faktų analize, teismas laiko netikslingu juos atkartoti šiame teismo sprendime. Įvertinus byloje esančius duomenis, yra pagrindas išvadai, kad minėtas VVTAT Nutarimas yra išsamus, pagrįstas ir todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmetamas visa apimtimi.

Kiti nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai, neturi esminės reikšmės, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčą išnagrinėjus iš esmės ir atmetus ieškovės ieškinį yra pagrindas pripažinti atsakovo reikalavimą dėl 319,00 Eur patirtų nuostolių priteisimo iš ieškovės, ši suma priteisiama atsakovo naudai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 29 straipsnis) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 6 dalimi bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 197 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Net septyni“, į.k. 303177902, atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 319,00 Eur (trys šimtus devyniolika eurų 00 ct) nuostolių ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                   Gražina Žukauskienė