Civilinė byla Nr. 2S-1016-577/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40796-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.10.3; 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) E. (E.) B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. M., išieškotoja Valstybinė ligonių kasa.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. B. pateikė skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; sugrąžinti nurašytas lėšas.
2. Antstolis S. M. 2016 m. lapkričio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0170/09/01804 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skolininko piniginės lėšos buvo areštuotos sąskaitoje, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl negali būti taikoma analogija, kuomet išieškoma iš grynųjų pinigų ir lėšoms esančioms skolininko sąskaitoje; šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Be to, nuo 2016 m. kovo 15 d. jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą nėra pervestos. Pasak antstolio, skolininkas klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį Nr. e3K-3-154-313/2016; yra akivaizdžiai praleidęs visus apskundimo terminus, įskaitant 90 dienų naikinamąjį. Mano, kad teismas skundą turėtų atsisakyti priimti. 
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjui E. B. nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. įvardinti skundo konkretų dalyką ir faktinį pagrindą. Pareiškėjas, patikslinęs skundą prašė panaikinti antstolio 2016 m. kovo 15 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. eS001888, kuris priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0170/09/01804, ir priimti naują patvarkymą kuriame būtų nurodyta, kad leidžiama skolininkui naudotis 1 MMA piniginių lėšų suma, arba įpareigoti antstolį S. M. patikslinti skundžiamą patvarkymą, jo nenaikinant, o patvarkymu nurodant, kad leidžiama skolininkui naudotis 1 MMA neviršijančių piniginių lėšų suma; įpareigoti antstolį S. M. grąžinti areštuotas jam priklausančias lėšas kurios neviršija 1 MMA. Skunde nurodė, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs draudimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas). Skundžiamas patvarkymas, pagal kurį išieškomos iš skolininko visos lėšos, apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; skolininkui tenka pačiam už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius.
4. Suinteresuotas asmuo - išieškotoja Valstybinė ligonių kasa atsiliepimo nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukė.

5.1. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio S. M. 2016 m. kovo 15 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, gautas praėjus beveik 8 mėnesiams po antstolio skundžiamo veiksmo atlikimo, teismas konstatavo, jog skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas esmingai praleidus naikinamąjį – 90 dienų – terminą (CPK 512 straipsnis).

2. Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolis S. M. 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. skundą (prašymą stabdyti išieškojimo nukreipimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, neviršijančias 1 MMA). Nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas apginti galimai pažeistas teises dėl tebevykdomo išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų, neviršijančių 1 MMA, turėjo procesinę galimybę teikti skundą dėl antstolio S. M. 2016 m. rugsėjo 13 d. priimto patvarkymo. Dėl šios priežasties teismas buvo nustatęs pareiškėjui terminą patikslinti 2016 m. spalio 31 d. skundą dėl antstolio veiksmų, nurodant kokį konkrečiai patvarkymą pareiškėjas skundžia.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėjas E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio S. M. veiksmų. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo  2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2750-431/2016 padarytomis išvadomis (dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimo taikymo sąskaitoje esantiems nuteistojo pinigams, dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154/2016 esančių išaiškinimų, skolininko teisės prašyti tikslinti patvarkyme numatytą išieškojimo tvarką bei teikti skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą, teismo teisės patikrinti ir koreguoti antstolio patvarkyme nustatytą išieškojimo tvarką) ir vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teigia, jog šioje byloje nėra pagrindo kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar apygardos teismo praktikos. Iš teisinio reglamentavimo daro išvadą, jog draudžiamas išieškojimas iš nuteistajam artimųjų ir kitų asmenų teikiamų lėšų, esančių pataisos įstaigos sąskaitoje, jei šios piniginės lėšos neviršija 1 MMA, nes jos nepatenka į CPK LI skyrių. Teigia, kad teismas privalėjo antstolio patvarkymą koreguoti, kad jis taptų teisėtu, išsireikalauti iš Alytaus PN pažymas, patvirtinančias apie į pataisos namų administruojamą sąskaitą gaunamų lėšų kilmę ir areštuotų lėšų dydžius, tačiau neišsiaiškinęs bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nutraukė bylą. 

7. Antstolis S. M. atsiliepime prašo skolininko E. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atskirasis skundas nesusijęs su 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties esme bei turiniu.
2. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad skolininkas apie atliktą antstolio veiksmą – išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, sužinojo ar turėjo sužinoti 2016 m. kovo mėnesį, tačiau skundą pateikė tik 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. praleidęs apskundimo terminus.
3. Atskirojo skundo teiginiai prieštarauja naujausiai teismų praktikai, pagal kurią antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas (...), lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1478-513/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016, 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). Skolininkas klaidingai interpretuoja kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-313/2016.
8. Suinteresuotas asmuo - išieškotoja Valstybinė ligonių kasa atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 strsipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0170/09/01804 nustatyta, kad antstolis vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.1-565-655/2009 dėl 2 638,69 Eur skolos išieškojimo iš E. B. išieškotojai Valstybinei ligonių kasai, 2016 m. kovo 15 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. eS001888 (vykd. b.l. 152) ir išsiuntė jį į Alytaus pataisos namus. 2016 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas antstoliui pateikė prašymą laikinai sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0170/09/01804 vykdymą, kadangi į savo asmeninę sąskaitą gauna socialinę pašalpą, iš kurios išieškojimas draudžiamas. 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. eS009835 antstolis skolininko prašymo netenkino; nurodė, jog skolininko iš Socialinės paramos fondo gaunamos lėšos nėra areštuotos vadovaujantis CPK 739 straipsniu, ir nuteistasis gali jomis laisvai disponuoti. 2016 m. lapkričio 7 d. antstolio kontoroje gautas 2016 m. spalio 31 d. skundas, kurį patikslinęs pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti aukščiau minėtą 2016 m. kovo 15 d. patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra suėjęs naikinamasis skundo padavimo terminas, civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme. Pareiškėjas  pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas turėjo teisę ir privalėjo koreguoti neteisėtą antstolio patvarkymą.
12. Kaip ir nurodo apeliantas, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
13. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, teigdamas, jog teismas privalėjo koreguoti antstolio patvarkymą, remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2750-431/2016. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje buvo skundžiamas ne pradinis antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o patvarkymas, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą tikslinti išieškojimo tvarką. Šioje nutartyje nėra pasisakyta dėl galimybės teikti skundą ir jį nagrinėti nepaisant praleisto CPK 512 straipsnyje nustatyto naikinamojo termino. Tokia praktika formuojama ir kitose bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1000-826/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-398-280/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-168-258/2017, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-304-252/2017, kt.).
14. Skolininkas E. B. nereiškė antstoliui prašymų dėl skundžiamu patvarkymu nustatytos išieškojimo tvarkos pakeitimo (antstolis nepriėmė papildomų patvarkymų šiuo klausimu), o, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, po beveik 8 mėnesių apskundė būtent 2016 m. kovo 15 d. patvarkymą, kaip antstolio veiksmą. 
15. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas.
16. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, yra naikinamasis terminas. Pasibaigus šiam procesiniam terminui, išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014). Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2006). Jeigu bylos procesas pagal tokį skundą yra pradėtas ir skundas yra nagrinėjamas, procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, pagrįstai nutraukė civilinę bylą.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Jadvyga Mardosevič