| Civilinė byla Nr. e2A-154-569/2019 |
| Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03745-2018-2 |
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) |
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, dalyvaujant valstybinei institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. V. ieškiniu teismo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo L. V. ir nepilnamečių vaikų L. V. ir E. V. bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir pasiima vaikus savo priežiūrai kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), taip pat vaikų rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų metu, minėtų atostogų darbo dienų skaičių dalinant su ieškove lygiomis dalimis.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šalių nepilnamečių vaikų tėvas L. V. įsipareigojo kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus savo priežiūrai. Papildomai žodiniu susitarimu šalys buvo numačiusios, kad tėvas L. V. vaikus pasiims dažniau, taip pat kartu su jais praleis bent dalį laiko vaikų atostogų metu, tačiau atsakovas šio įsipareigojimo nevykdo, ir vaikus pasiima tik kas antrą savaitgalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu patvirtintos sutarties Dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto antrą ir trečią pastraipas, jas išdėstant nauja redakcija ir papildant šį punktą naujomis nuo ketvirtos iki dešimtos pastraipomis: ,,3. Sutuoktinių vaikai. Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro). L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri poriniais metais rudens ir žiemos, o neporiniais matais pavasario atostogų metu. Bendravimo su tėvu savaitgalių laikas pridedamas prie atostogų laiko. L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri vasaros atostogų metu, nuo atostogų pradžios, atostogų dienų skaičių padalinant lygiomis dalimis. Bendravimo pradžios metu L. V. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir, jam pasibaigus, grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą savo transportu ir lėšomis. Atsakovas bet kuriuo metu apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su vaikais turi įspėti vaikų motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaikais atostogų metu prieš 3 dienas. Atsakovas leidžia vaikams eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaikais laikas, tačiau prarastas laikas jam turi būti kompensuotas kitu tėvui ir vaikams bei motinai patogiu laiku. Atsakovas bendravimo su vaikais metu įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą. Atsakovo bendravime su vaikais yra galimi ir atitinkami apribojimai, pvz. L. V. gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas, nepaimti vaikų Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną. Jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, tuomet jo prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikams bei motinai patogiu laiku. Įpareigoti ieškovę pranešti atsakovui apie ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaikais.“; priteisė ieškovei K. V. iš atsakovo L. V. 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose. Tačiau teismas į šiuos jų prašymus atsižvelgė tik iš dalies, nurodydamas, jog būtina atsižvelgti ne tik į vaikų amžių, jų psichofizines savybes, bet ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaikų bendravimui su tėvu.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reikia įtvirtinti mechanizmą, šalinantį bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais. Taip pat nurodė, jog pati ieškovė turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaikus.
7. Teismas pripažino, kad atsakovas neturi vengti pareigos vaikams, siekdamas artimesnio bendravimo su jais, todėl privalo kuo dažniau juos lankyti jų gyvenamojoje vietoje, o vaikų motina tuo pačiu turi leisti jiems bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, vaikų senele iš vaiko tėvo pusės ir atsižvelgti į kitus vaikų norus.
8. Teismas sprendė, kad tėvas turi vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, o ne ieškovė juos turi atvežti į vaikų tėvo gyvenamąją vietą ir po to iš jos pasiimti. Kadangi tam įtakos turi ne tik vaikų amžius, jų psichofizinės savybės, o taip pat ir įtempti tėvų tarpusavio santykiai ir nutrūkęs tiesioginis tėvų bendravimas.
9. Teismas konstatavo, kad vaikų emocinis ryšys su jų tėvu yra geras ir tėvas gali sudaryti vaikams palankias sąlygas leisti laiką su juo, kas turi įtakos jų socialinei raidai. Tačiau tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaikais, jų ir tėvo biologinis ryšys gali sutrikti, kas vaikams gali padaryti ir nelengvą psichologinę traumą.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas suformulavo prašymą atsiliepime į ieškovės ieškinį, jog būtų mažinamas jo mokomas vaikams išlaikymo išmokos dydis, kuomet vaikai būna pas jį savaitę ar ilgiau, kuris nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu ieškovei. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatė tokių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas sumažinti atsakovo sutikimu dar (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje vaikų išlaikymui skirtą išlaikymą. Nurodė, jog išmokų dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į to meto vaikų poreikius ir tėvo turtines galimybes, tačiau nuo 2013 m. pabaigos praėjo beveik penkeri metai, dėl ko ne tik išaugo vaikų poreikiai, bet ir pasikeitė ekonominė situacija LR.
11. Teismas vertino, jog patenkinus iš dalies ieškovės ieškinio neturtinį reikalavimą atsakovui, jai iš atsakovo priteistina 50 proc. visų su bylinėjimusi teisme susijusių išlaidų, nes tik ji pateikė teismui į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinų išlaidų dalis yra 187,50 Eur. Teismas nurodė, jog vertina ieškinio reikalavimo patenkinimą ne formaliai, o atsižvelgdamas į patenkinto reikalavimo apimtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu atsakovas L. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo sprendimo dalis, kuria yra priteista ieškovei iš atsakovo 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priimta pažeidus ir neteisingai pritaikius procesines teisės normas, visapusiškai neįvertinus visų pateiktų įrodymų.
12.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu byloje buvo priimtas tinkamai nemotyvuotas teismo sprendimas, kas taip pat turėjo įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui.
12.3. Teismas faktiškai visiškai patenkino ieškovės reikalavimus, nors sprendime yra rašoma, kad ieškinį tenkino iš dalies. Tačiau iš skundžiamo sprendimo nėra aišku kokios ieškinio dalies teismas netenkino.
12.4. Teismas papildomai nusprendė išspręsti kausimą dėl vaikų pasiėmimo iš ieškovės, įpareigojant atsakovą vaikus pasiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos, apeliantas turi pagrindo manyti, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo materialines galimybes parsivežti vaikus ir juos atvežti į ieškovės gyvenamąją vietą. Abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, jie patys savarankiškai nuvyksta į mokyklą bei pas senelius, todėl tikrai turi galimybę atvykti ir pas atsakovą. Todėl šiuo atveju nėra aišku, kodėl teismas įpareigojo atsakovą savo transportu ir lėšomis vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos ir bendravimo pabaigoje grąžinti į jų gyvenamąją vietą.
12.5. Taip pat nėra suprantama, kodėl atsakovas bet kuriuo metu apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su vaikais turi įspėti vaikų motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaikais atostogų metu – prieš 3 dienas, juo labiau nėra aišku, prieš kiek laiko atsakovas turėtų įspėti ieškovę tokiu atveju, jeigu pasimatymo nori pats vaikas, nes sprendime L. V. gali tokiu atveju paimti vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimus, t. y., numatydamas, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir juos prižiūri poriniais metais rudens ir žiemos, o neporiniais metais pavasario atostogų metu, o vasaros metu atostogų dienų skaičius abiem šalims dalinamas lygiomis dalimis.
13.2. Atostogų pradžioje paimti vaikus, o jų pabaigoje grąžinti vaikus į jų namus pas ieškovę, tikėtina, nesudarys labai didelių finansinių nuostolių atsakovui, ypač, kad abi šalys gyvena tame pačiame mieste kelių kilometrų atstumu. Ieškovė neprieštarauja, kad tam tikrais atvejais vaikai galėtų ir patys nuvykti ar grįžti namo, tačiau gali būti ir tokios aplinkybės, kad bus vėlu, tamsu, nesaugu vaikams vykti vieniems, taip pat gali būti šalta, šlapia ar pan., kada kiekvienas atsakingas ir besirūpinantis vaikais tėvas ar mama vaikus, turėdami transporto priemonę, tikrai nuvežtų ten, kur reikia.
13.3. Tik dėl paties atsakovo kaltės jo finansinė padėtis yra prastesnė, nei jis įsivaizduoja, kad galėtų būti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad jo sveikatos būklė bloga, todėl jis negali dirbti ar susirasti darbo.
13.4. Teismo nustatytas informavimo apie vaikų pasiėmimą terminas yra protingas, siekiant išvengti galimo ginčo tarp šalių ateityje, nes atostogų ar savaitgalių metu, natūralu, kad tiek ieškovė, tiek ir nepilnamečiai vaikai jau gali būti susiplanavę savo laisvalaikį, todėl išankstinis pranešimas leis susidėlioti planus ir vaikams susitikimui su tėvu pasiruošti be streso.
Teismas
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantas skundžia sprendimą iš dalies.
15. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atskirai gyvenančių tėvų su jų nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių santuoka buvo nutraukta, šalių nepilnamečių vaikų - sūnaus L. V. ir dukters E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove K. V., taip pat nustatyta atsakovo L. V. bendravimo su vaikais tvarka - šalys susitarė, kad L. V. ir E. V. bus auklėjami bendru tėvų susitarimu. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškiniu teismo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovo L. V. ir nepilnamečių vaikų L. V. ir E. V. bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas L. V. su nepilnamečiais vaikais bendrauja ir pasiima vaikus prižiūrėti kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), taip pat vaikų rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų metu, minėtų atostogų darbo dienų skaičių dalinant su ieškove lygiomis dalimis. Atsakovas su ieškovės reikalavimais sutiko tik iš dalies ir pateikė savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką: L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro); L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri poriniais metais rudens, o neporiniais matais pavasario atostogų metu. Bendravimo su tėvu savaitgalių laikas pridedamas prie atostogų laiko; L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri vasaros atostogų metu nuo atostogų pradžios, atostogų dienų skaičių padalinant lygiomis dalimis; K. V. pasirūpina vaikų pristatymu į L. V. namus, taip pat jų pasiėmimu iš L. V. namų; už laikotarpį, kurį atostogų metu vaikai praleis kartu su tėvu L. V., L. V. moka mažesnio dydžio išlaikymą vaikams proporcingai dienų skaičiui, praleistam su tėvu.
Dėl procesinių pažeidimų
17. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas faktiškai visiškai patenkino ieškovės reikalavimus, nors sprendime parašė, kad ieškinį tenkina iš dalies. Tačiau iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokios ieškinio dalies teismas netenkino. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies tenkino tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir numatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir juos prižiūri poriniais metais rudens ir žiemos, o neporiniais metais pavasario atostogų metu, o vasaros metu, atostogų dienų skaičius abiem šalims dalinamas lygiomis dalimis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, atsižvelgiant į atsakovo reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės ieškinį tenkina iš dalies. Nėra svarbu, kokia dalimi ieškinys tenkinamas, tačiau jeigu ieškinio reikalavimai nėra patenkinami 100 proc., reiškia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies.
19. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, todėl byloje buvo priimtas tinkamai nemotyvuotas teismo sprendimas, o tai turėjo įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija ir šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.
20. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015)
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka pirmiau nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino. Skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, iš jo galima suprasti, kodėl tokias išvadas teismas padarė, ir kodėl nurodytais teisės aktais vadovavosi. Tai, jog apeliantas vertina sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą, nereiškia, jog jis tokius trūkumus faktiškai ir turi.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iš esmės skundžiamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos neginčija, tik nesutinka su kai kuriomis sąlygomis, t. y. kad teismas, neįvertinęs atsakovo (apelianto) materialinių galimybių, įpareigojo apeliantą parsivežti vaikus ir juos atvežti į ieškovės gyvenamąją vietą bei nepagrįstai įpareigojo atsakovą bet kuriuo metu apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su vaikais įspėti vaikų motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaikais atostogų metu – prieš 3 dienas.
24. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
25. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014)
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad bendravimo pradžios metu L. V. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir jam pasibaigus grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą savo transportu ir lėšomis. Pažymėtina, kad tokia tvarka, kai tėvas, su kuriuo negyvena vaikas, pasiima vaiką iš kito tėvo pats ir bendravimo pabaigoje jį grąžina į jo gyvenamąją vietą pats, yra įprasta praktika. Kasacinis teismas ne kartą pasisakydamas dėl tėvams tenkančių išlaidų, susijusių su vaikų išlaikymu, yra pažymėjęs, kad tam iš tėvų, su kuriais lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, visada tenka didesnė išlaidų našta jų išlaikymui.
27. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka yra nustatoma ne atsakovo naudai, o nepilnamečių vaikų naudai. Šalių vaikai yra nepilnamečiai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jiems yra reikalinga priežiūra. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad apeliantas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais ir juos prižiūri kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaikus vienus vakare išleisti grįžti namo būtų neatsakinga, tai neužtikrintų nepilnamečių vaikų interesų.
28. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis negali vaikų pasiimti iš jų gyvenamosios vietos ir vėliau juos grąžinti, nes neturi darbo, o jo gaunamos pajamos yra tik nedarbingumo pašalpa, nėra pagrindas keisti tokią nustatytą bendravimo tvarkos sąlygą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto gaunamos minimalios pajamos – nedarbingumo pašalpa, bedarbystė, negali būti priežastis pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas yra darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas darbingumo lygis), todėl turi būti aktyvus ir siekti susirasti darbą.
29. Ieškovė nurodo, jog šalys gyvena tame pačiame mieste kelių kilometrų atstumu, todėl apeliantui vaikų pasiėmimas kas antrą savaitgalį iš jų gyvenamosios vietos bei grąžinimas atgal neturėtų sukelti didelių finansinių išlaidų.
30. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jis yra įpareigotas bet kuriuo metu apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su vaikais turi įspėti vaikų motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaikais atostogų metu prieš 3 dienas. Tačiau apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl toks įpareigojimas yra neteisėtas ar pažeidžia apelianto interesus.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu bendravimo tvarkoje pagrįstai nustatyta, kad apeliantas turi informuoti ieškovę apie ketinimą aplankyti vaikus. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, todėl natūralu, kad ieškovė planuoja savo ir vaikų dienas bei laisvalaikį, todėl yra teisinga ir protinga informuoti ieškovę apie norą papildomai bendrauti su vaikais.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus argumentus ir aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo keisti skundžiamas bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
33. Apeliantas taip pat skundžia sprendimo dalį dėl 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apelianto priteisimo. Apeliantas deklaratyviai nurodo, jog šioje dalyje sprendimas priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius procesines teisės normas ir visapusiškai neįvertinus visų pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis)
35. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai atmestai ir patenkintai reikalavimų daliai. Pagrįstai įvertinęs, kad ieškovės reikalavimas tenkintas 50 proc., pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 50 proc. bylinėjimosi išlaidų - 187,50 Eur. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo keisti šią sprendimo dalį.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriklauso. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, LR teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos priteistinos iš apelianto ieškovei. (CPK 93,98 straipsniai)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai | Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė |
| Lina Muchtarovienė |
| Vilija Valantienė |