Administracinė byla Nr. eA-2551-624/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03037-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. K. (S. N. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. N. K. (S. N. K.) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-118 (skunde nurodytą Nr. 15/6159 laikyti rašymo apsirikimu) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėją prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių vertinimu, nevertindamas jų visumos, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pagal surinktą kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai motyvacijos ir pajėgumo persekioti prie „mažai reikšmingų“ priskiriamus asmenis, ypač jei jie gyvena mieste ir (ar) yra persikėlę iš vienos vietovės į kitą, nors tyrimo metu rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) priešų artimieji taip pat gali susilaukti neigiamo (duomenys neskelbtini) dėmesio, tačiau mažai tikėtina, kad aukštų pareigų neužėmusių asmenų artimieji būtų laikomi (duomenys neskelbtini) reikšmingais taikiniais. Ši išvada padaryta netinkamai įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, ją grindžiant neaktualia kilmės valstybės informacija.
2.2. Pareiškėjo brolio asmens bylos duomenimis nustatyta, jog buvo gautas (duomenys neskelbtini) „naktinis laiškas“, kuriame pareiškėjo brolis kaltinamas bendradarbiavimu su vyriausybe ir amerikiečių kariuomene, grasinama mirtimi ne tik jam, bet ir jo šeimai. Pareiškėjo brolis tarnavo provyriausybinėse pajėgose. Laiške (duomenys neskelbtini) interesas atkeršyti ir nužudyti siejamas su konkretaus (duomenys neskelbtini) nario nužudymu, kuriuo yra kaltinamas pareiškėjo brolis. Taip pat tiesiogiai išreikštas ir sankcijos pobūdis – pareiškėjo brolio ir visos jo šeimos, įskaitant pareiškėją, nužudymas. Atsakovas nevertino „naktiniame laiške“ nurodyto tiesioginio persekiojimo motyvo. Pareiškėjo brolis persekiojamas (duomenys neskelbtini) ne vien dėl buvusių pareigų, o dėl jo siejimo su (duomenys neskelbtini) nario nužudymu, todėl atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija yra neaktuali vertinant pareiškėjo baimės realumą patirti persekiojimą iš (duomenys neskelbtini), kas iš esmės lėmė nepagrįstą išvadą dėl (duomenys neskelbtini) nesuinteresuotumo susidoroti su pareiškėju ir jo broliu, bei sąlygojo neteisėtą išvadą dėl baimės patirti persekiojimą. Atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie asmenis, kuriuos (duomenys neskelbtini) laiko prisidėjusiais prie jo narių nužudymo, šeimos narių persekiojimo.
2.3. Atsakovas nenuosekliai vertino pareiškėjo patikimumą. Sprendime teigiama, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nebuvo nei išsamus, nei detalus, tačiau, vertinant tuos pačius duomenis, toje pačioje sprendimo pastraipoje nurodoma, kad pasakojimas buvo praktiškai identiškas tam, kurį jis pateikė prieš pusantrų metų vykusios apklausos metu. Šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir netinkamai įvertintas pareiškėjo pateiktų duomenų patikimumas, kadangi pareiškėjo pasakojimui apie gautus laiškus netaikyta abejonės privilegija.
2.4. Pareiškėjas aiškiai pagrindė „naktinio laiško“ išsiuntimo aplinkybes ir realią grėsmę būti nužudytam (duomenys neskelbtini), nužudymo priežastis yra pareiškėjo brolio prisidėjimas prie (duomenys neskelbtini) nario nužudymo. Pareiškėjo brolis laikomas reikšmingu (duomenys neskelbtini) priešu, todėl mirties bausme grasinama ir pareiškėjui. Šaltinis, kuriame nurodyta, jog „naktiniai laiškai“ (duomenys neskelbtini) priešams nebesiunčiami, yra (duomenys neskelbtini) atstovas, todėl jis negali būti laikomas patikimu šaltiniu. Nagrinėjamu atveju yra išpildytas ne tik subjektyvusis, bet ir objektyvusis pagrįstos baimės kriterijai, todėl turėjo būti konstatuota visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga būti nužudytam ar kankinamam (duomenys neskelbtini).
2.5. Atsakovas atmetė pasakojimo dalį apie naujai pareiškėjui kylančią grėsmę iš nužudyto S. H. giminaičių, kuris buvo nužudytas galbūt dėl pareiškėjo parduoto namo, akcentuodamas, kad pareiškėjas grasinimų kol kas nesulaukė. Atsakovas nevertino nurodytų motyvų, nesurinko kilmės valstybės informacijos apie kraujo kerštą, neatliko tyrimo nustatyti, ar pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus pagrįsta, ar ne.
2.6. Atsakovo nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nėra pagrindo suteikti papildomą apsaugą, kadangi jis gali grįžti į kilmės valstybę ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kur artimųjų ir draugų padedamas sugebės įsikurti. Iš skunde pateiktos informacijos ir apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ir žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas pareiškėjo pasakojimą įvertino visų surinktų duomenų visumoje ir detaliai nurodė, kodėl mažai tikėtina, jog aukštų pareigų neužėmusių asmenų artimieji būtų laikomi (duomenys neskelbtini) reikšmingais taikiniais. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl nesurinktos aktualios kilmės valstybės informacijos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais argumentais. Pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini) persekiojamo asmens profilio. Vienintelė priežastis, dėl kurios (duomenys neskelbtini) galėtų turėti jam priekaištų – kariškis brolis, prieš 9 metus tarnavęs provyriausybinėse pajėgose ir bendradarbiavęs su amerikiečių kariuomene. Tačiau brolis vadovaujančių pareigų neužėmė ir prieš daug metų nutraukė tarnybą bei paliko (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra tikėtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) turėtų motyvą ir tikslą paveikti prieglobsčio prašytojo brolį. Pareiškėjo pasakojimas savaime nėra pakankamai išsamus ir detalus, kad jo pagrindu būtų įmanoma nustatyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias rizikos tikimybę, o pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų yra grindžiama išskirtinai trečiųjų asmenų jam tariamai pateikta informacija. Laiškai, tariamai įrodantys, jog (duomenys neskelbtini) juo domisi, buvo pateikti iškart po to, kai Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. sprendime nenustatė pagrįstos tikimybės, kad broliui 2011 m. iškilusi grėsmė turi tęstinumo požymių pareiškėjo atžvilgiu.
3.2. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo, 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo atlikta išsami pakartotinė pareiškėjo apklausa. Atlikus apklausą ir išnagrinėjus papildomus dokumentus buvo pateiktos motyvuotos išvados, kurios negalėjo būti identiškos prieš tai priimtame 2019 m. vasario 28 d. sprendime Nr. (15/6-9)12PR-25. Įvertinus apklausos metu pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėjui buvo sunku paaiškinti savo poelgius, įvardinti detales, nuosekliai dėstyti mintis ir prisiminti anksčiau pateiktus faktus. Pareiškėjas vietoj patikslinimų apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, paklaustas apie svarbius savo gyvenimo įvykius atsakydavo, kad nežino, neatsimena. Kai pareiškėjas laisva forma teikdavo tą informaciją, kurią pats norėjo pateikti, jo pasakojimas buvo praktiškai identiškas tam, kurį jis pateikė ankstesnėje apklausoje. Šie požymiai būdingi situacijoms, kai pasakojimas yra paruoštas iš anksto ir išmoktas, o ne grindžiamas tikrais asmens prisiminimais. Pareiškėjui buvo pagrįstai netaikyta abejonės privilegija, o jo teiginiai nelaikyti tikrovę atitinkančiais faktais. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
3.3. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prieglobsčio prašytojas nepriklauso asmenų grupei, prieš kurią išpuoliai nukreipti dažniausiai, taip pat jis nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra jaunas vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirties bei darbo įgūdžių mobiliųjų telefonų taisyme ir prekyboje. Tyrimo metu nustatyta, kad kilmės valstybėje yra prieglobsčio prašytojo artimi giminaičiai – sesuo su vyru, kurie pareiškėją anksčiau rėmę pinigais ir draugai, pas kuriuos pareiškėjas buvo apsistojęs, kai buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, tikėtina, kad jis galėtų sulaukti paramos iš Europoje gyvenančio kariškio brolio, su kuriuo pareiškėjas palaiko ryšius. Pareiškėjas beveik visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Taip pat yra baigęs vidurinę mokyklą, turi darbinės patirties, todėl turės geresnes galimybes įsidarbinti. Konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs tokį smurto lygį, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) mieste kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašytojas gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kur artimųjų ir draugų padedamas sugebės įsikurti, todėl pareiškėjui negali būti suteikta papildoma apsauga.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 15 d. Valstybės sienos apsaugos Ignalinos pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje pateikė rašytinį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, argumentuodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, kad jo brolis buvo (duomenys neskelbtini) armijos karys ir jam teko kartu su vokiečių armija dalyvauti bendrose misijose. (duomenys neskelbtini) grupuotė 2011 m. lapkričio mėnesį pareiškėjo broliui S. N. H. K. atsiuntė grasinantį laišką ir reikalavo, kad jis nedirbtų kartu su vokiečių kariais ir pereitų į jų grupuotę bei su jais dirbtų. Brolis suprato, kad su juo bus susidorota, todėl pabėgo. Po brolio dingimo maždaug 2 mėnesių bėgyje (duomenys neskelbtini) kariai nušovė pareiškėjo tėvą. (duomenys neskelbtini) nariai nuolat lankėsi ir reikalavo informacijos apie brolio buvimo vietą, grasino susidoroti su pareiškėju šiam nepasakius, kur yra brolis. Pareiškėjui gyvenant gimtajame (duomenys neskelbtini) mieste, jam kelis kartus grasino telefonu ir laiškais, (duomenys neskelbtini) nuolat teko keisti gyvenamąsias vietas, pareiškėjas slėpėsi nuo (duomenys neskelbtini), jeigu grįžtų į (duomenys neskelbtini), jį nužudytų. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-25, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas su šiuo atsakovo sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, su skundu kartu pateikdamas naujus įrodymus, t. y. 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. laiškus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pateikti nauji įrodymai (laiškai) yra reikšmingi bylai ir jų ištyrimas yra būtinas, 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Migracijos departamento 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (15.6-9)12PR-25 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, įvertinant pateiktus papildomus dokumentus. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-118, kuriame vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 116, 124 punktais ir 125 punkto 4 papunkčiu, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai įvertinti kritiškai, kaip neturintys įrodomosios galios ir nesuponuojantys skirtingų išvadų, nei buvo padarytos priimant 2019 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-25.
6. Teismas pažymėjo, kad pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, jis šį prašymą iš esmės grindė 2011 m. lapkričio mėnesį jo brolio gautu (duomenys neskelbtini) grasinančiu laišku, kuriame pareiškėjo broliui ir kiekvienam šeimos nariui grasinama mirtimi, bei 2019 m. kovo 21 d. kaimyno ir 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) laiškais, kuriuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėju ir jo kariškiu broliu vis dar domisi.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjo pasakojimų negalima laikyti nuosekliais, detaliais ir patikimais, pareiškėjo pasakojimai yra prieštaringi jo brolio pasakojimui, kuris į Migracijos departamentą buvo kreipęsis anksčiau. Pareiškėjui buvo sunku paaiškinti savo poelgius ir įvardinti detales, nenuosekliai dėstyti mintis. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek jam buvo metų, kai buvo nužudytas jo tėvas, taip pat kada baigė mokyklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pasakojime yra paruošto iš anksto pasakojimo požymių, kadangi jis apklausos metu laisva forma teikė informaciją, kuri buvo identiška pirminėse apklausose. Pareiškėjas apklausose dažnai minėjo, kad dėl galvos traumos turi problemų su atmintimi, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių medicininių išrašų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginį dėl problemų su atmintimi. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjo pasakojime neatitikimus, turėjo pareigą apklausti pareiškėjo brolį. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą, vertinamas prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumas ir būtent prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovas, vertindamas prieglobsčio prašytojo nurodytą informaciją, turėjo teisę vertinti jos patikimumą anksčiau Migracijos departamentui pateiktos pareiškėjo brolio kariškio informacijos kontekste ir daryti atitinkamas išvadas. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra nenuoseklus ir vertinamas nepatikimu, prieglobsčio prašytojui negali būti taikomas abejonės privilegijos principas.
8. Įvertinęs 2019 m. kovo 21 d. kaimyno ir 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) laiškus byloje surinktų įrodymų visumoje, teismas padarė išvadą, kad šie laiškai vertinami kritiškai ir negali būti laikomi patikimais. Pareiškėjo pateikti laiškai kelia abejonių dėl jų autentiškumo, kurio negalima nustatyti. Vertinant pareiškėjo pateiktus laiškus atsižvelgta ir į tai, kad laiškai parašyti po pareiškėjui neigiamo Migracijos departamento 2019 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (15/6-9)12PR-25, taip pat pareiškėjo pasakojimui nebuvo taikyta abejonės privilegija ir Migracijos departamentas tyrimo metu, įvertinęs įvairius šaltinius nustatė, kad „naktinius laiškus“ yra nesudėtinga suklastoti ir jų siuntinėjimo praktika beveik nutraukta.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl 2011 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) laiško pareiškėjo broliui tikrumo. Įvertinus laišką nustatyta, kad iš jo turinio yra aiški grėsmė pareiškėjo broliui ir visai jo šeimai, kadangi laiške teigiama, jog pareiškėjo brolis ir visa jo šeima turi būti nužudyta. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2018 m. rugpjūčio 15 d., t. y. beveik po 7 metų po laiško gavimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prieglobsčio būtų prašęs anksčiau nei 2018 m. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas atliko tyrimą ir nustatė, jog pareiškėjo brolis provyriausybinėse pajėgose tarnavo prieš 9 metus. Taip pat be 2019 m. kovo 21 d. kaimyno ir 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) laiškų, kurie laikomi nepatikimais, nėra jokios informacijos, jog pareiškėjui ar jo broliui (duomenys neskelbtini) būtų grasinęs pakartotinai, todėl nei pareiškėjo, nei jo brolio dabartinė padėtis saugumo prasme nesuponuoja išvados, kad pareiškėjui grėstų realus pavojus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo parengta informacinio pobūdžio pažyma, savaime nereiškia, kad nebuvo atsižvelgta į visuotinai žinomą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjo prašymo kontekste ir pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo prielaidos apie kraujo kerštą nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o pareiškėjo įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepaaiškina nužudytojo S. H. giminaičių motyvų dėl jo mirties kaltinti būtent prieglobsčio prašytoją ir netgi siekti jo mirties.
11. Konstatavęs, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą ar būti nužudytam nėra pagrįsta, teismas vertino, kad nėra ir pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas, surinkęs informaciją dėl faktinės saugumo situacijos (duomenys neskelbtini), nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau 2020 m. Jungtinės Karalystes Aukštesnysis tribunolas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) konfliktas yra plačiai išplitęs ir intensyvus, tačiau proporcionaliai beatodairiško smurto paliesta populiacijos dalis yra maža ir padėtis nėra pasiekusi tokio lygio, kad į (duomenys neskelbtini) grįžęs asmuo, net esantis be šeimos ar neturintis kitų ryšių arba neturintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirties, patirtų rimtą grėsmę gyvybei.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, yra jaunas vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) patirties bei darbo įgūdžių telefonų taisyme ir jų pardavime, taip pat pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turi draugų ir giminių. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini) mieste, padarė pagrįstą išvadą, kad atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad konfliktas (duomenys neskelbtini) nėra pasiekęs tokį beatodairiško smurto lygį, jog vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) mieste kiltų grėsmė prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas gali grįžti į kilmės šalį ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kur artimųjų ir draugų padedamas sugebės įsikurti. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos realios ir individualios pareiškėjui kylančios grėsmės tikimybės, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl šios priežasties pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
III.
13. Pareiškėjas S. N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašė teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš / į dari kalbą dalyvavimą. Apeliaciniame skunde nurodyta:
13.1. Atsakovas ir teismas netinkamai įvertino pareiškėjo brolio persekiojimo priežastis. Pareiškėjo brolis siejamas su (duomenys neskelbtini) nario nužudymu, o ne tarnavimu provyriausybinėse pajėgose, kas iš esmės pagrindžia pareiškėjui kylančios grėsmės patirti persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) realumą. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdomus persekiojimo veiksmus prieš asmenis, skirstant juos pagal užimamas pareigas, yra neaktuali vertinant pareiškėjo baimės realumą patirti persekiojimą iš (duomenys neskelbtini), kas iš esmės lėmė nepagrįstą išvadą dėl (duomenys neskelbtini) nesuinteresuotumo susidoroti su pareiškėju ir jo broliu. Atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie asmenų, kuriuos (duomenys neskelbtini) laiko prisidėjusiais prie jo narių nužudymo, šeimos narių persekiojimo, t. y. nėra informacijos, kuri paneigtų ar patvirtintų pareiškėjo baimės būti nužudytam (duomenys neskelbtini) narių dėl jo brolio kaltinimo (duomenys neskelbtini) nario nužudymu (prisidėjimo) realumą.
13.2. Vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumą 2019 m. buvo konstatuota, kad „prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie įvykius (sumušimą, gyvenamųjų vietų keitimą (duomenys neskelbtini) ir už (duomenys neskelbtini), padedant brolio draugams; pabėgimą iš šalies į (duomenys neskelbtini) ir grįžimas į šalį ir kt.) yra ganėtinai detalus ir nuoseklus ir yra labiau tikėtinas nei netikėtinas, todėl bus vertinamas sprendžiant dėl prieglobsčio“. Pakartotinio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu atsakovas konstatavo, kad „Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) po tariamų (duomenys neskelbtini) grasinimų ir tėvo nužudymo buvo neišsamus, nedetalus, vietomis improvizacinio pobūdžio“. Tokią išvadą atsakovas grindė pareiškėjo apklausų metu duotų parodymų ir jo brolio (kai nagrinėjo jo prieglobsčio prašymą) prieštaringumu, tačiau tiek pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tiek vėliau pareiškėjas detaliai paaiškino slapstymąsi (duomenys neskelbtini), kas iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą prielaidą, kad pareiškėjas kreipėsi prieglobsčio tik po 7 metų nuo pirmojo „naktinio laiško“ gavimo, kas neva paneigia baimės patirti persekiojimo veiksmus realumą.
13.3. „Naktinis laiškas“ kaip įrodymas atmestas iš esmės remiantis prieš tai konstatuotu pareiškėjo nepatikimumu, negebėjimu paaiškinti laiško išsiuntimo motyvų ir pan. bei neva surinkta kilmės valstybės informacija, jog „naktiniai laiškai“ yra klastojami ir (duomenys neskelbtini) jų nebesiunčia. Nurodyta išvada padaryta netinkamai atlikus pareiškėjo pateiktų duomenų vertinimą. Pareiškėjas aiškiai pagrindė laiško išsiuntimo aplinkybes ir kaip jis pagrindžia jam tebeegzistuojančią realią grėsmę būti nužudytam (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinktoje kilmės valstybės informacijoje nurodoma, kad šaltinis, nurodęs, jog „naktiniai laiškai“ (duomenys neskelbtini) priešams (taikiniams) nebesiunčiami, yra (duomenys neskelbtini) atstovas, kas savaime negali būti laikomas patikimu šaltiniu.
13.4. Atsakovas atmetė pareiškėjo pasakojimo dalį apie naujai jam kylančią grėsmę iš nužudytojo S. H. šeimos narių, akcentuodamas, kad kol kas pareiškėjas nesulaukė grasinimų. Apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kodėl nužudytojo šeimos nariai gali būti suinteresuoti nužudyti pareiškėją, kadangi jis nužudytas dėl pareiškėjo parduoto namo. Nei atsakovas, nei teismas nevertino nurodytų persekiotojo motyvų.
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:
14.1. Teisės aktų nuostatos nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Migracijos departamentas nustatė, kad mažai tikėtina, jog aukštų pareigų neužėmusių asmenų artimieji būtų laikomi (duomenys neskelbtini) reikšmingais taikiniais. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste, o atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo daromos prielaidos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, įžvelgiama grėsmė yra hipotetinio pobūdžio, neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjo nurodytos kilmės valstybės informacijos.
14.2. Atsakovas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pateiktą tariamai 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) rašytą grasinantį laišką, konstatavo, kad laiško autentiškumo patikrinti neįmanoma. Prieglobsčio prašytojo profilis ir jo nurodytos bei tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepaaiškina (duomenys neskelbtini) motyvo ir tikslo jį persekioti. Pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini) persekiojamo asmens profilio, t. y. jis nėra saugumo pajėgų darbuotojas ar asmuo, kitais būdais kovojęs prieš (duomenys neskelbtini), nėra aukštas pareigas vyriausybėje užimantis asmuo, nėra bendradarbiavęs su (duomenys neskelbtini) vyriausybe ar tarptautine bendruomene. Vienintelė priežastis, dėl kurios (duomenys neskelbtini) galėtų turėti jam priekaištų – kariškis brolis, prieš 9 metus tarnavęs provyriausybinėse pajėgose ir bendradarbiavęs su amerikiečių kariuomene. Tačiau brolis vadovaujančių pareigų neužėmė ir prieš daug metų nutraukė tarnybą bei paliko (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta informacija „priešų“ šeimos nariai paprastai tampa (duomenys neskelbtini) taikiniais siekiant paveikti tuos „priešus“ bei priversti juos atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., nutraukti tarnybą, prisijungti prie (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra tikėtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) turėtų motyvą ir tikslą paveikti pareiškėjo brolį. Pareiškėjo pasakojimas savaime nebuvo pakankamai išsamus ir detalus, kad jo pagrindu būtų įmanoma nustatyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias rizikos tikimybę. Migracijos departamentas papildomai įvertino ir tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikti laiškai, tariamai įrodantys, jog (duomenys neskelbtini) juo vis dar domisi, kurių nebuvo nuo 2011 m., spontaniškai atsirado iškart po to, kai Migracijos departamentas savo sprendime nenustatė pagrįstos tikimybės, kad broliui 2011 m. iškilusi grėsmė turi tęstinumo požymių pareiškėjo atžvilgiu.
14.3. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą dėl grėsmę iš nužudytojo S. H. šeimos narių atsakovas nenustatė būtinybės ir poreikio rinkti kilmės valstybės informaciją apie kraujo kerštą, nes prieglobsčio prašyto pasakojimas nepaaiškina nužudytojo S. H. giminaičių motyvų dėl jo mirties kaltinti būtent pareiškėją ir netgi siekti jo mirties. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais argumentais, kurie paneigtų atsakovo padarytas išvadas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (15/6-15)12PR-118 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, apklausų metu nurodytų aplinkybių, pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė baime kilmės šalyje būti persekiojamam (duomenys neskelbtini), t. y. įtakingiausios antivyriausybinės grupuotės, kovojančios su (duomenys neskelbtini) vyriausybe ir trečiųjų šalių ginkluotomis pajėgomis, vykdančiomis misijas (duomenys neskelbtini), su kuriais buvo susijęs jo brolis, kuris ((duomenys neskelbtini)) grasina fiziniu susidorojimu dėl jo atstovaujamų vertybių išdavytės bei vieno iš kovotojų žūties, ką patvirtina „naktiniai laiškai“, bei įtakingų trečiųjų asmenų, kurie kaltina pareiškėją, perleidusį nuosavybę (duomenys neskelbtini) mieste, dėl giminaičio žūties ir gali grasinti fiziniu susidorojimu („kraujo kerštas“).
17. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir savo surinktus duomenis, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstas prielaidas, konstatuotina, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų; tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) kylančios grėsmės tikimybės, nenustatyta ir pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai ar mirties bausmė, t. y, jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalie 1–2 punktuose.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad: byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsta; konstatavus, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą ar būti nužudytam nėra pagrįsta, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai; atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos realios ir individualios pareiškėjui kylančios grėsmės tikimybės, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl šios priežasties teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
19. Paduotu apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, iš esmės sutikęs su ginčijamo Migracijos departamento sprendimo išvadomis, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
21. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta: pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 27 d. konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę; be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
23. Vertindama ginčijamo Sprendimo išvadas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, su kuriomis siejamos galimos persekiojimo priežastys – jo brolio tarnyba provyriausybinėse pajėgose ir bendradarbiavimas su kitų šalių ginkluotomis pajėgomis (duomenys neskelbtini) bei galimas kerštas dėl „neteisingai“ nužudyto asmens, teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti konkrečių faktinių duomenų visuma: nors vertinant pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su baime patirti persekiojimą ar grėsmėmis kilmės šalyje, yra būtina įvertinti tiek regiono, kuriame yra (duomenys neskelbtini), kultūrinius, religinius, visuomeninius ypatumus, tiek (duomenys neskelbtini) vidaus situaciją, tai nereiškia, kad tokio pobūdžio aplinkybių buvimas negali / neturi būti patikrintas vertinant byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėju / jo šeimos nariais, taip pat viešai prieinamus duomenis apie padėtį (duomenys neskelbtini) teisės aktų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą tokio pobūdžio bylose, nustatyta tvarka. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo broliui S. N. H. K. 2012 m. spalio 15 d. buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje dėl galimo jo persekiojimo (duomenys neskelbtini), savaime nesuponuoja nei tokio paties sprendimo priėmimo pareiškėjui, nei tokių pat išvadų dėl įrodymų, kurie buvo esminiai priimant sprendimą dėl pareiškėjo brolio, įrodomosios reikšmės dėl pakitusios jų (įrodymų) visumos, kuriai ypač svarbus informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) prieinamumo padidėjimas, bei atsiradusi pareiškėjo šeimos situacijos kilmės šalyje vertinimo perspektyva, sudaranti galimybę objektyviau vertinti ir praeities įvykius.
24. Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento išvada apie duomenų, kurie patvirtintų (duomenys neskelbtini) suinteresuotumą persekioti pareiškėją, nebuvimą: pareiškėjas, priešingai nei jo vyresnysis brolis, netarnavo provyriausybinėse pajėgose, nebendradarbiavo su kitų šalių pajėgomis (duomenys neskelbtini), nėra siejamas su (duomenys neskelbtini) kovotojo žūtimi, todėl Departamento išvados apie mažai tikėtiną (duomenys neskelbtini) dėmesį jam, atsižvelgiant į asmenų, kurie dėl jų vykdytos veiklos ir giminystės ryšių su pastaraisiais asmenimis, buvo ir yra persekiojami (duomenys neskelbtini), nėra prieštaraujančios turimai informacijai apie padėtį (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad Departamentas turėjo, tačiau nesurinko informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykdomus išpuolius / persekiojimus prieš asmenis, laikomus prisidėjusiais prie jo ((duomenys neskelbtini) narių nužudymo, bei atliekamus veiksmus tokių asmenų šeimos nariams, jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nei nurodė, nei pateikė: byloje nėra ginčijama, kad (duomenys neskelbtini) persekioja asmenis, siejamus su vyriausybe ar bendradarbiavimu su kitų šalių pajėgomis, iš jų – ir laikomus prisidėjusiais prie jo narių nužudymo, taip pat vykdo išpuolius netgi prieš asmenis, dalyvaujančius tokių asmenų laidotuvėse, tačiau duomenų, kad tokių smurtinių veiksmų tikslas būtų konkrečių asmenų, t. y., pavyzdžiui, konkrečių giminaičių žudymas, o ne tikslai, būdingi iš esmės bet kuriam teroristiniam aktui, nėra. Nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais: ginčo atveju tokia informacija, kaip matyti iš Departamento 2019 m. sausio 28 d. pažymos Nr. AFG-15/6-4 apie (duomenys neskelbtini) vykdomą saugumo pajėgoms tarnaujančių asmenų šeimos narių persekiojimą, buvo renkama tiek iki Departamento 2019 m. vasario 28 d. sprendimo, kuris buvo panaikintas, priėmimo, tiek iki ginčijamo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kaip matyti iš jo turinio, priėmimo, duomenų, kad tokia informacija būtų surinkta ir / ar įvertinta netinkamai, nėra. Pažymėtina, kad tokios informacijos šaltiniai, yra prieinami ne tik atsakovui, bet ir pareiškėjui, kuris yra atstovaujamas advokato, tačiau ginčo atveju argumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų duomenų, t. y. informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykdomus išpuolius / persekiojimus prieš asmenis, laikomus prisidėjusiais prie jo ((duomenys neskelbtini)) narių nužudymo, bei atliekamus veiksmus prieš tokių asmenų šeimos narius, buvimą viešosios informacijos priemonės ((duomenys neskelbtini)), kitų šalių tarnybų, vykdančių prieglobsčio suteikimo procedūras, tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EASO) ir kt.) rekomendacijose ir apžvalgose, susijusiose su tarptautine migracija, nėra nurodyta, nors kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, jos tikrai yra: pavyzdžiui, EASO yra paskelbusi 2020 m. rugsėjo mėn. apžvalgą apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EASO, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių.
25. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimo, jo vyresnioji sesuo Z. gyvena (duomenys neskelbtini), jos šeima teikė paramą pareiškėjui, kas sudaro pagrindą abejoti arba 2019 m. (duomenys neskelbtini) „naktinio laiško“ autentiškumu, arba juose (2011 ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) „naktinio laiškų)“ nurodytų grasinimų susidoroti su giminaičiais rimtumu; taip pat kelia abejonių pareiškėjo paaiškinimų apie jo tėvo mirties aplinkybes atitikimas tikrovei: iš (duomenys neskelbtini) dar 2011 m. išvykęs jo brolis, pasak pareiškėjo, turėjo ryšių (duomenys neskelbtini) ir gaudavo informaciją apie čia likusius pareiškėją, jo brolį ir seserį, todėl 2012 / 2013 metais turėjo žinoti, kad dar 2011 metų pabaigoje ar 2012 metų pradžioje jo tėvas, pasak pareiškėjo, buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) kovotojų. Visgi, 2013 metų pradžioje, aiškindamasis jaunesnių brolių ir sesers išgabenimo iš vietos, kuri apibūdinama kaip nesaugi, galimybes, nenurodė, kad jo tėvas nėra gyvas, o 2013 m. lapkričio mėnesį nurodė, kad tėvas mirė 2013 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. neteigė nei tėvą buvus nužudytą daugiau nei prieš metus, nors tokia aplinkybė neabejotinai būtų svarbi nagrinėjant tiek jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek dėl jaunesnių brolio ir sesers globos užtikrinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai, kad aplinkybė dėl tėvo mirties jo brolio pasirašytame rašte nurodyta dėl nesusikalbėjimo su raštą ruošusiu asmeniu, nėra patvirtinta jokiais įrodymais.
26. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo paaiškinimai apie galimą „kraujo kerštą“ nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o jo įžvelgiama grėsmė – išskirtinai hipotetinė, kadangi pareiškėjo pasakojimas nepaaiškina nužudytojo S. H. giminaičių motyvų dėl jo mirties kaltinti būtent prieglobsčio prašytoją ir netgi siekti jo mirties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
27. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte, iš esmės nėra. Pažymėtina, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.
28. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. N. K. (S. N. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Milda Vainienė