Civilinė byla Nr. 2-3616-642/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01483-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4;

3.2.4.8.2;3.2.4.9.3.2;2.6.10.2.4.2;3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                            2017 m. gegužės 15 d.

                                                     Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė,

sekretoriaujant Joanai Runelienei,

dalyvaujant ieškovui V. S.,

atsakovui advokatui Leonidui Zubanovui,

vertėjai Svetlanai Agafonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui advokatui Leonidui Zubanovui, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų atšaukimo ir žalos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :  

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti duomenis, kuriuos savo pranešime 2014 m. rugsėjo 2 d. išplatino atsakovas  advokatas Leonidas Zubanovas, apie tai jog ieškovas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, 2014 m. rugpjūčio 6  d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, o taip pat materialiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, o taip pat atsakovo teiginius jog ieškovas neturėjo teisės gauti nurodytą teisinę pagalbą, neatitinkančiais realybės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą šiuos duomenis paneigti tokiu pat būdu, kuriuo jie buvo ir išplatinti, o būtent sekančius atsakovo teiginius: 

„Pranešu, kad iš V. S. pateiktu ir mano surinktų dokumentų bei civilines bylos Nr.2-16793/2013 medžiagos nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nutraukti antrines teisinės pagalbos teikimą V. S.” (l puslapis. 22-24 eilutės iš viršaus).

„Kadangi  V. S. reikalavimas priteisti iš advokato J. Los turtines ir neturtinės  žalos atlyginimą bei reikalavimas surašyti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįsti, antrinė teisinė pagalba V. S. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisines pagalbos įstatymo (VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 p. negalėjo būti paskirta” (6 puslapis 18-21 eilutės iš viršaus).

„Taip pat antrinė teisinė pagalba V. S. negalėjo būti paskirta dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis” (VGTPJ11 str. 7 dalies 8p.). (6 eilutės 39-31 eilutės).

„Tokiu būdu, V. S. grindė savo ieškinį žinomai melagingais argumentais, o tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis ir materialiomis teisėmis”. (6 eilutės 46-47 eilutės).

„Iš to seka, kad jis, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, vėl kaltino advokatą J. Los nebūtais dalykais”. (7 puslapis 1-2 eilutės).

„Tokia padėtis, kai iš advokato reikalaujama teikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje jis nepaskirtas, kai ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kai dvejuose skirtinguose ieškiniuose žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis (sumomis), o neteisėti veiksmai kildinami iš skirtingų antrines teisines pagalbos teikimo aplinkybių, kai tokiose abejose bylose, kuriose V. S. bylinėjasi su Lietuvos advokatūra ir advokatu J.Los, teikiama antrine teisine pagalba, liudija apie piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teise pagalba, procesinėmis ir materialiosiomis teisėmis bei apie V. S. reikalavimu nepagrįstumą” (7 puslapis 47-53 eilutės).

„Dėl reikalavimų nepagrįstumo ir piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisme pagalba, materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, bei dėl neapmokėjimo ankščiau teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų V. S. neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje (VGTPĮ11 str. 7 dalies l. 8 ir 11 punktai), bet ją gavo” (8 puslapis 1-4 eilutės).

„Taip pat pažymėtina, kad V. S., žinodamas, kad jo ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kad turtinės žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis kaip ir prieš šešias dienas kitoje pradėtoje civilinėje byloje Nr.2-16285-727/2013, kad šias išlaidas jis patyrė dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr.2-9557-392/06, o ne dėl advokato J. Los netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje Nr.I-1521-189/2009, vis tiek siekia bylos peržiūrėjimo kasacinėje instancijoje. Iš to seka, kad V. S. ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kas pagal LR VGTPĮ 23 str. l d. 5 p. sudaro pagrindą nutraukti antrines teisinės pagalbos teikimą”. (8 puslapis 17-25 eilutės); 2) priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245- 6.250 straipsnius ir 6.263 straipsnį.

Nurodė, kad 2014 m. birželio 6 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014 apskundimo kasacine tvarka. Kasacinis instancijos teisme civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013 (antros instancijos 2A-146-275/2014) dėl Vilniaus apygardos teismo  2014 m. gegužės 23 d. nutartis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kurį ieškovas laiko šališku ir nepagrįstu, tuo pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą teismą. Advokatas Jaraslavas Los (atsakovas), piktavališkai ir šiurkščiai pažeidė ieškovo teises ir interesus. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesiėmė reikiamų veiksmų tam, kad užtikrintų ieškovo teisės į garantuojamą teisinę pagalbą, neįpareigojo advokato vykdyti jam paskirtus įsipareigojimus, ignoravo ieškovo kreipimusi. Advokato Jaraslavo Los atžvilgiu Vilniaus prokuratūra pradėjo baudžiamą bylą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio l dalį (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas). Baudžiamoji byla atsakovo advokato Jaraslavo Los atžvilgiu, jau yra baigiama tirti Kauno vyriausiajame policijos komisariate ir greitu metu byla bus perduota į Kauno apylinkės teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinį skundą turi surašyti advokatas. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 4 dalis). Jeigu skundą surašo advokatas, prie skundo turi būti pridėta atstovavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 3 dalis). Ieškovo kasacinis skundas nepasirašytas advokato ir nepridėta įrodymų, kad ieškovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymi, kad, esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytoms sąlygoms, asmenims gali būti suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kadangi ieškovo kasacinis skundas nepasirašytas advokato ir dėl to negali būti priimtas, teisėjų atrankos kolegija nesprendžia, ar skundas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų reikalavimus. 2014 m. gegužės 11 d. ieškovas nusiuntė Kauno  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, kuriuo ieškovas atsisakė teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-3875-872/2014, o taip pat 2014 m. gegužės 18 d. ieškovas padavė tarnybai prašymą, kuriuo atsisakė teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-4205-608/2014, nes byla perduota į apeliacinę instanciją ir teisinė pagalba nereikalinga. 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė aktą, kuriuo informavo ieškovą apie ieškovo prašymo persiuntimą į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, motyvuodama tuo, jog tarp ieškovo ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos šioje byloje yra interesų konfliktas. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kuriuo ieškovui skyrė antrinę teisinę pagalbą iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., buvo skirtas advokatas Leonidas Zubanovas. 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas pagal advokato Leonido Zubanovo prašymą, išsiuntė jam papildomus dokumentus.  Ieškovas du kartus asmeniškai skambino advokatui Leonidui Zubnanovui telefonu, ir įsitikino, jog advokatas neteiks teisinės pagalbos, nes advokatas teigė ieškovui, kad bylinėtis su advokatu yra betikslis. 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo nutraukė ieškovui antrinės teisinės pagalbos teikimą, panaikindama savo ankstesni sprendimą. Atsakovas advokatas Leonidas Zubanovąs 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime sufabrikavo atsisakymą ieškovui teikti antrinę teisinę pagalbą. Dėl savo neteisėtų veiksmų pateisinimo, atsakovas ieškovą apšmeižė, jog ieškovas tariamai piktnaudžiavo ieškovui suteikta teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, pateikė nepagrįstus kasacinio skundo reikalavimus.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu buvo paskirtas teikti ieškovui V. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013  (apeliacinės instancijos Nr. 2A-l46-275/2014) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalyje yra nustatyti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio l dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą. Šios pareigos neatlikusiam advokatui gali būti mažinamas arba nemokamas užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir toks advokatas privalo atlyginti šioje dalyje nurodytos pareigos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius. Atsakovas, išanalizavęs ieškovo pateiktus ir atsakovo surinktus dokumentus bei civilinės bylos Nr. 2-16793-566/2013 (apeliacinės instancijos Nr. 2A-146-2-275/2014) medžiaga, nustatė, kad yra net keli antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisines pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Remdamasis to paties straipsnio 2 dalimi, 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovas apie tai informavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kadangi V. S. reikalavimas priteisti iš advokato J. Los turtinės ir neturtinės žalos  atlyginimą  bei   reikalavimas  surašyti  kasacinį skundą yra  akivaizdžiai nepagrįsti, antrinė teisinė pagalba V. S. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, negalėjo būti paskirta. V. S. nesutiko su šiais teismų, sprendimais, pageidavo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-16793-566/2013 pagal V. S. ieškinį atsakovui J. Los dėl žalos, padarytos netinkamu atstovavimu administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009, atlyginimo būtų surašytas kasacinis skundas. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. birželio  27 d. sprendimu  paskyrė V. S. antrinę teisinę pagalbą  civilinėje byloje Nr.2-9557-392/06 dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. patvirtintų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Šią teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė Genovaite Rokickienė (adm. byla Nr. l-1521-189/2014, b. 1. 18). 2007 m. sausio 8 d. advokatė G. Rokickienė pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešimą, kuriuo siūlė antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S. nutraukti, nurodydama, kad jis piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į pranešime nurodytas aplinkybes Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. vasario 4 d. nutraukė V. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl piktnaudžiavimo (adm. byla Nr.I-1521-189/2009, b.I. 19-21). V. S., nesutikdamas su 2007 m. vasario 4 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu,  apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniau apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. l-7305-525/2007,  V. S. skundą  atmetė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą pagal V. S. apeliacinį skundą (apeliacinės instancijos  byla Nr. A-63-1278/2008,  2008 m. liepos 8 d. nutartimi V. S. apeliacini skundą atmetė. Tokiu būdu įsiteisėjusiais abiejų teismų procesiniais sprendiniais buvo patvirtintas V. S. piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kai jam buvo teikiama antrinė teisme pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais.

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio l dalimi, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl teisinės pagalbos gavėjo piktnaudžiavimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. vasario 17 d. pateikė Vilniau miesto 1-ajam apylinkes teismui ieškinį (civ. byla Nr.2-6450-803/2009, vėlesnis bylos Nr. 2-802-803/2010), prašydama priteisti iš V. S. į valstybės biudžetą 1357,64 Lt antrinės teisinės pagalbos, teiktos civilinėje byloje Nr.2-9557-392/06, išlaidų (adm. byla Nr.l-1521-189/2009, b.l. 16, 53-54). 2010 m. vasario 8 d. civilinėje byloje Nr.2-802-803/2010 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, patenkino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį  ir iš V. S. į valstybės biudžetą priteisė 1360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. paliko nepakeistą 2010 m. vasario 8 d. civilinėje byloje Nr.2-802-803/2010 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą byloje apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas advokatas J. Los. Administracinėje byloje Nr.1-1521-189/2009 antrinei teisinei pagalbai V. S. teikti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo paskirta advokatė Daiva Vaškelienė (adm. byla Nr. 1-1521-189/2009, b.l. 93, 125), vėliau šioje byloje buvo pakeistas advokatas iš Daivos Vaškelienės į Jaraslavą Los (adm. byla Nr.1-1521-189/2009, b.l. 109-110,138). V. S., laikydamas, kad dėl pralaimėtos administracinės bylos Nr. 1-1521-189/2009 yra kaltas advokatas Jaraslavas Los, pareiškė jam ieškinį dėl žalos atlyginimo (civ, byla Nr.2-16793-566/2013, T. 1, b. 1. 1-3; bei šios nagrinėjamos civ. bylos Nr.2-3616-642/2017, T.1; b, 1. 66-71). V. S. savo ieškinyje atsakovui Jaroslavui Los rašė, kad advokatas J. Los civilinėje byloje visiškai nedalyvavo, ir teismo posėdyje nedalyvavo.,.", kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 07 16 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 jam buvo neigiamas dėl advokato J. Los kaltės, neveikimo, esą ieškovas buvo priverstas pats rengti apeliacinį skundą šioje administracinėje byloje. Ieškovas prašė priteisti iš advokato J. Los 2000 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 7000 Lt neturinės žalos atlyginimą (civ. byla Nr.2-16793-566/2013, T.1; b.l. 1-3). Išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-16793-566/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013m. rugsėjo 17 d, sprendimu V. S. ieškinį atmetė bei atsakovui J. Los iš ieškovo  priteisė 2000 Lt  bylinėjimosi išlaidų (civ. byla Nr.2-3616-642/2017, T.1; b.l 72-79). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu V. S. paskirta civilinėje byloje Nr.2-16793-566/2013 antrinė teisinė pagalba, tačiau tos pačios tarnybos 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu teisinė pagalba buvo nutraukta (civ. byla Nr. 2-16793-566/2013, T.l; b, 1. 100-102, 184, nagrinėjamos civ. bylos Nr.2-3616-642/2017, T.1; b.l. 112). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos   sprendimą ieškovas apskundė, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas ieškovo skundą atmetė, o Lietuvos Vyriausias teismas 2014 m. gegužės 2 d. iš esmės paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis pridėtą prie ieškovo patikslinto ieškinio nagrinėjamojoje byloje Nr.2-3616-642/2017 ). Taigi, net teismai pripažino, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas ieškovui buvo nutrauktas pagrįstai.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į ieškovo ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Argumentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme  9 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą. Organizuodama atitinkamos pagalbos teikimą Tarnyba pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6 ir 7 punktus, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą tiek, kiek leidžia sudaryta sutartis, bei moka užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Advokatas L. Zubanovas nėra Tarnybos darbuotojas. Jis teikia antrinę teisinę pagalbą pagal su Tarnyba sudarytą nuolatinio antrinės teisinės pagalbos paslaugų teikimo sutartį. Advokatai, teikiantys antrine teisinę pagalbą, nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, todėl jų atlikti veiksmai, niekaip negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-30 nutartis Nr. 556-964/2010),

Pabrėžiame, kad advokato teisinį statusą numato specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priėmus sprendimą teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pačią teisinę pagalbą teikia paskirtas advokatas su kuriuo tarnyba yra sudarius teisinių paslaugų teikimo sutartį. Advokatas yra nepriklausomas ir jo veikla gali būti kontroliuojama tik sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurios pavyzdinę formą yra patvirtinęs Teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, ribose. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1549/2014). Tarnyba negali įtakoti advokato nuomonės ar veiksmų, už kuriuos yra atsakingas yra pats advokatas, tačiau, jokiu būdu ne Tarnyba, atstovaujanti Valstybę. Tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu būtų taikoma civilinė atsakomybė už advokato Leonido Zubanovo, ieškovo nuomone, pateiktą galimai tikrovės neatitinkančią informaciją.

Nepaisant to, kad Tarnyba gali priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo ir pagal advokato pateikiamus duomenis, tačiau bet kokiu atveju, Tarnyba savarankiškai atlieka, pateiktos informacijos pagrįstumo vertinimą ir nustato, ar advokato pateikti duomenys yra pakankami spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjui. Tarnyba, priimdama sprendimus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal advokato pateiktą išvadą, įvertina advokato pateiktų aplinkybių visumą ta apimtimi, ar advokato pateiktoje išvadoje nurodyta informacija teisiškai ir faktiškai, pagrindžia Įstatymo 23 straipsnio nustatytus antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad advokatas išvados dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turinį turi pagrįsti objektyviais faktais ir teisės normomis. Esant būtinybei, jei advokato išvadoje nurodytos aplinkybės, Tarnybos nuomone, yra nepakankamai pagrindžiančios antrinės teisinės pagalbos nutraukimą, Tarnyba turi teise žodžiu ar raštu kreiptis į advokatą patikslinti informaciją arba, priimti sprendimą atsisakyti nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnybos priimami sprendimai yra skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Aptariamu atveju, Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi ir įvertinusi advokato Leonido Zubanovo pateiktą informaciją bei kitus duomenis (dėl ginčo dalyko teismų priimtus sprendimus, pareiškėjo elgesį, ir kt.) nustatė, kad yra pagrindas nutraukti V. S. antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad V. S. siekė apskųsti Klaipėdos tarnybos 2014-09- 16 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjo skundas nebuvo priimtas. Minėtas Klaipėdos tarnybos sprendimas Nr. (1.31)-T.PD-80-14 yra nepanaikintas ir galiojantis, o tai reiškia, kad pareiškėjo minimos aplinkybės, jog advokato Leonido Zubanovo ir minėtame Tarnybos sprendime nurodytos aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu - melagingos, yra nenuginčytos ir galiojančios. Be to, Klaipėdos tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama iš V. S. priteisti minėtame Klaipėdos tarnybos sprendime apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudarė 798,05 Eur. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-05-20 sprendimu Nr. eI-1002-609/2015 tenkino Klaipėdos tarnybos prašymą, įvertindamas ir Klaipėdos tarnybos kreipimosi pagrįstumą ir V. S. dėstomas aplinkybes dėl galimai neteisingos informacijos pateikimo. Dėl V. S. reikalavimo priteisti  neturtinę žalą pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tarnyba akcentuoja, kad V. S. patikslintame ieškinyje nepateikė jokių papildomų argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų Tarnybos neteisėtų veiksmų. Antra, pareiškėjas V. S. nepagrindę teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtiną žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Trečia, nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neirodžius esant patirtą turtine ir neturtinę žalą, nėra ir trečios civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui nurodomą turtinę ir neturtinę žalą.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje  atsiliepimu į ieškovo ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad palaiko atsakovo ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :  

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovo teiginius neatitinkančius realybės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.  Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kuriuo ieškovui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba.  2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovas pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai „Pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo”. 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo nutraukė ieškovui antrinę teisinę pagalbą pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Iš administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 esančių teismų procesinių sprendimų nustatyta, kad V. S. piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Iš civilinės bylos Nr. Nr. 802-803/2010 nustatyta, kad iš ieškovo priteista į valstybės biudžetą 1444,73 Lt. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs  į valstybės biudžetą 1444,73 Lt, nėra. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 nustatyta, kad teismas nusprendė priteisti iš V. S. 798,05 Eur į valstybės biudžetą. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs į valstybės biudžetą nėra. Iš baudžiamosios bylos Nr. PKS-773-201/2016 nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatui Leonidui Zubanovui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. 

Šioje byloje spręstina, ar atsakovas paskleidė teiginius apie ieškovą, neatitinkančius realybės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, ar konstatavo prejudicinius faktus. 

Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo konkrečios bylos atžvilgiu išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos  Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje mokslinė-komercinė J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-13/2009).

Minėta, kad kelių instancijų teismai konstatavo, jog V. S. piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, o ieškovas nepaneigė šių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų faktų, todėl negalima teigti, kad atsakovas paskleidė neatitinkančius realybės duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą.  Priešingai, galime teigti, kad atsakovas tik nurodė aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse ar administracinėse bylose.

Dėl šio pirmojo ieškovo reikalavimo svarbu pažymėti šiuos bylos aspektus. Pirma, ieškovas ieškiniu prašo paneigti 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikto „Pranešimo dėl antrinės  teisinės pagalbos nutraukimo” kai kuriuos argumentus, tačiau neprašo paneigti 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimto sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo nutraukė ieškovui antrinę teisinę pagalbą pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, argumentus, nors 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtame sprendime minimi analogiški 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktiems  „Pranešimo dėl antrinės  teisinės pagalbos nutraukimo” argumentai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.

Remiantis šia teisės norma, 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14,  pripažintinas didesnę įrodomąją galią (prima facie) turinčiu įrodymu, todėl  atmestini ieškovo  argumentai, kad  2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai „Pranešime dėl antrinės  teisinės pagalbos nutraukimo”  pateiktos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. 

Minėta, ieškovas pateikė skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. 

2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. PKS-773-201/2016 atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. privataus kaltinimo skundą. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas Leonidas Zubanovas, surašydamas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jį apšmeižti. Pranešime jis tik išdėstė antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priežastis ir motyvus. V. L. Zubanovo pranešime išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino V. S. garbę ir orumą. Visi teiginiai turi aiškiai apibrėžtus vertinamųjų teiginių požymius, todėl jų teisingumas negali būti įrodinėjamas. Vien subjektyvus pareiškėjo V. S. įsitikinimas, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad jo pranešime išdėstyta informacija yra neturinti jokio pagrindo ir visiškai išgalvota, siekiant tyčia pažeminti V. S..

Taigi,  2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. PKS-773-201/2016 atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. privataus kaltinimo skundą, nurodydamas, jog Leonidas Zubanovas, surašydamas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jį apšmeižti.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šias aplinkybes pagrįstai nurodė advokatas Leonidas Zubanovas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo.

  Remiantis minėtais teisiniais reglamentavimais, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo teiginius neatitinkančius realybės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 2.24 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182, 197, 270 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245- 6.250 straipsnius ir 6.263 straipsnį.

Teismui atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo teiginius neatitinkančius realybės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas  priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 6.245-6.250 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  2017 m. kovo 28 d. teismas  pasiūlė ieškovui  pateikti teismui papildomus įrodymus, grindžiančius ieškovo ieškinį bei pasirūpinti, kad ieškovui būtų atstovaujama procese. Ieškovas minėtomis teisėmis nepasinaudojo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, jam nepriteistinos iš atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šos klausimas nespręstinas.

2017 m. vasario 6 d. teismo nutartimi, ieškovui buvo atidėtas 30,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą priteistina 30 Eur dydžio žyminis mokestis  (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84, 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                              Danutė Žvinklytė