Civilinė byla Nr. e2A-285-156/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01591-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

2.6.10.2.1; 2.6.39.2.5.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ 46 872 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. apdraudė UAB „Saulės kopos“ statomo objekto (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir juos vykdžiusių rangovų civilinę atsakomybę

3.       Ieškovei (draudikei) 2019 m. sausio 28 d. buvo pranešta apie 2019 m. sausio 17 d. įvykusį įvykį, kurio metu UAB „Saulės kopos“ objekte rangovei UAB „Unipresta“ vykdant statybos darbus buvo prakirstas žemėje esantis miesto vandentiekio DN 400 vamzdis, dėl to įvyko vandentiekio avarija. Šios avarijos metu buvo išplautas gruntas po įrengta gatvės asfalto danga. Ieškovė pradėjo žalų sureguliavimo procedūras pagal darbų draudimo sąlygas (Taisyklų  IV skyrius; žalos bylos Nr. CLT1822688) ir civilinės atsakomybės draudimo sąlygas (Taisyklių V skyrius; žalos bylos Nr. CLT1822926). 

4.       Aiškindamasi įvykio kilimo ir žalos atsiradimo priežastis ieškovė nustatė, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ suderintą projektą lietaus nuotekų išilginiame profilyje TP-LVN-06 pažeisto vandentiekio vamzdžio viršaus altitudė turėjo būti 136,30 m, o naujai tiesto DN 400 lietaus nuotekų vamzdžio latako altitudė – 135,15 m. Tačiau atkasus įgriovos vietą buvo nustatyta, kad pažeisto vamzdžio viršaus altitudė faktiškai yra 135,97 m (gylis 3,20 m) nuo esamo žemės paviršiaus, o naujai tiesto DN 400 lietaus nuotekų vamzdžio viršaus altitudė – 135,57 m. Tai reiškia, kad atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ suderintame projekte DN 400 vandentiekio vamzdžio altitudės buvo netikslios ir neatitiko faktinės padėties.

5.       Be to, siekiant patikslinti esamų požeminių komunikacijų buvimo vietas bei gylį, prieš kasimo darbų pradžią į objektą buvo iškviesti atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai, kurie, neturėdami reikalingos įrangos, negalėjo tiksliai nurodyti nei esamo (vėliau pažeisto) DN 400 vandentiekio vamzdyno vietos, nei jo gylio. Atsakovės darbuotojas, atvykęs į objektą 2019 m. sausio 7 d., tik peržiūrėjo projektus ir brėžinius, įlipo į vandentiekio kamerą, patikrino gylį, bet jokių pastabų vykdančiai darbus rangovei nepareiškė, leido dirbti pagal turimus brėžinius. Todėl būtent atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmai (netikslių duomenų pateikimas, duomenų nepatikrinimas vietoje) tapo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo priežastimi.

6.       Ieškovė 2019 m. kovo 4 d. sprendimu žalos byloje Nr. CLT1822926 pagal civilinės atsakomybės sąlygas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl trečiųjų asmenų patirtos žalos, pripažinusi, kad šis įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio būtinųjų kriterijų visumos. Visgi žalos byloje Nr. CLT1822688 buvo padaryta kitokia išvada. Nustatyta, kad UAB „Unipresta“ patiestas naujas vamzdis po įvykio buvo netinkamas naudoti, draudėja UAB „Saulės kopos“ pasitelkė kitą rangovą ir atliko vamzdžio tiesimo darbus iš naujo. Pastarasis įvykis pagal darbų draudimo sąlygas pripažintas draudžiamuoju ir už šiuos darbus ieškovė draudėjai UAB „Saulės kopos“ išmokėjo 46 872 Eur draudimo išmoką, kuri subrogacijos tvarka priteistina iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“, t. y. iš asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir atsirado tokia žala.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 24 936 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 464 Eur žyminį mokestį; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Unipresta“ iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, be kita ko, rėmėsi ir prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, kuriuo buvo atmestas tiek UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ji patyrė šalindama vandentiekio avarijos padarinius, tiek UAB „Unipresta“ priešieškinis dėl žalos atlyginimo.

9.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime buvo konstatuota, jog dėl vandentiekio avarijos yra kalta UAB „Vilniaus vandenys“, projekto derinimo stadijoje netinkamai atlikusi pareigą patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane yra tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „Vilniaus vandenys“ tinklus ir ar derinimui pateiktame projekte išlaikyti privalomi atstumai. Byloje nebuvo įrodyta, kad UAB „Unipresta“ neįvykdė rangovės esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektą ar statybos taisykles. Jeigu UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) būtų atitikusi projekte nurodytą vietą (gylį), avarija nebūtų kilusi.

10.       Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad rangovė UAB „Unipresta“ nepateikė sutarties dėl darbo projekto parengimo. Todėl atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumą kyla ir pačiai UAB „Unipresta“, juolab kad ji pakoregavo brėžinį ir pakeitė tiesiamo vamzdžio padėtį, o tokie darbo projekto pakeitimai nebuvo suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“. Tai reiškia, kad rangovė UAB „Unipresta“ veikė nesąžiningai bei lygiai kaip ir UAB „Vilniaus vandenys“ pasielgė neatsakingai. Esant vos 0,33 m atstumui iki UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų, UAB „Unipresta“ prisiimta rizika neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nustatančio pareigą prievoles vykdyti atsakingai.

11.       Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad vandentiekio avarijos kilimą lėmė tiek atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“, tiek ir trečiojo asmens UAB „Unipresta“ veiksmai, o jų kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodas (lygus). Kadangi atsakovės kaltė iš dalies paneigta, tai sudaro pagrindą atlygintiną nuostolių sumą sumažinti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

12.       Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma susideda iš 8 122 Eur už kasimo darbus, 9 890 Eur už šulinio keitimo darbus, 300 Eur už leidimų kasimo darbams vykdyti išdavimą, 31 560 Eur už vamzdžio patraukimo darbus. Tokio dydžio išlaidas ieškovė pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. rangos sutartimi, lokaline sąmata, atliktų darbų aktais ir PVM sąskaita faktūra. Teismo vertinimu, nors atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ nesutiko su priteistinos žalos dydžiu, tačiau jokiais leistinais įrodymais jos nenuginčijo, todėl byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad iš viso patirta žala yra 49 872 Eur (pažymėtina, kad ieškovė, atsižvelgdama į susitarimą dėl besąlyginės išskaitos, sumokėjo draudėjai 46 872 Eur draudimo išmoką ir būtent tokią sumą prašė priteisti ieškinyje), kurios pusę, t. y. 24 936 Eur, teismas priteisė ieškovei subrogacijos tvarka.

13.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą iš dalies panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ atmetė.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1       Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 buvo sprendžiamas ne tik atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ trečiajam asmeniui UAB „Unipresta“ pareikšto ieškinio, tačiau ir trečiojo asmens atsakovei pareikšto priešieškinio pagrįstumo klausimas. Trečiasis asmuo priešieškiniu, be kita ko, reikalavo priteisti atsakovės atstovų avarijos likvidavimo metu nupjauto vamzdyno atstatymo išlaidas. Taigi, tiek trečiasis asmuo anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ieškovė šioje byloje pareiškė atsakovei iš esmės tapačius reikalavimus, susijusius su nupjauto vamzdyno atstatymo išlaidų atlyginimu. Kadangi reikalavimai bylose yra iš esmės tapatūs, todėl jie turėjo būti išspręsti tapačiai, t. y. atsakovė neturėtų būti laikoma atsakinga už dėl vamzdyno nupjovimo atsiradusią žalą.

15.2       Iš teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 motyvų matyti, kad nuostoliai, susiję su trečiojo asmens UAB „Unipresta“ įrengto vamzdyno dalies nupjovimu, atsirado ne dėl atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, kaip nepagrįstai įrodinėja ieškovė, tačiau dėl kitų aplinkybių, už kurias atsakovė nėra ir negali būti atsakinga. Projektinė dokumentacija ir joje nurodyti planuojamo įrengti paviršinių nuotekų vamzdyno padėtis ir nuolydžiai buvo pakoreguoti vienašališkai trečiojo asmens, užsakovo ar projektuotojo, jų nederinant su atsakove. Be to, pasirinktas atstumas vamzdynų susikirtimo vietoje buvo neprotingai mažas ir neatitiko profesionalaus, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto.

15.3       Prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu jau buvo konstatuota tai, kad atsakovė, avarijos likvidavimo darbų vykdymo metu pašalinusi dalį naujai nutiesto vamzdyno, veikė teisėtai, pagrįstai ir atsakingai. Atsakovė neturėjo galimybės atlikti avarijos likvidavimo darbų ir atstatyti vandens tiekimo kitokiu, mažesnį poveikį naujai nutiestam vamzdynui turinčiu būdu. 

15.4       Teismas neatsižvelgė į tai, kad vandentiekio avarijos metu naujai įrengtas paviršinių nuotekų vamzdynas nebuvo pažeistas. Tariamų nuostolių atsiradimą lėmė dalinis šio vamzdyno išardymas, likviduojant įvykusią avariją. Toks išardymas buvo ne tik visiškai teisėtas, tačiau ir būtinas bei pagristas, atsižvelgiant į viešąjį interesą. Nurodytas faktas yra esminis ir visiškai paneigiantis atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo prielaidą, atitinkamai, negali būti ir priežastinio ryšio.

15.5       Prejudicinę galią turinčio sprendimo išvados parodo, kad civilinė atsakomybė už trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, susijusius su vamzdyno nupjovimu, atsakovei apskritai nekyla. Priešingu atveju turėtų būti svarstoma ne tik atsakovės ar trečiojo asmens atsakomybė, tačiau ir kitų asmenų – projektuotojo ar pačios užsakovės, kuriai buvo išmokėta draudimo išmoka, civilinė atsakomybė. Bylą nagrinėjęs teismas į tokias svarbias aplinkybes neatsižvelgė.

15.6       Nors pagrįstumo aspektu reikalavimo dalis dėl 9 890 Eur ir 8 122 Eur išlaidų, sumokant už darbus tretiesiems asmenims, dėl kurių yra pateikti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, abejonių iš esmės nekelia, ieškovė 31 560 Eur žalos sumai pagrįsti į bylą yra pateikusi vienintelį dokumentą – trečiojo asmens parengtą lokalinę sąmatą. Atsakovės žiniomis, užsakovė UAB ,,Saulės kopos“, gavusi draudimo išmoką, su trečiuoju asmeniu pagal sąmatą nėra atsiskaičiusi. Todėl negalima reikalauti prievolės įvykdymo, kuomet pats reikalaujantis asmuo nėra įvykdęs prievolės trečiojo asmens naudai. Jeigu ieškovė įgytų teisę į atsakovę dėl 31 560 Eur nuostolių atlyginimo, UAB ,,Saulės kopos“, kuriai buvo išmokėta draudimo išmoka, nebūtų grąžinta į iki pažeidimo buvusią padėtį, o nepagrįstai praturtėtų.

16.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1       Prejudicinėje byloje padaryta išvada, kad būtent atsakovės formalus jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymas lėmė avarijos kilimą. Todėl būtent atsakovės, o ne kitų trečiųjų asmenų veiksmai ir (ar) neveikimas buvo pagrindinė avarijos kilimo sąlyga.

16.2       Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto poziciją, kad dėl įvykio turi būti svarstomas UAB „Unipresta“, UAB „Saulės kopos“ ir projektuotojo civilinės atsakomybės klausimas. Todėl atsakovė, manydama, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos kitų trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms, turėjo procesinę pareigą teikti teismui prašymą dėl tokių asmenų įtraukimo į bylą, tačiau nė vieno tokio prašymo atsakovė byloje nebuvo pareiškusi. Be to, ieškovei pateikus prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Saulės kopos“, atsakovė šio prašymo nepalaikė, taip pripažindama, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje įtakos minėto asmens teisėms ir pareigoms neturės.

16.3       Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės argumentai apie tariamą reikalavimų tapatumą. UAB „Unipresta“ ieškinį atsakovei buvo pareiškusi dėl žalos, padarytos jos atliktų statybos darbų rezultatui, atlyginimo. Tuo tarpu ADB „Gjensidige“ ieškinys šioje byloje reiškiamas dėl avarijos padarinių šalinimo, t. y. darbų, kuriuos UAB „Saulės kopos“ turėjo atlikti iš naujo ir papildomai dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų. Be to, UAB „Unipresta“ priešieškinis civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 buvo atmestas dėl pasirinkto netinkamo atsakovo, o ne dėl to, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybė dėl įvykio nebuvo nustatyta. Būtent atsakovės veiksmai, t. y. tikslių vamzdyno koordinačių nenustatymas, buvo pagrindinė avarijos kilimo priežastis. Atsakovei pateikus netikslius duomenis darbų užsakovei UAB „Saulės kopos“, pastaroji negalėjo pateikti tikslios informacijos rangovei UAB „Unipresta“.

16.4       Civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 aiškiai išdėstyta teismo pozicija, kad atsakovė yra atsakinga dėl kilusios avarijos. Jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, nurodžiusi tikslias vamzdynų koordinates, patikrinusi jai pateiktą techninį projektą, vamzdyno pjauti apskritai nebūtų prireikę, todėl atsakovė yra visiškai atsakinga už kilusią žalą ir negali būti laikoma veikusi būtino reikalingumo sąlygomis. 

16.5       Aplinkybė, ar UAB „Saulės kopos“ atsiskaitė, ar neatsiskaitė su UAB „Unipresta“, nėra susijusi su šioje byloje įrodinėjamu dalyku, kadangi draudimo išmokos išmokėjimas nesukuria ir nepanaikina UAB „Saulės kopos“ prievolių UAB „Unipresta“ ar kitų asmenų atžvilgiu. Kita vertus, patirtos žalos dydį pagrindžia ne tik atsakovės minima lokalinė sąmata, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: pranešimas apie įvykį, apžiūros aktai, nuotraukos, pretenzijos, draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymai.

16.6       Asmenys už atliktus darbus gali atsiskaityti tiek mokėjimo pavedimais, tiek sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo aktus, taip pat skolą padengti atliekamais darbais. Todėl teismas, esant nustatytam faktui, kad įvykis buvo ir žala kilo, galėjo priteisti žalos atlyginimą ir pagal sąmatą bei kitus kartu su ieškovės procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus. Juo labiau kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog sąmatoje nurodytų darbų apskritai nebūtų reikėję atlikti, kad nurodomos kainos yra per didelės, neatitinkančios rinkos kainų. UAB „Unipresta“ sąmata sudaryta po įvykio, todėl objektyviai atspindi lėšų, reikalingų naujo vamzdžio tiesimo darbams, poreikį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodomu žalos dydžiu, galėjo teikti alternatyvias sąmatas, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Unipresta“ (rangovė) ir UAB „Saulės kopos“ (užsakovė) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. B23, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektą objekte „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“.

19.       OU „AGIO Ehitus“ ir trečiasis asmuo UAB „Unipresta“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5-3011, pagal kurią OU „AGIO Ehitus“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) gatvėje atlikti technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių PE100 DE 400 mm SDR17 35 m tiesimo horizontalaus gręžimo metodu su nuolydžiu darbus ir perduoti darbo rezultatą, o UAB „Unipresta“ įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą pagal rangos sutartį.

20.       Ieškovė 2018 m. gruodžio 7 d. apdraudė tiek UAB „Saulės kopos“ statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, tiek rangovų, vykdžiusių objekto statybos darbus, civilinę atsakomybę statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

21.       Nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. UAB „Unipresta“ vykdant UAB „Saulės kopos“ objekte paviršinių nuotekų tinklo prijungimo darbus kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas miesto vandentiekio DN400 vamzdis, dėl to įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo išplautas gruntas po įrengta gatvės asfalto danga. Įvykis buvo užregistruotas 2019 m. sausio 28 d. Ieškovė sumokėjo UAB „Saulės kopos“ 46 872 Eur draudimo išmoką.

22.       Byloje kilo ginčas dėl draudikės ADB „Gjensidige“ subrogacinio reikalavimo dėl žalos iš UAB „Vilniaus vandenys“ atlyginimo.

Dėl subrogacinio reikalavimo atlyginti žalą

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimo teisę draudikė ADB „Gjensidige“ (ieškovė) perėmė iš draudėjos UAB „Saulės kopos“, išmokėjusi pastarajai draudimo išmoką.

24.       CK

25.       Taigi nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovę būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ nuo ieškovės ADB „Gjensidige“ (draudikės) pareikšto reikalavimo gali gintis tais pačiais argumentais, kokiais ji būtų gynusis ir nuo draudėjos UAB „Saulės kopos“ pareikšto reikalavimo.

26.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisęs pusę patirtos žalos sumos, rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, kurioje buvo atmesti UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Unipresta“ tarpusavio ieškiniai vienas kitam dėl žalos atlyginimo, remiantis tuo, kad tiek UAB „Vilniaus vandenys“, tiek UAB „Unipresta“ nebuvo tiek atidžios ir rūpestingos, kiek buvo būtina, todėl jos negali reikalauti taikyti viena kitai civilinę atsakomybę, kalbant apie jų patirtos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas prejudicines aplinkybes, nusprendė, jog atsakovė tik iš dalies yra atsakinga už atsiradusią žalą, už kitą žalos dalį yra atsakinga rangovė UAB „Unipresta“, todėl nustatė, kad atsakovės ir UAB „Unipresta“ kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodai lygus, t. y. po 50 proc.

27.       Visų pirma pažymėtina, tai kad šalių ginčas dėl draudikės subrogacinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš atsakovės apeliacine tvarka sprendžiamas jau antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria iš dalies buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestas, ir perdavęs bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. kasacinis teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 47 punktą), taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde nesirėmė argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 50 proc. kaltės laipsnio, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės didesne apimtimi, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, priėjo išvadą, kad atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ yra 50 proc. atsakinga už kilusį įvykį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 51 punktą). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo kvestionuojama žala, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, ir jos dydis, apeliantei motyvuojant tuo, kad užsakovė UAB „Saulės kopos“, nors ir gavusi draudimo išmoką, nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu pagal į bylą pateiktą lokalinę sąmatą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos – vertinimo liko neišnagrinėta, o tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą panaikinti ir bylą dėl šios dalies pagal apeliacinio skundo argumentus perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 52 punktą).

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytas faktines aplinkybes, turinčias prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, t. y. kad vandentiekio avarija kilo ir dėl atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat atsižvelgdama į prieš tai paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus ir remdamasi CPK 362 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, toliau vertina ir pasisako tik dėl tų apeliantės UAB „Vilniaus vandenys“ skundo argumentų, kurie susiję su žala, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, ir jos dydžiu.

29.       Minėta, kad apeliantė (atsakovė) UAB „Vilniaus vandenys“, nesutikdama su jai priteistos žalos dydžiu, teigia, jog ieškovė žalai pagrįsti į bylą yra pateikusi vienintelį dokumentą – trečiojo asmens parengtą lokalinę sąmatą, kuri nėra pakankamas įrodymas ir kad, atsakovės žiniomis, užsakovė UAB ,,Saulės kopos“, gavusi draudimo išmoką, su trečiuoju asmeniu pagal sąmatą nėra atsiskaičiusi, todėl mano, jog negalima reikalauti prievolės įvykdymo, kuomet pats reikalaujantis asmuo nėra įvykdęs prievolės trečiojo asmens naudai.

30.       Viena iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėtų veiksmų nulemtas žalos faktas. Žala yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

31.       Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 31 punktas). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 46 punktas). Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

32.       Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo, turėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, o apeliantė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti žalos dydį patvirtinančius įrodymus, t. y. teikti įrodymus, pagrindžiančius prielaidas mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį ar išvis žalos nepriteisti.

33.       Nagrinėjamu atveju byloje esant nustatytam faktui, kad tam tikra dalimi ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės kilo vandentiekio avarija, avarijos metu buvo padaryta žala statybos darbų rezultatui, kurį reikėjo perdaryti ir likviduoti avarijos padarinius, taip pat esant nustatytam faktui, kad visa tai buvo padaryta, t. y. likviduoti vandentiekio avarijos padariniai, perdaryti darbai ir kelio ruožas, kuriame įvyko avarija, šiuo metu yra eksploatuojamas, konstatuotina, kad žalos padarymo faktas yra nustatytas. Esant nustatytam žalos padarymo faktui toliau spręstina dėl žalos atlyginimo dydžio.

34.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos 49 872 Eur žalos dydį sudarė šie darbai: 8 122 Eur kasimo darbai, 9 890 Eur šulinio keitimo darbai, 300 Eur leidimas kasimo darbams vykdyti ir 31 560 Eur vamzdžio patraukimo darbai. Kaip jau buvo minėta, bylose, kuriose ginčas susijęs su atlygintos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ir žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nustatyta, kad žalai pagrįsti ieškovė buvo pateikusi šiuos įrodymus: UAB „Saulės kopos“ ir UAB „Sodybų servisas“ 2019 m. vasario 25 d. pasirašytą atliktų darbų aktą, 2019 m. kovo 15 d. rangos sutartį, pasirašytą tarp UAB „Saulės kopos“ ir UAB „Tikresta“, 2019 m. kovo 15 d. lokalinę sąmatą, 2019 m. kovo 29 d. sąskaitą faktūrą, UAB „Unipresta“ lokalinę sąmatą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atliktų darbų aktuose ir lokalinėse sąmatose nurodyti darbai yra susiję su avarijos likvidavimu. Pažymėtina, kad apeliantė šių aplinkybių nepaneigė. Nors, apeliantės teigimu, lokalinė sąmata nėra pakankamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti, tačiau jokių priešingų įrodymų, paneigiančių patirtos žalos, nurodytos byloje esančioje lokalinėje sąmatoje, dydį nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Išskyrus skunde išreikštas abejones dėl žalos dydžio, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti sąmatos pagrįstumu, t. y. kad sąmatoje nurodyti darbai ar dalis jų nebuvo atlikti ar kad šių darbų (dalies jų) išvis nebuvo būtina atlikti, kad sąmatoje nurodytos kainos yra aiškiai per didelės, neatitinka rinkos sąlygų ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta lokaline sąmata.

35.       Priešingai nei teigia apeliantė, tai, kad užsakovė UAB ,,Saulės kopos“, gavusi draudimo išmoką, su trečiuoju asmeniu pagal sąmatą nėra atsiskaičiusi, nepaneigia ieškovės (draudikės) teisės reikalauti žalos atlyginimo, šiai išmokėjus draudimo išmoką. Sutiktina su ieškove, kad aplinkybė, ar UAB „Saulės kopos“ atsiskaitė ar neatsiskaitė su UAB „Unipresta“ nėra susijusi su šios bylos įrodinėjimo dalyku, nes draudimo išmokos išmokėjimas nei sukuria, nei panaikina UAB „Saulės kopos“ prievoles UAB „Unipresta“ ar kitų asmenų atžvilgiu.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose darbų aktuose ir sąmatoje nurodytų darbų realumą, reikalingumą ir darbų atlikimo kainą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl žalos dydžio, visiškai pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais – darbų atlikimo aktais bei sąmata. Be to, remdamasis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 nustatytais prejudiciniais faktais, kad dėl kilusios žalos yra vienodai atsakingos abi – tiek atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“, tiek trečiasis asmuo UAB „Unipresta“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patirtus nuostolius mažinti per pusę ir priteisti ieškovei iš atsakovės pusę patirtos žalos atlyginimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino žalos atlyginimą subrogacine tvarka reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl reikalavimų tapatumo

38.       Apeliantės teigimu, tiek trečiasis asmuo UAB „Unipresta“ anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, tiek ieškovė ADB „Gjensidige“ šioje byloje pareiškė atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ iš esmės tapačius reikalavimus, susijusius su nupjauto vamzdyno atstatymo išlaidų atlyginimu. Kadangi reikalavimai bylose yra iš esmės tapatūs, atsakovė neturėtų būti laikoma atsakinga už dėl vamzdyno nupjovimo atsiradusią žalą.

39.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tapataus ieškinio kriterijų (požymių). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne lyginamų reikalavimų lingvistinės formuluotės, o ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku pirmiau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, taigi nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 ir kt.).

40.       Nagrinėjamu atveju sutampa tik vienas iš šioje civilinėje byloje ir anksčiau Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 požymių – reikalavimai pareikšti atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“, grindžiami tais pačiais juridiniais faktais. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 reikalavimus apeliantei reiškė ne ieškovė ADB „Gjensidige“, draudimo sutarties pagrindu atlyginusi objekto užsakovės ir savo draudėjos UAB „Saulės kopos“ patirtus nuostolius, o rangovė UAB „Unipresta“, įrodinėjusi jai padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra nei šalių sutapties, nei ieškinio dalyko sutapimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl šioje byloje nagrinėtų ir pirmiau Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 išnagrinėtų reikalavimų tapatumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42.       Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

43.       Ieškovė ADB „Gjensidige“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų.

44.       Nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ už kasacinį skundą buvo sumokėjusi iš viso 561 Eur žyminį mokestį (2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. SEB banko mokėjimų nurodymai).

45.       CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju, nors ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys yra patenkintas iš dalies, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacine tvarka ji skundė tą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ atmesti. Įvertinant tai, kad iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, t. y. ieškovė pasiekė tą rezultatą, dėl kurio buvo padavusi kasacinį skundą, jai priteistinas visas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 561 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už kasacinį skundą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849).

Teisėjos                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                        Neringa Švedienė

                                                                                Alma Urbanavičienė