Civilinė byla Nr. 2-85-370/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;

3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        NUTARTIS        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams Č. K., Š. K. (S. K.) ir „L&M International Trading Ltd“ dėl nuostolių atlyginimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2024 m. spalio 9 d. patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų Č. K., „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. (S. K.) 483 459 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovų prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, atsakovo Č. K. atsakomybę apribojant 348 562 Eur suma.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė teigė, kad poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia tai, jog: i) atsakovai patalpomis naudojosi neteisėtai ir neatlygintinai; ii) atsakovai savo nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovei nuostolių; iii) atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys; iv) yra grėsmė, kad, teismui patenkinus ieškinį ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas arba pasunkės – atsakovai bylos nagrinėjimo metu gali imtis priemonių turtui paslėpti. Ieškovės teigimu, atsakovui Č. K., kaip AB „Vingriai“ vadovui, o taip pat atsakovams „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. neabejotinai buvo žinoma, jog AB „Vingriai“ nemoka ieškovei už naudojimąsi patalpomis, nors naudojasi ieškovės turtu, o veiklos kaštus dengia ieškovės sąskaita. Tokie veiksmai neatitiko įprastos verslo praktikos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Siekiant užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nurodė reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, motyvus, padarė išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

5.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, t. y. nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar apsunkinti ir dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6.       Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog atsakovo Š. K. turtui kitose civilinėse bylose pritaikytas areštas, patvirtina, kad atsakovas neturi galimybės perleisti turtą.

7.       Teismas vertino, kad tai, jog teismai, vertindami atsakovės „L&M International Trading Ltd“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nustatė, kad atsakovė yra atlikusi nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, nepatvirtina, jog atsakovė perleido ar ketina perleisti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė AB SEB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. elgėsi nesąžiningai, t. y. atsakovai ieškovės patalpomis naudojosi neteisėtai ir neatlygintai.

8.2.       Teismas nesiaiškino atsakovų realios turtinės padėties. Atsakovė „L&M International Trading Ltd“ yra juridinis asmuo, registruotas užsienio valstybėje, o tai apsunkina galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Be to, tai, kad atsakovas Š. K. turi registruoto nekilnojamojo turto, nepatvirtina, jog nėra grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nėra aiškūs atsakovo įsipareigojimai.

8.3.       Atsakovė „L&M International Trading Ltd“ yra perleidusi didelės vertės reikalavimo teisę, o tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

9.       Atsakovai Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovai ketintų slėpti ar perleisti savo turtą.  

9.2.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir dėl to kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. 

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Atsakovai Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė duomenis apie atsakovų atstovo laikino nedarbingumo laikotarpį, informaciją iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Antstolių informacinės sistemos registro, 2024 m. liepos 3 d. elektroninio laiško antstoliui kopiją.

14.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas įrodymas, t. y. duomenys apie atsakovų atstovo laikino nedarbingumo laikotarpį, buvo reikšmingas sprendžiant klausimą dėl termino atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 15 d. rezoliucija išsprendė atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimą, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl pateikto įrodymo priėmimo teisiškai neaktualus.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, be to, teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o pateiktas naujas įrodymas, t. y.  2024 m. liepos 3 d. elektroninis laiškas antstoliui, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. jis nėra susiję su byloje nustatomomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.

Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti

17.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

18.       Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia tai, jog „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. ieškovės patalpomis naudojosi neteisėtai ir neatlygintinai. Be to, apeliantė nurodo, kad atsakovė „L&M International Trading Ltd“ yra perleidusi didelės vertės reikalavimo teisę, o tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

19.       Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

20.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022). Taigi, turto arešto taikymas atsakovų turto masės nepadidina, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sunki atsakovų finansinė padėtis, nėra pakankamos aplinkybės, leidžiančios taikyti turto areštą.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien aplinkybės dėl atsakovų veiksmų naudojantis ieškovės patalpomis (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovų nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovai atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aplinkybės dėl atsakovų veiksmų, susijusių su naudojimusi ieškovės patalpomis, (ne)teisėtumo, kaip atsakovų civilinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga – neteisėti veiksmai, nustatytinos ir vertintinos ginčą išnagrinėjus iš esmės. Pažymėtina, kad atsakovų (ne)teisėtas naudojimasis ieškovės turtu (patalpomis) ir dėl to galbūt ieškovės patirta žala yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, o ne prielaida teismui taikyti atsakovų turto areštą. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad atsakovės „L&M International Trading Ltd“ nesąžiningumą pagrindžia tai, jog ji yra perleidusi didelės vertės reikalavimo teisę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje e2-929-407/2024 konstatuota, kad 2024 m. balandžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi nebuvo siekta išvengti prievolių įvykdymo, todėl minėtos sutarties nėra pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia. Taigi, minėto sandorio sudarymas nepatvirtina, kad atsakovė, sudarydama 2024 m. balandžio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, elgėsi nesąžiningai, t. y. siekė išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškovės išsakytos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovų realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia apeliantė, CPK nenustato įrodinėjimo pareigos ar jos apimties, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išimčių tuo atveju, kai atsakovu byloje yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, t. y. atsakovui esant užsienyje registruotam juridiniam asmeniui laikinosios apsaugos priemonės neturi būti besąlygiškai taikomos remiantis vien tik ieškinyje nurodyta reikalavimo suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1756-516/2016). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2, 7 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Š. K. pateikė prašymą priteisti 1 494 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą bei pareiškimo dėl nušalinimo parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

25.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

26.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. kovo mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4).  Kadangi pareiškimas dėl nušalinimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. kovo 13 d. nutartimi netenkintas, atsakovui už minėto procesinio dokumento parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovui Š. K. iš ieškovės AB SEB banko priteisiamas 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovų Š. K. ir „L&M International Trading Ltd“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir grąžinti juos padavusiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Š. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                Danguolė Martinavičienė