Baudžiamoji  byla Nr. 1–158–305/2016

Proceso Nr. 1-01-1-31748-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.1;1.1.7.2.4;1.1.8.6.2;1.1.8.6.3;1.2.14.10;2.1.15.3.3.3;2.1.15;2.3.6.4.5

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

Vilkaviškis                                                                                                2016 m. liepos mėn. 14 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Daivai Kavaliauskienei, gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, vertėjai Živilei Klovienei viešame teisiamajame posėdyje, supaprastinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, čigonas, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis  (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 291 str. 1 d. ir

n u s t a t ė :

A. B. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną,  o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto saugomame pasienio ruože, esančiame Kybartų miesto ribose, iš Rusijos Federacijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją,  ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje iki tol, kol 2016-07-07, 16.54 val., jį sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo komisariato pareigūnai.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrim o metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad jis yra  Rusijos Federacijos pilietis nuo pat gimimo. Gimė  Kaliningrado srityje. Gyvena  (duomenys neskelbtini). Prieš kelias dienas,  būdamas  neblaivus, galimai būdamas Sovietsko mieste, įlipo pamiegoti į tuščią krovininę automobilio puspriekabę. Kai atsibudo buvo Lietuvoje, Vilniuje. Nuėjo pas seserį Z. B. ir pas ją gyveno 2-3 dienas. 2016-07-06, apie 20 val., Dariaus ir Girėno g., Vilniaus m.,  važiavo su broliu  A. B. pastarojo automobiliu  be techninės apžiūros. Juos sustabdė ir  sulaikė policijos pareigūnai. Patikrino dokumentus. Kadangi jis dokumentų neturėjo, todėl buvo sulaikytas. Jis 2006 metais jau buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes blaivas taip nesielgtų.

Liudytoja Z. B. parodė, kad 2016-07-04, po pietų, pas ją į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo jos brolis A. B.. Jis yra Rusijos federacijos pilietis ir ten nuolat gyvena. Kokiu būdu jis pateko į Lietuvos Respubliką ji nežino ( b.l. 12).

Liudytoja M. B. parodė, kad jos sūnus A. B. gyvena Rusijos Federacijoje. Sūnų paskutinį kartą buvo mačiusi 2006 m., tada jis buvo atvykęs į Lietuvą legaliai, tačiau Lietuvoje pasiliko ilgiau nei jam buvo išduota viza. Sūnus buvo sulaikytas ir deportuotas į Rusiją. Kaip sūnus atvyko į Lietuvą šį kartą ji nežino. Apie sūnaus atvykimą jai pranešė dukra Z. B. ( b.l. 14).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir liudytojų parodymų jo kaltė grindžiama ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu su foto lentele ( b.l. 6-7). Užsieniečio apklausois lapu ( b.l. 8). Sprendimu dėl sulaikymo ( b.l. 9-10). Nutarimu sulaikyti asmenį ir sulaikymo protokolu ( b.l. 18-19). Savanorišku dokumentų pateikimo protokolu ir paso fotokopija ( b.l. 31-34). Pažyma apie asmenį, galiojančias nuobaudas, teistumą ( b.l. 35-40, 42-43), patvirtinančiais nusikaltimo faktą bei apibūdinančiais kaltinamąjį.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai perėjo valstybės sieną. Tai neginčytinai, be paties kaltinamojo, patvirtino liudytojai, bei ir byloje surinti rašytiniai įrodymai.Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau teigiama, jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį. Kad nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas (duomenų neturima). Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustatyta ir sunkinanti, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis laikomas, kad nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, prašo neskirti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšim bauda. Kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiuose straipsniuose numatytų atitinkančia bausmės rūšį, kurią prašo skirti ir prokuroras - baudą.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus, neatskirs nuo šeimos ir vaikų ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 641 str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Be to, kaltinamajam LR BK 65, 66 str. str. tvarka į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme ir kardomajam kalinime išbūtas laikas nuo sulaikymo 2016-07-06 iki nuosprendžio paskelbomo dienos 2016-07-14 imtinai viso 9 paros, kas atitinka 18 MGL baudos dydį ir laikytina, kad jis bausmę atlikęs ( b.l. 9-10, 18-19, 51-52).

Paskirtoji kardomoji priemonė – sėmimas naikintina. Todėl teismas nutaria kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir A. B. teismo salėje iš suėmimo paleisti. Kita kardomoji priemonė neskirtina, nes kaltinamasis įstatymo nustatyta tvarka deportuotinas iš Lietuvos.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-7769, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. B., išlaidas iki 2016-07-12 sudaro 34,74 eurų dydžio advokato užmokestis.  LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinius įrodymus saugomus prie bylos – A. B. pasą grąžinti pastarajam ( LR BPK 94 str.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310  str. str. teismas

n u s p r e n d ė :

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 291 str. 1 d. ir nuteisti jį 27 MGL-BBDL, t.y. 1016,82 eurų bauda ( 27 x 37,66 = 1016,82).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 str. nuostatas ir skiriamą A. B. bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi iki 18 MGL-BBDL, kas sudaro 677,88 (šeši šimtai septyniasdešimt septyni) eurai 88 centai. Baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajam kalinime išbūtą laiką nuo sulaikymo dienos 2016-07-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2016-07-14 imtinai ( 9 paras, kur viena para = dviejų MGL dydžio baudai, viso 18 MGL) ir laikyti, kad A. B. bausmę atliko.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir A. B. teismo salėje iš suėmimo paleisti.

Kita kardomoji priemonė neskirtina, nes kaltinamasis įstatymo nustatyta tvarka deportuotinas iš Lietuvos.

Daiktinius įrodymus: A. B. pasą grąžinti pastarajam įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                   Laimutis Vaitkus