Civilinės bylos Nr. 2-473-653/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01819-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant A. N.,
dalyvaujant ieškovui P. P., jo atstovui adv. pad. K. V., atsakovui M. K., jo atstovams adv. M. V., T. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui P. P. dėl skolos priteisimo
n u s t a t ė :
1. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti galiojančia šalių sudarytą 2016-04-26 100 000 Eur paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovo 70 045,34 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
2. Atsakovas prašo priešieškiniu pripažinti, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Eur įskolinimo bei priteisti iš ieškovo 111840,24 Eur skolą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2016-04-26 ieškovas ir J. P. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią J. P. tą pačią dieną perdavė ieškovui 100 000 Eur. Tą pačią dieną ieškovas su J. P. nuvyko pas atsakovą ir minėtą sumą jam perdavė. Taip pat ieškovas 2016-03-24 pervedė į atsakovo sąskaitą 17 000 Eur kaip paskolą ir 2016-07-01 – 2870 Eur. Iš viso ieškovui buvo paskolinta 119 870 Eur suma. Iš šios sumos atsakovas grąžino ieškovui 49 824,66 Eur, likusią skolos dalį (70 045,34 Eur) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo pateikti 2014 m. elektroniniai laiškai ir 2014-10-03 paskolos sutarties projektas nėra susiję su šia byla.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovui nebuvo perduota 100 000 Eur suma. Tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos santykiai, kurių pasiekoje šalys viena kitai perduodavo pinigus. 2016-04-26 sandoris sudarytas tarp ieškovo ir J. P. išimtinai su tikslu apsunkinti ieškovo turimus aktyvus hipoteka. Šalių santykiai buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Ieškovas siuntė el. paštu atsakovui detalią tarpusavio įsipareigojimų suvestinę nuo 2015 m. iki 2017-03-28. Ieškovas smulkmeniškai apskaičiuodavo visas sumas. Tačiau šioje suvestinėje nėra nurodyta 100 000 Eur paskola atsakovui. Paskolos sutartyje numatytos 6 proc. dydžio palūkanos, tačiau ieškovas neva perdavė atsakovui pinigus grynais be susitarimo apie palūkanas, kas yra nelogiška.
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo paties rengtas balansas patvirtina, kad ieškovas vedė šalių buhalteriją. Šioje buhalterijoje nėra ieškinyje nurodyti atsakovo mokėjimai, kuriuos nurodė atsakovas priešieškinyje. Atsakovas iš viso atliko 833 805 Lt mokėjimus, o ieškovas – 478126,02 Eur. Pagal paties ieškovo pateiktą balanso suvestinę bei atsakovo pateiktus papildomus įrodymus, ieškovas yra skolingas atsakovui 111840,24 Eur.
6. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli. Kitoje civilinėje byloje (e2-42530-854/2017) atsakovas teigė, kad grąžino ieškovui 20 000 Eur, tuo tarpu šioje byloje į skolos skaičiavimus šios sumos neįtraukė. Atsakovas kitoje byloje (e2-760-809/2018) nepripažino jokių ieškovo teisių į automobilį, tačiau šioje byloje teigia, kad atliko mokėjimus ieškovui už automobilį. Atsakovas reikalavimą grindžia 2012-2013 m. mokėjimais, tačiau, jei ieškovas nebūtų atsiskaitęs su atsakovu, reikalavimai būtų jam pareikšti ankščiau. Atsakovo nurodytas sumas ieškovas įskaitė kaip paskolos grąžinimą, kaip nurodyta ieškinyje. Kartu su tripliku buvo pateikta ne visa ieškovo siųsta balanso lentelė, be to, atsakovas šias lenteles modifikavo. Visi šie dokumentai buvo rengimai ieškant taikaus ginčo sprendimo būdo. Tačiau dėl tokių duomenų šalys nesusitarė. Šias aplinkybes ieškovas grindžia šalių susirašinėjimu ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Be to, atsakovui žinoma, kad į šias lenteles nebuvo įtraukos paskolos sumos. Atsakovas triplike nurodė žymiai mažesnę sumą nei priešieškinyje, kas rodo pozicijos nenuoseklumą.
7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
8. Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad pasitikėjo atsakovu, jam buvo patikėta daug verslo paslapčių. Pinigų perdavimas atsakovui vyko jo advokato kontoroje, grynais pinigais. Kvitą užpildė ir padavė atsakovas. Ieškovui pinigus perdavė J. P. automobilyje. Ieškovas paskolos sandoryje iš esmės dalyvavo kaip garantas, todėl paskola ir nebuvo įtraukta į lentelę. Į lentelę nebuvo įtrauktos ir kitos sumos. Lentelė nėra skolos pripažinimas. Nei vienoje ekspertizės išvadoje nėra nurodyta, kad kvitas yra suklastotas. Kadangi ieškovo ir J. P. santykiai buvo draugiški, nėra nelogiška, jog hipoteka buvo įforminta po pinigų perdavimo ieškovui. Šalys nevykdė jungtinės veiklos.
9. Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo sąskaitoje apie 70 000 Eur ir jis neturėjo intereso skolintis. Ieškovo nurodytu pinigų perdavimo metu atsakovo kontoroje nebuvo – jis dalyvavo kitoje byloje. Atsakovo kvitų knygelėje kvitų forma visiškai kita. Ieškovas specialiai nepateikė kvito originalo. Tai, kad atsakovas grąžino ieškovui – ne paskola, o kiti balanse nurodyti tarpusavio mokėjimai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar J. P. turėjo 100 000 Eur sumą. Liudytojas J. P. davė parodymus, kad jis vertėsi kreditavimo veikla, kas yra neteisėta. Jis yra suinteresuotas bylos baigtini, nes dirba kartu su ieškovu. Liudytojas A. P. neatsimena nei kur brolis gyvena, nei kas naudojosi įmonės automobiliu, todėl jo parodymai nėra objektyvūs.
10. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju J. P. davė parodymus, kad 100 000 Eur perdavė ieškovui 500 Eur kupiūromis. Pinigai buvo skirti M. K., su juo aptarinėjo palūkanas, sumą, apie skolinimosi tikslą nesidomėjo. Pinigų perdavime M. K. nedalyvavo.
11. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. P. (ieškovo brolis) davė parodymus, kad vykdo verslą su nekilnojamuoju turtu, paskolos sutarties sudarymo metu buvo įmonės „RP domus“ vadovas. Pinigų perdavimo atsakovui nematė. Iš šio sandoriu įmonė naudos neturėjo. Dalyvavo notarų biure 2016-04-26 sutarties sudarymo metu. Sutiko prievolę užtikrinti hipoteka dėl to, kad brolis paprašė. Apie paskolos grąžinimą nieko nežino, nieko nežino apie atsiskaitymą tarp ieškovo ir J. P.
12. Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė 2016-04-26 pinigų perdavimo kvite esančių įrašų ir parašų originalumui nustatyti. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė ekspertizės atlikimui šio kvito originalo, paaiškindamas, jog kvitas buvo pavogtas. Pažymėtina, kad teismo posėdyje, kuriame ieškovas pareiškė ir parodė teismui ir kitai šaliai, jog turi kvito originalą, ieškovas šį originalą palikti byloje atsisakė, motyvuojant tuo, jog abejoja ar šis originalas bus išsaugotas.
13. Teismo ekspertas davė tikėtiną išvadą, kad minėtame kvite įrašą „M. K.“ parašė pats M. K., o įrašą „ P. P.“ - pats P. P.. Nustatyti parašų originalumo ekspertai negalėjo, nes parašų elektrofotografinės kopijos LTEC netiriamos.
14. Atsakovas pateikė rašytinį įrodymą – rašysenos eksperto A. B. išvadą, kurioje nurodyta, jog ekspertas nustatė tam tikrus transkripcijos, bendrųjų ir reikšmingų specialiųjų požymių skirtumų, tačiau dėl dokumento kopijos nustatyti tik pavieniai specialiųjų ir bendrųjų požymių skirtumai. Nepateikus tiriamojo dokumento originalo, negalima nustatyti ar tiriamajame dokumente pasirašė M. K. ar kitas asmuo.
Ieškinys ir priešieškinis atmestini
15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016-03-24 tarp ieškovo P. P. (Paskolos gavėjas), J. P. (paskolos davėjas) bei UAB „RP domus“ (įkaito davėjas) buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta paskolos sutartis. Pagal šios sutarties 2.1 -2.3 punktus paskolos davėjas sumoka paskolos sumą Paskolos gavėjui per vieną mėnesį nuo paskolos pasirašymo dienos. Paskolos davėjas suteikia paskolos sumą su 6 procentų metinėmis palūkanomis. Šios paskolos įvykdymui užtikrinti UAB „RP domus“ (vadovas–ieškovo brolis A. P.) įsipareigojo įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą (sutarties 3.1 p. nurodytą butą bei automobilį).
16. Ieškovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, taip pat 2016-04-26 J. P. ir P. P. pasirašytas pinigų perdavimo-priėmimo kvitas patvirtina, kad minėta paskolos sutartis buvo įvykdyta – J. P. perdavė P. P. 100 000 Eur, UAB „RP domus“ turtas buvo įkeistas J. P. naudai; šiuo metu ieškovas jau yra grąžinęs paskolą J. P., hipoteka panaikinta.
17. Esminį šalių ginčą šioje byloje sudaro tai, kad, atsakovo teigimu, jam ieškovas 100 000 Eur sumos kaip paskolos nebuvo perdavęs. Atsakovo teigimu pinigų perdavimo-priėmimo kvitas yra suklastotas, jame esantis parašas nėra atsakovo. Pažymėtina, kad šalys neginčijo aplinkybės, jog, be minėtos ieškovo nurodytos paskolos, tarp šalių vyko daug atsiskaitymų, dėl ko nuolat buvo tarpusavio debitoriniai – kreditoriniai įsipareigojimai, ką patvirtina ir šalių tarpusavio įsipareigojimų suvestinė, kuri buvo parengta, kaip teigė ieškovas, taikos sutarties sudarymo tikslais. Pritartina ieškovo argumentams, kad minėtas šalių bendradarbiavimas negali būti vertinamas kaip jungtinė veikla (CK 6.969 str. 4 d.), tačiau tai nepaneigia aukščiu nurodytos išvados apie šalių tęstinio sistemingo pobūdžio tarpusavio įsiskolinimų fakto buvimą.
18. Siekiant nustatyti parašų pinigų priėmimo-perdavimo kvite Nr. MK-004 tikrumą, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Svarbu pažymėti, kad ieškovas, turėdamas ginčo kvito originalą, nesutiko dėl ekspertizės skyrimo, kategoriškai atsisakė jį pateikti teismui ir prijungti prie bylos, o vėliau, kai buvo nuspręsta skirti ekspertizę, pareiškė, jog šio kvito originalas yra pavogtas. Būtent kvito originalo neturėjimas sutrukdė ekspertui ištirti parašo tikrumą, nes, kaip nurodyta eksperto išvadoje, parašai elektrofotografinėse kopijose netiriami. Be to, ekspertas pateikė tikėtiną išvadą dėl tiriamojo įrašo „M. K.“, kategoriškai atsakyti negalėjo, nes buvo tirta dokumento kopija. Svarbu ir tai, kad ieškovo pateiktame rašytiniame įrodyme – rašysenos eksperto A. B. ekspertizės akte – nustatyti parašo rašysenos transkripcijos, bendrųjų ir reikšmingų specialiųjų požymių skirtumai, tačiau ir šiuo atveju be tiriamojo dokumento originalo ekspertas negalėjo nustatyti ar tiriamajame dokumente pasirašė M. K..
19. Taigi, ieškovas, kuris prieštaravo dėl ekspertizės skyrimo bei be pateisinamų priežasčių atsisakė pateikti teismui kvito originalą, kurį turėjo teismo posėdyje, turėdamas ir notariškai patvirtintą šio dokumento kopiją, prisiėmė su originalo nepateikimu susijusias pasekmes. Taigi, toks ieškovo elgesys, vertinant pinigų priėmimo-perdavimo kvitą Nr. MK-004, vertinamas ieškovo nenaudai, dėl ko bei atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog minėto kvito nuorašas neįrodo pinigų perdavimo atsakovui fakto.
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovas nenurodė logiškai pagrįstų argumentų, paaiškinančių dėl ko su atsakovu nebuvo sudaryta paskolos sutartis, jei pinigai buvo jam perduoti, kodėl tokiu atveju santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo aptarti 2016-04-26 paskolos sutartyje, jei visoms šios sutarties šalims neva buvo aišku, jog pinigai skirti ne ieškovui, kaip paskolos gavėjui, o atsakovui. Vien tai, kad ieškovas pasitikėjo atsakovu, teismo vertinimu, nepaaiškina didelės sumos perdavimą atsakovui nesudarius su juo notariškai patvirtintos paskolos sutarties, kokią ieškovas tą pačią dieną buvo sudaręs su J. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neginčijo, jog yra verslininkas, turintys sandorių sudarymo patirtį. Pagrįstų abejonių dėl paskolos sandorio su atsakovu sudarymo ir pinigų jam perdavimo yra ir dėl to, kad ieškovas nebuvo susitaręs su atsakovu dėl 6 proc. metinių palūkanų mokėjimo, nors tokią prievolę ieškovas buvo prisiėmęs pagal 2016-04-26 paskolos sutartį su J. P.. Be to, kaip patvirtino liudytojas A. P., nei šis sandoris, nei įmonei (UAB „RP domus“) priklausančio turto įkeitimas naudingas nebuvo. Taigi, paskolos atsakovui suteikimas ieškovui ir hipotekos davėjui nenaudingomis sąlygomis papildomai paneigia paskolos sutarties sudarymo faktą.
21. Ieškovas paaiškino, kad paskolą J. P. yra gražinęs. Nors byloje nėra duomenų kada tiksliai paskola buvo grąžinta, tačiau, įvertinus paskolos sutarties sudarymo datą (2016-04-26) ir ieškovo kreipimosi į teismą datą (2017-08-27), daroma išvada, kad paskola buvo grąžinta per pakankamai trumpą laikotarpį. Tokiu atveju, jei ieškovas turėjo galimybių per trumpą laiką vykdyti didelės sumos pinigines prievoles (atkreiptinas dėmesys, kad pagal paskolos sutartį paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2030-12-31) nėra logiškai paaiškinamas ieškovo interesas sudaryti paskolos sutartį ne su atsakovu, o su J. P., prisiimti papildomas su tuo susijusias prievoles tik tam, kad perskolinti šiuos pinigus atsakovui.
22. Sprendžiant dėl pinigų perdavimo, pažymėtina ir tai, kad niekas, išskyrus ieškovą, nematė 100 000 Eur sumos grynais pinigais perdavimo atsakovui fakto. Be to, ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovas iki 2016-04-26 sandorio sudarymo siūlė sudaryti atsakovui panašų paskolos sandorį ieškovo vykdomo verslo tikslais, tik atsakovas būtų paskolos davėjas. Tą patvirtina prie atsiliepimo į ieškinį šalių elektroninis susirašinėjimas ir paskolos sutarties projektas. Šie įrodymai nėra tiesioginiai, tačiau papildomai pagrindžia abejones dėl 100 000 Eur paskolos sandorio su atsakovu sudarymo.
23. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog 2016-04-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis ir 100 000 Eur kaip paskola buvo perduota atsakovui.
24. Sprendžiant dėl pinigų perdavimo atsakovui fakto buvimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
25. Šiuo atveju atsakovas M. K. nebuvo 2016-04-26 paskolos sutarties šalimi, todėl atsakovui ši sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Ši sutartis sprendžiamo ginčo aspektu tik rodo ieškovo piniginių lėšų (100 000 Eur) gavimo šaltinį. Tuo tarpu tarp ieškovo ir atsakovo notarinės formos paskolos sutarties sudaryta nebuvo, o priėmimo-perdavimo kvitas Nr. MK-004 buvo tik rašytinės formos. Taigi, net ir nevertinant šiame kvite esančių parašų originalumo, vadovaujantis CK 6.871 str. 4 d. bei 1.93 str. 3 d. šis kvitas neįrodo galiojančios sudarytos paskolos sutarties fakto.
26. Ieškovas nurodė, kad ieškinį grindžia ir CK 1.94 str. 4 d. Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas realiai siūlė atsakovui įforminti paskolos sandorį notarine forma, kad atsakovas žadėjo sandorį įforminti notarine tvarka, bet vengė šį pažadą įvykdyti. Nėra logiškai paaiškinama situacija, kuomet ieškovas tą pačią dieną naudojasi notaro paslaugomis paskolos sandoriui su J. P. įforminti ir nesiima jokių veiksmų ta pačia tvarka pas tą patį notarą ir netgi ta pačia sutartimi įforminti sutartinius santykius su atsakovu; priešingai, po minėto sandorio notarinio patvirtinimo ieškovas savo valia važiuoja pas atsakovą tam, kad, nesudarius įstatyme numatytos formos sandorio, ir tik atsakovo interesais, perduoti atsakovui didelę sumą grynais pinigais ieškovui ir hipotekos davėjui nenaudingomis sąlygomis. Taigi, byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas vengė įforminti paskolos sandorį notarine tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą CK 1.94 str. 4 d. pagrindu. Be to, kaip buvo konstatuota ankščiau, byloje nėra pakankamų įrodymų spręsti, jog toks sandoris buvo sudarytas ir ieškovas šį sandorį įvykdė.
27. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovo dalinius mokėjimus, pažymėtina, kad, kaip buvo minėta, tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai nuolatiniai tarpusavio atsiskaitymų santykiai. Dėl šio motyvo, teismo vertinimu, ieškovo sąskaitų išrašai apie atsakovo sumoktą ieškovui 49 824,66 Eur sumą nėra susiję būtent su 100 000 Eur paskolos grąžinimu, kuri neva buvo suteikta atsakovui 2016-04-26.
28. Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų -
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018.
29. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
30. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CPK 185 str. ieškovo ieškinys atmestinas.
31. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo skolą ieškovo parengto tarpusavio įsiskolinimų balanso pagrindu.
32. CK 6.1 straipsnyje nustatyta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
33. Atsižvelgus į tai, kad suvestinė yra išvestinis dokumentas, o pirminių ieškovo skolos atsakovui atsiradimo pagrindą ir dydį patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, be to, ieškovas paaiškino, o atsakovas šių paaiškinimų nepaneigė, jog minėta suvestinė buvo parengta šalims siekiant ginčą išspręsti taikiai, tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas, kas reikia, jog ir dėl suvestinėje įrašytų sumų šalys nesusitarė, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimai, grindžiami minėta skolų suvestine, yra nepagrįsti, nes šios suvestinės pagrindu ieškovui jokių mokėjimo prievolių neatsirado.
34. Atsakovas prašė pripažinti, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Eur įskolinimo. Kaip buvo konstatuota ankščiau, nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties įstatymų nustatyta notarine forma ir teismas pripažįsta, jog tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Eur. Nesant sudarytos paskolos sutarties, atsakovo kaip priešieškinio dalykas nurodytas prašymas pripažinti, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Eur įskolinimo, laikytinas ne reikalavimu, o priešieškinio pagrindu bei atsikirtimų į ieškinį argumentais.
35. Kiti šalių nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Atsižvelgus į tai, kad abiejų šalių vienodo sudėtingumo reikalavimai buvo atmesti, teismas laiko, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos) šiuo atveju turi būti vienodos ir iš šalių nepriteisiamos (CK 1.5 str., CPK 93 str., 98 str. 2 d.). Taip pat, atmetus abiejų šalių reikalavimus, nėra pagrindo paskirstyti tarp šalių jų sumokėto žyminio mokesčio.
37. Be to, ieškovas sumokėjo 514 Eur ekspertizės išlaidų. Kadangi ieškinys buvo atmestas, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. P. ieškovo M. K. naudai 514 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina