Civilinė byla Nr. e2-817-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Baltic Components bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareikimu iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Baltic Components.
2. Pareiškime nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2022 m. gegužės 18 d. buvo 23 673,82 Eur. Šią nepriemoką sudarė 10 Eur aplinkos teršimo mokestis, 5 601,14 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 18 062,68 Eur pridėtinės vertės mokestis (PVM). Nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. Antstolių informacinės sistemos duomenimis priverstiniai išieškojimai iš atsakovės vykdomi net septyniose vykdomosiose bylose.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė yra nemoki, kadangi bendrovėje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. nedirba nei vienas darbuotojas, o registrų duomenimis jos vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto. Be to, iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. matyti, kad bendrovė turi turto tik už 105 021 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 87 699 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltic Components“ atmetė.
5. Teismas registrų duomenimis nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir darbuotojų neturi. Antstolis G. P. atsakovės atžvilgiu vykdo septynias vykdomąsias bylas, bendra vykdomosiose bylose išieškoma suma iš atsakovės siekia 46 932,96 Eur. Atsakovė 2022 m. birželio 20 d. turėjo 7 671,65 Eur pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė jokiu procesiniu statusu nedalyvauja kitų civilinių bylų nagrinėjime.
6. Teismas nurodė, kad pagal 2021 m. balansą atsakovė ataskaitiniais metais turėjo 121 526 Eur vertės turto (2 230 Eur ilgalaikio ir 119 296 Eur trumpalaikio), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 134 430 Eur. Iš 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad finansinius metus atsakovė baigė su 30 226 Eur nuostoliu. Atsakovės turto vertė ankstesniais 2020 m. siekė 105 021 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 87 699 Eur. Atsakovė 2020 m. turėjo 19 622 Eur pelno.
7. Teismas iš atsakovės pateikto tarpinio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nustatė, kad atsakovė iš viso turi 89 781 Eur vertės turto (1 791 Eur ilgalaikio turto ir 87 990 Eur trumpalaikio), o per vienerius metus jos mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 122 459 Eur, bendrovė turi 1 752 Eur nuostolį.
8. Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą pagal balanso testą, darė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai (134 430 Eur) viršija turimo turto vertę (121 526 Eur). Kita vertus, atsakovės finansinę padėtį vertindamas pagal likvidumo testą, teismas sprendė, kad bendrovė yra gyvybinga. Nors atsakovė susiduria su sunkumais, tačiau veiklą vykdo. Tai patvirtina atsakovės į bylą pateikti duomenys, kad šiuo metu bendrovėje yra įdarbinti darbuotojai, kad bendrovė su UAB „Paroc“ ir UAB „Ecoservice“ sudarė 68 885,30 Eur vertės rangos darbų sutartis. Byloje esantys duomenys patvirtina ilgalaikės veiklos vykdymą, kuriai turima ir reikalinga įranga. Be to, bendrovė pradėjo dengti įsiskolinimą ieškovei – 2022 m. birželio 19 d. pervedė 6 000 Eur, o likusią skolos dalį nurodė planuojanti sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie bendrovės įstatuose numatytos veiklos vykdymą ir atgaivintą veiklą nėra deklaratyvios, o pagrįstos įrodymais. Vykdydama komercinę veiklą atsakovė turės realią galimybę gauti pajamų bei padengti įsiskolinimą ieškovei. Be to, kaip nurodė atsakovė, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos ir šalies viduje paskelbtos ekstremaliosios padėties, dėl ko 2020 – 2021 m. buvo įtraukta į VMI viešai skelbiamą bendrovių, nukentėjusių nuo pandemijos, sąrašą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų bendrovės balanso duomenų, būtent nuo 2019 m. pradėjo augti jos įsipareigojimai.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti tarpinio balanso duomenys rodo nežymius įsipareigojimų pokyčiai – jie mažėja, kaip ir nuostoliai pagal tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą. Šie ir kiti aptarti duomenys rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nekritinė, todėl nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą. Byloje nėra duomenų, kurie besąlygiškai patvirtintų, kad atsakovė negali ar negalėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, kad nevykdytų bendrovės įstatuose numatytos veiklos. Priešingai, atsakovė siekia vykdyti veiklą bei padengti įsipareigojimus kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Baltic Components“ bankroto bylą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovės nemokumą patvirtina tai, kad bendrovėje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. nedirba nei vienas darbuotojas. Pagal viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenis nuo 2022 m. vasario 18 d. bendrovėje nėra apdraustų asmenų. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad bendrovėje dirba trys darbuotojai, esant poreikiui trūkstami darbuotojai dirba pagal darbuotojų nuomos sutartį, tačiau prie atsiliepimo nebuvo pateikti jokie duomenys šioms aplinkybėms patvirtinti. Kadangi bendrovėje nėra dirbančių darbuotojų, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė vykdo įprastinę veiklą;
11.2. Atsakovė nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašą, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 pandemijos. Ekstremali padėtis šalyje atšaukta nuo 2021 m. liepos 1 d., o tai reiškia, kad praėjo daugiau nei vieneri metai kai atsakovė buvo išbraukta iš minėto sąrašo. Bendrovė nėra atleista nuo mokesčių mokėjimo pareigos, todėl nepriklausomai nuo to, kad ji buvo įtraukta į sąrašą, mokesčių mokėjimas jai išliko pareiga, kurią turėjo vykdyti laiku;
11.3. Atsakovė daugiau nei vienerius metus galėjo visa apimtimi vykdyti savo veiklą, tačiau po ekstremalios situacijos šalyje atšaukimo gana greitai atleido visus darbuotojus, nevykdė įprastinės veiklos, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl tokia bendrovės padėtis nelaikytina laikinais sunkumais;
11.4. Teismas nepagrįstai bendrovės ketvirtadalio skolos padengimą ieškovei įvertino kaip pastangas aktyviai mažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Teismas neįvertino, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė ne tik šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, tačiau ir po ekstremalios situacijos atšaukimo. Be to, mokestinės nepriemokos dalis padengta tik inicijavus bankroto bylos iškėlimą. Iki tol bendrovė nesiėmė jokių veiksmų dengti mokestinę nepriemoką, net ir žinodama, kad VMI ketina kreiptis į teismą, t. y. jai 2022 m. balandžio 4 d. išsiuntus pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė, gavusi šį pranešimą, nesikreipė į ieškovė dėl susitarimo dėl pagalbos ar dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo;
11.5. Kadangi bendrovėje nėra dirbančių darbuotojų, nėra vykdoma veikla, o priverstinis išieškojimas vykdomosiose bylose nerezultatyvus, nėra pagrindo tikėti atsakovės teiginiais, kad likusią mokestinės nepriemokos dalį ji padengs iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.;
11.6. Atsakovė nurodė, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudaro metalo apdirbimo staklės, stelažai ir komponentų šaldymo įranga, o trumpalaikį turtą – pirkėjų ir atskaitingų asmenų skolos bei išankstiniai apmokėjimai skirti žaliavoms ir remontui skirtoms detalėms įsigyti. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrovės turimo ilgalaikio turto vertę (nusidėvėjimą, naudingumą). Į bylą nepateikti apskritai jokie dokumentai, patvirtinantys bendrovės nurodomo turto turėjimą. Taigi, teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį, jos gyvybingumą bei nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Atsakovė UAB „Baltic Components“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Esant poreikiui darbuotojus bendrovė nuomojasi, kaip ir kiti verslo subjektai. Nors per COVID-19 pandemiją VSDFV dėl skolų automatiškai iš savo sistemos ištrynė bendrovės darbuotojus, tačiau tai nereiškia, kad su jais darbo sutartys buvo nutrauktos. Šiuo metu bendrovė su VSDFV jau yra susitarusi dėl darbuotojų įdarbinimo per VSDFV sistemą. Tai galėtų patvirtinti VSDFV darbuotojai telefonu arba elektoriniu paštu;
12.2. Bendrovės išbraukimas iš nukentėjusių nuo pandemijos juridinių asmenų sąrašo nereiškia, kad dėl pandemijos didžiausius sunkumus patyrę asmenys visiškai atsistatė Šis neigiamas pandemijos poveikis bus jaučiamas dar daug metų. Tik nedaugelis verslo šakų artėja prie iki pandemijos buvusio savo veiklos lygio atkūrimo. Kita vertus, dėl karo Ukrainoje šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis taip pat veikia visus privačius juridinius asmenis, įskaitant atsakovę, kadangi nebeliko užsakovų iš užsienio šalių, kuriems bendrovė teikdavo paslaugas su didesne pelno marža;
12.3. Bendrovė jau padengė 6 000 Eur mokestinės nepriemokos dalį, o likusią skolą planuoja sumokėti per du mėnesius. Taigi, buvusi 23 673,82 Eur skola ieškovei žymiai sumažėjo ir artimiausiu metu bus padengta visiškai. Ieškovė tokių atsakovės veiksmų be pagrindo nevertina kaip sieko aktyviai sumažinti savo skolinius įsipareigojimus, juolab bendrovė 2022 m. liepos 13 d. ieškovei sumokėjo dar 1 500 Eur, tokiu būdu vykdydama duotus pažadus ir toliau mažinti mokestinę nepriemoką;
12.4. Dėl susitarimo sumokėti susidariusią skolą dalimis atsakovė į ieškovę yra kreipusis anksčiau. Tarp šalių 2021 m. kovo 2 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau pandemijos laikotarpiu drastiškai sumažėjusios pardavimų apimtys bendrovei nesudarė realių galimybių šią sutartį įvykdyti. Ieškovė atsakovei yra nurodžiusi, kad ji, nutraukusi mokestinės paskolos sutartį, naujų sutarčių su tuo pačiu mokesčiu mokėtoju nesudarinėja;
12.5. Ieškovės pozicija, kad į bylą nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų atsakovės galimybes visą mokestinę nepriemoką padengti ateityje, neatitinka realybės. Ieškovė ignoruoja faktą, kad jau yra atgavusi iš bendrovės 7 500 Eur skolos dalį, o bendrovės veikla ir pajamos yra užtikrintos su patikimais užsakovais pasirašytomis 68 885 Eur vertės sutartimis;
12.6. Atsakovė teismui pateikė jo prašomus dokumentus, t. y. balansus, kuriuose nurodytas bendrovės turtas ir jo vertė. Balanse pagal buhalterinės apskaitos taisykles turtas fiksuojamas likutine verte, atskaičius nusidėvėjimą (amortizaciją). Todėl ieškovė nepagrįstai kelia klausimą dėl turto naudingumo, juolab metalo apdorojimo staklių naudingumas balanse nefiksuojamas. Tokiems duomenimis gauti reikėtų brangaus turto vertės nustatymo, nors pirmosios instancijos teismas tokių duomenų pateikti nereikalavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2022 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymo kopiją.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktas naujas rašytinis įrodymas atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas naujas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, šio įrodymo priėmimas, vertinant jo apimtį, neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, apeliantei yra (turi būti) žinomas jo turinys. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų vėlesne įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise, todėl jos teikiamas naujas įrodymas priimama ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
18. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Iš pačios atsakovės teismui pateikto tarpinio balanso už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. matyti, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro 89 781 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 122 459 Eur. Tokią pačią išvadą leidžia daryti ir paskutiniai atsakovės Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Pagal balansą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 121 526 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 134 430 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė pagal balanso testą, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nemoki. Pažymėtina, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada apeliacine tvarka nėra ginčijama.
23. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė nelaikytina nemokia pagal likvidumo testą, stokoja pagrįstumo. Minėta, kad pastarojo testo paskirtis yra patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles kreditoriams. Byloje esantys duomenys tokios išvados nesuponuoja. Priešingai, atsakovė ilgą laiką (ilgiau nei vienerius metus) nepajėgia atsiskaityti su savo kreditoriais, mokėti mokesčius valstybės biudžetui, t. y. atsakovės finansiniai įsiskolinimai nėra trumpalaikiai. Kaip matyti, skola apeliantei, be kita ko, susidarė atsakovei nesumokėjus 5 601,14 Eur gyventojų pajamų mokesčio pagal pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už 2020 m. gegužės–gruodžio mėn., taip pat 18 062,68 Eur PVM pagal deklaracijas už 2020 m. balandžio–lapkričio mėn. Taigi, skola valstybės biudžetui nėra dengiama beveik dvejus metus, o jos priverstinis išieškojimas, kaip nustatyta, nebuvo rezultatyvus, kadangi bendrovė banko sąskaitose neturi piniginių lėšų, kaip ir kito likvidaus registruotino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto. Tiek iš bylos, tiek iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė beveik pusmetį visiškai nevykdo įsipareigojimų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kuriam įsiskolinimas šiuo metu siekia 7 671,65 Eur.
24. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, atsakovė dalį mokestinės nepriemokos sumokėjo tik apeliantei teismine tvarka inicijavus bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokestinės nepriemokos dalį sumokėjo ne pati atsakovė savo lėšomis, o su ja per valdymo organus susijęs trečiasis asmuo. Iš į bylą pateiktų 2022 m. birželio 19 d. ir 2022 m. liepos 13 d. mokėjimų nurodymų kopijų matyti, kad bendrą 7 500 Eur mokestinės nepriemokos sumą apeliantei pervedė UAB Hydrotech servisas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tiesiogiai savo lėšomis ir (ar) per minėtą trečiąjį asmenį atsiskaitinėtų ir su kitais savo kreditoriais, kurie atsakovės atžvilgiu, kaip ir apeliantė, yra pradėję priverstinius išieškojimus, kuriuos vykdo antstolis G. P. Todėl šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atliktais mokėjimais per trečiąjį asmenį atsakovė siekia tik dirbtinai sukuri prievoles galinčio vykdyti juridinio asmens įvaizdį, vengdama bankroto bylos jai iškėlimo.
25. Svarbu ir tai, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nepaaiškino, kokiu pagrindu mokestinės nepriemokos dalį už ją sumokėjo trečiasis asmuo UAB Hydrotech servisas. Kita vertus, iš jos pačios į bylą pateikto 2022 m. birželio 16 d. kreditorių (debitorių) sąrašo matyti, kad atsakovė trečiojo asmens UAB Hydrotech servisas atžvilgiu turėjo debitorinį 4 157,47 Eur reikalavimą. Kadangi reikalavimas trečiajam asmeniui sudarė žymiai mažesnę sumą, nei trečiojo asmens atsakovės vardu atliktų pavedimų bendra suma, labiau tikėtina, kad atsakovė dalį mokestinės nepriemokos apeliantei netiesiogiai sumokėjo ir pasiskolintomis lėšomis. Vadinasi, atsakovė mokestinės nepriemokos dalį apeliantei padengė ne iš šiuo metu jos veiklos generuojamų pajamų, bet iš susijusio kito juridinio asmens pasiskolintomis ir (ar) susigrąžintomis lėšomis, o tai neabejotinai paneigia jos likvidumą.
26. Taigi, šiuo atveju pagal į bylą surinktus duomenis atsakovė atitinka ir pirmąją, ir antrąją sąlygą (balanso ir likvidumo teistai), kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
27. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas jos gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
28. Aptarti bei kiti bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Kaip nustatyta, atsakovė realiai nėra pajėgi mokėti mokestinių prievolių savo lėšomis. Pati atsakovė pripažino, kad anksčiau mokesčio administratoriaus suteikta pagalba ji tinkamai nepasinaudojo dėl savo prastos finansinės padėties, t. y. net mokesčių administratoriaus teikta pagalba nepadėjo įveikti turimų nemokumo problemų, kaip ir atsakovės įtraukimas į nuo pandemijos nukentėjusių juridinių asmenų sąrašą. Be to, VSDFV duomenis nustatyta, kad nuo 2022 m. vasario 18 d. bendrovėje nėra ir apdraustų asmenų (darbuotojų). Nors atsakovė nurodė, kad su darbuotojais darbo sutartis faktiškai nėra nutrukusios, ji darbuotojus samdo ir kitais būdais (nuomos pagrindu), tačiau šioms aplinkybės pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė pastaruoju metu būtų mokėjusi (galėjusi mokėti) darbo užmokestį (nuomos mokesti) samdomiems ir (ar) nuomojamiems darbuotojams ar juos išnuomoti sutikusiam kitam verslo subjektui. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė pastaruoju metu jokios ūkinės–komercinės veiklos faktiškai nevykdo, o pagal byloje esančius duomenis pelno (nuostolių) ataskaitas atsakovės veikla iš esmės kuria tik nuostolius ir realių perspektyvų stabilizuoti padėtį nėra (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).
29. Tokių išvadų nepaneigia ir į bylą atsakovės pateiktos rangos darbų sutartys, sudarytos su UAB „Paroc“ ir UAB „Ecoservice“. Atsakovė tik deklaratyviai akcentuoja tokių sutarčių bendrą vertę, nedetalizuodama iš jų gautinos realios finansinės naudos (pelno), kuris galėtų būti skirtas turimiems nuostoliams padengti. Antra vertus, nurodytos sutartys sudarytos beveik prieš pusmetį, atitinkamai 2022 m. kovo 16 d. ir balandžio 14 d., tačiau į bylą nepateikti duomenys, ar atsakovė jas realiai vykdo. Pažymėtina ir tai, kad pačiose sutartyse nurodyta, kad rangovė (atsakovė) atlieka darbus naudodamasis savo įranga, įrankiais, energetiniais resursais, o esant būtinybei, turi teisę pasitelkti ir trečiuosius asmenis darbams atlikti, apie tai neįformuodama užsakovių. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad su atsakove susijęs trečiasis asmuo UAB Hydrotech servisas, kuris, be kita ko, su atsakove naudojasi tuo pačiu internetiniu tinklapiu, teikia tas pačias paslaugas, kaip ir atsakovė. Todėl šiuo atveju neatmestina tai, kad į bylą pateiktos rangos darbų sutartys tik formaliai sudarytos atsakovės vardu, tačiau jas faktiškai vykdo, kaip ir už atsakovė iš dalies moka mokesčius, būtent trečiasis asmuo.
30. Galiausiai, stokoja pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės pateikti tarpinio balanso duomenys rodo teigiamus atsakovės finansinės padėties pokyčius. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės dabartinė finansinė padėtis, ją lyginant su 2021 m. ataskaitiniu laikotarpiu, prastėja, kadangi jos turimo turto ir įsipareigojimo disproporcija didėja, t. y. turimas turto vertė mažėja sparčiau, nei bendra prievolių suma kreditoriams. Tuo tarpu atsakovės turtimo nuostolio sumažėjimui, labiau tikėtina, daro įtaką tik tai, kad atsakovė pastaruosius metus faktiškai nevykdo jokios veiklos, todėl nepatiria ir tam tikrų veiklos sąnaudų.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas byla, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei Baltic Components perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza