Civilinė byla Nr. eB2-1054-894/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00251-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūrvela“,
n u s t a t ė :
ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB)„Mūrvela“. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 26 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 12 895,14 Eur, iš jų: 54,82 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 552,04 Eur gyventojų pajamų mokestis, 10 288,28 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „Mūrvela“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. sausio, balandžio–rugsėjo mėnesius, ir 2021 m. vasario mėnesio mokestinius laikotarpius (skola nuo 2020 m. vasario 1 d.), pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio, kovo mėn. mokestinius laikotarpius (skola nuo 2020 m. liepos 28 d.), taip pat mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m. (skola nuo 2021 m. vasario 16 d.). Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstoliui M. L., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. priverstinai išieškota tik 26,14 Eur. Bendrovės pateiktame balanse už 2018 m. matyti, kad bendrovė turėjo turto 141 507 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 173 483 Eur. Taigi, jau 2018 metais bendrovės įsipareigojimai viršijo jos balanse įrašytą turto vertę. Atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Neteikia finansinės atskaitomybės už 2019–2020 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas. Interneto svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis, bendrovės skola Sodrai 2022 m. balandžio 22 d. sudarė 3 021,63 Eur. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nemoki.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ).
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek atsakovei, tiek jos vadovui buvo siunčiamas pareiškimas su priedais, kiti procesiniai dokumentai. Teismo siunčiami dokumentai įmonės vadovui įteikti 2022 m. kovo 17 d. Atsiliepimas į pareiškimą, reikalaujami dokumentai teismui nepateikti. Apie teismo posėdį paskelbta viešai.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-1120/2021).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovo pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.
Iš byloje pateiktų ir viešųjų registrų duomenų matyti, kad UAB „Mūrvela“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. rugsėjo 5 d., jos vadovas nuo 2017 m. gegužės 10 d. yra D. B.. VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 26 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 12 895,14 Eur, iš jų: 54,82 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 2 552,04 Eur gyventojų pajamų mokestis, 10 288,28 Eur pridėtinės vertės mokestis. UAB „Mūrvela“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. sausio, balandžio–rugsėjo mėnesius, ir 2021 m. vasario mėnesio mokestinius laikotarpius (skola nuo 2020 m. vasario 1 d.), pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio, kovo mėn. mokestinius laikotarpius (skola nuo 2020 m. liepos 28 d.), taip pat mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m. (skola nuo 2021 m. vasario 16 d.). UAB „Mūrvela“ pateiktame balanse už 2018 m. matyti, kad bendrovė turėjo turto 141 507 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 173 483 Eur. Atsakovė už 2019-2020 m nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu transporto priemonių nėra registruota. Remiantis viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje yra 2 apdraustieji. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad šiuo metu nėra atsakovės atžvilgiu nagrinėjamų bylų Lietuvos teismuose. Remiantis viešais antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos (Nr. 0022/21/01311, Nr. 0022/21/00919, Nr. 0022/21/00482, Nr. 0085/21/00400, Nr. 0022/21/00156, Nr. 0036/20/02475) 26 160,53 Eur sumai. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra duomenų apie realiai egzistuojantį trumpalaikį turtą.
Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Mūrvela“ turto neturi, sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. įmonės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).
Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).
Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės nemokumo administratore atrinkta mažoji bendrija „Arapaima“. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Mūrvela“ bankroto procedūrą (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratorei nustatytinas 3 650,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas juridinio asmens ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41-42 straipsniais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Mūrvela“ (juridinio asmens kodas 303132857, buveinės adresas Kaunas, Kaunakiemio g. 1A-11).
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Mūrvela“ nemokumo administratore mažąją bendriją „Arapaima“ (juridinio asmens kodas 305991084, sąrašo Nr. N-JA0296, adresas (duomenys neseklbtini).
Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 650,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Mūrvela“ (juridinio asmens kodas 303132857) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Mūrvela“ valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Mūrvela“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.
Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Pavesti administratorei sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei ir jos vadovui, paskirtai nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto areštų aktų registro tvarkytojui, antstoliams M. L., R. B., kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose UAB „Mūrvela“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi pati UAB „Mūrvela“.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė