DOK-2421 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03475-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 18 d. paduotu atsakovo R. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 17 946,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 946,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1) teismai, netinkamai remdamiesi tyčinio bankroto byloje nustatytais faktais kaip prejudiciniais byloje dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės ir tiesiog konstatuodami atsakovo neteisėtus veiksmus, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, neatskleidė bylos esmės (CPK 185, 263 straipsniai, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos;

2) teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tam, jog įmonės vadovo atžvilgiu nebūtų taikoma pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka, vadovas privalo raštu kreiptis į kreditorius ir siūlyti jiems sudaryti susitarimą dėl pagalbos;

3) teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalą ir jos apskaičiavimą, neapskaičiavo kreditorių reikalavimų, susidariusių po 2021 m. spalio 1 d., dydžio, nenustatė, ar atsakovas turėjo objektyvių galimybių užkirsti kelią tokiems reikalavimas susidaryti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas nelaikė tai proceso teisės normų pažeidimu;

4) pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes Lietuvoje yra iškelta ieškovės bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 334 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl teismingumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).