Civilinė byla Nr. e2-1739-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00382-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-787-265/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parakis“ pareiškimą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lamortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – E. S., G. M., V. T.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) UAB ,,Parakis“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės BUAB „Lamortas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Lamortas“ su užsakove UAB „RGB statyba“ sudarė rangos sutartį dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini). Šiems darbams atlikti UAB „Lamortas“ su pareiškėja UAB ,,Parakis“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė subrangos sutartį. Nors pareiškėja tinkamai atliko visus subrangos sutartyje numatytus darbus ir užsakovė UAB „RGB statyba“ juos priėmė bei atsiskaitė su UAB „Lamortas“, tačiau UAB „Lamortas“ vengė atsiskaityti su pareiškėja. Didelė dalis į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas pervestų lėšų, įskaitant ir užsakovės UAB „RGB statyba“ pervestas lėšas, nedelsiant būdavo išgryninamos arba pervedamos į vadovų E. S. ar G. M. sąskaitas. Dalis atsakovės sąskaitoje buvusių lėšų pervesta užsienio įmonei, taip pat suteikta paskola MB „Marlaidas“. Į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas nepateko užsakovės UAB „RGB statyba“ grynaisiais pinigais UAB „Lamortas“ vadovams G. M. ir V. T. išmokėtos tūkstantinės lėšos. Taigi įmonės veikla buvo vykdoma nuostolingai, o sudaryti sandoriai ekonomiškai nenaudingi. Be to, bankroto administratorei nebuvo perduoti UAB „Lamortas“ dokumentai.
2. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. notaro patvirtinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi E. S. pardavė V. T. 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Lamortas“ akcijų. Tą pačią dieną buvo sudarytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį naujasis įmonės direktorius V. T. priėmė, o G. M. perdavė įmonės dokumentus. Akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki, G. M. ir E. S. vadovavimo laikotarpiu atsakovės UAB „Lamortas“ apskaita buvo tvarkoma tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovės BUAB „Lamortas“ bankrotą pripažino tyčiniu; priteisė pareiškėjai UAB „Parakis“ iš suinteresuotų asmenų V. T. ir G. M. po 725 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Lamortas“ vadove registruota – E. P., nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. įmonės vadovu registruotas – E. S., nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. įmonės vadovu registruotas – G. M. (išrinkimo data – 2018 m. balandžio 3 d., įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. lapkričio 15 d.), nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. įmonės vadovu registruotas – V. T. (išrinkimo data – 2018 m. lapkričio 15 d., įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. lapkričio 28 d.), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu registruotas T. O.
5. Teismas nurodė, kad UAB „Lamortas“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo įmonės įregistravimo. Įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. liepos 25 d. sudarė 1 238,83 Eur. Pati atsakovė paskutinį kartą, t. y. 2018 m. lapkričio 15 d., į fondo biudžetą sumokėjo 487,88 Eur. Įmonėje apdraustųjų asmenų nėra nuo 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-16077-904/2018, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Lamortas“ 82 137,29 Eur skolą kreditorei UAB „Parakis“. 2018 m. gruodžio 17 d. antstolis areštavo UAB „Lamortas“ pinigines lėšas bei transporto priemonę „Ford Galaxy“. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė tapo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio mėn.
6. Teismas iš pateiktų į bylą UAB „Lamortas“ banko sąskaitų išrašų nustatė, kad didelė dalis į sąskaitas pervestų lėšų nedelsiant būdavo išgryninamos arba pervedamos į buvusių įmonės vadovų E. S. arba G. M. banko sąskaitas, t. y. 2018 m. kovo 29 d. E. S. pervesta 2 690 Eur, 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. – 600 Eur, 1 400 Eur ir 1 500 Eur, 2018 m. birželio 5 d. pervesta G. M. 1 310 Eur, o E. S. – 1 300 Eur.
7. Teismas nurodė, kad iš UAB „Lamortas“ banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, išrašo matyti, jog 2018 m. lapkričio 19 d. pervesta 12 329,59 Eur suma bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited, mokėjimo paskirtis – kontraktas. 2018 m. lapkričio 30 d. BUAB „Lamortas“ pervedė MB „Marlaidas“ 10 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – paskola.
8. Teismas nustatė, kad UAB „RGB statyba“ G. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. – 5 000 Eur. 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Lamortas“ vadovui V. T. grynaisiais pinigais buvo išmokėta 15 864 Eur. Duomenų, kad šios lėšos buvo įneštos į UAB „Lamortas“ sąskaitą, byloje nėra.
9. Teismas sprendė, kad suteikta paskola MB „Marlaidas“ yra atsakovei BUAB „Lamortas“ ekonomiškai nenaudingas sandoris. Atsakovė tapo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio mėn., todėl tikėtina, jog tiek G. M., tiek V. T. jau anksčiau buvo žinoma apie blogą įmonės turtinę padėtį. MB „Marlaidas“ buvo įsteigta 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. vieną dieną iki paskolos suteikimo. MB „Marlaidas“ steigėjas ir direktorius buvo M. M., kurį UAB „Lamortas“ įgaliojo atsiimti ir pateikti su UAB „Lamortas“ susijusius dokumentus VĮ Registrų centrui, t. y. nurodytas asmuo buvo susijęs su UAB „Lamortas“.
10. Teismas nurodė, kad bankroto administratorei nėra perduoti įmonės finansiniai dokumentai, todėl teismas neturi galimybės patikrinti ir įvertinti UAB „Lamortas“ 2018 m. lapkričio 19 d. pervestos 12 329,59 Eur sumos bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited pagrįstumo. Tačiau įvertinęs tai, kad UAB „Lamortas“ tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei kitiems kreditoriams, teismas sprendė, jog šiuo mokėjimu, tikėtina, buvo pažeista atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka.
11. Teismas nurodė, kad T. O. įregistravimas UAB „Lamortas“ vadovu kelia pagrįstų abejonių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. vienintelio akcininko V. T. sprendimu UAB „Lamortas“ vadovu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. paskirtas T. O., tačiau T. O. įmonės vadovu įregistruotas tik 2019 m. gegužės 2 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Lamortas“ išduotas įgaliojimas V. Š. yra pasirašytas V. T. kaip UAB „Lamortas“ direktoriaus. Byloje nėra duomenų, kad T. O. buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Bankroto administratorei nepavyko rasti tokio asmens. Todėl darytina išvada, kad paskiriant T. O. įmonės vadovu siekiama išvengti atsakomybės dėl bankroto. Laikytina, jog faktinis UAB „Lamortas“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. T.
12. Teismas darė išvadą, kad buvę UAB „Lamortas“ vadovai G. M. ir V. T. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl toks nurodytų asmenų veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis. Byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl UAB „Lamortas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Suinteresuotas asmuo G. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį, pasisakant, kad G. M. nėra atsakingas už UAB „Lamortas“ galimą tyčinį bankrotą; panaikinti nutarties dalį, kuria iš G. M. pareiškėjai yra priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M. pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jie buvo UAB „Lamortas“ vadovai (E. S. buvo ir akcininkas), tačiau 2018 m. lapkričio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi E. S. pardavė V. T. įmonės akcijas. Tą pačią dieną buvo sudarytas dokumentų priėmimo–pardavimo aktas, pagal kurį naujasis direktorius V. T. priėmė visą įmonės dokumentaciją. Naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. nurodė, kad dokumentus gavo, pretenzijų dėl dokumentų perdavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo neturi. Be to, akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki ir suinteresuoti asmenys neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylą.
13.2. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M. po akcijų pardavimo įmonės veikloje nebedalyvavo, akcijų pirkėjo V. T. nepažįsta ir apie pareiškime dėstomas aplinkybes, susijusias su vėlesniu įmonės valdymu, nieko pasakyti negali. G. M. ir E. S. vadovavimo laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis visų įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai apie E. S. ir G. M. neva neteisėtus veiksmus, kurie privedė įmonę prie bankroto, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis. Laiko tarpas nuo G. M. vadovavimo pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo yra per ilgas tam, kad būtų galima teigti, jog G. M. ir E. S. veiksmai nulėmė tyčinį bankrotą.
13.3. Nutartyje teigiama, kad byloje nėra duomenų apie UAB „RGB statyba“ suinteresuotam asmeniui G. M. sumokėtų piniginių lėšų įnešimą į atsakovės UAB „Lamortas“ sąskaitą. Tačiau tokių duomenų nėra ne dėl G. M. kaltės. Visi dokumentai buvo perduoti V. T., todėl G. M. nėra atsakingas už tai, kad finansiniai dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratorei. Teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis, todėl nesant įrodymų, kad G. M. pasisavino atsakovei UAB „Lamortas“ skirtas pinigines lėšas, su tuo susijusios teismo išvados yra nepagrįstos.
13.4. Siekdami pagrįsti tai, kad akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki, suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M. kreipėsi į UAB „Vakarų finansai Klaipėdoje“, kuri tvarkė UAB „Lamortas“ buhalterinę apskaitą ir gavo archyvinę informaciją, kuri apima 2018 m. didžiosios knygos apyvartas, 2018 m. darbinę lentelę, skolų sąrašą ir apyvartas. Visi šie duomenys buvo pateikti teismui. Liudytoja apklausta UAB „Lamortas“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės direktorė patvirtino, kad akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki. Tačiau dėl šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nutartyje nieko nepasisakė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmu ir, kad jis savo sąmoningais veiksmais tyčia siekė atsakovės UAB „Lamortas“ bankroto.
14. Pareiškėja UAB „Parakis“ prašo suinteresuoto asmens G. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
14.1. Iš byloje pateikto UAB „Lamortas“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo pat įmonės veiklos pradžios didžioji dalis į įmonės banko sąskaitą patekusių piniginių lėšų buvo išimamos grynais ar pervedamos E. S. ar G. M., taip apsunkinant galimybes į šias lėšas nukreipti skolų kreditoriams išieškojimą. Vien toks UAB „Lamortas“ veiklos organizavimas, kai didžioji dalis atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais ir galimai neapskaitomos visos gautos pajamos, sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo sąmoningai siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.
14.2. Apeliantas akcentuoja faktą, kad 2018 m. lapkričio 15 d. pasikeitė UAB „Lamortas“ akcininkas ir vadovas – juo tapo V. T. Tačiau apeliantas ignoruoja byloje nustatytas aplinkybes, kad dar iki vadovo pasikeitimo buvo nuimtos visos įmonės lėšos nuo sąskaitų bei atsiskaitoma su įmonėmis, kurios susijusios su apeliantu. Iš byloje esančio UAB „Lamortas“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2018 m. lapkričio 15 d. buvo atlikta daug operacijų, iš kurių dauguma yra sąskaitoje esančių pinigų išgryninimas ar pervedimas apeliantui. Logiškai ir racionaliai nepaaiškinama, kodėl prieš pat įmonės akcijų perleidimą ir vadovo pasikeitimą reikėjo toliau tęsti nuo įmonės veiklos pradžios propaguotą grynųjų pinigų politiką ir ištuštinti visas įmonės banko sąskaitas. Maža to, 2018 m. lapkričio 8 d. 5 000 Eur buvo pervesti UAB „DERUX“ kaip avansinis apmokėjimas. UAB „DERUX“ vadovas buvo apeliantas, ši įmonė taip pat bankrutavo.
14.3. Taigi prieš įmonės akcijų perleidimą ir vadovo pasikeitimą apeliantas ne tik išgrynino įmonės sąskaitose esančias lėšas, bet ir jas pervedinėjo susijusioms įmonėms. Tačiau su didžiausiu UAB „Lamortas“ kreditoriumi – pareiškėja (virš 60 000 Eur skolos) sąmoningai nebuvo atsiskaitoma. UAB „RGB statyba“ apeliantui 2018 m. rugsėjo 19 d. grynais sumokėjo 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. grynais sumokėjo 5 000 Eur ir 2018 m. lapkričio 2 d. – dar 5 000 Eur sumą. Nepaisant to, apeliantas iš šių lėšų net iš dalies neatsiskaitė su pareiškėja UAB „Parakis“. Šių UAB „Lamortas“ lėšų panaudojimas neaiškus, jos galimai buvo pasisavintos apelianto.
14.4. Apeliantas 2018 m. lapkričio 9 d. atidarė naują UAB „Lamortas“ banko sąskaitą ir sudarė elektroninės bankininkystės sutartį, kad konkrečiai apeliantui išduotu PIN kodų generatoriumi galėtų būti atliekamos operacijos. 2018 m. lapkričio 15 d. užsakovė UAB „RGB statyba“ į šią naują banko sąskaitą pervedė 20 000 Eur už pareiškėjos atliktus rangos darbus, iš kurių pusė lėšų dar tą pačią dieną pervestos Hong Kong Century Wing Wah trading limited. Nurodyti veiksmai galėjo būti atlikti tik G. M.
14.5. Teismo posėdyje liudytoja apklausta E. P. parodė, kad į buhalterinę apskaitą nebuvo suvestos 2018 m. lapkričio mėn. operacijos per banką, nes buhalterei nebuvo pateikti banko sąskaitų išrašai nei už 2018 m. lapkričio mėn., nei už vėlesnius laikotarpius. Iš UAB „Lamortas“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2018 m. lapkričio mėn. buvo atlikta ne viena operacija per banko sąskaitas, t. y. tiek gautos lėšos iš užsakovų, tiek nuimtos grynaisiais pinigais ar pervestos apeliantui, tiek pervestos susijusioms įmonėms. Taigi į bylą pateiktos buhalterinės apskaitos suvestinės yra neišsamios ir neatspindi realios UAB „Lamortas“ finansinės padėties akcijų perleidimo metu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad akcijų perleidimo V. T. metu įmonė dar buvo moki.
14.6. Byloje surinkti įrodymai bei liudytojos parodymai paneigia apelianto poziciją, kad visi UAB „Lamortas“ dokumentai buvo perduoti V. T. Byloje esančiame 2018 m. lapkričio 15 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akte išvardinta labai nedidelė dalis perduodamų dokumentų, t. y. bankų prisijungimai ir mokėjimo kortelė, spaudas, įmonės sutartys ir įsipareigojimai. UAB „Lamortas“ turėjo automobilį, tačiau apie jo perdavimą duomenų nėra. Buhalterines paslaugas teikusi E. P. nurodė, kad visi UAB „Lamortas“ dokumentai apeliantui buvo atiduoti 2018 m. gruodžio mėn. Liudytoja pripažino, kad 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. dar turėjo įmonės dokumentus ir teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai reikiamas ataskaitas apie darbuotojus, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys apie E. P. UAB „Lamortas“ vardu 2018 m. lapkričio 22 d. – gruodžio 17 d. pateiktas ataskaitas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų ir apeliacijos ribų
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Lamortas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikė anksčiau galiojusio ĮBĮ normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl materialiosios teisės taikymo. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojusiame ĮBĮ, kurį nagrinėjamu atveju taikė pirmosios instancijos teismas, įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
18. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardinti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas. JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma yra materialioji, todėl jos atgalinis veikimas nėra galimas.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normos netaikė, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra įvardintas asmuo (asmenys), kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Tokie asmenys konkrečiai nėra nustatyti ir nutarties motyvuojamojoje dalyje. Kaip matyti, suinteresuotų asmenų veiksmų (ne)teisėtumas skundžiamos nutarties motyvuose yra aptartas per ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai, įskaitant įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmus. Taigi įmonės valdymo organų ar kitų asmenų veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčinio pagal ĮBĮ nuostatas, tačiau tai savaime nereiškia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normos taikymo.
20. Suinteresuotas asmuo G. M. atskiruoju skundu neprašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Lamortas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Įvertinus atskirojo skundo pagrindą (motyvus) ir dalyką (reikalavimą) matyti, kad suinteresuotas asmuo nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kuriomis įvertintas jo veiksmų neteisėtumas, t. y. atskiruoju skundu ginčijama nutarties motyvuojamoji dalis.
21. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018).
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, įvertina ir pasisako dėl skundžiamos nutarties motyvų (ne)pagrįstumo, t. y. dėl teismo išvadų, susijusių su suinteresuoto asmens G. M. atliktais ar neatliktais veiksmais, kurie, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atitiko tyčinio bankroto požymius.
Dėl suinteresuoto asmens G. M. atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
23. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).
25. Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
26. Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
27. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra konstatuotas atsakovės UAB „Lamortas“ faktinio nemokumo momentas, t. y. 2018 m. gruodžio mėn. Nurodyta aplinkybė atskiruoju skundu iš esmės neginčijama (nepateikta jokių esminių argumentų), todėl laikytina nustatyta. Iki nurodytos datos UAB „Lamortas“ valdė suinteresuoti asmenys E. S. ir G. M., t. y. nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. įmonės vadovu buvo registruotas E. S., o nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. – G. M. (išrinkimo data – 2018 m. balandžio 3 d., įgaliojimų pabaiga – 2018 m. lapkričio 15 d.). Taigi šių asmenų veiksmai iš esmės pagrįstai buvo vertinami sprendžiant atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Kaip matyti, būtent šie asmenys vadovavo įmonei iki jos tapimo nemokia (faktinio bankroto). Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuo apelianto vadovavimo pabaigos iki UAB „Lamortas“ bankroto bylos iškėlimo dienos praėjo ilgas laiko tarpas, neturi teisinės reikšmės. Tyčinio bankroto klausimui yra reikšmingas įmonės faktinio nemokumo momentas, o ne teismo nutarties iškelti bankroto byla priėmimo data. Bankroto bylos iškėlimo data neretai priklauso nuo asmenų, turinčių bankroto bylos iniciatyvos teisę (pareigą), aktyvumo, o ne nuo įmonės faktinio nemokumo momento. Atsakovės bankroto byla iškelta kreditorių iniciatyva.
28. Pirmosios instancijos teismas UAB „Lamortas“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų pagrindais. Skundžiamoje nutartyje nurodyti tyčinio bankroto požymiai pagrįsti įmonės valdymo organų veiksmais, iš esmės atliktais iki įmonės faktinio nemokumo momento (2018 m. gruodžio mėn.). Atskiruoju skundu neginčijama aplinkybė, kad šiuos teismo aptartus veiksmus (sudarė sandorius, išgrynino pinigus) atliko tuo metu atsakovei UAB „Lamortas“ vadovavę suinteresuoti asmenys E. S. ir (ar) G. M.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš atsakovei tampant nemokia, didelė dalis į atsakovės UAB „Lamortas“ sąskaitas pervestų lėšų nedelsiant būdavo išgryninamos arba pervedamos į buvusių įmonės vadovų E. S. arba G. M. banko sąskaitas. Iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad 2018 m. kovo 29 d. E. S. buvo pervesta 2 690 Eur, 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 23 d. po 1 000 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. – 600 Eur, 1 400 Eur ir 1 500 Eur, 2018 m. birželio 5 d. pervesta G. M. 1 310 Eur, o E. S. – 1 300 Eur. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „RGB statyba“ 2018 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo G. M. grynaisiais pinigais 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. – 5 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atskaitingiems asmenims, įskaitant apeliantą, pervestos ar pastarųjų išgrynintos ar grynaisiais pinigais gautos sumos buvo panaudotos atsakovės UAB „Lamortas“ veikloje.
30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybių visumą, sprendžia, kad aptarti suinteresuotų asmenų E. S. ir G. M. veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius. Neaiškiais pagrindais atskaitingiems asmenims perdavus įmonės pinigines (apyvartines) lėšas, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės UAB „Lamortas“ turtą buvos suvaržytos, atsirado prielaidos atsakovei UAB „Lamortas“ išvengti išieškojimo. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui, kaip buvusiam įmonės vadovui, kuris iš dalies atliko nurodytus veiksmus, teko procesinė pareiga pagrįsti įmonės lėšų panaudojimų. Šią pareigą pagrindžia ir aplinkybė, kad UAB „Lamortas“ dokumentai apelianto nėra tinkamai perduoti vėlesniam įmonės vadovui V. T. Nors į bylą yra pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pareiškėja, šiuo aktu perduota tik nedidelė dalis įmonės dokumentų – prisijungimai prie sąskaitų banke ir mokėjimo kortelė, spaudas, įmonės sutartys ir įsipareigojimai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas perdavė V. T. kitus UAB „Lamortas“ buhalterinės apskaitos dokumentus (žurnalus, didžiąją knygą ir pan.). Be to, pirmosios instancijos teismo liudytoja apklausta E. P., tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, parodė, kad visi UAB „Lamortas“ dokumentai buvo atiduoti apeliantui G. M. 2018 m. gruodžio mėn., t. y. po apelianto akcentuojamo 2018 m. lapkričio 15 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto sudarymo. Todėl ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia abejoti dokumentų perdavimo–priėmimo akto tikrumu.
31. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. iš UAB „Lamortas“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių banke, buvo pervesta 12 329,59 Eur bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited, mokėjimo paskirtis – kontraktas, 2018 m. lapkričio 30 d. pervesta MB „Marlaidas“ 10 000 Eur, mokėjimo paskirtis – paskola. Paneigus 2018 m. lapkričio 15 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto tikrumą ir įvertinus faktą, kad būtent apeliantui G. M. buvo suteiktas asmeninis prisijungimas prie AB Šiaulių banke esančios įmonės sąskaitos, laikytina nepaneigta aplinkybė, jog apeliantas yra susijęs su nurodytais mokėjimais. Įvertinus sandorių vertę, jų sudarymo momentą, atsakovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrą sumą (64 030,64 Eur), atitinkamai apeliantui nepateikus jokių duomenų, kurie pagrįstų šių sandorių sudarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie sandoriai atsakovei buvo nenaudingi.
32. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti atsakovės 2018 m. didžiosios knygos, 2018 m. darbinės lentelės ir skolų sąrašų fragmentai nelaikytini patikimais įrodymais, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytą įmonės faktinio nemokumo momentą ar tyčinio bankroto faktą. Nurodyti dokumentai yra neišsamūs, į juos nėra įtraukti duomenys, kuriais pareiškėja iš esmės įrodinėjo atsakovės UAB „Lamortas“ tyčinį bankrotą. Liudytoja E. P. parodė, kad į apskaitą nebuvo suvestos per banką atlikos operacijos, nes buhalterei nebuvo pateikti sąskaitų išrašai už 2018 m. lapkričio mėn. ir vėlesnius laikotarpius.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo (apelianto atliktų veiksmų) ir atsakovės tapimo nemokia. Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad prieš atsakovės akcijų perleidimą ir tapimą nemokia, apeliantas G. M. išgrynino UAB „Lamortas“ banko sąskaitose esančias lėšas, kurių panaudojimo paskirtis neaiški, su trečiaisiais asmenimis sudarė įmonei nenaudingus sandorius, vengė atsiskaityti su didžiausia įmonės kreditore UAB ,,Parakis“.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Esant šioms aplinkybėms, apelianto argumentai nesudaro pagrindo pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Pažymėtina, kad atskirajame skunde neginčijami pirmosios instancijos teismo nustatyti tyčinio bankroto pagrindai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau juos vertinti.
37. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantas G. M. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pareiškėjos UAB ,,Parakis“ patirtos 400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.16 punktą, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apelianto G. M. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Parakis“, juridinio asmens kodas 140946493, iš suinteresuoto asmens G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė