Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-651/2021

                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01618-2020-3

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

 1.2.1.; 9.37.; 21.11.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarimo, ir

n u s t a t ė:

1.       A. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, pateikė paskirties įstaigai tranzito deklaraciją Nr. 20LTVK20001778DCA4. Tranzito deklaracija buvo prijungta MCC sistemoje ir įvertinus riziką pervesta į raudoną kanalą ir užpildytas prekių tikrinimo aktas Nr. 20LTLUA000TR315871. Patikrinus krovinį, nustatyta, jog nuo transporto priemonės nuimta plomba be muitinės leidimo, krovinys iškrautas be muitinės leidimo. Pagal Krovinių ir prekių informacinės sistemos (toliau – KIPIS) duomenis autotransporto priemonė į muitinės prižiūrimą teritoriją AB „K.“ įvažiavo 2020 m. lapkričio 17 d., 09.06 val., tačiau tranzito deklaracija ir krovinį lydintys dokumentai pateikti nebuvo. Tokiu būdu A. B. pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, (toliau – SMK) 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 78) 32 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalyje.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 10 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.

3.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas Raimondas Kivylius pateikė

3.1.                      Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. pripažino kaltu, nes jis visus reikiamus dokumentus pateikė per KIPIS sistemą. Šia sistema naudojasi uosto komplekso naudotojai, kiti asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su prekių gabenimu per uostą, ir muitinės pareigūnai. KIPIS priemonėmis yra pateikiamos laikinojo saugojimo deklaracijos duomenys, atliekami jų tikrinimai, prekių iškrovimas ir jų laikinojo saugojimo įforminimas, laikinai saugomų prekių muitinės priežiūra, prekių gabenimas iš vienos muitinės prižiūrimos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso zonos į kitą, kai prekių turėtojas pageidauja jas gabenti netaikydamas Sąjungos tranzito procedūros, popieriuje surašytų dokumentų naudojimas pagrįstos Sąjungos tranzito procedūros, taikomos vežant ne Sąjungos prekes geležinkelių transportu su SMGS važtaraščiu, ir laikinojo saugojimo užbaigimas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintų KIPIS naudojimo sąlygų 20 punkte nurodyta, kad KIPIS naudotojas sutinka, jog Naudotojo darbuotojų kitiems Naudotojams teikiami ir iš kitų Naudotojų KIPIS duomenų bazėje gaunami elektroniniai duomenys ir informacija turi tokią pačią juridinę galią, kokią turėtų tie patys atitinkamu dokumentu, patvirtintų parašais ir spaudais, rašytiniai duomenys ar informacija popierinėse dokumentu formose. Taigi, KIPIS – tai krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą informacinė sistema, skirta duomenų mainams tarp krovinių transportavimo per Klaipėdos jūrų uostą veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų bei tikrinimus uoste vykdančių valstybės institucijų. KIPIS duomenų bazėje gaunami elektroniniai duomenys ir informacija turi tokią pačią juridinę galią, kokią turėtų tie patys atitinkamų dokumentų, patvirtintų parašais ir spaudais, rašytiniai duomenys ar informacija popierinėse dokumentų formose. 

3.2.                      Skunde nurodyta, kad muitinės leidimai krovai KIPIS sistemoje yra suteikiami taip, kaip nusprendžia muitinė. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, jeigu per penkiolika minučių nuo prašymo iškrauti prekes, atgabentas jūrų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimą atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iškrauti prekes, laikoma, kad leidimas iškrauti prekes suteiktas. Muitinė turi teisę priimti ir įregistruoti KIPIS sistemoje sprendimą, draudžiantį iškrauti prekes, kurioms yra įforminta ir dar neužbaigta T1 procedūra. Ginčo atveju tai nebuvo padaryta, priešingai – leidimas krovai KIPIS sistemoje buvo duotas. Pažymėtina, kad atsakingiems subjektams muitinė jokių kitokių leidimų krovai jokioje kitoje formoje ar kitoje informacinėje sistemoje nesuteikia (neišduoda), leidimą krovai atsakingi subjektai, ginčo atveju ir A. B., gali pamatyti tik KIPIS sistemoje. Molo jūrų uosto muitinės pareigūnai priima sprendimą dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo NCTS sistemoje, tačiau turi pareigą jį perduoti į KIPIS sistemą. A. B. NCTS sistema naudotis negali ir nemato joje priimamų sprendimų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, KIPIS sistemoje esanti žyma „Patvirtintas“ suteikė teisę iškrauti krovinį. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu paskirties įstaigoje, patvirtinus NCTS priemonėmis prekių atvykimą, priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo. Taisyklių 21 punktas numato, jog paskirties įstaigoje atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai, įskaitant duomenis apie atliktus perkrovimus ar kitus įvykius, jeigu tokie buvo prekių į paskirties įstaigą gabenimo metu, turi būti suvedami į NCTS nedelsiant. Tik muitinės pareigūnai veda duomenis į NCTS (NTKS) sistemą ir tik muitinės pareigūnai šioje sistemoje mato priimtus sprendimus. Sutinka su teismo padaryta išvada, jog visi veiksmai tranzito atveju atliekami sistemoje NCTS (NKTS), o tik po to sistemoje KIPIS. Muitinei nustatytu terminu nepateikus pranešimo dėl draudimo krovai nebuvo pagrindo nesivadovauti KIPIS sistemoje muitinės suteiktu leidimu krovai. Tad A. B., matydamas šią žymą KIPIS sistemoje pagrįstais ir teisėtai turėjo manyti, kad jis savo pareigas įvykdė tinkamai – krovinys iškrautas turint muitinės leidimą. Jokių kitokių (kita forma, kitoje sistemoje) leidimų krovai muitinė neišduoda. Leidimai prekių iškrovimui suteikiame išimtinai tik KIPIS sistemoje, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. muitinė leidimą iškrauti prekes davė.

3.3.                      Skunde nurodyta, kad iš visų faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, jog visus dokumentus pateikė muitinei ir nebuvo draudimo iškrauti prekes. 2020 m. lapkričio 17 d. į AB „K.“ teritoriją, adresas (duomenys neskelbtini), atvyko autotransporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atgabeno plieninių strypų krovinį. 2020 m. lapkričio 17 d. apie 8.00 val. ryto transporto priemonės vairuotojas pateikė A. B. šiuos krovinio dokumentus – 2020 m. lapkričio 11 d. CMR važtaraštį Nr. 8785; 2020 m. lapkričio 14 d. tranzito deklaraciją Nr. 20LTVK20001778DCA4; 2020 m. lapkričio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 5220023950. Gautų krovinio dokumentų pagrindu KIPIS buvo suformuota ir pateikta: 2020 m. lapkričio 17 d. autotransporto važtaraštis Nr. 201117-000591-VZ (minėto važtaraščio šaknelėje „Deklaracijos užbaigimui“ nurodytas T1 deklaracijos Nr. 20LTVK20001778DCA4. Taip pat muitinės prašomą užbaigti pažymėtas požymis „Užbaigti procedūrą – „Taip“, t. y. T1 deklaracija pateikta muitinei KIPIS sistemoje); 2020 m. lapkričio 17 d. prašymas krovai į saugojimo vietą Nr. 201117-000594-PRK (laikas 08.14 val.), kuris buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. (laikas 8.21 val.); 2020 m. lapkričio 17 d. bendroji deklaracija (BDK) T1 procedūros užbaigimui Nr. 201117-000644-BDK (pateikimo laikas 8.24 val.). Formuojant BDK pažymėtas požymis „Sutinku“, kad transporto priemonės atvykimo laikas būtų laikomas prekių pateikimo laiku – „Taip“, todėl prekės pateiktos muitinei automatiškai 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. Autotransportas kirto AB „K.“ vartus 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. Autotransportui kirtus AB „K.“ vartus KIPIS sistemoje automatiškai buvo patvirtintas prašymas krovai (sąlygas automatiniams dokumentų patvirtinimams ir laikus nustato pati muitinė) bei automatiškai prekės pateiktos muitinei. AB „K.“ matydami, kad KIPIS sistemoje pateiktas ir patvirtintas prašymas krovai, t. y. muitinės leidimas nuimti plombą ir iškrauti krovinį į saugojimo vietą duotas, minėtą autotransportą iškrovė ir nedelsiant KIPIS sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. suformavo krovos darbų aktą Nr. 201117-006636-KDA be neatitikimų. Nutarimo Nr. 78 32 straipsnyje numatyta, kad iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, vežančią ne Sąjungos prekes arba eksportuojamas Sąjungos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje Trišalėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu šis aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis surašomas trimis egzemplioriais ir pasirašomas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Šiuo atveju visikas buvo padarytas pagal keliamus reikalavimus, nustatytus terminus ir gavus leidimą krovai per KIPIS sistemą.

3.4.                      Skunde nurodyta, kad A. B. nebuvo kaltinamas netinkamu tranzito procedūros užbaigimu. Institucijos, surašiusios protokolą teigimu, krovinys buvo iškrautas nepateikus tranzito deklaracijos bei kitų krovinį lydinčių dokumentų. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tranzito deklaracija muitinei neabejotinai buvo pateikta, o A. B. įsitikino, kad yra gautas muitinės leidimas iškrauti prekes ir toks leidimas buvo duotas. A. B. muitinės prižiūrimoje zonoje pateikė prekes nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių per nustatytą terminą, pateikė visą būtiną informaciją paskirties muitinės įstaigai bei sekančią būtina procedūrą – BDK, muitinė vienintelėje egzistuojančioje sistemoje, kurios naudotojai yra tiek muitinė, tiek gavėjas – muitinė KIPIS davė leidimą iškrauti prekes. A. B. negali būti atsakingas už tai, kad ginčo atveju galimai netinkamai veikia dvi integruotos informacinės sistemos KIPIS (kurios naudotojai yra tiek muitinė, tiek A. B.) ir NCTS (kurios naudotoja yra tik muitinė). Dėl to, jog šiose sistemose netinkamai ar netinkamu laiku „suvaikščiojo“ duomenys dėl krovos leidimo A. B. negali būti atsakingas. Vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

4.       Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

4.1.                      Atsiliepime nurodyta, kad pagal SMK 233 straipsnį su tranzito procedūra susijusias pareigas be procedūros vykdytojo prisiima pareigas ir ekspeditorius, t. y. šiuo atveju A. B. Vežėjas, bet kuris kitas asmuo, kuris gauna prekes žinodamas, jog joms buvo įforminta tranzito procedūra, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Visi veiksmai, susiję su tranzito procedūros įforminimu, atliekami sistemoje NTKS, tik po to duomenys apie užbaigtą tranzito procedūrą pažymimi KIPIS. Paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NTKS tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą. Muitinės Molo jūrų uosto posto pareigūnai kiekvieną kartą atvykus tranzitiniam kroviniui kaip į paskirties įstaigą, kur numatoma iškrauti į muitinės sandėlius, laikinąjį muitinės sandėlį, kontroliuoja prekių pateikimo faktą, priima sprendimą dėl prekių tikrinimo ar netikrinimo NTKS, bet ne sistemoje KIPIS. Atlikto prekių tikrinimo kontrolės rezultatai, įskaitant duomenis apie atliktus perkrovimus ar kitus įvykius, jei tokie buvo prekių į paskirties įstaigą gabenimo metu, suvedami į NTKS nedelsiant. Muitinės pareigūnai privalo įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis yra atvykusi į paskirties muitinės postą ir tik tada NTKS priemonėmis užregistruoja prekių pateikimo faktą. Užregistravus atvykimą NTKS yra atliekamas rizikos vykdymas, t. y. tikrinti ar ne, ir tik tada užbaigiama tranzito procedūra.

4.2.                      Atsiliepime nurodyta, kad naudojantis KIPIS priemonėmis krovinio ekspeditorius pateikia informaciją į KIPIS apie numatomus atgabenti ar išgabenti krovinius. Jei į uostą iškrovai gabenamos trečiųjų šalių prekės, duomenis į KIPIS pateikiantis asmuo privalo suvesti duomenis apie tranzito lydintįjį dokumentą. Muitinė atlikusi visus reikiamus formalumus su tranzito lydinčiuoju dokumentu ir užbaigus tranzito procedūrą NTKS, KIPIS sistemoje atlieka veiksmą – KIPIS pažymi, jog tranzito procedūra užbaigta. Ir tik atlikus šį veiksmą KIPIS yra įmanoma įforminti prekes laikinajam saugojimui. A. B. galėjo matyti šią informaciją ir kontroliuoti, ar tranzito procedūra užbaigta. A. B. tokią informaciją gavo 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. Kol neužbaigta tranzito procedūra NTKS ir nėra žinomas galutinis muitinės sprendimas dėl prekių (ne)tikrinimo, taip pat kol nėra žinoma, ar muitinė užbaigė tranzito procedūrą, atsakingas asmuo turi prievolę domėtis muitinio įforminimo eiga. Vien visų reikiamų dokumentų pateikimas į KIPIS apie gabenamas prekes, automatiškai neatleidžia asmens nuo prievolės pateikti prekes, dokumentus muitinei, domėtis muitinės priimamais sprendimais. Šiuo atveju A. B. apie tai, kad prekės iškrautos iš transporto priemonės sužinojo tik 2020 m. lapkričio 18 d. Šios aplinkybės jis neginčija. Pagrindinė tranzito kontrolė vykdoma NTKS priemonėmis, įforminus muitinei tranzito procedūrą NTKS 2020 m. lapkričio 18 d. ir pareigūnas būtent šią dieną pažymėjo KIPIS sistemoje, o ne kaip apeliantas nurodo 2020 m. lapkričio 17 d. Vadovaujantis Muitinės departamento prie finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1B-71 laikytina, kad KIPIS yra tinkama laikinojo saugojimo deklaracijos duomenų elektroniniam pateikimui, prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybinės jūrų uoste apskaitai ir muitinės priežiūrai užtikrinti, bet ne tranzito formalumams užbaigti. KIPIS yra uosto informacinė sistema, muitinės leidimai suteikiami automatiškai, nes ūkio subjektai iš anksto pateikia pranešimus, kad uosto bendrovė galėtų planuotis ir fiziškai pasiruoštų krovinių iškrovimui. Tačiau prievolė prieš muitinę išlieka pateikti prekes ir jas lydinčius tranzito dokumentus bei nesuteikia teisės savavališkai nuimti plombą ir iškrauti prekes kol nėra gautas muitinės leidimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Pagal ANK

6.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 10 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą SMK 140 straipsnio 1 dalyje, ir Nutarimo Nr. 78 32 straipsnyje, t. y. jis 2020 m. lapkričio 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, pateikė paskirties įstaigai tranzito deklaraciją Nr. 20LTVK20001778DCA4. Tranzito deklaracija buvo prijungta MCC sistemoje ir įvertinus riziką pervesta į raudoną kanalą ir užpildytas prekių tikrinimo aktas Nr. 20LTLUA000TR315871. Patikrinus krovinį, nustatyta, jog nuo transporto priemonės nuimta plomba be muitinės leidimo, krovinys iškrautas be muitinės leidimo. Pagal KIPIS duomenis autotransporto priemonė į muitinės prižiūrimą teritoriją AB „K.“ įvažiavo 2020 m. lapkričio 17 d., 09.06 val., tačiau tranzito deklaracija ir krovinį lydintys dokumentai pateikti nebuvo. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog neatsižvelgta į tai, kad dokumentai buvo pateikti per KIPIS sistemą 2020 m. lapkričio 17 d. ir sistemoje tą pačią dieną buvo duotas leidimas iškrauti krovinį. Jis pažeidimo nepadarė, o sistemos NTKS, kuria naudojasi tik muitinės pareigūnai, duomenys jam neprieinami, todėl jis vadovavosi KIPIS sistemos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, todėl jis nubaustas pagrįstai.

7.       Administracinė atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį kyla už tai, kad muitinės prižiūrimos prekės iškraunamos iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimos prekės išduodamos arba paimamos be muitinės pareigūno leidimo.

8.       Byloje nustatyta, kad A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi, KIPIS sistemoje pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. autotransporto važtaraštį Nr. 201117-000591-VZ; 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą krovai į saugojimo vietą Nr. 201117-000594-PRK (laikas 08.14 val., buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 17 d. laikas 8.21 val.); 2020 m. lapkričio 17 d. bendrą deklaraciją (BDK) T1 procedūros užbaigimui Nr. 201117-000644-BDK (pateikimo laikas 8.24 val.). 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto AB „K.“ vartus. Krovinys iškrautas 2020 m. lapkričio 17 d. 18.48 val. ir krovos darbų aktas 2020 m. lapkričio 17 d. 18.49 val. (KIPIS Nr. 201117-006636-KAD). Bendroji deklaracija įforminta 2020 m. lapkričio 18 d. 18.18 val. (KIPIS Nr. 201117-000644-BDK), o tranzito deklaracija užbaigta 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. (dokumento Nr. 20LTVK20001778DCA4). Molo jūrų uosto postas, įvertinęs riziką, nusprendė tranzitui nukreiptą krovinį patikrinti. Patikrinimo akte Nr. 20LTLUA000TR3158171 nustatyti neatitikimai – muitinės plombos nerastos, krovinys iškrautas. Šių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog KIPIS sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. 9.06 val. nurodyta automatinė žyma „Patvirtinta“, nėra suprantama kaip Muitinės leidimas iškrauti krovinį ir tai patvirtina aplinkybė, kad tranzito deklaracija buvo užbaigta tik 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. (dokumento Nr. 20LTVK20001778DCA4). Apeliantas skunde nurodė, jog jis mato duomenis tik KIPIS sistemoje, o muitinės pareigūnų naudojamos programos NCTS duomenų jis nemato. Jis rėmėsi KIPIS sistemos duomenimis, kur buvo nurodyta – prašymas krovai patvirtintas, t. y. muitinė jam suteikė leidimą iškrauti krovinį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

10.       Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 skyriaus 2.2 punkte nurodoma, jog KIPIS – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinė sistema, skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste, kurios yra KIPIS naudotojai; 6 punkte nurodoma, kad jei per penkiolika minučių nuo prašymo iškrauti prekes, atgabentas jūrų, geležinkelių ar kelių transportu pateikimo, muitinė arba kita tikrinimą atliekanti valstybės institucija nepriima ir KIPIS neįregistruoja sprendimo, draudžiančio iškrauti prekes, laikoma, kad leidimas iškrauti prekes suteiktas; 7 punkte nurodoma, kad iki jūrų, geležinkelio ar kelių transporto priemonės iškrovimo pradžios ar iškrovimo metu muitinė, remdamasi rizikos požymiais ar gauta papildoma informacija apie jūrų, geležinkelių ar kelių transportu gabenamas prekes, gali pakeisti sprendimą dėl leidimo iškrauti prekes esant „Prašymo krovai“ būsenai „Patvirtintas“. Norėdamas atšaukti jau patvirtintą leidimą iškrauti prekes iš laivo, geležinkelio vagono ar kelių transporto priemonės iki jų atvykimo ar prekėms jau esant uoste, muitinės pareigūnas „Prašymo krovai“ kortelėje paspaudžia „Sulaikyti“. „Prašymo krovai“ būsena tampa „Sulaikytas“ iki kito muitinės sprendimo. Sureguliavus susidariusią padėtį ir muitinės pareigūnui paspaudus „Patvirtinti“ prekes leidžiama iškrauti arba tęsti jų iškrovimą.

11.       Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių, tikrinimo rezultatų kodų klasifikatoriaus, naudojamo tranzito deklaracijai įforminti, tipinės formos „TC 11 KVITAS“ ir garantijų negaliojimo kodų klasifikatorių patvirtinimo“ nurodoma, kad NCTS – tai programinės įrangos paketas, skirtas tranzito deklaracijoms apdoroti. Minėto įsakymo 4 punkte nurodoma, jog Bendrijos/bendroji tranzito procedūra įforminama NCTS priemonėmis, išskyrus tuos atvejus, kai taikomi supaprastinimai, tranzito deklaracija pripažįstant komercinius dokumentus. Įsakymo 19 punkte nurodoma, jog prekės ir Lydinčiojo dokumento A forma per išvykimo įstaigos nustatytą tranzito terminą privalo būti pateiktos deklaruotai paskirties įstaigai. Išvykimo įstaigos nustatytas tranzito terminas paskirties įstaigoje negali būti keičiamas. Paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą (po šio veiksmo NCTS priemonėmis išvykimo įstaigai išsiunčiamas nustatytos struktūros elektroninis pranešimas, patvirtinantis prekių atvykimo į paskirties įstaigą faktą); 20 punkte nurodoma, jog paskirties įstaigoje patvirtinus NCTS priemonėmis prekių atvykimą, turi būti priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo; 22 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu paskirties įstaiga, atlikusi pateiktų prekių tikrinimą, nustato pažeidimus (pvz., dalis prekių nedeklaruota, trūksta dalies deklaruotų prekių, pažeistos plombos) ir kontrolės rezultatai yra „Atliekami tyrimai“, teritorinės muitinės, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, Muitinės procedūrų priežiūros skyrius, vadovaudamasis Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka atlieka tyrimą dėl Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros užbaigimo. Bendrijos/bendroji tranzito procedūra NCTS sistemoje užbaigiama, kai išvykimo įstaiga per nustatytą laikotarpį NCTS priemonėmis gauna nustatytos struktūros elektroninius pranešimus su prekių tikrinimo kontrolės rezultatais „Atitinka“ arba „Laikoma, kad atitinka“ (42 punktas).

12.       Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą matyti, kad, naudodamasis KIPIS priemonėmis krovinio ekspeditorius, pateikia informaciją į KIPIS apie numatomus atgabenti ar išgabenti krovinius, o NKTS programoje, kuria naudojasi muitinės pareigūnai, yra priimamas sprendimas dėl prekių tikrinimo arba netikrinimo. Jeigu priimamas sprendimas tikrinti dokumentus ar prekes, atsakingas asmuo privalo vykdyti teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus ir pateikia dokumentus arba prekes muitiniam tikrinimui. Jeigu priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo, tuomet muitinės pareigūnai duoda leidimą iškrauti prekes ir užbaigia tranzito procedūrą nustatyta tvarka. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisė iškrauti krovinį nėra suteikiama, kol neužregistruotas tranzitas ir nepriimtas sprendimas dėl minėtų prekių tikrinimo ir (ar) netikrinimo. NCTS užtikrina elektroninėmis priemonėmis pateikiamų tranzito deklaracijų, įforminimą ir kontrolę. Visi veiksmai, susiję su tranzito įforminimu, atliekami sistemoje NCTS (NKTS), o tik po to sistemoje KIPIS. Vadinasi, automatinė nuoroda KIPIS sistemoje dėl prašymo krovai „Patvirtintas“, nėra suprantamas kaip tiesioginis muitinės leidimas iškrauti krovinį, nes būtina prieš tai atlikti tranzito užbaigimo procedūrą. Kol neužbaigta tranzito procedūra NCTS (NTKS) sistemoje ir nėra žinomas galutinis muitinės sprendimas dėl prekių tikrinimo/netikrinimo, taip pat kol nėra žinoma ar muitinė užbaigė tranzito procedūrą, atsakingas asmuo, šiuo atveju t. y. A. B., turėjo pareigą domėtis muitinio įforminimo eiga. Be to, iš 2020 m. lapkričio 17 d. 8.13 val. prašymo krovai matyti, jog prie siuntėjo nurodyta – generuoti prašymą krovai automatiškai, buvo nurodyta „Ne“ (KIPIS Nr. 201117-000591-VZT).

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas skunde nurodė, kad jis vadovavosi KIPIS duomenimis, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. apie tai, kad pirma turi būti užbaigtos tranzito deklaracijos įforminimas žinojo. A. B. 2020 m. lapkričio 18 d. paaiškinime nurodė, jog automobilio vairuotojui buvo perduotas dokumentų paketas muitinei, iškrovos terminalui ir vežėjui bei duotos instrukcijos. Viena iš nuorodų buvo – įvažiavus sustoti aikštelėje ir nueiti į muitinę uždaryti tranzito deklaraciją bei įforminti BDR. Tokius pačius paaiškinimus A. B. patvirtino ir 2020 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Juose pažymėta, kad vairuotojas turėjo paprašyti muitinės pareigūno užbaigti tranzito formalumus – įforminti bendrąją deklaraciją, pateiktą KIPIS sistemoje. Vadinasi, A. B. žinojo ir suvokė, jog prieš iškraunant krovinį turėjo būti užbaigta tranzito procedūra, kas šiuo atveju padaryta nebuvo – tranzito deklaracija užbaigta 2020 m. lapkričio 18 d. 17.17 val. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju krovinys buvo iškrautas neturint tam leidimo.

14.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, požymių. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

administracinėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                            Dalia Kursevičienė