Administracinė byla Nr. eA-4-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02938-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 17.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. U. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. U. ir E. U. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai M. U. ir E. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (23.29) RE-208 bei įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą išsamiai išnagrinėti jų teiktą prašymą pratęsti terminą privalomiesiems nurodymams vykdyti arba pratęsti terminą privalomiems nurodymams vykdyti vieneriems metams.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, juos atmetė ir tokį terminą pratęsti atsisakė, priimdama skundžiamus sprendimus. Pareiškėjai nesutinka su Inspekcijos išvada, kad nebuvo nurodytos objektyvios, nepriklausančios nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, priežastys, dėl kurių gali būti pratęsiamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Nurodė, kad buvo atlikti nauji jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus ir paaiškėjus esamų kadastrinių matavimų ydingumui, buvo kreiptasi į matininką, o dabar ir į teismą dėl kadastrinių matavimų (žemės sklypų ribų) nuginčijimo ir nustatymo iš naujo. Pažymėjo, kad Inspekcija negalėjo vadovautis informacija, gauta iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, apie atsisakymą teikti išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikties teritorijų planavimo dokumentams, atlikus kadastrinius matavimus, kadangi minėtas Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas buvo apskųstas. Pareiškėjai pažymėjo, kad jiems priklausantys žemės sklypai buvo įsigyti prieš daugiau nei 20 metų, o juos juosianti tvora pastatyta prieš penkiolika metų, o tik dabar dėl jų kilus ginčui, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ir įgalinimų spręsti neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo klausimų ir surašyti privalomųjų nurodymų.
3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus žemės patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog patikrinti šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje esantys riboženkliai ties žemės sklypais. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta nauja medinė tvora. Inspekcija nustatė, kad yra pastatyta apie 2 m aukščio ištisinių lentų tvora, jos dalyje sumontuoti vartai. Pareiškėjams buvo surašyti 2016 m. spalio 20 d. savavališkos statybos aktai dėl naujo nesudėtingo statinio – tvoros – statybos valstybinėje žemėje neturint statybą leidžiančio dokumento bei privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161024-00131 – M. U., ir Nr. PNSSP-100-161024-00133 – E. U., kuriais pareiškėjai buvo įpareigoti iki 2017 m. gegužės 30 d. nugriauti į valstybinę žemę patenkančią 30,03 m ilgio ir 2 m aukščio tvorą. Inspekcija 2017 m. gegužės 12 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-758 – M. U., o Nr. (23.29)PN-760 – E. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 IV skyriaus IX skirsnio 50 punkto nustatyta tvarka, iki 2017 m. liepos 10 d. pašalinti pažeidimus, kadangi statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio pritarimą.
5. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos surašyti administraciniai aktai (privalomieji nurodymai) yra nepanaikinti ir galiojantys, jų turinys pareiškėjams yra žinomas. Nurodyti administraciniai aktai išduoti kompetentingos valstybės institucijos – Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos remiantis kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
6. Atsakovas nurodė, kad gavusi NŽT 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. 49SJN-1724-(14.49.105), kuriame nurodyta, jog žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypų ribos yra įregistruotos valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nebuvo tenkinamas prašymas dėl žemės sklypų ribų neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams atlikus kadastrinius matavimus. Inspekcija nenustatė jokių svarbių priežasčių, patvirtinančių pareiškėjų siekį įteisinti neteisėtą statybą, o įvertinusi, kad neteisėtai pastatyta tvora yra užtverta valstybinė žemė, pagrįstai ėmėsi veiksmų nepratęsti privalomojo nurodymo. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų nurodomais argumentais, kad neva jie buvo informavę Inspekciją apie ketinimus atlikti naujus kadastrinius matavimus ar apie ketinimą kreiptis į teismą, ar ištaisyti trūkumus neteismine tvarka, kadangi jie nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad nurodytų veiksmų ėmėsi tik Inspekcijai priėmus skundžiamus sprendimus.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, valstybinė žemė yra užimta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjams surašytuose privalomuosiuose nurodymuose pašalinti pažeidimus nurodytomis tvoromis ir vartais, dėl to pažeidžiamos valstybės ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, nuo 2016 m. žinodami apie savavališką statybą, nesiėmė aktyvių veiksmų ją įteisinti, t. y. ginčyti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus (kuriuos atliekant patys dalyvavo ir jiems, kaip žemės sklypų savininkams, turėjo būti žinomos žemės sklypų ribos) kreipėsi su ieškiniu į teismą tik 2017 m. rugsėjo 14 d., todėl, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, atsakovas pagrįstai ginčijamais 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (23.29) RE-208 atsisakė pratęsti privalomųjų nurodymų vykdymo terminą.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
10. Teismas konstatavo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (23.29) RE-208 nepratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai M. U. pagal 1997 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-4905, o žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui E. U. pagal 1997 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-5403. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2016 m. spalio 17 d. atliko valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais, patikrinimą vietoje ir nustatė žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-485, patikrinti Žemės sklypų riboženkliai, pietvakarių dalyje ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pamatuota medinė tvora, juosianti Žemės sklypus. Nustatyta, kad du riboženkliai pietvakarių dalyje 27 cm ir 33 cm patraukti į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją ir neatitinka kadastriniais matavimais nustatytų posūkio taškų. Medinė tvora, juosianti Žemės sklypus, ir vartai užtveria valstybinėje žemėje esantį privažiavimo kelią į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei dalį (duomenys neskelbtini) užimta valstybinė žemė, valstybinės žemės užimamas plotas – 118 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 49SJN-2463-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą ir Vilniaus miesto savivaldybę apie žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjams surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti tvoras ir vartus iki 2017 m. liepos 10 d. Pareiškėjai, pasinaudodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Inspekciją prašydami pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Šiame prašyme pareiškėjai nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis, gavę šiuos duomenis, jie spręs klausimą dėl neteisėtai tvora užtvertos žemės įteisinimo, įteisindami tvorą. Skundžiamais 2017 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (23.29) RE-208 Inspekcija nepratęsė privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų, kadangi nenurodytos objektyvios, nepriklausančios nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, priežastys. Taip pat skundžiamuose sprendimuose Inspekcija nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. gauta NŽT Vilniaus miesto skyriaus informacija (Nr. 1D-9747) apie atsisakymą teikti išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikties teritorijų planavimo dokumentams, atlikus kadastrinius matavimus. Pareiškėjai prašė teismo panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (23.29) RE-208 ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių turi būti pratęstas 2017 m. gegužės 12 d. surašytų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas, t. y. aktyvūs veiksmai, susiję su NŽT priimtų sprendimų ginčijimu ikiteismine ir teismine tvarka (esamų pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų kadastrinių matavimų nuginčijimu ir nustatymu iš naujo).
12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pagal kurią būtų galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą motyvuoja tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl esamų pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų kadastrinių matavimų nuginčijimo ir nustatymo iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas termino pratęsimo priežastis, priėjo prie išvados, kad nėra jokio pagrindo jų pripažinti svarbiomis. Tokia priežastimi teismas nelaikė aplinkybės, jog, pateikiant teismui prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-41556-905/2017, kurioje ginčijami kadastriniai matavimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje ginčo dalykai yra skirtingi. Kreipimasis į teismą dėl Žemės sklypų kadastrinių matavimų nesietinas su procedūromis, kurios atliekamos siekiant pašalinti pažeidimus (nepatvirtina veiksmų, kurių imamasi siekiant gauti reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos priežastys, jog būtų pratęstas reikalavimo vykdymo terminas, pripažintinos nesvarbiomis, todėl jų skundo netenkino.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog, gavęs NŽT 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. 49SJN-1724-(14.49.105), jis nenustatė jokių svarbių priežasčių, patvirtinančių pareiškėjų siekį pašalinti pažeidimus, o įvertinęs, kad neteisėtai pastatyta tvora yra užtverta valstybinė žemė, pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus nepratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų.
15. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. (23.29) RE-208 yra teisėti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą išsamiai išnagrinėti jų teiktą prašymą pratęsti terminą privalomiesiems nurodymams vykdyti arba pratęsti terminą privalomiems nurodymams vykdyti vieniems metams.
III.
16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjų skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijai, tvoros pastatytos valstybinėje žemėje statyba nėra laikoma savavališka, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.1:2017 IV skyriaus IX skirsnio 50 punkto nustatyta tvarka, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio pritarimą.
16.2. Pareiškėjai nesutinka su ta aplinkybe, jog jų pastatyta tvora yra valstybinėje žemėje ir jiems reikalingas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas, kad jiems taikytini anksčiau nurodyti teisės aktai. Pareiškėjų pastatyta tvora yra nesudėtingas inžinerinis statinys, tokio statinio statybai nereikalinga projektinė dokumentacija, statybos leidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimais, statytojo teisė įgyvendinama ir nesudėtingo statinio statyba yra galima, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Inspekcijai surašius 2017 m. gegužės 12 d. privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus, tarp jų ir NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, kilo ginčas dėl pareiškėjų nuosavybės teisių į žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „Šilelis“, (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), SB „Šilelis“, (duomenys neskelbtini), pažeidimo. Dėl savo nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus gynimo ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
16.3. Teismui tenkinus pareiškėjų ieškinį ir pašalinus pareiškėjų nuosavybės teisių pažeidimus, tuo pačiu būtų patvirtinta, kad nesudėtingas inžinerinis statinys – tvora – stovi pareiškėjų, o ne valstybinėje žemėje ir joks valstybinės žemės patikėtinio pritarimas statybai jiems nėra reikalingas, jų tvora pastatyta nepažeidžiant statybos techninių reglamentų. Ginčą dėl pareiškėjų nuosavybės teisių pažeidimo su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bandė spręsti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nepavykus to padaryti, privalėjo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, kad galėtų ieškiniu kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas nuosavybės teises. Visiems šiems veiksmams atlikti buvo reikalingas papildomas laikas, kiek tai priklausė nuo pareiškėjų, nes veikė aktyviai ir savalaikiai. Visas aplinkybes apie tai, kad bando spręsti ginčą dėl jų nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, atstatant jų žemės sklypų ribas su NŽT, nurodė prašyme Inspekcijai pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą. Inspekcija prašymo netenkino, nors nurodė objektyvias nuo jų nepriklausančias priežastis.
16.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjų nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, atstatant jų žemės sklypų ribas, pareiškėjai siekia įrodyti, kad tvora stovi jų žemėje, o NŽT nepagrįstai ir neteisėtai šią žemę laiko valstybine. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sprendė, kad jų kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo nėra svarbi priežastis ir nesusijusi su Inspekcijos privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus. Priešingai, tai tiesiogiai susiję su privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus, nes išnagrinėjus jų ieškinį, gali paaiškėti, kad jokio pažeidimo apskritai nėra, nes tvora stovi jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijai, tvoros pastatytos valstybinėje žemėje statyba nėra laikoma savavališka. 2017 m. gegužės 12 d. surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus pareiškėjams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 IV skyriaus IX skirsnio 50 punkto nustatyta tvarka, kadangi statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio pritarimą, tačiau pareiškėjams nepateikus NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pagrįstai surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ir apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad tvoros statyba būtų užfiksuota neteisėtai ar privalomasis nurodymas pašalinti teisės aktų pažeidimus būtų neteisėtas. Ginčas kyla tik dėl Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimų, todėl apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl to, kad tvora stovi pareiškėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir jos statybai nereikalingas valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas, ar pagrįstai Inspekcija atsisakė pratęsti privalomo nurodymo vykdymo terminą ir, ar gali būti toks terminas pratęsiamas. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad aplinkybė, jog jie kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, yra svarbi sprendžiant klausimą dėl privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai neginčijo privalomųjų nurodymų, todėl aplinkybės dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip tinkamai pažymėjo teismas, kreipimasis į teismą dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų nesietinos su procedūromis, kurios atliekamos siekiant pašalinti pažeidimus (nepatvirtina veiksmų, kurių imamasi siekiant gauti reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti).
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo spręsti dėl pareiškėjų apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai neginčija privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus, o kol šie privalomieji nurodymai nėra nuginčyti, juose nurodyti duomenys dėl pareiškėjų tvoros laikomi teisingais ir išsamiais. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikia pagrįstų argumentų, įrodančių atsakovo priimtų ginčijamų sprendimų neteisėtumą, o tik nurodo argumentus dėl jiems surašytų privalomųjų nurodymų neteisėtumo, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tokie jų argumentai yra atmestini, be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad pareiškėjų iškelta civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų nuginčijimo ir nustatymo iš naujo, negali būti laikoma svarbia priežastimi pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes toks kreipimasis į teismą nesusijęs su procedūromis, kurios atliekamos siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius (nepatvirtina veiksmų, kurių imamasi siekiant gauti statybai įteisinti reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (23.29) RE-208 nepratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo termino teisėtumo.
22. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2016 m. spalio 17 d. atliko valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais, ir nustatė žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-485, patikrinti Žemės sklypų riboženkliai, pietvakarių dalyje ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pamatuota medinė tvora, juosianti Žemės sklypus. Nustatyta, kad du riboženkliai pietvakarių dalyje 27 cm ir 33 cm patraukti į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją ir neatitinka kadastriniais matavimais nustatytų posūkio taškų. Medinė tvora, juosianti Žemės sklypus, užtveria valstybinėje žemėje esantį privažiavimo kelią į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei dalį (duomenys neskelbtini), užimta valstybinė žemė, valstybinės žemės užimamas plotas – 118 kv. m. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 49SJN-2463-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus.
23. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjams surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-758 – M. U., o Nr. (23.29)PN-760 – E. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 IV skyriaus IX skirsnio 50 punktu, iki 2017 m. liepos 10 d. nugriauti nesudėtinguosius inžinerinius statinius, pastatytus prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius valstybinėje žemėje (pravažiavimas tarp sklypų) ir užfiksuotus NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-485: šiaurės ir pietų vakarinėje dalyje 3,03 m ilgio ir apie 2 m aukščio medinio karkaso ir medinių vertikalaus kalimo lentų bei 3,03 m ilgio ir apie 1,50 m aukščio metalinio tinklo tvoras; šiaurės ir pietų rytinėje dalyje – 2,83 m ilgio ir apie 2 m aukščio medinio karkaso ir medinių vertikalaus kalimo lentų vartus; išmontuoti 2,83 m ilgio ir apie 2 aukščio mechaninių vartų mechanizmą. Sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją.
24. Pareiškėjai 2017 m. birželio 26 d. prašymu (prašymo reg. data – 2017 m. liepos 4 d. Nr. 1D-8835) kreipėsi į Inspekciją prašydami pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Akcentavo, kad su tokiu pačiu prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Šiame prašyme pareiškėjai nurodė, kad nesutinka su ta aplinkybe, jog jų pastatyta tvora yra valstybinėje žemėje ir ruošiasi savo interesus ginti teisme. Pareiškėjai apie šias aplinkybes informavo NŽT raštu. Pažymėjo, kad yra kreipęsi dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo minėtiems žemės sklypams, kurie bus atlikti 2017 m. birželio 27 d. (matavimus atlieka UAB „Krianta“), prašė suteikti galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius.
25. Ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta pratęsti 2017 m. gegužės 12 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-760 ir Nr. (23.29)PN-758 įvykdymo terminą, kadangi nenurodytos objektyvios, nepriklausančios nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, priežastys dėl kurių gali būti pratęsiamas privalomojo nurodymo terminas. Skundžiamuose sprendimuose Inspekcija nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. gauta NŽT Vilniaus miesto skyriaus informacija (Nr. 1D-9747) apie atsisakymą teikti išvadą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimo teritorijų planavimo dokumentams, atlikus kadastrinius matavimus.
26. NŽT 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. 49SJN-1724-(14.49.105) nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypų ribos yra įregistruotos VĮ Registrų centre, atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, išvada nesurašoma.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad nėra jokio pagrindo pareiškėjų nurodytų privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo priežasčių pripažinti svarbiomis. Tokia priežastimi teismas nelaikė aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-41556-905/2017, kurioje ginčijami kadastriniai matavimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje ginčo dalykai yra skirtingi. Kreipimasis į teismą dėl Žemės sklypų kadastrinių matavimų nesietinas su procedūromis, kurios atliekamos siekiant pašalinti pažeidimus (nepatvirtina veiksmų, kurių imamasi siekiant gauti reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos priežastys, jog būtų pratęstas reikalavimo vykdymo terminas, pripažintinos nesvarbiomis, todėl jų skundo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas, gavęs NŽT 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. 49SJN-1724-(14.49.105), pagrįstai nenustatė jokių svarbių priežasčių, patvirtinančių pareiškėjų siekį pašalinti pažeidimus, o įvertinęs, kad neteisėtai pastatyta tvora yra užtverta valstybinė žemė, pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus nepratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų.
28. Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sprendė, kad jų kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo, atstatant jų žemės sklypų ribas, nėra svarbi priežastis ir nesusijusi su Inspekcijos privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus. Priešingai, tai tiesiogiai susiję su privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus, nes išnagrinėjus jų ieškinį, gali paaiškėti, kad jokio pažeidimo apskritai nėra. Teismui tenkinus pareiškėjų ieškinį ir pašalinus pareiškėjų nuosavybės teisių pažeidimus, tuo pačiu būtų patvirtinta, kad nesudėtingas inžinerinis statinys – tvora – stovi pareiškėjų, o ne valstybinėje žemėje, ir joks valstybinės žemės patikėtinio pritarimas statybai jiems nėra reikalingas, jų tvora pastatyta nepažeidžiant statybos techninių reglamentų.
V.
29. Atsakovas Inspekcija nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijai, tvoros pastatytos valstybinėje žemėje statyba nėra laikoma savavališka. 2017 m. gegužės 12 d. surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus pareiškėjams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 IV skyriaus IX skirsnio 50 punkto nustatyta tvarka, kadangi statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio pritarimą, tačiau pareiškėjams nepateikus NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pagrįstai surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad tvoros statyba būtų užfiksuota neteisėtai ar privalomasis nurodymas pašalinti teisės aktų pažeidimus būtų neteisėtas, todėl apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl to, jog tvora stovi pareiškėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir jos statybai nereikalingas valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
30. Pareiškėjai nesutinka su ta aplinkybe, jog jų pastatyta tvora yra valstybinėje žemėje ir jiems reikalingas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas.
31. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 2 dalis įvirtina, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
32. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV skyriaus IX skirsnio 50 punktą, statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl termino pratęsimo privalomiesiems nurodymams įvykdyti bei bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjų nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pratęstinas terminas įvykdyti privalomuosius nurodymus.
35. Pareiškėjai privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iš esmės sieja su civilinės bylos nagrinėjimu bendrosios kompetencijos teisme, kuri, pareiškėjų teigimu, susijusi su privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus, nes išnagrinėjus jų ieškinį, gali paaiškėti, kad jokio pažeidimo apskritai nėra, nes statiniai stovi jiems nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad pareiškėjai kartu su prašymu pratęsti reikalavimų įvykdymo terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į teismą dėl Žemės sklypų kadastrinių matavimų, o nurodytų veiksmų kreipėsi tik atsakovui priėmus ginčijamus administracinius aktus. Be to, atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė 2017 m. liepos 25 d. gavęs NŽT informaciją, kad žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypų ribos yra įregistruotos VĮ Registrų centre, atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl išvada nesurašoma.
36. Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Kaip matyti, privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas. Šiuo atveju skundžiami administraciniai aktai priimti 2017 metais, iki šiol nepaneigti duomenys, kad nesudėtingi inžineriniai statiniai, kuriuos pareiškėjai įpareigoti nugriauti iki 2017 m. liepos 10 d., stovi valstybinėje žemėje.
37. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo skundžiami administraciniai aktai – 2017 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (23.29) RE-193 ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. (23.29) RE-208 – nepratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo termino yra teisėti ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išsamiai išnagrinėti pareiškėjų teiktą prašymą pratęsti terminą privalomiesiems nurodymams vykdyti arba pratęsti terminą privalomiems nurodymams vykdyti vieniems metams.
38. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų M. U. ir E. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius