Civilinė byla Nr. 2S-1743-431/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15484-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.3.;
(S)
3.1.14.3.; 3.4.4.19.; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys byloje – I. Š. ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo – paveldėti mirusios motinoss teisę į 3,00 ha ploto žemės sklypą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą ištaisyti nurodytus pareiškimo trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos R. K. pareiškimą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, jog pareiškėja per teismo nustatytą terminą neištaisė visų pareiškimo trūkumų – nepateikė testamento, įrodymų apie mirusiosios B. D. šeimos sudėtį, išrašo iš Testamentų registro apie mirusiosios vardu registruotus testamentus ir palikimo priėmimo faktus. Šie nepašalinti pareiškimo trūkumai, atsižvelgiant į pareikšto pareiškimo specifiką, yra esminiai, nes nenustačius ir neįtraukus į bylą visų suinteresuotų asmenų, bylos nagrinėjimas būtų negalimas. Esant šioms aplinkybėms, kadangi pareiškėja nepašalino prašymo trūkumų, jos prašymas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo bei pateikti naują prašymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pareiškėja įvykdė teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir pateikė papildomus dokumentus. Pateikti testamentą, kuriuo pareiškėja po jos motinos mirties paveldėjo butą, pareiškėja neturi galimybės, nes testamentas lieka pas notarą, išdavusį paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Be to, iš pateikto liudijimo kopijos matosi, kas, kam, kada ir kokį turtą paliko ir jį paveldėjo, todėl teismo reikalaujamas dokumentas – testamentas – yra perteklinis. Išrašydamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notaras būtinai patikrina Testamentų registrą, įsitikindamas, ar miręs asmuo nėra palikęs dar kokio nors turto. Pareiškėjos atveju tokia procedūra buvo atlikta. Pareiškėjos motina jokio turto, išskyrus nurodytą butą, pareiškėjai nepaliko. Teisė paveldėti žemės sklypą atsirado jau po motinos mirties. Todėl apie žemės sklypo palikimą testamentu negali būti jokios kalbos. Todėl išrašas iš Testamentų registro taip pat yra perteklinis. Į mirusiosios turtą pretenduoja jos dukros (pareiškėja ir suinteresuotasis asmuo), kurios yra nurodytos pareikime.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino pareiškimą nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, nepašalinus nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su pareiškimo trūkumų šalinimo bei pareiškimo pripažinimo nepaduotu institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tai yra pateikti testamentą, kuriuo pareiškėjai buvo paliktas butas, įrodymus apie mirusiosios B. D. šeimos sudėtį (vaikai, sutuoktinis), išrašą iš Testamentų registro apie mirusiosios B. D. vardu įregistruotus testamentus ir palikimo priėmimo faktus bei kitus dokumentus. Pareiškėja, pateikusi teismo reikalaujamus dokumentus, nepateikė jos mirusios motinos testamento, išrašo iš Testamentų registro bei duomenų apie mirusiosios šeimos sudėtį.
Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. CPK 576 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, jog prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnį asmuo turi teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių jis negali pateikti, nurodydamas priežastis, kodėl negali pateikti šių įrodymų.
Pareiškėjos pateiktame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime yra nurodyta tik tai, kad pareiškėja pagal mirusios motinos testamentą paveldi butą bei nurodyti šio paveldimo turto duomenys. Tačiau šiame liudijime nėra nurodytas visas testamento turinys, tai yra teismui nėra žinoma, ar testamente buvo nurodyti ir kiti įpėdiniai, ar jiems buvo paliktas kitas nekilnojamasis ar kilnojamasis palikėjos turtas bei turtinės teisės. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalauja šio įrodymo ir jis nepripažintinas pertekliniu, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nors testamentas lieka pas notarą, tačiau pareiškėja gali prašyti notaro pateikti patvirtintą jo kopiją arba prašyti teismo išreikalauti šį dokumentą, jeigu notarė raštu motyvuotai atsisako teikti testamento kopiją. Dėl tos pačios priežasties teismui yra būtina pateikti ir išrašus iš Testamento registro bei detalesnius duomenis apie mirusiosios įpėdinius. Todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog teismas reikalauja perteklinių dokumentų, yra nepagrįsti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė