Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-10][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-403-383-2018].docx
Bylos nr.: AN2-403-383/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-403-383/2018

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00195-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties J. B. administracinio nusižengimo byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       2018 m. birželio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. birželio 3 d. nutarimu J. B. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jai paskirtas įspėjimas (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18084556457) už tai, kad ji 2018 m. birželio 3 d. apie 01.15 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jai pačiai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratą.

2.       Nesutikdama su priimtu Institucijos 2018 m. birželio 3 d. nutarimu, J. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, prašydama jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi J. B. skundą atmetė, padarydami

3.        išvadą, kad J. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, visiškai įrodyta, administracinė nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

4.       Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, J. B. apeliaciniu skundu prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

4.1.        Skunde nurodė, jog su nutarimu nesutinka, kadangi jis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas aplinkybes bei neįvertino byloje esančių įrodymų. Pareiškėjos teigimu, ji nepadarė administracinio nusižengimo, priešingai, susidariusioje situacijoje tapo nukentėjusiąją. Policijos pareigūnus išsikvietė pati, kad užfiksuotų įvykį nes tik jiems atvykus, kartu su vyru pareiškė, kad su tuo protokolu vėliau kreipsis į teismą dėl kelininkų atsakomybės už padarytą žalą automobiliui.

4.2.        Skundo autorės teigimu, teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į jos parodymus bei kritiškai vertino liudytojo V. G. parodymus. Be to, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus - fotonuotraukas. Pareiškėjos pastebėjimu, antrą valandą nakties labai sudėtinga su savimi vežiotis profesionalų fotografą ir apšvietėją. Nuotraukas su policijos pareigūnu darė liudytojas V. G.. Kartu vaikščiojo, matavo, fotografavo. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matosi, kad tai nakties metas, kad duobė išties didelė, kad ji užima visą dešinę kelio važiuojamąją dalį, kad briaunos aukštos (apie 10 cm) ir aštriais kraštais. Įvykio vietą apžiūrinėjo vienas pareigūnas, o protokolą surašė V. B., kuris net nebuvo nuėjęs į įvykio vietą ir visą laiką prasėdėjo prie kompiuterio policijos automobilyje. Pareiškėjos įsitikinimu, jis sąmoningai neteisingai surašė protokolą.

4.3.         Pareiškėjos teigimu, tokios pavojingos duobės regioninio kelio važiuojamojoje dalyje negalėjo būti iš principo. Jei ji ir susidarė po lietaus, tai jau kelią administruojančios institucijos ir jį prižiūrinčios organizacijos aplaidumas. Duobė nebuvo atitverta ir paženklinta kokiais nors ženklais. Policijos pareigūnas melavo, jokių ženklinimų ar atitvarų nebuvo. Miestelio (duomenys neskelbtini) teritorijoje jokių ženklų „Kelio darbai" nebuvo. Tik vėliau atsirado ženklas „Kelio darbai“. Važiuojant pirmą valandą nakties (duomenys neskelbtini) miestelio keliu, pareiškėjos teigimu, ji 50 km į val. greičio neviršijo. Nebuvo jokios galimybės duobės nei pamatyti, nei apvažiuoti, nei sustoti.

4.4.        Skunde nurodoma, jog J. B. administracinio nusižengimo nepadarė, kaltės nepripažino ir nepripažįsta, nesigailėjo ir nesigaili, kadangi visa tai tik policijos pareigūno rašliava ir nekompetencija. Nesant galimybių pašalinti kilusių abejonių ir neaiškumų, nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jai negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už šio nusižengimo padarymą.

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė, apeliacinio J. B. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

3.       J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

4.       Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl J. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

5.       Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

6.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant J. B. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl J. B. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

7.       Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, kuri nukreipia į kitą norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles (toliau – KET). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. 2018 m. birželio 3 d. apie 01.15 val., vairuodama automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratą t.y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nevykdė kelių ženklų „Darbai kelyje“ ir „Nelygus kelias“ reikalavimų (KET 1 priedo Nr. 106 ir Nr. 120). Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra pagrindo.

9.       Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. savo paaiškinime policijos pareigūnams, neginčijo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pripažino, jog vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančios duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratą. Su pažeidimu sutiko ir galėjosi. Tačiau tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde J. B. ginčijo faktines įvykio aplinkybes, bei kategoriškai nurodė, jog važiuodama neapšviestoje kelio dalyje, pravažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, ji greičio neviršijo, tik pajuto smūgius į priekinį dešinį ir galinį ratus. Pareiškėjos teigimu, nebuvo jokios galimybės nakties metu neapšviestame kelio ruože pamatyti duobės. Ji nebuvo atitverta ir paženklinta kokiais nors ženklais. Miestelio (duomenys neskelbtini) teritorijoje tuo metu jokių ženklų „kelio darbai“ nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su tokiais J. B. teiginiais, nėra pagrindo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šias pareiškėjos nurodomas aplinkybes, pagrįstai laikė niekuo nepagrįsta gynybine versija, siekiant panaikinti administracinę atsakomybę, kadangi jas paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, šiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12.1.       Pažymėtina, jog administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Institucijos atstovas V. B. priešingai nei teigė pareiškėja teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde, patvirtino tas aplinkybes, jog važiuodamas tos pačios dienos šviesiu paros metu pro įvykio vietą matė įspėjamuosius ženklus. Jo nuomone, jeigu vairuotoja būtų pasirinkusi saugų greitį, taip nebūtų atsitikę. Tai, kad remontuojame kelio ruože, kuriame J. B. įvažiavo į kelio duobę, buvo sustatyti įspėjamieji ženklai (KET 120, 106) ir jie buvo aiškiai matomi tamsiu paros metu, V. B. nurodė ir tarnybinėje ataskaitoje dėl eismo įvykio, kuri buvo surašyta būtent eismo įvykio dieną t. y. 2018 m. birželio 3 d. Minėtoje ataskaitoje V. B. įvertinęs aplinkybes nustatė, kad J. B. vairuodama transporto priemonę nesilaikė saugaus greičio bei neatkreipė dėmesio į įspėjamuosius kelio ženklus, kurie nurodė, kad kelio ruože vyksta kelio remonto darbai ir yra duobės. Abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno V. B. duotais paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, Institucijos atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema iš kurios matyti J. B. automobilio važiavimo trajektorija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytoju apklausto kartu su pareiškėja važiavusio V. G. parodymus, jog remontuojamame kelio ruože nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, pagrįstai vertino kritiškai, kadangi jie kelia abejonių dėl jų patikimumo, be to, jie prieštarauja Institucijos atstovo nuosekliems paaiškinimams bei rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems loginę įvykio seką. Jokių įrodymų, patvirtinančių įspėjamųjų kelio ženklų nebuvimą, byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, kad įvykio vietoje buvo sustatyti kelio ženklai, įspėjantys apie darbus kelyje.

12.2.        Nors apeliaciniame skunde pareiškėja kategoriškai teigia neviršijusi leistino greičio, tačiau pažymėtina tai, kad J. B. ir nebuvo kaltinama, kad viršijusi greitį, nutarimas jai surašytas dėl to, kad ji vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo kelio remontuojamame ruože esančio duobės, ko pasėkoje apgadino automobilio priekinį ratą. Atkreiptinas dėmesys, jog KET 127 p. reikalauja ne tik neviršyti leistino greičio, bet ir važiuojant pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pažymėtina, jog šiuo atveju, neturi reikšmės, ar J. B. važiavo skunde nurodytu 30 km/h greičiu, ar didesniu, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal užfiksuotas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad ji atsižvelgiant į kelio būklę, neįvertino situacijos, nepasirinko saugaus greičio, nesustabdė automobilio, dėl ko įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį.

10.       Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino J. B. pateiktus įrodymus – fotonuotraukas.

13.1.       Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, skundžiamoje nutartyje juos išdėstė bei pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Nors pareiškėja kaip įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes, teismui ir pateikė 12 fotonuotraukų, tačiau teismas įvertinęs pateiktas nuotraukas, pagrįstai nesivadovavo jomis bei sprendė, jog jos akivaizdžiai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, nei kada jos darytos, nei kokio konkretaus automobilio ir kokioje vietoje sužalojimai užfiksuoti.

11.       Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas pareiškėjos J. B. skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai pareiškėjos J. B. skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta, todėl vien tai, kad skundžiamas procesinis sprendimas netenkina pareiškėjos, negali būti pagrindu laikyti jį neteisėtu ir nepagrįstu.

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. B. pažeidė KET 9 punktą, o tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai J. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar

tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas         

               Valdas Vitunskas