Civilinė byla Nr. e2-1062-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01211-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Marvila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Virdesa“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Virdesa“ prašė patvirtinti 220 554,72 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB ,,Statybų garantas“ bankroto byloje.

2.       Pareiškėja nurodė, kad reikalavimas yra susidaręs dėl bankrutuojančios UAB ,,Bugasta“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,Garantas“) likusios neatsiskaitytos sumos pagal 2018 m. balandžio 4 d.susitarimą dėl prievolių įvykdymo ir terminų pakeitimo ir laidavimo (kur atsakovė bankrutuojanti UAB ,,Statybų garantas“ yra laiduotoja). 2017 m. rugsėjo 19 d.pareiškėja ir pradinė kreditorė UAB ,,PV Holdings“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB ,,PV Holdings“ perleido pareiškėjai bendrą 421 110,94 Eur sumos reikalavimą į UAB
,,Statybų garantas“, kilusį iš 2014 m. sausio 30 d.reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos tarp bankrutuojančios UAB ,,Bugasta“ (buvusi UAB ,,Garantas“), P. V. ir UAB ,,PV Holdings“ ir 2010 m. kovo 18 d.sutarties dėl paslaugų teikimo. 2014 m.
sausio 30 d.reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinei kreditorei UAB ,,PV Holdings“ buvo perleista 524 325 Lt (151 855,02 Eur) reikalavimo teisė į skolą, kuri 2017 m. rugsėjo 19 d.reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną sudarė 114 300,27 Eur sumą. Skolininkės pradelsti įsipareigojimai, kylantys iš 2010 m. kovo 18 d.reikalavimo teisės perleidimo sutarties, 2017 m. rugsėjo 19 d. dieną sudarė 305 699,71 Eur sumą. Pagal 2014 m. sausio 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2010 m. kovo 18 d.paslaugų sutartį priskaičiuotos palūkanos 2017 m. rugsėjo 19 d.reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną sudarė 1 110,96 Eur sumą. 2017 m. rugsėjo 19 d.reikalavimo teisės perleidimo sutarties preambulės (B) punkte klaidingai nurodyta dokumento data bei pavadinimas. 2010 m. kovo 18 d.sutartis buvo keičiama 2017 m. balandžio 28 d. priedu prie 2010 m. kovo 18 d.sutarties, pagal kurį buvo užfiksuotas 305 699,71 Eur dydžio skolininkės UAB ,,Bugasta“ įsipareigojimas pradinei kreditorei UAB ,,PV Holdings“. Nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,,Bugasta“ įsiteisėjimo dieną, t. y. 2019 m. sausio 29 d., skolininkės UAB ,,Bugasta“ nepadengtas įsipareigojimas UAB ,,Virdesa“ pagal 2017 m. rugsėjo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį kartu su palūkanomis sudarė 220 554,72 Eur sumą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino.

4.       Teismas, įvertinęs byloje patiektus įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas teigti, jog pareiškėja UAB ,,Virdesa“ turi 220 554,72 Eur reikalavimo teisę į UAB ,,Bugasta“, ir būtent už šios prievolės tinkamą įvykdymą pareiškėjai laidavo UAB ,,Statybų garantas“ bei UAB
,,Saulės kalvos“. Byloje pateiktos sutartys yra galiojančios, dėl jų nėra kilusių ginčų. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys, jog identiškas finansinis reikalavimas buvo pateiktas UAB ,,Bugasta“ bankroto byloje, ir būtent Vilniaus apygardos teismo 2019 m.
gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1731-560/2019 yra patvirtintas 220 554,97 Eur dydžio kreditorės UAB ,,Virdesa“ trečiosios eilės finansinis reikalavimas pagal pareiškėjos UAB ,,Virdesa“ pateiktą pareiškimą, iš esmės nurodant tapačias faktines aplinkybes.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jįargumentai

5.       Trečiasis asmuo (kreditorė) UAB ,,Marvila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos UAB „Virdesa“ finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:

5.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog pagrindinė skolininkė bankrutuojanti UAB „Bugasta“ skolinga UAB „Virdesa“ 220 554,72 Eur sumą, savaime reiškia, kad tokio paties dydžio reikalavimą UAB „Virdesa“ turi ir į atsakovę, kaip laiduotoją. UAB „Virdesa“ turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei, kaip laiduotojai, tik įrodžiusi, kad turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką, bankrutuojančią UAB „Bugasta“, laidavimo susitarime nurodytu teisiniu pagrindu, t. y. įrodyti paslaugų pagal 2010 m. kovo 18 d. sutartį suteikimo faktą, pareigos padengti įsiskolinimą už neišmokėtus dividendus egzistavimą bei įrodyti, jog šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pagrindinės skolininkės.Byloje šių duomenų nėra, tačiau teismas konstatavo, kad 220 554,72 Eur UAB „Virdesa“ reikalavimo teisė egzistuoja iryra kilusi būtent laidavimo susitarimo 1.1 – 1.2 punktuose nurodytais teisiniais pagrindais. Šiteismo išvada yra deklaratyvi ir nemotyvuota. Skundžiamos nutarties turinys neleidžia spręsti, kokius įrodymus bei duomenis vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.Iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti ir įsitikinti, ar UAB „Virdesa“ 2017 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgytas reikalavimas nėra padengtas vėlesniais bankrutuojančios UAB „Bugasta“ mokėjimais ir ar reiškiamas 220 554,72 Eur reikalavimas iš tiesų yra susidaręs UAB „Virdesa“ prašyme dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nurodytu teisiniu pagrindu.

5.2.                      UAB „Virdesa“ prašymas civilinėje byloje Nr. B2-1731-560/2019 buvo išnagrinėtas ir patvirtintas nesant ginčo, nenagrinėjant bylos iš esmės, todėl finansinio reikalavimo tvirtinimo faktas jokios prejudicinės galios nei šioje, nei kitose civilinėse bylose neturi bei neatleidžia UAB „Virdesa“ nuo pareigos įrodyti reiškiamo finansinio reikalavimo teisinį pagrindą.Bankrutuojanti UAB „Bugasta“ teisiniame santykyje su UAB „Virdesa“ yra skolininkė, tuo tarpu atsakovė – laiduotoja. Teismas negalėjo formaliai prilyginti bankrutuojančios UAB „Bugasta“ ir atsakovės teisinio statuso ir atsakomybės prieš kreditorę bei nemotyvuojant konstatuoti, kad tai, jog UAB „Virdesa“ turi reikalavimą į bankrutuojančią UAB „Bugasta“, savaime patvirtina UAB „Virdesa“ reikalavimą į atsakovę.

5.3.                      Teismas 2021 m. balandžio 21 d. rezoliucija įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius reiškiamoreikalavimo teisinį pagrindą. Šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nepaisant to, net ir pareiškėjai nevykdant įpareigojimo, teismas sprendė, jog byloje esančių duomenų pakanka pareiškėjos reikalavimui, kildinamam iš laidavimo susitarimo, pagrįsti. Taigi, pirmosios instancijos teismas UAB „Virdesa“ reikalavimą patvirtino nepatikrinęs ir tinkamai neįvertinęs jo pagrįstumo, esant neaiškiam reikalavimo pagrindui, nors formaliai ir taikė įrodymų išreikalavimo institutą, tačiau pareiškėjai reikalautų duomenų nepateikus, nelaikė to reikšminga aplinkybe ir priėmė sprendimą dėl nagrinėjimo klausimo, neatskleidęs bylos esmės.

5.4.                      Pareiškėjos prašyme nebuvo detalizuota (išskirta), kokio dydžio bankrutuojančios UAB „Bugasta“ skolos likutis susidaręs pagal kiekvieną iš laidavimo susitarime nurodytų teisinių pagrindų, t. y. nurodyta bendra 220 554,72 Eur skola už paslaugas ir neišmokėtus dividendus, taip pat pažymint, kad į šią sumą yra įskaičiuotos palūkanos. Prašant patvirtinti bendrą pagrindinės skolos sumą su įskaičiuotomis palūkanomis bei nenurodant palūkanų sumos, pažeidžiamos bankroto proceso nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarką ir etapus, kadangi palūkanos ir netesybos bankroto procese tenkinamos tik antruoju etapu.

6.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Statybų garantas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Finera“, atsiliepimu į atskirąjį skundąprašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutarti palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, o tuo pačiu – ir pareiškėjos turimosreikalavimo teisės galiojimo klausimas yra išspręstas UAB „Bugasta“ bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo, pastarajam 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėjebyloje Nr. B2-1731-560/2019 patvirtinus pareiškėjos finansinį reikalavimą ir įtraukus pareiškėją į bankrutuojančios UAB „Bugasta“ kreditorių sąrašą.

6.2.                      Atsakovės įsipareigojimų pareiškėjai pagrindas (t. y. jog skolininkės prievolės pareiškėjai išesmės kyla iš 2010 m. kovo 18 d. paslaugų teikimo sutarties ir reikalavimo teisių perleidimosutarčių), kaip laiduotojos, buvo patvirtintas 2018 m. balandžio 4 d. tarp UAB „Virdesa“, UAB „Bugasta“, UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Saulės kalvos“pasirašant susitarimą dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo.Bendrovė, pasirašydama 2018 m. balandžio 4 d. susitarimą, patvirtino tiek įsiskolinimo pagal2010 m. kovo 18 d. paslaugų teikimo sutartį, tiek pagal reikalavimo teisių perleidimosutartis egzistavimo faktą.

6.3.                      Bankroto byląnagrinėjančio teismo diskrecijai nėra pavesta nustatyti finansinių reikalavimų tenkinimoetapų. Teismo patvirtintų finansinių reikalavimų tenkinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis, prievolė yra pavesta nemokumo administratoriui. Kreditoriniųreikalavimų tenkinimo etapai yra reglamentuoti JANĮ ir nemokumoadministratorius kreditorių finansinius reikalavimus iš nemokumo procese surinktų lėšų tenkinavadovaudamasis šiuo reglamentavimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos UAB „Virdesa“ prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Statybų garantas“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

8.       Atsakovė bankrutuojanti UAB ,,Statybų garantas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį pateikė bankrutuojančios UAB „Bugasta“ nemokumo administratorės veiklos ataskaitą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės naujai teikiamu įrodymu, išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti sąsajumo su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

10.       Vertinant poreikį priimti atsakovės pateiktą įrodymą pažymėtina, kad atsakovėatsiliepime į atskirąjį skundą apskritai nenurodo, kodėl šių duomenų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą įrodymą, jo nevertina ir dėl jo nepasisako.

Dėl kreditorės UAB „Virdesa“finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

11.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vien tai, kad pagrindinė skolininkė bankrutuojanti UAB „Bugasta“ skolinga UAB „Virdesa“ 220 554,72 Eur sumą, savaime reiškia, jog tokio paties dydžio reikalavimą UAB „Virdesa“ turi ir į atsakovę, kaip laiduotoją. Apeliantės nuomone, kreditorė privalėjo įrodyti paslaugų pagal 2010 m. kovo 18 d. sutartį suteikimo faktą, pareigos padengti įsiskolinimą už neišmokėtus dividendus egzistavimą bei įrodyti, jog šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pagrindinės skolininkės bankrutuojančios UAB „Bugasta“.

12.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad re sjudicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų, todėl šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria ne ginčo tvarka (be nagrinėjimo iš esmės) patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1731-560/2019 laikė prejudicinę galią turinčia nutartimi nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nutartis nėra prejudicinė, nereiškia, jog ši nutartis negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas kartu su visais nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Skundžiamoje nutartyje teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, įvertino visus kreditorės UAB „Virdesa“ pateiktus įrodymus, kuriais remiantis ši grindė savo finansinio reikalavimo pagrįstumą banguojančiai UAB „Statybų garantas“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog2017 m. rugsėjo 19 d. tarp UAB ,,PV Holdings“ ir UAB ,,Virdesa“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria UAB ,,PV Holdings“ perleido pareiškėjai UAB ,,Virdesa“ iš skolininkės 421 110,94 Eur reikalavimą, kilusį iš 2014 m. sausio 30 d.reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir 2010 m. kovo 18 d.sutarties dėl paslaugų teikimo. 2018 m. balandžio 4 d. tarp UAB ,,Virdesa“, UAB ,,Bugasta“, UAB ,,Statybų garantas“ ir UAB ,,Saulės kalvos“ buvo sudarytas susitarimas dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo, ir šiuo susitarimu nustatyta, kad UAB ,,Garantas“ yra skolinga UAB ,,Virdesa“ 399 999,98 Eur sumą, bei susitarta dėl UAB ,,Statybų garantas“, UAB ,,Saulės kalvos“ laidavimo (2 ir 3 punktai). Taigi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad visos pateiktos sutartys yra galiojančios, priėjo išvadą, jog pareiškėja UAB ,,Virdesa“ turi
220 554,72 Eur reikalavimo teisę į UAB ,,Bugasta“, ir būtent už šios prievolės tinkamą įvykdymą pareiškėjai laidavo UAB ,,Statybų garantas“ bei UAB ,,Saulės kalvos“, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis patvirtina teismo nustatytas aplinkybes dėl reikalavimo dydžio.

13.       Vertinant atskirojo skundo argumentą, kad kreditorė UAB ,,Virdesa“ privalėjo įrodyti paslaugų pagal 2010 m. kovo 18 d. sutartį suteikimo faktą, pareigos padengti įsiskolinimą už neišmokėtus dividendus egzistavimą bei įrodyti, jog šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pagrindinės skolininkės, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje pakanka duomenų, kurie pagrįstų kreditorės finansinio reikalavimo egzistavimą ir jo dydį.

14.       Be kita ko, svarbu pažymėti, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą.Laiduotojo prievolės akcesoriškumas lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
6.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Pagal
CK 6.82 straipsnio 3 dalies nuostatą, laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Vadinasi, laiduotojas gali reikšti kreditoriui tiek materialinio teisinio pobūdžio, tiek ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuri buvo UAB „Bugasta“ laiduotoja, neteikė jokių atskirtumų, neįrodinėjo, jog bankrutuojančios UAB „Bugasta“ neįvykdytos prievolės dydis yra mažesnis. Atsakovė šiuo atveju laikėsi priešingos pozicijos – ji sutiko su jai reiškiamu reikalavimu ir jo neginčijo.

15.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, jog kreditorė UAB „Virdesa“ turi 220 554,72 Eur reikalavimo teisę į UAB ,,Bugasta“, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178,
185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl kreditorės reikalavimo tenkinimo tvarkos ir etapų

16.       Apeliantė nurodo, kad prašant patvirtinti bendrą pagrindinės skolos sumą su įskaičiuotomis palūkanomis bei nenurodžius palūkanų sumos yra pažeidžiamos bankroto proceso normos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką ir etapus, kadangi palūkanos ir netesybos bankroto procese tenkinamos tik antruoju etapu.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš įmonės turto masės JANĮ nustatyta tvarka, o bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai nėra priskirta nustatyti finansinių reikalavimų tenkinimoetapų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui patvirtinus visą kreditorės UAB „Virdesa“ finansinį reikalavimą (nenurodant jo tenkinimo etapų), buvo pažeistos bankroto procesą reglamentuojančios normos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18.       Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė
(CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė bankrutuojanti UAB ,,Statybų garantas“ pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 423,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.16 punktas), atsakovei bankrutuojančiai UAB ,,Statybų garantas“ iš apeliantės priteisiamos 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovė patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakoveibankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybų garantas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Marvila“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                        Romualda Janovičienė

                Dalia Kačinskienė

                Vilija Mikuckienė