Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-39-648/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09311-2015-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                        2.1.2;

                                                        2.2.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. ir įgalioto asmens I. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. R. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį nubaustas 868 Eur bauda už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2014 m. lapkričio 3 d. įmonėje (duomenys neskelbtini), leido dirbti įmonės atstovui (teisininkui) I. R., neužtikrinęs, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Apie įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas 2015 m. balandžio 12 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. ir įgalioto asmens I. R. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

4.1. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui.

4.2. Pareiškėjai teigia, kad teismai pažeidė nuostatą, jog nagrinėjant administracines bylas turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių – bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo objektyviai ištirti bylos įrodymus, nustatyti pažeidimo įvykio faktus, atskleisti kaltės (tiesioginės tyčios) turinį, laikytis nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jos išplaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pasak pareiškėjų, nagrinėdami bylą teismai neišaiškino visų ATPK 284 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir selektyviai vadovavosi tik tomis, kurios kelia abejonių administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. veiksmų teisėtumu, nepagrįstai konstatavo pažeidimo įvykį, neteisingai nustatė kaltą asmenį, nepagrindė esant nusižengimo sudėtį, neteisingai vertino įrodymus, o išvadas parėmė samprotavimais, prieštaraujančiais ATPK nuostatoms, teisės doktrinai ir teismų praktikai. Pareiškėjų teigimu, byloje nenustatyta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pažeidimo įvykį ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. kaltę.

4.3. Pareiškėjai nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas R. G. 2014 m. lapkričio 3 d. jo įmonės buhalterinę apskaitą atliekančios įmonės (duomenys neskelbtini) direktorei L. P. pagal išduotą įgaliojimą nurodė pranešti VSDFV apie I. R. darbo pradžią, ji turėjo tam reikiamų duomenų, tačiau dėl neaiškių priežasčių minėtą informaciją pateikė tik 2014 m. lapkričio 12 d. Pasak pareiškėjų, teismai L. P. parodymų nepagrįstai nevertino kritiškai, nors ji buvo suinteresuota duoti neobjektyvius ir neišsamius parodymus, nes, būdama atsakinga už duomenų VSDFV teikimą, laiku nevykdė R. G. nurodymo pranešti apie I. R. darbo pradžią, o 2014 m. gruodžio 14 d. savavališkai, neinformuodama R. G., panaikino pranešimą apie I. R. įdarbinimą, todėl pati galėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Be to, L. P. klaidino teismą dėl duomenų apie įdarbinimą iš R. G. negavimo. Anot pareiškėjų, teismai nesivadovavo faktu, kad L. P. nepaaiškino, kodėl 2014 m. lapkričio 3 d. gavusi nurodymą pranešti VSDFV apie I. R. darbo pradžią to nepadarė iš karto ir tik 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė atitinkamą pranešimą ir kodėl apie netinkamą nurodymo įvykdymą neinformavo R. G.. Teismų motyvai, esą R. G. tai turėjo matyti iš pasirašomų pavedimų apmokėti darbo užmokestį ir L. P. pateikto susirašinėjimo, yra nepagrįsti, nes atlyginimo priskaičiavimą ir mokėjimus atlikinėjo, apskaitos dokumentus, deklaracijas ir ataskaitas kaip ir informaciją VSDFV teikė L. P., pats R. G. priskaičiavimo subtilybių nežinojo, šias funkcijas atlikti pavedė L. P. ir ja, kaip kvalifikuota apskaitininke, pasitikėjo ir neturėjo pagrindo tikrinti jos darbo.

4.4. Pareiškėjai taip pat teigia, kad teismai neteisingai aiškino DK 24 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą R. G., o ne jo įgaliotą asmenį L. P., pripažino atsakingu už informacijos VSDFV apie I. R. darbo pradžią nepateikimą. Pasak pareiškėjų, R. G. nebuvo įpareigotas atlikti VSDFV informavimo funkcijų, nes jos buvo perduotos jo įgaliotam asmeniui L. P., įgaliojimas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir DK reikalavimus dėl atstovavimo, todėl teismai pirmiausia turėjo tinkamai nustatyti atsakingą asmenį už duomenų VSDFV apie I. R. darbo pradžią nepateikimą ir tik po to vertinti, kiek L. P. kaltus veiksmus lėmė jos ir R. G. darbiniai santykiai.

4.5. Pareiškėjai pažymi, kad teismai nepagrįstai pranešimo VSDFV apie asmens darbo pradžią atšaukimą sutapatino su nepranešimu apskritai. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakomybė yra nustatyta už nepranešimą apie asmens darbo pradžią, o ne už neteisėtą tokio pranešimo atšaukimą ar teikiant pranešimą padarytas klaidas, todėl, nors ir pavėluotai apie I. R. darbo pradžią VSDFV pranešus 2014 m. lapkričio 12 d., šią dieną pateikti duomenys laikytini galiojančiais ir tinkamais, nes atitinka darbo sutarties ir VSDFV nustatytus reikalavimus, o vėliau atliktas pranešimo atšaukimas nelaikytinas patvirtinimu, kad apie asmens įdarbinimą apskritai nebuvo pranešta.

4.6. Pareiškėjai nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ATPK 35 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai nustatė pažeidimo įvykio dieną. Anot pareiškėjų, pažeidimas, jeigu toks ir buvo, truko nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., todėl atsakomybė už šį pažeidimą negali būti taikoma, o nepagrįstas pranešimo apie I. R. darbo pradžią atšaukimas 2014 m. gruodžio 14 d. nesąlygoja administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo iš naujo.

5. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Teresa Aksionova atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarimą ir nutartį.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad DK 24 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, suteikianti darbdaviui teisę perduoti dalį savo įgaliojimų, o konkretūs atvejai, kada darbdavys turi teisę perduoti įgaliojimus, yra numatyti darbo teisinius santykius ir darbų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tačiau nagrinėjamu atveju DK 99 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta konkreti pareiga darbdaviui pranešti VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą. Kaip ir už teisingą darbo sutarties sudarymą (įforminimą) išimtinai yra atsakingas tik darbdavys (DK 99 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų formuojamą praktiką, jei įmonės direktorius perduoda DK 99 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą kitam įgaliotam asmeniui ir atsakingai imasi tinkamų priemonių, kad minėta pareiga būtų įvykdyta, kontroliuoja jos vykdymą, negalima konstatuoti įmonės direktoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015). Nagrinėjamu atveju buhalterinę apskaitą L. P. vadovaujama įmonė teikė pagal civilinės teisės pagrindu sudarytą paslaugų tiekimo sutartį, o R. G. nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad būtų laikomasi DK nuostatų, įpareigojančių pranešti apie įdarbinimo pradžią VSDFV, todėl jis laikomas pažeidusiu ATPK 413 straipsnio 1 dalį. Atsiliepime pažymima, kad jeigu atsirastų priešingas teismų aiškinimas dėl nelegalaus darbo sąvokos ir atsakomybės taikymo ribų, darbdaviams atsirastų galimybė dažnu atveju išvengti atsakomybės už nelegalų darbą, suverčiant visą atsakomybę civilinės sutarties pagrindu buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei ar fiziniam asmeniui.

5.2. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjai neteisingai nurodo bylos metu nustatytas aplinkybes, pateikdami tik tuos faktus, kurie išimtinai naudingi R. G., ir sąmoningai nutylėdami jam nenaudingus, todėl iškreipia tikrąsias bylos aplinkybes. R. G. versijos, jog jis L. P. apie I. R. įdarbinimą informavo išsiųsdamas jai elektroninį laišką su skenuota darbo sutartimi, įsakymu dėl priėmimo į darbą ir apie šių dokumentų negavimą nežinojo, nepatvirtina jokie įrodymai ir paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kartu atsiliepime pažymima, kad L. P. buvo informavusi VSDFV apie I. R. įdarbinimą kitose R. G. vadovaujamose įmonėse, todėl turėjo visus reikiamus duomenis apie jo įdarbinimo pradžią įmonėje (duomenys neskelbtini). Be to, kadangi pranešime VSDFV apie įdarbinimo pradžią reikia pateikti tik asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir asmens socialinio draudimo numerį, L. P., gavusi telefonu nurodymą iš R. G., pranešimą apie I. R. įdarbinimą VSDFV pateikė ir neturint jokių su įdarbinimu susijusių dokumentų. L. P. veiksmas – įdarbinimo VSDFV atšaukimas – logiškas ir visiškai suprantamas, nes ji iš R. G. negavusi jokių dokumentų apie I. R. dirbamą darbo laiką, neturėdama informacijos apie sulygtą darbo užmokestį, negalėjo teikti privalomų ataskaitų VSDFV, atitinkamai apskaičiuoti mokesčių ir darbo užmokesčio ir tinkamai vesti darbo laiko apskaitą.

5.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas teisingai konstatavo, jog patikrinti ir išsiaiškinti informaciją, kodėl L. P. pateiktuose darbuotojų sąrašuose nėra I. R., buvo R. G. pareiga, nes jis, pastebėjęs neatitikimus tarp pateiktų žiniaraščių ir realiai dirbančių asmenų, privalėjo imtis priemonių tokią situaciją ištaisyti. Kartu atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu R. G. paaiškino, jog gauna žiniaraščius elektroniniu būdu, jų neperskaito, juos perskaito administratorė, tačiau tai, kad R. G. galbūt neperskaitė siųstų žiniaraščių ir nežinojo, kokie darbuotojai juose buvo nurodyti, nešalina jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybės dėl darbuotojų oficialaus įdarbinimo.

5.4. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. atskirojoje nutartyje nustatė, jog 2014 m. lapkričio 5 d. VSDFV duomenų bazėje įrašo apie I. R. įdarbinimą įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. nebuvo. VSDFV duomenys buvo pateikti tik po 2015 m. kovo mėn. įvykusio teismo posėdžio, kur teismas kėlė klausimą dėl I. R. darbinių santykių buvimo su įmone (duomenys neskelbtini), t. y. VSDFV apie I. R. įdarbinimą buvo informuota tik 2015 m. balandžio 12 d. Be to, I. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teisme nagrinėjimo metu nurodė, kad iki 2015 m. balandžio mėnesio nėra gavęs darbo užmokesčio iš įmonės (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtino ir banko išrašai, įrodantys, kad pirmą kartą darbo užmokestis I. R. perverstas tik 2015 m. balandį. Atsiliepime pažymima, kad ši aplinkybė taip pat patvirtina siekį nuslėpti darbo santykius, nes nėra logiškai paaiškinama, kodėl darbuotojas tiek laiko (daugiau kaip pusę metų) negavo darbo užmokesčio ir dėl to darbdaviui nekėlė pretenzijų.

5.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo atskiroji nutartis, kuria nutarta informuoti Valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir VDI) apie galimus darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir galimą netinkamą valstybinio socialinio draudimo draudėjo pareigų vykdymą, buvo priimta 2015 m. birželio 18 d., t. y. jau baigus daryti trunkamąjį teisės pažeidimą. Kadangi šešių mėnesių termino eiga prasidėjo nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 11 d., terminas nuobaudos skyrimui nebuvo suėjęs.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. ir įgalioto asmens I. R. prašymas atmestinas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo proceso

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to pareiškėjų teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo faktinių aplinkybių nustatymo, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su tinkamu materialiosios ar proceso teisės normų taikymu.

Dėl ATPK 413 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pareiškėjai nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykį, neteisingai nustatė kaltą asmenį, nepagrindė esant pažeidimo sudėtį, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai aiškino įstatymus dėl darbdavio ir jo įgalioto asmens atsakomybės.

8.1. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

8.2. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus R. G., 2014 m. lapkričio 3 d. su I. R. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią jis pradeda dirbti nuo 2014 m. lapkričio 3 d. Vadovaujantis DK 99 straipsnio 6 dalimi, apie I. R. darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai turėjo būti pranešta prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 2 d., tačiau pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas tik 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. atšauktas. Pakartotinis pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui apie I. R. darbo pradžią nuo 2015 m. kovo 2 d. pateiktas 2015 m. balandžio 12 d. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo laiku pranešta apie I. R. darbo pradžią, o tai pripažintina vienu iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų.

8.3. Pažymėtina, kad ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Vadovaujantis DK 16 straipsniu, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). DK 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) pagrindu elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus VSDFV teritoriniam skyriui turi teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. 2013 m. liepos 23 d. įgaliojo L. P. atstovauti įmonę (duomenys neskelbtini) santykiuose su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, taip pat pateikti (pasirašyti) valstybinio socialinio draudimo pranešimus ir informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad L. P. yra suteikta teisė naudotis VSDFV Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos Draudėjų portalo Draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis. Vadinasi, R. G., kaip įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perdavė fiziniam asmeniui – L. P., t. y. DK 99 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios R. G. įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį (L. P.) įstatymo nustatyta tvarka (DK 24 straipsnio 2 dalis).

8.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismų sprendimuose motyvuotai pasisakyta dėl R. G. kaltės padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdami skundžiamus nutarimą ir nutartį teismai rėmėsi L. P. duotais parodymais apie tai, kad pateikusi VSDFV elektroninėje sistemoje pranešimą apie I. R. darbo pradžią ji prašė R. G. pateikti reikiamus dokumentus (darbo sutartį, įsakymą dėl priėmimo į darbą), informavo jį, kad minėtų dokumentų nepateikus pranešimą atšauks, tačiau R. G. reikiamus dokumentus jai atsiuntė tik 2015 metų kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su žemesnės instancijos teismų padaryta išvada, jog R. G., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėjo imtis priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su I. R., bet ir užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą atsakingam asmeniui, šiuo atveju L. P., kad pastaroji savo ruožtu galėtų tinkamai atlikti pareigą norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateikti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie I. R. darbo pradžią. Pažymėtina, kad tokios pat nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-61/2014). Be to, žemesnės instancijos teismai nustatė, kad L. P. R. G. pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose už 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2015 metų sausio, vasario mėnesius I. R. kaip darbuotojas nebuvo nurodytas. Pirmą kartą atlyginimas jam išmokėtas tik 2015 metų balandžio mėnesį, todėl teismai konstatavo, kad informaciją, kodėl darbuotojų sąrašuose nėra I. R., patikrinti ir išsiaiškinti buvo R. G. pareiga, o pastebėjęs neatitikimus tarp pateiktų žiniaraščių ir realiai dirbančių asmenų R. G. privalėjo imtis priemonių šią situaciją ištaisyti. Teisėjų kolegija tokiai teismų išvadai pritaria.

9. Pareiškėjų prašyme taip pat teigiama, kad pažeidimai, susiję su įdarbinimo atšaukimu, nevertinti kaip atitinkantys DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinį, nes atsakomybė numatyta už nepranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, o ne už neteisėtą pranešimo atšaukimą ar teikiant pranešimą padarytas klaidas.

9.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. R. įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2015 m. lapkričio 3 d., o pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui apie jo darbo pradžią pateiktas tik 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. atšauktas kaip pateiktas per klaidą. Pakartotinis pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui apie I. R. darbo pradžią pateiktas 2015 m. balandžio 12 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jei pirminis pranešimas nebūtų buvęs atšauktas, jis VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas nesilaikant DK 99 straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo apie asmens darbo pradžią pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taip sudarant pagrindą administracinei atsakomybei pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį kilti.

10. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymas (ATPK 413 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo

11. Pareiškėjai nurodo, kad nepranešimas VSDFV apie I. R. darbo pradžią truko nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotinas administracinės nuobaudos skyrimo terminas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pasibaigęs ir atsakomybė už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą negali būti taikoma.

11.1. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už ATPK 413 straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015).

11.2. Šioje byloje nustatyta, kad VDI pareigūnai, gavę Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. atskirąją nutartį, kuria buvo informuoti apie galimus darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir galimą netinkamą valstybinio socialinio draudimo draudėjo pareigų vykdymą įmonėje (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 25 d.–2015 m. liepos 1 d. atliko nelegalaus darbo tyrimą. Šio tyrimo pagrindu 2015 m. liepos 1 d. surašė nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0403-0014, konstatuodami, kad R. G. vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo I. R.. Dėl to R. G. tą pačią dieną buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Vadinasi, VDI pareigūnai informaciją apie galbūt R. G. padarytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą gavo 2015 m. liepos 1 d. surašius nelegalaus darbo tyrimo aktą. Žemesnės instancijos teismai administracinės nuobaudos skyrimo terminą skaičiavo nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 11 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminą skaičiuojant tiek nuo 2014 m. lapkričio 12 d., kaip teigia pareiškėjai, tiek ir nuo 2015 m. balandžio 11 d., kaip skaičiavo teismai, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti nebuvo suėjęs, nes nuo pažeidimo nustatymo dienos iki jo padarymo dienos nebuvo praėję vieneri metai (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas ir įstatymas (ATPK 35 straipsnio 1 dalis) taikytas tinkamai.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), nustatė visus būtinuosius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, taigi materialiąsias ir proceso teisės normas taikė tinkamai. Todėl skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 15 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. ir įgalioto asmens I. R. prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. ir įgalioto asmens I. R. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai                                                                                                                              Armanas Abramavičius

                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                              Artūras Pažarskis