Civilinė byla Nr. e2-87-1215/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00166-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 2.6.8.8; 2.6.20.1; 2.6.20.4.; 2.8.2.1

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 24 d.

Šiauliai

        

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Giedrei Juozapaitienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste-UAB) „NT Ekspertas“ atstovui direktoriui A. J., atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

atsakovei S. G., atsakovės atstovei advokato padėjėjai D. T.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NT Ekspertas“ ieškinį atsakovei S. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, ieškovės pusėje I. S., dėl baudos už sutartinių įpareigojimų nevykdymą pagal nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį priteisimo.

 

Teismas

 

 n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė UAB „NT Ekspertas“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (3-7, 75-79 b.l.) prašė priteisti iš atsakovės S. G. 11960,00 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021-05-05 ieškovė UAB „NT Ekspertas“, atstovaujama I. S., ir skolininkė S. G. sudarė Nekilnojamo turto paslaugų atstovavimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo, pagal kurią atstovas (ieškovė) įsipareigojo pagal sutarties sąlygas ieškoti turto pirkėjo. Pagal sutartį atsakovė (užsakovė pagal sutartį) S. G. patvirtino, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei tarpininkaujant tretiesiems asmenims nesudarys jokių sutarčių ir neatliks jokių veiksmų dėl Turto pardavimo ar kitokio perleidimo ir neprisiims jokių įsipareigojimų, kurie sukurtų apribojimus (suvaržymus) Turto atžvilgiu. Atsiradus turto apribojimams (suvaržymams) užsakovė (t.y. S. G.) privalo nedelsiant apie tai raštu informuoti atstovę (ieškovą UAB „NT ekspertas) (Sutarties 5.5. punktas). Sutartyje taip pat numatyta sąlyga, kad užsakovė (atsakovė S. G.) patvirtina, kad sutartyje nurodytas turtas visą Sutarties galiojimo laiką bus pardavinėjimas tik per atstovą (Sutarties 5.7 punktas). Užsakovė įsipareigojo už paslaugas sumokėti šalių sutartą sumą, kuri lygi 10 160,00 Eur (sutarties 5.11 punktas). Sutarties 5.15 punkte taip pat įtvirtinta sąlyga, kad užsakovui pažeidus, neįvykdžius sutarties sąlygų, vienašališkai nutraukus sutartį be priežasties ar atsisakius sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, užsakovas įsipareigojo sumokėti atstovui (penkis) procentus nuo parduodamo Turto kainos, nurodytos šios sutarties 3.4 punkte dydžio baudą (netesybas), bet ne mažiau nei 1800,00 Eur. Sutarties galiojimo terminas iki 2022-05-05. 2021-05-28 šalys taip pat sudarė dar vieną sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sutartyje numatytos analogiškos sąlygos kaip ir prieš tai nurodytojo sutartyje, t.y. atsakovė prisiėmė įsipareigojimą už sutarties pažeidimą sumokėti Atstovui baudą – ne mažesnę nei 1800,00 Eur. Šios sutarties galiojimo terminas taip pat 12 mėnesių ir ji galiojo iki 2022-05-28.

 

3.       Ieškovės teigimu, po sutarčių pasirašymo ieškovė atliko įdirbį pardavinėjant šį turtą. Turtas buvo profesionaliai nufotografuotas, atrinktos ir pataisytos geriausios nuotraukos. Taip pat sukurti išsamūs parduodamo turto tekstiniai aprašymai. Skelbimai apie parduodamą turtą viešai patalpinti populiariausiuose Lietuvos nekilnojamo turto portaluose (duomenys neskelbtini). Skelbimai buvo prižiūrimi, atnaujinami ir iškeliami į viršų tarp daugelio kitų skelbimų. Taip pat buvo atsakinėjama į telefoninius skambučius, bendraujama su potencialiais turto pirkėjais. Po kurio laiko ieškovei pasitikrinus informaciją VĮ Registrų centre paaiškėjo, kad S. G. nekilnojamą turtą pardavė nepasibaigus sutarčių galiojimo laikotarpiui, pažeisdama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir taip siekdama išvengti savo įsipareigojimo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir turtą pardavusi galiojant sutartims, apie tai neinformavus ieškovo UAB „NT ekspertas“, vengia įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, t.y. sumokėti baudą.

 

4.       Atsakovė S. G. teikė atsiliepimą į ieškinį (102-110 b.l.), kuriuo prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad atsakovei priklausančius nekilnojamojo turto objektus pardavė ne pardavimo atstovas, todėl atsakovė neprivalo mokėti nei agentui, nei bendrovei komisinių už parduotą turtą. Ieškovės pateiktą atliktų darbų ataskaitą atsakovė vertina kaip melagingą, nes jokio profesionalaus fotografavimo nebuvo (trečiasis asmuo I. S. atsakovei telefonu nurodė, kad fotografavo pati, todėl negalinti pateikti kvitų), ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie fotografų samdymą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad skelbimai buvo patalpinti aštuoniose interneto svetainėse, nes bylos duomenys patvirtina, kad skelbimai dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įdėti 3 interneto svetainėse, publikuojami 4 mėnesius ir 3 savaites. Duomenų apie tai, kad skelbimais domėjosi pirkėjai, ieškovė nepateikia, taip pat nepateikti duomenys apie skelbimų sklaidą socialiniuose tinkluose.

 

5.       Ieškovė su ieškiniu nepateikė pilnos 2021-05-28 sutarties, pati pripažino, kad visi sutarties lapai neegzistuoja, tad laikytina, kad 2021-05-28 sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta. Kad ieškovė klaidina teismą, atsakovės nuomone, patvirtina ir tai, kad ieškovė atsakovei jokių pretenzijų nesiuntė, nors pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė, kad atsakovė į pretenzijas nereaguoja. Nors ieškovė akcentuoja dėjusi daug pastangų, siekdama parduoti atsakovės turtą, tačiau to nepadarė ir galiausiai atsakovė surado turto pirkėjus pati. Ieškovė atsakovei nesiūlė jokių potencialių pirkėjų, turto niekam nerodė, tačiau reikalauja net 11960 Eur sumos pagal 2021-05-05 sutartį ir 1800 Eur pagal 2021-05-28 sutartį, kurios pilno varianto ieškovė net negalėjo pateikti.

 

6.       Atsakovė taip prašo taikyti CK 1.125 str. 5 d. numatytą ieškinio senatį. Atsakovės teigimu duomenys VĮ Registrų centras buvo tikrinti netrukus po turto pardavimo, t.y. UAB „NT ekspertas“ darbuotojas A. J. 2022-04-27 bei 2023-02-07 tikrino duomenis dėl turto (duomenys neskelbtini), o 2022-04-27 tikrinti duomenys dėl turto (duomenys neskelbtini), tad pareiškimas dėl teismo įsakymo išieškoti baudą teismui pateiktas praleidus 6 mėnesio ieškinio senaties terminą.

 

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „NT ekspertas“ atstovė advokatė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad reikalavimas reiškiamas tarp šalių sudarytos sutarties 5.15 punkto pagrindu, t.y. prašoma priteisti baudą, kuri lygi sutarties 5.11 punkte numatytam atlygiui. Ieškovė negalinti pateikti 2021-05-28 sutarties pilnos kopijos. Apie tai, kad atsakovė pardavė turto objektus, ieškovė sužinojo iš VĮ Registrų centras duomenų bazės. Patvirtino, kad trečiasis asmuo I. S. veikė kaip ieškovės įgaliotas atstovas ir ieškovė jos veiksmų nekvestionuoja. Nurodė, kad ieškinio senaties pradžios momentas turėtų būti skaičiuotinas nuo prieštaravimų dėl teismo įsakymo gavimo dienos, nes tik tuomet ieškovei tapo aišku, kad atsakovė neketina atsiskaityti su ieškove.

 

8.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas A. J. paaiškino, kad bendravimas su kliente (atsakove) buvo apsunkintas, atsakovė vis minėjo ketinanti parduoti savo pirkėjams, ieškovės atstovas patvirtino tikrinęs duomenis registre dėl turto pardavimo ( 2023-11-07 teismo posėdžio įrašo laikas nuo 20 min. 43 sek. iki 24.00). paaiškino, kad pusė sutartyje numatyto atlygio atitektų I. S., pusė ieškovei, kaip įmonei. Nors ir negalintis įrodyti, kad turto objektų pirkėjai atsirado dėl ieškovės veiksmų, tačiau nurodė, kad įdėti vieši skelbimai, tad bet kuris pirkėjas gali būti atėjęs per ieškovę. Nurodė, kad su preliminariais klientais dėl turto objektų buvo kalbama, tačiau konkrečiai paaiškinti negalėjo. Taip pat paaiškino, kad ieškovė, kaip įmonė, pati turi komandą, kiekvienas agentas yra apmokytas fotografuoti, tad jiems nėra būtina samdyti profesionalų fotografų.

 

9.       Teismo posėdžio metu atsakovė S. G. paaiškino, kad sutarčių sudarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), 2021-05-05 sutartį pasirašė grįžusi iš kelionės ryte, buvo nemiegojusi, sutarties punktų neanalizavo. Sutartį surašė atstovė ir ji pasirašė. Buvo skubinama ir jautėsi pavargusi. Suprato, kad atlygį turi sumokėti, jei turtas bus parduotas. Neginčija, kad ieškovė padarė nuotraukas. Taip pat paaiškino, kad sutartį norėjo nutraukti po (duomenys neskelbtini), kuomet I. S. paprašė išimti nuotraukas dėl įsipareigojimo turtą parduoti tik per ieškovę. Sutartį nutraukti prašė ir antrą kartą, nes atsakovė dėl ligos pakeitė ketinimą parduoti turtą. Rašytinių prašymų dėl sutarties nutraukimo atsakovė nepateikė, nes neturinti tinkamų teisinių. Sutartį vertina kaip nesąžiningą (įrašas nuo 1.06.00 iki 1.08.00). Sutinka atsiskaityti už padarytas nuotraukas. 2021-05-28 sutartį  atsakovė paaiškino pasirašiusi būdama (duomenys neskelbtini), el.parašu, vėliau pamatė, kad sutartyje nurodyta ne jos pavardė, tada atstovė atsiuntė kita sutartis. Vidurinio 2021-05-28 sutarties lapo neturinti. Nežinojo įsipareigojimo turtą parduoti tik per atstovą, nes sutarčių neskaitė. Atlygio sumą ant sutarčių matė ir suprato, kad tai suma už parduotą turtą.

 

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje I. S. atsiliepimo į ieškinio reikalavimus neteikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Savas būstas“ nebedirba, iki tol dirbo ten 7 metus. Dirbo po UAB „“NT ekspertas“ ženklu. Dėl 2021-05-05 sutarties sudarymo aplinkybių paaiškino, kad su atsakove buvo susitikę jos objekte, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarus susitikimo laiką apžiūrėti kotedžą. Apėjo kotedžą, nusistatė kainą, tada pasirašė sutartį. Sutartis pasirašyta pas atsakovę objekte. Tuo metu buvo aptarta sutartis, kas bus daroma, sutartį užpildė trečiasis asmuo, atsakovei buvo paaiškintos sutarties sąlygos. Neigia, kad iš atsakovės pusės buvo prašymų nutraukti sutartį. Atsiradus potencialiam pirkėjui ir pranešus atsakovei telefonu, atsakovė suabejojo ar pardavinės turtą. Paskambinus atsakovei sausio mėnesį, atsakovė informavo, kad yra gavusi avansą. Paklausta kaip atsiskaitys su įmone, atsakovė sakė, kad atsiskaitys kai gaus pilną užmokestį už turtą. Dėl 2021-05-28 sutarties sudarymo, paaiškino, kad ji pasirašyta atsakovei būnant (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo vyko vieną kartą fotografuoti ir du kartus aprodyti. Savo laiką įkainoja 200 Eur/val, ir paaiškino, kad prie skelbimų sutvarkymo ir patalpinimo sugaišo apie 7 darbo dienas. Priedą prie sutarties vertina kaip kainoraštį objektui iki 20 tūkstančių (minimalaus objekto kainoraštis). Nurodė, kad 2021-05-28 sutartis yra analogiška 2021-05-05 sutarčiai, tačiau vienas lapas pasimetė dėl techninių kliūčių.

 

Teismas

 

 k o n s t a t u o j a :

 

ieškinys atmestinas.

 

11.        Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-05-05 ieškovė UAB „NT ekspertas“, atstovaujama I. S., ir atsakovė S. G. sudarė Nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas pagal sutarties sąlygas įsipareigoja ieškoti turto pirkėjo žemės sklypui ir pastato daliai, esantiems (duomenys neskelbtini). Tarp tų pačių šalių taip pat 2021-05-28 sudaryta Nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties objektas - (duomenys neskelbtini). 2021-05-28 sutartis atsakovės pasirašyta el. parašu 2021-06-02, į bylą pateiktas tik pirmas ir du paskutiniai sutarties lapai, kuriuose matyti sutarties 1-3 punktai ir 7-10 punktai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad 2021-12-31 pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) parduotas (9 b.l.), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas 2021-12-14 (10 b.l.). Iš VĮ Registrų centras pateiktos informacijos, kokiems gavėjams laikotarpiu nuo 2021-05-04 iki 2023-03-15 buvo teikti duomenys apie S. G. priklausančių nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „NT ekspertas“ šiuo duomenis tikrino 2021-05-07, 2022-04-27, 2023-02-07 ir 2023-03-01. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kada buvo skelbti skelbimai portaluose: (duomenys neskelbtini) skelbimo turinį, taip pat pateikė trečiojo asmens I. S. ir atsakovės S. G. 2021-06-02 susirašinėjimą, kuriame fiksuota, kad S. G. trečiajam asmeniui persiuntė nenustatyto turinio PDF formato dokumentus (82-84 b.l.), taip pat pateiktas trečiojo asmens ir atsakovės susirašinėjimas telefonu (86-89 b.l.).Ieškovė taip pat pateikė 2023-09-08 UAB „NT ekspertas“ direktoriaus A. J. pasirašytą atliktų darbų suvestinę, kurioje nurodyti atlikti darbai atstovaujant klientą ir parduodant turtą (85 b.l.). Trečiasis asmuo I. S. su ieškove UAB „NT ekspertas“ 2016-06-01 buvo sudariusi nepriklausomo pardavimo atstovo sutartį Nr.003, kuri nutraukta 2023-03-03 (92-98 b.l.). Atsakovė į bylą pateikė telefoninio pokalbio įrašą, kuriame fiksuotas telefoninio pokalbio su I. S. įrašo fragmentas, trečiasis asmuo apie pokalbio įrašą informuotas nebuvo (128 b.l.).

 

        Dėl ieškinio senaties

 

12.        Atsakovė ieškinio reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, motyvuodama, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2022-04-27, ty. nuo to momento, kai ieškovės atstovas A. J. VĮ Registrų centras duomenų bazėje atliko paiešką dėl sutartyse numatytų nekilnojamojo turto objektų ir tai turėtų būti vertintina kaip data, kuomet ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė S. G. yra pardavusi sutartyse nurodytus nekilnojamojo turto objektus.

 

13.       CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Tiek iš ieškinio reikalavimo, tiek iš ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovė aiškiai apsibrėžė savo teisių gynimo būdą, t.y. reikalauti baudos (netesybų) sutarties 5.15 punkto pagrindu, tad konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą turėjo pareikšti per sutrumpintą šešių mėnesių terminą. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

 

14.       Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

15.       Byloje nustatyta, kad ginčo objektai parduoti 2021-12-14 (objektas (duomenys neskelbtini) ir 2021-12-31 (objektas (duomenys neskelbtini). 2021-05-05 sutartis baigė galioti 2022-05-05, o 2021-05-28 sutartis baigė galioti 2022-05-28, tad nekilnojamojo turto objektai parduoti sutarčių galiojimo metu. Trečiasis asmuo I. S. savo paaiškinimuose nurodė, kad atsakovei skambino sausio mėnesį ir atsakovė informavo, kad yra gavusi avansą, atsakovė sakiusi, kad atsiskaitys, kai gaus pilną užmokestį už turtą, taip pat trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad prieš sutarčių galiojimo pasibaigimą buvo patikrinti registrų duomenys, siekiant patikrinti ar turtas neparduotas. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovės atstovas A. J. registro duomenis tikrino 2022-04-27, tad laikytina, kad 2022 m. balandžio 27 dieną ieškovės atstovui tapo žinoma apie S. G. priklaususio nekilnojamojo turto perleidimą kitiems asmenims. Trečiasis asmuo I. S. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad prieš sutarčių galiojimo pasibaigimą buvo patikrinti registrų duomenis ir tuomet paaiškėjo apgavystė, kas teismui leidžia spręsti, kad duomenų patikrino registre laikas, leido ieškovei suprasti, kad jos interesai galimai gali būti pažeisti. 

 

16.       Nors ieškovė teigia, kad pats savaime turto pardavimas nesukelia teisių pažeidimo ir ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuotinas nuo prieštaravimo dėl teismo įsakymo gavimo dienos, nes tik tuomet ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė neketina atsiskaityti su ieškove, tačiau teismas su šiuo vertinimu nesutinka. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo grindžiamas ne reikalavimu sumokėti atlygį, o būtent sutarties pažeidimu ir iš to kylančia pareiga sumokėti baudą, tad akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas negali prasidėti vėliau nei dėl to pažeidimo buvo kreiptasi į teismą, tad spręstina, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovei tapo žinoma anksčiau nei prieštaravimų dėl teismo įsakymo gavimas.

 

17.       Abi tarp šalių sudarytos sutartys baigė galioti atitinkamai 2022-05-05 ir 2022-05-28, tad ieškovei dar 2022-04-27 galutinai iš registrų duomenų žinant, kad atsakovė savo turtą pardavė dar 2021 metų gruodžio mėnesį bei trečiajam asmeniui 2022 metų pradžioje turint informaciją apie gautą avansą dėl turto pardavimo, ieškovė, dėl savo pažeistų teisių gynimo, reikalaujant būtent netesybų, turėjo kreiptis vėliausiai per 6 mėnesius nuo sutarčių galiojimo pabaigos, t.y. pagal 2021-05-05 sutartį dėl baudos (netesybų) kreiptis iki 2022-11-05, o pagal 2021-05-28 sutartį kreiptis iki 2022-11-28. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo reikalavimą kildina būtent iš atsakovės veiksmų – sutarties pažeidimo pardavus nekilnojamąjį turtą galiojant sutartims ir su kreditoriumi neatsiskaičius (tokia aplinkybė nurodyta ir teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo) ir teigia įgijusi teisę į sutartyje numatytą baudą, tad teismas vertina, kad ieškovės atsakovui A. J. 2022-04-27 patikrinus registrų duomenis, tapo galutinai žinoma apie turto pardavimo faktą, ir netrukus pasibaigus galioti tarp šalių sudarytoms sutartims, sutarčių galiojimo pabaigos terminas yra laikytinas momentu, kada ieškovė sužinojo apie galimą savo teisės pažeidimą, nes ieškovei buvo žinoma apie turto pardavimą ir tuo momentu atsakovė nebuvo ieškovei sumokėjusi nei atlygio nei 5.15 punkte numatytos baudos. Nors ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo ir nurodė, kad atsakovei buvo siunčiamos pretenzijos, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, tad nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliau nei sutarčių galiojimo pabaigos terminas. Pareiškimas dėl teismo įsakymo teisme dėl baudos (netesybų) išieškojimo teisme gautas 2023-01-04, tad konstatuotina, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

 

                Dėl reikalavimo priteisti baudą (netesybas)

 

18.       Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, atlygintinių paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

 

19.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys).

 

20.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „NT ekspertas“ ir atsakovė S. G. 2021-05-05 ir 2021-05-28 sudarė dvi tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų teikimo. 2021-05-05 sutartimi ieškovė įsipareigojo vykdyti sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto objekto pirkėjų paiešką (sutarties 4.2 punktas), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už tarpininkavimo paslaugą sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 5.11 punktas). Ieškovė, sudarydama ginčo sutartis, siekė per atsakovę parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovei priklausantį turtą. Taigi ieškovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovės pareiga pasiekti rezultatą – parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, ieškovės tikslais sudarant sutartį, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovė, pasinaudodama ieškovės, kaip verslininkės profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą.

 

21.       Šiuo atveju tarp šalių sudarytos tarpininkavimo sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo paslaugų sutartys, kadangi atsakovė, fizinis asmuo, jas sudarė savo asmeniniais poreikiais ir interesais, o ieškovė yra verslininkė, veikusi verslo interesais. Teismas, pripažinęs sutartis vartojimo sutartimis, savo iniciatyva atlieka tokių sutarčių atskirų sąlygų sąžiningumo kontrolę, be to atsakovė savo atsikirtimus taipogi grindžia argumentu, kad sutartys laikytinos nesąžiningomis. 

 

22.       CK 6.2284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas; šiame straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remiantis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos.

 

23.       Tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Pagal CK 6.719 str. 1 d. prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. CK 6.718 str. 1–4 d. nurodyta, kad paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

 

24.       Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021-05-05 sutartis sudaryta atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), po to, kai jį kartu apžiūrėjo trečiasis asmuo I. S. ir atsakovė. Sutartis pasirašyta bendraujant gyvai, tačiau nors trečiasis asmuo ir nurodė teismui, kad žodžiu atsakovei paaiškino sutarties sąlygas, tačiau sutarties sąlygų aptarimas pas atsakovę namuose nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė įrodė, kad tarpininkavimo sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo suteikta laiko susipažinti detaliau su sąlygomis, būtų siūlyta pasvarstyti dėl sutarties turinio keitimo, nėra duomenų, kad sutartis būtų siųsta atsakovei susipažinti anksčiau iki pasirašymo ir pnš. Sutartį užpildė taip pat ieškovė atstovė – trečiasis asmuo I. S., kas leidžia papildomai spręsti apie tai, kad atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sąlygų. Analogiškai vertintina ir 2021-05-28 sutartis, nes ji sudaryta šalims net nesusitikus, ieškovės atstovei persiuntus užpildytą sutartį atsakovei ir atsakovei šią sutartį pasirašius elektroniniu parašu. Nėra duomenų, kad atsakovei būtų duotas laikas pagalvoti, būtų siūlyta atidžiai susipažinti su sutarties sąlygomis ar akcentuoti sutarties esminiai punktai. Kaip jau minėta, pareiga įrodyti, kad vartotojui buvo sudaryta galimybė derėtis dėl sutarties sąlygų, tenka ieškovei, tad teismas sprendžia, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė ir laikytina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sąlygų.

 

25.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punkte numatyta, kad preziumuojama, kad nesąžininga ta sutarties sąlyga, kuria panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.).

 

26.       Šiuo atveju ginčo sutarčių sąlygose numatytas išimtinis teritorinis teismingumas, t. y., jog ginčai turi būti sprendžiami Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose, t.y. pagal paslaugos teikėjo buveinės vietą. Atsakovės, kaip vartotojos, gyvenamosios vietos adresas yra Klaipėdos rajone, kuris priklauso Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų veiklos teritorijai. Konstatuotina, jog tokios išimtinio teritorinio teismingumo sąlygos, numatytos sutartyje laikytinos nesąžiningomis CK 6.2284 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse įtvirtintų nuostatų kontekste, nes apsunkina vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies galimybes ginti savo pažeistus interesus. Byloje nėra duomenų, jog sutartyje nustatyto išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga yra palankesnė vartotojui ar, jog tokia sąlyga buvo aptarta individualiai.  Vis dėl to nagrinėjamu atveju atsakovė byloje yra atstovaujama advokato padėjėjos, šios sąlygos teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo bei atsiliepimą į ieškinį nekvestionuoja, tad laikytina, kad, sutiko su sutartyse numatyta teismingumo sąlyga, tad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra.

 

27.       Dalis ieškovės reikalavimo dėl 1800 Eur baudos (netesybų) yra kildinama iš 2021-05-28 sutarties, tačiau, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė pilno šios sutarties varianto, o tik sutarties lapus su 1-3 ir 7-10 sutarties punktais. Nors ir nėra ginčo, kad atsakovė šią sutartį pasirašė, ir sutartis laikytina sudaryta, taip atmetant atsakovės reikalavimą vertinti šią sutartį kaip nesudarytą, tačiau ieškovei negalint pateikti pilno sutarties varianto, kuriame matytųsi šalių tarpusavio įsipareigojimai dėl atlygio, tai pat matytųsi, kad šalys susitarė ir kokiomis aplinkybėmis susitarė dėl netesybų, teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą jokiais byloje rašytiniais įrodymais. Nors teismo posėdžio metu ieškovė ir trečiasis asmuo paaiškino, kad abi sutartys yra identiškos, tačiau šiuo atveju ieškovė, kaip profesionalus rinkos dalyvis ir paslaugos teikėjas vartotojui, turi būti atidus ir rūpestingas, tad teikdamas reikalavimą dėl sutartinių netesybų, tokį reikalavimą turi pagrįsti ne prielaidomis apie sutarčių tapatumą, o rašytiniais įrodymais, t.y. sutartimi. Tokių įrodymų nepateikus, teismas šio reikalavimo tenkinti neturi teisinio pagrindo, tad reikalavimas dėl 1800 Eur baudos pagal 2021-05-28 sutartį atmestinas.

 

28.       Kaip jau minėta, teismas, pripažinęs sutartį vartojimo sutartimi, savo iniciatyva atlieka tokios sutarties atskirų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 33 punktą).

 

29.       Sutarties 5.15 punkte, iš kurio kildinamas ieškovės reikalavimas, nurodyta, kad užsakovui pažeidus, neįvykdžius sutarties sąlygų, vienašališkai nutraukus sutartį be priežasties ar atsisakius sudaryti notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui 5 procentus nuo parduodamo turto kainos, numatytos sutarties 3.4 punkte dydžio baudą (netesybas), bet ne mažiau kaip 1800 Eur.

 

30.       Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra tos sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

 

31.       Vertinant aukščiau minėtą sutarties 5.15 punkto nuostatą nesąžiningų sąlygų požiūriu, pažymėtina, kad Civiliniame kodekse nėra numatyta baudinių netesybų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Kai sutartyje nustatytos netesybos, vartotojams taikoma apsauga, kuria draudžiama nustatyti neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pagal civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalį pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Taigi civilinis kodeksas numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Tai reiškia, kad baudos dydis negali viršyti proporcingos vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą dydžio. Ginčo sutartyje vartotojai pažeidus sutartinius įsipareigojimus, nustatytas 5 procentų nuo faktinės objekto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1800 Eur netesybų dydis, t. y. faktinis atlyginimas, kurį būtų gavęs paslaugos teikėjas, tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutarties 5.15 punkte įtvirtintos netesybos, laikytinos nepagrįstai didelėmis, kadangi jomis yra siekiama ne kompensuoti paslaugos teikėjo patirtus nuostolius, bet nubausti vartotoją. Minimos netesybos akivaizdžiai leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

 

32.       Sistemiškai vertinant 2021-05-05 sutarties turinį taip pat matyti, kad sutartimi ieškovei nėra numatyta jokia atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, t.y. ieškovei per sutarties galiojimo laikotarpį nesuradus pirkėjo, ji sutartimi nėra įpareigota atlyginti atsakovei galimų nuostolių dėl sutartinio rezultato nebuvimo, kas reiškia, jog esant tokioms sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas atsiduria ženkliai pranašesnėje padėtyje lyginant su vartotoju. Sutartimi atsakovei nustatomas įsipareigojimas turtą pardavinėti tik per atstovą, t.y. ieškovę. Tai reiškia, kad sutarties galiojimo laikotarpiu – metus laiko – atsakovė yra tiesiogiai priklausoma nuo ieškovės veiksmų, jos darbų kokybės ir atsakovei yra varžoma bet kokia galimybė turto pirkėjo ieškoti pačiai, naudotis kelių tarpininkų paslaugomis, t.y. apribojama veiksmų laisvė siekiant kuo greičiau turtą parduoti atsakovei palankiausiomis sąlygomis, nes turto pardavimas ne per ieškovę būtų vertintinas kaip sutarties pažeidimas ir sąlygotų sutarties 5.15 punkto taikymą ir pareigą atsakovei sumokėti ieškovei sutarties 5.15 punkte nurodytą atlygio dydžio baudą, kurios dydis 5 proc. nuo parduodamos turto kainos, bet ne mažiau kaip 1800 Eur. Tai reiškia, kad sutartyje numatytą atlygį atsakovė turėtų pareigą sumokėti nepriklausomai nuo to ar turtas bus parduotas dėl ieškovės atlikto įdirbio rezultato. Tokia baudinė sutarties sąlyga, kurios dydis laikytinas nepagrįstai dideliu, iš esmės iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies – vartotojo – teises ir interesus bei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (neindividualizuojant pažeidimo turinio ir mąsto). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad galima pagrįstai manyti, kad atsakovė, kaip vartotoja, su tokia sąlyga nebūtų sutikusi, jei būtų turėjusi galimybę dėl tokios sąlygos derėtis. Tai papildomai patvirtina ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, nurodžius, kad ji supratusi, kad atlygį ieškovei turės sumokėti tik tokiu atveju, jei turtas bus parduotas ieškovės dėka. Pripažintina, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra standartinė ir šalių sąlygos nebuvo individualiai aptartos (CK 6.188 straipsnio 4 dalis), o sutarties sąlyga dėl baudinių netesybų pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes pagal kasacinio teismo praktiką baudinio pobūdžio prievolių užtikrinimo būdai yra ydingi ir nepageidautini. Į tai atsižvelgiant, 2021-05-05 sutarties 5.15 punkte numatyta sąlyga dėl baudos (netesybų), pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio. 

 

33.       CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Ieškovė byloje nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl atlygio pagal sutartis priteisimo, įrodinėjant, kad turtas parduotas būtent ieškovės surastam pirkėjui, o reiškė reikalavimą dėl baudos priteisimo sutarties 5.15 punkto pagrindu, ieškovei neįvykdžius sutarties 5.7 punkto įsipareigojimo. Esant pripažintai nesąžininga ir negaliojančia sutarties 5.15 punkte įtvirtintai sąlygai, ieškovės reikalavimas dėl baudos (netesybų) priteisimo 2021-05-05 sutarties  5.15 punkto pagrindu, atmestinas visa apimtimi kaip nepagrįstas. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys).

 

35.       Ieškinį atmetus, ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė pateikė rašytinius duomenis, kad atsakovė byloje patyrė 1150 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas (65-73 b.l). Šios išlaidos yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršijančios maksimalaus dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, todėl priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės.  Atsakovė taip pat nurodė, kad patyrė išlaidų su duomenų gavimu iš VĮ registrų centras, kurių duomenys buvo pateikti į bylą. Tam pagrįsti pateikė 2023-03-17 PVM sąskaitą- faktūrą serija RC Nr. 13290882 17,10 Eur sumai (42 b.l.), ir 2023-08-16 PVM sąskaita – faktūra serija RC Nr. 13887752 5,70 Eur sumai (112 b.l.), tad atsakovei iš ieškovės priteistinos ir 22,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 1172,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

36.       Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 29,03 Eur (CPK 92 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Ekspertas“, juridinio asmens kodas 304153007, atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1172,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas. 

Priteisti iš  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Ekspertas“, juridinio asmens kodas 304153007, 29,03 Eur (dvidešimt devynių eurų 3 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

 

 

Teisėja                                                                                  Raimonda Donielaitė-Paškevičė