Administracinė byla Nr. eA-1397-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09781-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas H. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S208677 dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas 1) ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti prašymą iš naujo bei panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S209153 uždrausti atvykti į Lietuvą (toliau – ir Sprendimas 2).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“ (toliau – ir Raštas) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad, jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
2.2. Migracijos departamentas Sprendime 1 nurodė, kad siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Krymo okupacijos per MIGRIS paskyrą kreipėsi į užsienietį ir prašė pakomentuoti savo atsakymą. Pareiškėjas 2023 m. liepos 12 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Krymas neteisėtai perėjo Ukrainai, jis nepritaria Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o dabartinę valdžią laiko nusikaltėliais ir vagimis, tačiau tai neturi įtakos jo pozicijai dėl Krymo. Pareiškėjui buvo pateiktas pasirinkimas tik iš dviejų variantų (Ukraina ir Rusija), nors idealiu atveju Krymas dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės turėtų būti atskira respublika, ši žemė turėtų priklausyti jos gyventojams, o ne valstybėms. Tikroji pareiškėjo pozicija yra tokia, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną, pareiškėjas patyrė didelį stresą, pamatęs klausimus apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Krymo priklausomybę. Pažymėjęs, kad nepritaria Rusijos agresijai Ukrainoje, pareiškėjas, atsakydamas į 11 klausimyno klausimą, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijai. Teikdamas papildomus paaiškinimus jis ne patvirtino savo nuomonę apie Krymo priklausomybę, bet bandė paaiškinti atsakovui, kodėl netinkamai atsakė į 11 klausimyno klausimą, ką jis turėjo omenyje. Atsakymą į papildomą paklausimą pareiškėjas rašė labai skubėdamas anglų kalba, kadangi jo darbovietės bendravimo kalba buvo anglų. Jis neįsigilino į šio papildomo užklausimo paskirtį bei tikslus, nemanė, kad jis gali daryti įtaką pareiškėjo migraciniam statusui, juo labiau būti vertinamas kaip rodantis jo pavojingumą valstybei. Pareiškėjo atsakymas gali būti vertinamas kaip nepakankamai korektiškas, bet jame yra aiškus nepritarimas Rusijos režimui. Atsakymą dėl Krymo priklausomybės reikia vertinti sistemiškai ir nuosekliai, viso klausimyno kontekste. Nesuprantama, kodėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisakė dėl abiejų klausimyno klausimų vertinimo kartu, kodėl atsakovas, priimdamas sprendimą vieno atsakymo pagrindu, nepadarė akivaizdžios išvados dėl kito atsakymo, kad pareiškėjas nusiteikęs prieš Rusijos ir Baltarusijos vykdomą agresyvią politiką ir todėl nekelia grėsmės Lietuvos saugumui.
2.3. Klausimą, kam priklauso Krymas, pareiškėjas suprato kaip užduotą faktinės kontrolės, bet ne tarptautinės teisės aspektu, todėl atsakė, kad Krymas kontrolės prasme priklauso Rusijos Federacijai. Žodžio „legitimiai“ pareiškėjas nesuprato ir nemanė, kad jis turi atskirą prasmę ir keičia kontekstą. Tačiau į klausimą, ar, jo manymu, Rusijos Federacija teisėtai aneksavo Krymą, atsakymas neabejotinai būtų ne, nes pareiškėjas niekada nepritarė Krymo prijungimui prie Rusijos Federacijos bei jis nelaiko Krymo prijungimo teisėtu. Prasidėjus karui, pareiškėjas stengiasi, kiek įmanoma, atsiriboti nuo karo bei politinių klausimų, nes susidurdamas su jais visada patiria didelį stresą. Atsakovo išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vieninteliu neteisingai suprastu ir netinkamai suformuluotu klausimu, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra nepagrįsta bei neteisinga.
2.4. Konstatavimas, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturi remtis vien formaliu asmens atsakymu, praktiškai vienintele varnele klausimyne, tačiau turėtų būti įvertinta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad asmuo kelią realų pavojų valstybės saugumui, visuma. Vien asmens tam tikros nuomonės turėjimas (nors šiuo atveju pareiškėjas aiškiai nepritaria Rusijos agresijai), sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinamas visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, ginklų turėjimą, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Pareiškėjas ne tik, kad nekelia, bet ir objektyviai negali kelti Lietuvos valstybei jokio pavojaus – jis atvyko čia faktiškai pabėgęs iš (duomenys neskelbtini). Jis dirbo Lietuvos įmonėje informacinių technologijų (IT) specialistu (iki Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 (toliau abu kartu – ir Sprendimai) priėmimo), dėl jo nėra fiksuota jokių pažeidimų (jų nenurodo atsakovas). Atsakovas Sprendimu 1 atima ne tik iš pareiškėjo teisę gyventi Lietuvoje, bet ir užkerta galimybę jam dirbti bei verčia grįžti į (duomenys neskelbtini).
2.5. Pareiškėjas buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo 2020 m. rudenį vykusiame politiniame pasipriešinime režimui (demonstracijose), t. y. jis aktyviai dalyvavo mitinguose ir eitynėse. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Įvertinęs pareiškėjo atsakymus į klausimyno klausimus ir jo paaiškinimus (pareiškėjo sąmoningą poziciją, pasireiškiančią neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimu Rusijos Federacijai) bei VSD Rašte nurodytą grėsmės valstybės saugumui vertinimą dėl atsakymų į klausimyno klausimus, Migracijos departamentas priėjo prie išvados, jog egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui galimybė.
3.2. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Krymas priklauso Ukrainai, prieštarauja jo išsakytai pozicijai, kad Krymas turėtų būti atskira respublika, ši žemė turėtų priklausyti jos gyventojams, o ne valstybėms. Pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad Krymas neteisėtai perėjo Ukrainai. Kaip deklaratyvūs turėtų būti vertinami pareiškėjo skundo teiginiai, kad klausimyno klausimą dėl Krymo priklausomybės jis suprato kaip klausimą dėl Krymo faktinės kontrolės, nes tam prieštarauja pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Krymas neteisėtai perėjo Ukrainai.
3.3. Priimdamas Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi VSD Rašte nurodytais grėsmės valstybės saugumui kriterijais, teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, kuriuos kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą 1 taip pat buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
4.2. VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, Raštu atsakovui pateikė vertinimą, kad užsieniečiai, deklaruodami, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną ir atsakydamas į papildomai užduotą klausimą, išreiškė akivaizdžią paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, darytina išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, nes jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
4.3. Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl jo požiūrio (kuris skiriasi nuo jo požiūrio (teiginių) raštu teiktame paaiškinime) į Ukrainos teritoriją rodo, kad pareiškėjo pozicija nenuosekli, o tai patvirtina jo nenuoširdumą. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. VSD Raštu pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad, jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD įvertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašė Migracijos departamento pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.
6.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 16 d. atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijai.
6.3. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Krymo okupacijos per MIGRIS paskyrą atsakovas raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu pakomentuoti savo atsakymą (plačiau išdėstyti savo nuomonę, nurodyti atsakymo motyvus, pateikti išsamesnį paaiškinimą dėl pasirinkto atsakymo varianto).
6.4. Pareiškėjas 2023 m. liepos 12 d. paaiškinime nurodė, jog vaikystėje kiekvieną vasarą ten [į Krymą] atvažiuodavo atostogauti. Žmogus, kalbantis ukrainietiškai, ten buvo retenybė ir paprastai tai buvo žmonės, kurie ten atvažiuodavo dirbti. Beveik visa infrastruktūra buvo sukurta dar caro ar sovietų laikais. Pusiasalio perdavimo Ukrainos TSR procesas buvo atliktas siekiant pagerinti elektros tinklų logistiką. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jis neteisėtai perėjo Ukrainai. Pareiškėjas nepritaria Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o dabartinę valdžią laiko nusikaltėliais ir vagimis, tačiau tai neturi įtakos jo pozicijai dėl Krymo. Be to, jam buvo pateiktas pasirinkimas tik iš dviejų variantų (Ukraina ir Rusija), nors idealiu atveju Krymas dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės turėtų būti atskira respublika, ši žemė turėtų priklausyti jos gyventojams, o ne valstybėms.
6.5. Atsakovas, įvertinęs paaiškinimo turinį, priėmė Sprendimą 1 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad Sprendimu 1 pareiškėjui, kaip keliančiam grėsmę nacionaliniam saugumui, buvo panaikintas leidimas gyventi, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, grėsmės valstybės saugumui ir kitais svarbiais aspektais ir, įvertinęs bylos medžiagą, atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis nesuprato klausimyno 11 klausimo, priėjęs prie išvados, jog pareiškėjas sąmoningai pažymėjo atsakymą – „Rusijos Federacijai“ bei papildomame paaiškinime išdėstė savo asmeninę poziciją, tikėtina, pateisinančią Rusijos įvykdytą aneksiją dėl Ukrainos teritorijos, konkrečiai Krymo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sutiko su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į klausimyno 11 klausimą, vertinimu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija, teisinanti Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos (Krymo) aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad pareiškėjo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats gali tapti potencialiu verbavimo taikiniu režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
8. Vertindamas pareiškėjo akcentuojamus ekonominius ryšius su Lietuva, teismas nurodė, jog Migracijos departamentas vertino pareiškėjo tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje, atsižvelgė į geopolitinę situaciją ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, taip pat ekonominiai ryšiai (darbas) negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas bei negali būti pateisintas vien tuo faktu, jog pareiškėjui kils neigiamos pasekmės – panaikinus sprendimą gyventi, iš pareiškėjo bus atimta teisė dirbti ir gyventi Lietuvoje, o pareiškėjas bus priverstas grįžti į kilmės valstybę. Teismas sutiko su tokiu Migracijos departamento vertinimu, o leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimą įvertino kaip proporcingą priemonę, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, pateisinanti Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisinė situacija atsakovo įvertinta individualizuotai, o priimta išvada dėl jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra pagrįsta. Atitinkamai teismas Sprendimą 1 įvertino kaip pagrįstą ir teisėtą.
9. Teismas nustatė, kad Sprendimas 2 priimtas įvertinus tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo Sprendimą 1, t. y., kad, VSD duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, nuostatomis ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, nustatydamas draudimo atvykti laikotarpį, nepažeidė Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatų, nenustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai, o pareiškėjo darbą Lietuvoje pagrįstai nelaikė ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
10. Teismas nusprendė, kad Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
11. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
III.
12. Pareiškėjas H. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Migracijos departamento Sprendimus, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus dokumentus – užsieniečio registracijos pažymėjimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl nepritarimo nei Rusijos Federacijos vykdomai politikai bei agresijai, nei jos atliktiems Ukrainos teritorijos okupaciniams veiksmams, dėl varnele pažymėto atsakymo dėl Krymo priklausomybės, turėdamas omenyje faktišką šios teritorijos kontrolę, dėl nesupratimo žodžio „legitimiai“ reikšmės, dėl patirto streso, pamačius klausimus apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Krymo priklausomybę, dėl papildomų paaiškinimų atsakovui reikšmės (ne patvirtino nuomonę dėl Krymo, o bandė paaiškinti), dėl įrodymų visumos vertinimo ir papildomai nurodo:
13.1. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, kad vertina, jog Krymo aneksija yra neteisėta, tačiau skundžiamame sprendime teismas niekaip nepaminėjo bei nevertino šių pareiškėjo paaiškinimų, nenurodė, kodėl juos laiko nereikšmingais. Pareiškėjo nebuvo tiesiogiai klausiama, ar jis vertina, kad Krymo aneksija yra (ne)teisėta, o jis nesuprato, kad klausimyno 11 klausime klausiama ne apie Krymo faktinę kontrolę, o norima asmeninio respondento vertinimo, ar Rusijos faktinė Krymo kontrolė yra teisėta. Pareiškėjas aiškiai išreiškė, kad jis nepritaria karui, Rusijos Federacijos vykdomai agresijai, o atsakovas nepateikė jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas palaiko Rusijos režimą bei agresyvią politiką. Tai nenurodyta ir teismo sprendime.
13.2. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui grindžiama bendro pobūdžio VSD Rašte pateikta išvada, kuri nėra individualizuota, tačiau teismas dėl šio argumento nepasisakė, nors atsakovas nurodė, kad savo sprendimus grindžia VSD išvada bei neturi teisės jos kvestionuoti. Pareiškėjui jo vienintelio atsakymo pagrindu inkriminuojama valstybės saugumui keliama grėsmė negali būti laikoma realia ir objektyvia, nukreipta į ateitį, pagrįsta objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju aktualūs LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2579-968/2023 pateikti išaiškinimai.
13.3. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi) yra reikalingas išsamus, individualus, kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, Migracijos departamentas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023). Byloje liko neįvertintos pareiškėjo opozicinės pažiūros bei aktyvus jų reiškimas.
13.4. Priėmus Sprendimus, pareiškėjas negalėjo grįžti į savo kilmės valstybę, nes ten jam gresia persekiojimas, todėl jis paprašė prieglobsčio Lietuvos valstybėje. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvoje suteikimo, 2023 m. gruodžio 6 d. gavo užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. 027314 bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu buvo įpareigotas elektroninėmis ryšio priemonėmis registruotis Užsieniečių registracijos centre. Šių dokumentu pateikimo poreikis iškilo po teismo sprendimo priėmimo, įvertinus teismo sprendimo motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismo prašoma juos priimti.
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai akcentuoja šias aplinkybes:
14.1. Nagrinėjamu atveju yra svarbūs LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendime Nr. eA-2129-662/2023 pateikti išaiškinimai.
14.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis dalyvavo mitinguose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, net jei būtų patvirtinti objektyviais įrodymais, neturėtų įtakos Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, nes atsakovo Sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjas remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Aplinkybė dėl pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo taip pat neturi įtakos Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, o užsieniečio registracijos pažymėjimas neįrodo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui, pareiškėjas nebus grąžintas į kilmės valstybę.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, akcentuoja nacionalinio saugumo svarbą, naujausią LVAT praktiką ir pabrėžia, kad:
15.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
15.2. Pareiškėjo pozicija dėl Krymo priklausomybės yra aiški ir nedviprasmiška, o apeliacinio skundo argumentai dėl streso yra nepagrįsti, kadangi savo poziciją dėl Krymo pareiškėjas papildė 2023 m. liepos 12 d. išsamiu paaiškinimu. Nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
15.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VSD Rašte pateikta išvada yra grindžiama bendro pobūdžio informacija ir prielaidomis. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Migracijos departamento sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie agresyvią, Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančią Rusijos užsienio politiką remiančius asmenis, Rusijos valdžios institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Būtent taip analogiškas situacijas aiškina LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 23S208677, kuriuo panaikintas pareiškėjui H. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, bei 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 23S209153, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi Sprendimas 2 iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir Sprendimas 1, teismas vertino, jog yra faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog atsakovo Sprendimuose nepateikti jokie duomenys bei įrodymai, pagrindžiantys realiai egzistuojančią, perspektyvią, o ne tik formalią valstybės saugumui keliamą grėsmę, atsakovo išvada apie keliamą valstybės saugumui grėsmę grindžiama formalia bendro pobūdžio VSD Rašte pateikta išvada, kuri nėra individualizuota, todėl, vadovaujantis aktualia LVAT praktika, Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, ir kt.).
21. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. 027314 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą, prašydamas juos pridėti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, aptartą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, neprideda šių įrodymų prie bylos medžiagos ir jų nevertina, kadangi minėti dokumentai buvo sudaryti dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei nebuvo pateikti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
22. Byloje nustatyta, kad:
22.1. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu (kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nustatas). Šis leidimas galioja iki 2025 m. rugpjūčio 3 d.
22.2. VSD 2023 m. balandžio 12 d. Raštu pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 11 klausimą, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
22.3. Pareiškėjas, 2023 m. gegužės 16 d. atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijai.
22.4. Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pakomentuoti savo atsakymą. Pareiškėjas 2023 m. liepos 12 d. paaiškinime nurodė, jog vaikystėje kiekvieną vasarą ten [į Krymą] atvažiuodavo atostogauti. Žmogus, kalbantis ukrainietiškai, ten buvo retenybė ir paprastai tai buvo žmonės, kurie ten atvažiuodavo dirbti. Beveik visa infrastruktūra buvo sukurta dar caro ar sovietų laikais. Pusiasalio perdavimo Ukrainos TSR procesas buvo atliktas siekiant pagerinti elektros tinklų logistiką. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jis neteisėtai perėjo Ukrainai. Pareiškėjas nepritaria Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o dabartinę valdžią laiko nusikaltėliais ir vagimis, tačiau tai neturi įtakos jo pozicijai dėl Krymo. Be to, jam buvo pateiktas pasirinkimas tik iš dviejų variantų (Ukraina ir Rusija), nors idealiu atveju Krymas dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės turėtų būti atskira respublika, ši žemė turėtų priklausyti jos gyventojams, o ne valstybėms.
22.5. Įvertinęs pareiškėjo atsakymus į klausimyną, 2023 m. liepos 12 d. paaiškinimus, atsižvelgęs į VSD Raštą, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė Sprendimą 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
23. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 ir 2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1889 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 25 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
24. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).
26. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
27. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nepritaria nei Rusijos Federacijos vykdomai politikai bei agresijai, nei jos atliktiems Ukrainos teritorijos okupaciniams veiksmams, o klausimyno 11 klausimo nesuprato, šiuo aspektu LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Įvertinusi surinktus įrodymus (be kita ko, pareiškėjo 2023 m. liepos 12 d. paaiškinimą), proceso šalių pateiktų paaiškinimų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas aiškiai suprato klausimyno 11 klausimo turinį ir sąmoningai pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas, žinodamas susiklosčiusią geopolitinę situaciją, atsakydamas į klausimą dėl Krymo priklausomybės išdėstė aiškią savo asmeninę poziciją, pateisinančią Rusijos įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant Rusijos įvykdytą aneksiją dėl Ukrainos, konkrečiai Krymo, teritorijos sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali tapti potencialiu verbavimo taikiniu režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nekeičia ir tai, jog pareiškėjas deklaruoja, kad nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, kad Krymo aneksija yra neteisėta. Šios deklaracijos patvirtina selektyvų pareiškėjo požiūrį į Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui, taip pat pareiškėjo siekį išvengti neigiamų pasekmių.
28. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD Raštu, kuriame nurodyta, jog užsienietis, teigdamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuodamas VSD Rašto pobūdis, teisėjų kolegija pažymi, jog LVAT praktikoje akcentuojama, kad nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis (žr., pvz., 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Rašte nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visiems žinomą, todėl papildomai neįrodinėtiną (ABTĮ 57 str. 1 d.) Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu perspektyviniu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.
29. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualūs LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2579-968/2023 pateikti išaiškinimai, nes pareiškėjo nurodytosios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
30. Migracijos departamento Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Rašte pateikta informacija, susijusia su atsiskleidžiančia užsieniečių pozicija dėl Lietuvos saugumo interesams svarbių aspektų ir dėl to jų keliama grėsme valstybės saugumui, tačiau iš šių Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei trumpalaikius ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika) ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nebuvo atliktas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių bei faktinių aplinkybių vertinimas.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su esą jo opozicinėmis (duomenys neskelbtini) režimui pažiūromis bei jų reiškimu, nepaneigia nustatytos jo gyvenimu Lietuvoje keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teisėjų kolegija, kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad jis buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) dėl aktyvaus dalyvavimo 2020 m. rudenį vykusiame politiniame pasipriešinime režimui (demonstracijose), nes, kaip nustatyta, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas 2022 m. liepos 30 d., t. y. praėjus beveik dviem metams po paminėtų įvykių. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos pareiškėjo gyvenimu Lietuvoje keliamos grėsmės valstybės saugumui per se (savaime) nepaneigia ir tai, kad jis (duomenys neskelbtini). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurio nagrinėjimas nėra pasibaigęs, akcentuoja, jog šioje byloje su tuo susiję klausimai nėra nagrinėjami.
32. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, pateiktu Sprendime 2, kad pareiškėjas pripažintinas grėsmę valstybės saugumui keliančiu asmeniu, o draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, be kita ko, tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis