Nr. DOK-3403

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14977-2021-3

 (S)

susipažinusi su 2023 m. liepos 5 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice&Water group“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Juice&Water group“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juice & water group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 8SD-(14.8.125E.) panaikinimo ir įpareigojimo duoti sutikimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Ž. R. projektavimo biuras ir uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio investicijos“.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įstatymų leidėjo valia nurodytas baigtinis subjektų sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. ieškovė, siekdama gauti leidimus objekto statybai, privalėjo kreiptis su prašymais tik į kaimyninio sklypo savininką – trečiąjį asmenį UAB „Žaliakalnio investicijos“ - ir į kaimyninio sklypo valstybinės žemės valdytoją – atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas prie kaimyninio sklypo naudotojų bei valdytojų priskiria ir daugiabučių namų savininkų bendriją. Negana to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija įgyja savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo sklypo užstatymo ir atitinkamų statybos nuostatų laikymosi, kuris kildinamas iš bendrijos, kaip gretutinio žemės sklypo valdytojos, teisinio statuso. Tokie teismo argumentai prieštarauja įstatymo reikalavimams, nes bendrija įgijo išskirtinai kaimyninio sklypo valstybinės žemės dalies naudotojo teisinį statusą ir jokiu būdu netapo kaimyninio sklypo valstybinės žemės dalies valdytojais.

Ieškovės manymu, apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-l86-701/2022, nes nesutampa bylų ratio decidendi. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje nepasisakė dėl valstybinės žemės valdymo ypatumų, todėl pateiktas išaiškinimas nėra aktualus atsakovės ir daugiabučio namo savininkų bendrijos, kaip valstybinės žemės valdytojos ir valstybinės žemės naudotojos, tarpusavio santykių vertinimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tiksliai identifikavo atsakovei, kaip valstybinės žemės valdytojui, ir bendrijai, kaip valstybinės žemės naudotojai, tenkančių teisių bei pareigų apimtis.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė, išduodama sutikimus pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, yra nesaistoma valstybės žemės naudotojų išsakytos nuomonės, kas įrodo, kad atsakovė turi visišką veikimo laisvę dalyje dėl valstybinės žemės valdymo ir disponavimo ja funkcijų įvykdymo. Nurodytą atsakovės diskrecijos teisę veikti laisvai dalyje dėl valstybinės žemės valdymo ir disponavimo ja funkcijų įvykdymo, yra pripažinę ir Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys teismai. (pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. EI-2420-643/2017)

Ieškovė taip pat pažymi, kad apeliacinis teismas pripažinęs daugiabučių namų savininkų bendrijas tinkamais subjektais, turinčiais savarankišką teisinį suinteresuotumą dalyje dėl valstybinės žemės valdymo funkcijų įgyvendinimo neįvertino daugiabučių namų savininkų bendrijų teisinio subjektiškumo ypatumų. Tiesioginis bendrijos pasitelkimas, siekiant spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, šių klausimų sprendimą daro itin komplikuotą, nes kiekvienas bendrijos narys, kaip buto savininkas, gali turėti skirtingus interesus minėtais klausimais, kurių suderinimas užimtų pakankamai ilgą laiką. Norėdamas išvengti situacijų, kai teisinės problemos, apimančios valstybinės žemės naudojimą, valdymą ir disponavimą, nebūtų vilkinamos valstybinės žemės naudotojų sąskaita, įstatymų leidėjas ir delegavo šių funkcijų įgyvendinimo teisę išimtinai tik atsakovei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis), o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiamas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Juice&Water group“, j. a. k. 302604415, 103,80 (vieno šimto trijų eurų 80 ct) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 15 d. Perlas Finance mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Artūras Driukas

        Virgilijus Grabinskas