Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.‑41-1011/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04916-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3; 7.11; 21.9.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui, pareiškėjo UAB „A“ atstovei Karolinai Gasparkei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje
S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,
n u s t a t ė :
S. V., būdamas UAB „B“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Tokiais veiksmais S. V. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. teismo posėdžio metu parodė, jog buvo Bendrovei vadovu. Skolos susidarė dėl objekto – Panevėžio autobusų parko. Pradėjo dirbti kartu su UAB „A“ ir buvo momentų, kai jie nevykdė darbų. Jam buvo pradėta grasinti iš kitų rangovų baudomis ir kitomis sankcijomis. Jis apie visą tai informavo UAB „A“, tačiau jie kurį laiką iš vis nevykdė darbų tame objekte. Buvo didelis užsakovo nemokumas – labai strigo pinigai. Bedirbant susidarė UAB „K“ nemokumas, jiems nemokėjo pinigų, nors tuo tarpu jie dar atsiskaitinėjo su UAB „A“ ir negalvojo, kad UAB „K“ neatsiskaitys ir bankrutuos. UAB „K“ neatliko mokėjimų ir jie informavo UAB „A“ ir kuris laikas iš viso niekas nebuvo vykdoma. Vėliau metų pradžioje UAB „K“ išrašė baudą, tačiau jie ir toliau nemokėjo pinigų. Suma susidarė didelė. Anot jo, Bendrovė nebuvo nemoki, nes 2018 m. viduryje pasidarę preliminarius balansus matė, kad yra nuostolis, jis derėjosi dėl vieno didelio objekto, 2018 m. gruodžio mėn. buvo pasirašyta preliminari sutartis, iš kurios vykdymo tikėjosi gauti 300 000 Eur grynojo pelno, tačiau užsakovas, pamatęs, kad iškeltos bylos, 2019 m. kovo mėn. nusprendė pasirinkti kitus rangovus. Dėl to jis surinko visus dokumentus ir kreipėsi dėl bankroto (įmonės finansininkė ruošė prašymą). Bankroto bylai prašymas pateiktas 2019-04-01, iškelta 2019-04-30. Patikino, jog įmonės finansinė padėtis buvo moki. Buvo nuostoliai, jam turėjo sumokėti atstovas ir UAB „K“, kai visi būtų atsiskaitę, būtų galėjęs atsiskaityti su visais kreditoriais. Kai pradėjo vykti derybos dėl didelio projekto, tikėjosi, kad atsiskaitys su visais kreditoriais ir ištaisys įmonės padėtį, buvo sumažinęs visas išlaidas: kuro, nereikalingų transporto priemonių, susimažino darbo užmokestį sau ir darbuotojams, buvo derėtasi su kitais užsakovais, priimta bent 5 pasiūlymai, bandyta padidinti pajamas, pats pervedinėjo asmeninius pinigus. Buvo svarstyta kreiptis dėl paskolos, tačiau niekas negalėjo finansuoti projekto dėl paskolos, 2017 m. buvo paimtas kreditas apyvartinėms lėšoms, kad įmonė galėtų funkcionuoti. Pabrėžė, jog nebuvo pradelstos sumos, netikslingai nurodyta UAB „A“ viena sąskaita, kuri buvo išrašyta 2017 m. gale. Ją turėjo pilnai sumokėti, kai bus įvykdytas objektas ir bus surašytas pridavimo aktas. Dar yra tos sumos sulaikymas 10 proc. iki kada jie pateiks garantinius raštus. UAB „A“ objekto neužbaigė, jis savo jėgomis tą objektą užbaigė, kad nebūtų didesnių sankcijų, dėl ko patyrė didelius nuostolius. Atkreipė dėmesį, jog nesuprato, kad įmonė yra nemoki – jis vertino, kas yra skolingi, kas sumokės, vykdė kitus darbus, planavo atsiskaityti. Buvo svarstytas klausimas dėl restruktūrizavimo, kad susitvarkytų visi mokėjimai, tačiau nebuvo pateiktas pareiškimas, kad nebūtų sustojęs minėtos sutarties pasirašymas. Jis kreipėsi į teismą dėl bankroto tada, kai pamatė, kad nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, jog pradelsti įsipareigojimai 2017 m. buvo apie 70 000 Eur, 2018 m. – 120 000 Eur. Skola susidarė 2018 m. vasarą, tuo metu ji buvo didžiausia, po to mažėjo. UAB UAB „A“ buvo skolingas 100 000 Eur, bet sumažino iki 73 000 Eur sumos. Negalėjo atsakyti, koks įmonės turtas. Pabrėžė, jog 2018–2017 m. įmonė veiklą vykdė, generavo pajamas – maždaug po 20 000 Eur per mėnesį, gavo mokėjimus iki 2019 m. kovo mėn.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas E. Burdulis teismo posėdžio metu parodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką įmonė yra nemoki ne tada, kai formaliai atitinka šį kriterijų, o tada kai nebevykdo veiklos arba vykdo veiklą, bet ją vykdo nuostolingai didinant įsiskolinimus. Visus 2018 m. iki pat kreipimosi įmonė vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir mažino savo įsiskolinimus. Faktinio nemokumo šiuo atveju nebuvo. Kreditoriams skolos buvo tik mažinamos, ir pareiškėjui UAB UAB „A“, kurio pagrindu ir yra inicijuota ši byla, nuo 120 000 Eur skolos yra sumažinta iki 70 000 Eur. Buvo tikimasi, kad atlyginus Bendrovei finansinius įsipareigojimus, įmonė galės atsiskaityti skolas savo kreditoriams. Analizuota finansinė padėtis, buvo parengtas planas kaip turėtų būti toliau tęsiama veikla, kaip turėtų būti mažinamos išlaidos, turėtų būti ieškomi nauji užsakymai. Buvo priimtas sprendimas rengti restruktūrizacijos procedūras. Buvo pasirašyti taikos sutartis su UAB „A“ ir tada kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju, bendrovė iki pat pabaigos vykdė veiklą, buvo generuojamos pajamos. Pabrėžė, jog jokios informacijos, kad kitų kreditorių skolos būtų padidėjusios per tą laikotarpį nėra. Skolos, kurios išliko iki pat pabaigos, buvo likusios nuo senų laikų. Patikino, jog S. V. veiksmuose nebuvo kaltės, pareiškimas nepagrįstas, o administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukiama. Taip pat pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (t.2, b. l. 41–42).
Pareiškėjo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė nubausti buvusį Bendrovės vadovą S. V. pagal ANK 120 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2016–2017 m. žinodamas apie įmonės blogą finansinę padėtį ir įsipareigojimus kreditoriams, ilgą laiką didino įmonės turtinius įsipareigojimus ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ji paaiškino, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas Bendrovei bankroto bylą iškėlė 2019-04-30. Ši byla (nutartis) įsiteisėjo 2019-05-13. Iš byloje pateiktų Bendrovės 2016–2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o 2017 m. įmonė buvo praktiškai nemoki. Iš 2017-12-21 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad Bendrovė buvo įsiskolinus pareiškėjui 129 794 Eur. Pasižiūrėjus į 2017 m. pabaigos įmonės balansą ir pelno–nuostolio ataskaitą, matoma, kad jau 2017 m. bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo bendrovės turimą turtą. Kadangi pareiškėjui skola sudarė 71 proc. bendrovės viso turimo turto. Šiuo metu bankroto byloje pareiškėjo kreditorinis reikalavimas sudaro 80 000 Eur. Bendrovė faktiškai neturi jokio turto ir galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Žiūrint į įmonės finansinę situaciją, matyti, kad per 2017 m. bendrovės mokėtinos sumos kreditoriams viršijo bendrovės turtą. Pagal 2017 m. balanso ir pelno–nuostolio ataskaitą bendrovės turtas buvo 180 821 Eur, ilgalaikis turtas tik 36 000 Eur, trumpalaikis turtas 144 000 Eur, iš kurių didžiąją dalį trumpalaikio turto – net 82 000 Eur sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos. Tai reiškia, kad įmonė neturėjo jokio likvidaus turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, ir įmonės turtą sudarė tik gautinos iš kreditorių skolos. Jau nuo 2017 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (‑27 767 Eur) pagal 2018‑03-21 sudarytą 2017‑12-31 Bendrovės balansą. Atstovė atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje yra preziumuojama, kad įmonė visiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne vien dydžio, bet ir galimybių realiai jas atgauti, faktiškai realiai atsiskaityti su kreditoriais, aspektais. Žiūrint į 2018 m., bendrovės reali vertė buvo tik 606 Eur, jei būtų atimta tai, ką Bendrovė ketino gauti per 1 metus iš savo skolininkų. Teismų praktikoje įtvirtinta tai, kad svarbu nustatyti realią galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Jau 2018 m. įmonė per 1 metus įmonės mokėtinos sumos sudarė virš 112 000 Eur, kai tuo metu realaus turto, nežiūrint į skolas, kurias įmonė turėtų susigrąžinti iš savo skolininkų, buvo tik 606 Eur. Atstovė pažymėjo, jog pagal įmonių bankroto įstatymą įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog jau nuo 2016 m. įmonė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, nuo to laiko įmonės turtas ženkliai krito, nuostolis didėjo, pelno nebuvo. Per 1 metus mokėtinos sumos taip pat augo. Iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad per 1 metus gautinos sumos iš debitorių taip pat nebuvo susigrąžintos, sumos tiktai didėjo, kas reiškia, kad skolos buvo beviltiškos atgauti. Tai reiškia Bendrovės skolos ir skolininkai negrąžino įmonei lėšų, kas patvirtino faktą, kad šitų skaičių balanse negalima laikyti kaip įmonės realaus turto. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog S. V. būdamas bendrovės vadovu pažeidė įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą laiku pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėties elementai. Nagrinėjamu atveju aptariamo nusižengimo sudėtis yra aptariamo nusižengimo sudėtis formalioji, o jos objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardintų pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju šis pažeidimas yra bankroto pareiškimo pavėluotas pateikimas teismui. Nusižengimo objektas yra kreditoriaus – pareiškėjo teisių pažeidimas, kadangi yra patvirtintas 80 000 Eur kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kurioje akivaizdu, jog skola pareiškėjui nebus grąžinta. Nori pažymėti, jog pagal bankroto įstatymą yra nustatyti akimirką, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turimo turto. Dėl šio aspekto yra pakankamai sunku surinkti įrodymus, nes šia informacija dažnai disponuoja įmonė, tačiau šiuo atveju pareiškėjas 2017 m. pabaigoje konstatavo faktą, kad Bendrovė yra skolinga pareiškėjui 129 794,79 Eur. Žiūrint į 2017 m. balansą matoma, kad turto vertė sudaro tik 180 821 Eur. Žiūrint grubiai, nevertinant ar realiai iš šios sumos galima grąžinti skolą kreditoriui, šis faktas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė jau 2017 m. pabaigoje privalėjo kelti bankroto bylą, o ne tik didinti savo įsiskolinimus. Atkreipė dėmesį, kad jau 2016 m. Bendrovei būtų buvę sudėtinga atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymėjo, jog skola atsirado atliekant elektros montavimo darbus. Atliekant rangos darbus pradžioje už sąskaitas buvo atsiskaitoma dalimis, tarp jų buvo susiformavę ilgalaikiai santykiai, todėl pareiškėjas pasitikėjo Bendrove, nemanė, kad įmonė su juo neatsiskaitys, taip pat Bendrovė žadėjo atsiskaityti. Pridūrė, kad pareiškėjas renka įrodymus dėl tyčinio bankroto, nes S. V. vadovaujamai įmonei ir su juo susijusioms įmonėms skolos buvo mokomos, tačiau vieninteliam pareiškėjui liko tokia didelė skola, kurios grąžinti nebus galimybės. Atstovė prašė S. V. skirti baudą ne mažesnę nei įstatyme nustatytas vidurkis, nes yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių, t. y. bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma – 124 774 Eur. Mano, jog per švelnus nubaudimas būtų paskatinimas ateityje padaryti pažeidimą ir nebūtų prevencinio pobūdžio.
Atstovė taip pat pateikė teismui baigiamąją kalbą, kurią prašė prijungti.
ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
Iš aptartų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų matyti, kad įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemokia, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia būtina nustatyti, kada Bendrovė tapo nemokia.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015).
Bendrovės, kaip ir kiekvienos įmonės, balansas yra sudaromas už praėjusius kalendorinius metus, paskutinei einamųjų matų dienai. Todėl, nežinant tikslios Bendrovės finansinės padėties einamųjų metų atskiru laikotarpiu, teismui sunku įvertinti, kada tiksliai ji tapo nemokia.
Kita vertus, Bendrovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartimis, patenkinus jos vadovo S. V. pareiškimą (civilinė byla Nr. B2-3069-467/2019; Liteko duomneų bazė). Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m. matyti, kad Bendrovė turi turto už 180 821 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 183 964 Eur; iš įmonės pateiktos pelno – nuostolių ataskaitos matyti, kad 2017 m. ji patyrė 44 852 Eur nuostolio. Taip pat nurodyta, kad nors Bendrovės finansinė padėtis, lyginant su 2017 mokestiniais metais, kiek pagėrėjo, tačiau jos mokumas atstatytas nebuvo, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 131 299 Eur (pagal pareiškimą, pradelsti įsipareigojimai sudaro 131 511 Eur), o turto iš viso įmonė turi už 67 436 Eur, todėl, net laikant, kad visas balanse nurodytas įmonės turtas yra realus, pradelsti įmonės įsipareigojimai beveik du kartus viršija jos turtą, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad įmonė yra nemoki.
Teisminio nagrinėjimo metu ir pats S. V. pripažino, kad 2018 m. vasarą Bendrovės skola buvo didžiausia ir siekė apie 100–120 tūkst. Eur, tuo metu jo vadovaujama Bendrovė negalėjo vykdyti visų kreditorinių reikalavimų. Iš byloje esančių Bendrovės 2017–2019 m. balansų matyti, kad jos turtas tik mažėjo ir 2017–2019 m. laikotarpiu nebuvo du kartus didesnis negu einamaisiais metais mokėtinos sumos. Ar Bendrovė buvo moki (tokia tapo) nuo 2018 m. pradžios iki S. V. nurodytos laiko, t. y. 2018 m. vasaros, vertinant byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Bendrovė tapo nemokia ne vėliau, kaip 2018 m. viduryje.
Taigi, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, įmonės vadovas su pareiškimu į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis ne vėliau, kaip iki 2018 m. rudens pradžios, tačiau tai padarė tik 2019-04-02 (Liteko teismų sistemos duomenimis). Bankroto byla Bendrovei buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo nutartimi tik 2019‑04-30.
S. V. nuo 2010-10-14 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo iki 2019‑05‑20.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad S. V., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už tinkamą bei savalaikį pareiškimo teismui dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, esant Bendrovei nemokiai dėl jai bankroto bylos iškėlimo į teismą įstatymo nustatytais terminais nesikreipė ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 34 str. 6 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Kaip minėta, ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Vertinant S. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes pastebėtina, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo gali būti pradėta tik pagal atitinkamų subjektų – akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus – pareiškimą. Pažymėtina, kad bendrovė vykdydama ūkinę komercinę veiklą gali turėti daug kreditorių, kurie, net ir esant ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymiams, nebūtinai gali prašyti teismo įvertinti kalto asmens veiksmus administracinės atsakomybės taikymo prasme. Taigi, toks subjektas (nagrinėjamu atveju Bendrovės kreditorius UAB „A“), teikdamas teismui pareiškimą dėl Bendrovės vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, realizuoja išimtinai savo, o ne kitų kreditorių, teisę. Todėl, vertinant paties S. V. padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, negalima neatsižvelgti į visas reikšmingas ir su kreditoriaus – pareiškėjos UAB „A“ – teisių pažeidimo konstatavimu susijusias aplinkybes: paties kreditoriaus elgesį bei veiksmus po to, kai jis sužinojo apie Bendrovės nemokumą, tokio elgesio tikslus bei motyvus.
Iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad Bendrovės skola kreditoriui UAB „A“ susidarė vykdant 2017-01-16 statybos subrangos sutartį Nr. 79/2016-10-04/02, kuri buvo papildyta 2017-03-10 papildomu susitarimu (t. 1, b. l. 62–75, 95). Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad Bendrovė skola UAB „A“ jau 2017-12-31 buvo lygi 129 794,79 Eur (t. 1, b. l. 10). Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė, būdama UAB „A“ skolininke, taip pat buvo ir kreditore kitų ūkio subjektų, kaip antai UAB „K“, kurios skola Bendrovei buvo ženkli ir siekė kiek daugiau, kaip 100 000 Eur. Taigi, S. V. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog Bendrovė finansinė situacija tapo sunki dėl jos kreditorių įsipareigojimų nevykdymo iš esmės yra pagrįsta.
Taip pat nustatyta, kad UAB „A“ 2018-06-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš Bendrovės priteisti iš 2017-01-16 statybos subrangos sutarties Nr. 79/2016-10-04/02 netinkamo vykdymo susidariusią 108 836,18 Eur skolą bei su ja susijusius delspinigius bei palūkanas. Šis civilinis ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutartimi patvirtinus tarp UAB „A“ ir Bendrovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo susidariusią 73 836,18 Eur skolą ir 6 163,82 Eur delspinigius (viso 80 000 Eur) padengti iki 2019-04-01 taikos sutartyje numatyta tvarka, t. y. vykdydama dalinius mokėjimus (civilinė byla Nr. e2-4043-852/2018, Liteko duomenų bazė).
Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „A“ jau 2017-12-31 buvo aiškiai žinoma, kad Bendrovė savo veikloje turi finansinių sunkumų, galimai yra nemoki. Tačiau pati UAB „A“ siekė, jog Bendrovė, net ir turėdama sunkumų toliau vystytų savo veiklą, jos nenutrauktų, nesiekė, jog Bendrovei būtų iškelta bankroto byla, nes tikėjosi, jog taip efektyviau bus grąžinama skola, o savo teises gynė kitais būdais – derindama bei fiksuodama skolos sumas, teikdama ieškinį teismui dėl skolos priteisimo, vėliau sudarydama taikos sutartį, kurioje numatytas skolos mokėjimas dalimis.
Tokia UAB „A“ pozicija, kai buvo toleruojamas Bendrovės nemokumas tikintis, jog skola bus sumokėta Bendrovei toliau vystant savo veiklą, iš esmės galimai buvo racionali, nes pareiškėjai nuo 2017-12-31 susidariusi 129 794,79 Eur skola buvo dengiama, ir kaip minėta, taikos sutarties sudarymo metu siekė 73 836,18 Eur (be delspinigių). Taigi, po 2017-12-31 atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo Bendrovės skola UAB „A“ tik mažėjo ir sumažėjo ženkliai. Toks skolos mažėjimas iš esmės patvirtina S. V. teisminio nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, jog Bendrovė turėdama sunkumų toliau vykdė savo veiklą, gavo pajamų iš kurių mokėjo susidariusius įsiskolinimus pareiškėjai. Bankroto byla Bendrovei buvo iškelta 2019-04-30 pagal paties S. V. teismui 2019‑04‑01 pateiktą pareiškimą (Liteko duomenų bazė).
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „A“ ilgą laiką, t. y. 2017-12-31 iki 2019-04-01, atstovaujama kvalifikuotų teisininkų bei žinodama, kad Bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, jos skola yra didelė ir yra galimai nemoki, nesiekė, kad jai būtų iškelta bankroto byla, o buvo nusprendusi savo teises ginti kitais būdais. Taigi, pati pareiškėja iš esmės siekė, kad Bendrovė būdama nemokia toliau vystytų savo veiklą, o tokia savo poziciją prisiėmė ir su tuo susijusią riziką bei galimai kilsiančias pasekmes, kurios, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į didelį skolos sumažėjimą, galimai yra švelnesnės, negu būtų kilę, jeigu Bendrovė būtų iškarto sustabdžiusi savo ūkinę veiklą kai tapo nemokia pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimu teismui.
Teismo posėdžio metu S. V. paaiškino, kad tikėjosi, jog Bendrovės veikla nenutruks, ieškojo naujų užsakymų, rūpinosi, jog būtų padengta kuo didesnė kreditoriams, taip pat ir UAB „A“ susidariusių įsiskolinimų dalis. Tokius paaiškinimus patvirtina ir jo teismui pateikti įrodymai (b. l. 134–149), taip pat ženklus UAB „A“ susidariusios skolos sumažėjimas.
Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau S. V. aktyviais veiksmais siekė užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, taip pat atsiskaityti su UAB „A“, kuriai apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį buvo žinoma, savalaikiu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 str., gali būti pasiekti, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir neskiriant S. V. administracinės nuobaudos.
Dėl prašymo priteisti proceso išlaidas
S. V. atstovas pateikė prašymą priteisti 1 573 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Iš pateiktų išlaidų detalizavimo matyti, jog šios išlaidos susiję su teismui pateiktų procesinių dokumentų parengimu, susipažinimu su bylos medžiaga bei atstovavimu teisme.
Pagal ANK 666 str., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.
BPK 106 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad jį ginančiam advokatui kaltinamais sumoka pats. Išlyga numatyta BPK 106 str. 6 d., kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procesas buvo pradėtas pagal UAB “A” pateiktą pareiškimą. Teismas S. V. pripažino kaltu padarius ANK 120 str. numatytą nusižengimą, tačiau nutarė jam nuobaudos neskirti. Todėl BPK 106 str. 6 d. nuostatos netaikytinos ir prašymas priteisti S. V. naudai jo nurodytas ir atstovavimo išlaidas, netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 34 str. 6 d., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 642 str. 2 d., teismas
n u t a r i a :
Pripažinti S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą ir jam administracinės nuobaudos neskirti.
Atmesti S. V. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Teisėjas Linas Dūdys