Civilinė byla Nr. e2-66-853/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01643-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos programą „ZOOM“,

ieškovės UAB „Žemtaka“ atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

atsakovų R. T. ir T. T. atstovui advokato padėjėjui Linui Ilčiukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemtaka“ ieškinį ir patikslintą ieškinį solidariems atsakovams R. T. ir T. T. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti solidariai 2658,55 Eur skolą, 711,77 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, atsakovai, nes butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nemoka ieškovei už suteiktas paslaugas, tai yra elektrą, šilumą ir vandenį, ir yra skolingi ieškovei 2658,55 Eur skolą ir 711,77 Eur delspinigių. Šalys buvo sutarusios, jog atsakovė el. paštu ieškovei išsiųs skaitiklių parodymus, o ieškovė pateiks jai sąskaitas faktūras pagal atsakovės nurodytus skaitiklių rodmenis.

Atsakovai R. T. ir T. T. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, jog ieškovė pagal 2018 m. birželio 21 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties 7.8 punktą įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos tiekėjus bei kitų paslaugų tiekėjus ir nutraukti ieškovės vardu su jais sudarytas pirkimo–pardavimo ir/ar paslaugų tiekimo sutartis. Atsakovė atitinkamai pagal pirkimo–pardavimo sutarties 7.13 punktą įsipareigojo per 20 darbo dienų kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo–pardavimo ir/ar paslaugų tiekimo sutartis. Ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarytų tiekimo sutarčių nenutraukė. Pastate esantys komunalinių paslaugų skaitikliai yra neplombuoti, metrologiškai nepatikrinti ir neužregistruoti ir t. t., todėl dėl šios priežasties atsakovai nevykdo ir negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

Ieškovės UAB „Žemtaka“ atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog atsakovų kontroliniai skaitikliai: vandens yra bute, elektros yra laiptinėje, o šilumos energija yra apskaičiuojama pagal plotą. Nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2022 sausio 1 d. atsakovai visiškai nemoka už elektrą, šilumą, karštą ir šaltą vandenį. Nors atsakovai nurodo, jog ieškovė nenutraukia su paslaugų tiekėjais sutarčių ir neva, todėl atsakovai negali sudaryti tiesioginių sutarčių su paslaugų tiekėjais, tačiau atsakovai pagal galiojantį reglamentavimą gali kreiptis tiesiogiai į paslaugų tiekėjus dėl tiesioginių sutarčių sudarymo. Atsakovai nesikreipė, jog jiems yra trukdoma sudaryti tiesiogines sutartis su paslaugų tiekėjais. Atsakovai galėjo įsteigti bendriją ir taip išspręsti komunalinių paslaugų tiekimo klausimą. 2020 m. balandžio 20 d. atsakovė sutiko su ieškovės pasiūlyta paslaugų tiekimo sutartimi. Iki 2020 m. siuntė elektroniniu paštu skaitiklių parodymus, iki tol laikėsi sutarties, mokėjo už paslaugas, pagal jos pačios pateiktus skaitiklių parodymus. Ieškovė jokio administravimo mokesčio neskaičiavo. Pastate, kuriame yra atsakovų butas, yra rūsys ir koridorius, atsakovai naudojasi bendrais koridoriais, nes atsakovė atskiro įėjimo į butą neturi. Nors skaitikliai nėra sertifikuoti, tačiau visi skaitikliai yra nupirkti nauji ir gamykliškai sertifikuoti. Jeigu atsakovai mano, jog jų skaitikliai blogai apskaito, gali kreiptis arba patys pasitikrinti ar pasikeisti. 

Atsakovų R. T. ir T. T. atstovas advokato padėjėjas Linas Ilčiukas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog ieškovė yra nesąžininga, nebaigia statybų ir neįregistruoja pastato baigtumo. Pastato skaitikliai nėra tvarkingi. Atsakovė negali pati sudaryti sutarčių tiesiogiai su paslaugų tiekėjais. Pastate yra dviejų tipų skaitikliai – įvadiniai ir kontroliniai. Kontroliniai skaitikliai nėra tvarkingi. 2020 m. balandžio 20 d. sutartis primesta ir nenaudinga atsakovams, nes atsakovė neturėjo kaip pasirinkti, nes atsakovai nebūtų gavę komunalinių paslaugų. Delspinigių priskaičiavimas yra nepagrįstas, nes delspinigiai skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme, o delspinigių skaičiavimas bylos nagrinėjimo metu – nepagrįstas, prašo mažinti iki 0,02 proc. Mano, jog tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai, o sutarties sąlygos – nesąžiningos, nes nėra palankios vartotojui. Pastebėjo, jog UAB „Admiturui“ nemoka, nes yra netikslumų dėl skaitiklių. Pastate nėra bendrai šildomų patalpų. Šildymo kaina yra išaugusi, lyginant 2018 m. sumą už šildymą yra daugiau nei dešimt kartų didesnė nei 2021 m. Šildymo vamzdžiai nėra tvarkingi, nėra izoliuoti. Ieškovė turi atlikti kontrolinius bandymus. Taigi, todėl susidaro šilumos nuostolis. 80 Eur už šildymą nemokės, iki kol nebus tvarkingi skaitikliai. Nuostolis viršija stipriai. Atsakovė kreipėsi tiesiogiai į komunalinių paslaugų tiekėjus, tačiau sutarčių sudaryti negali, nes statybos nėra baigtos. Mano, jog statybas mėgina baigti fondo lėšomis.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, jog dirba ieškovės UAB „Žemtaka“ buhaltere. (duomenys neskelbtini) name yra aštuoni butai ir komercinės paskirties patalpos, iš viso 12 objektų. Įsiskolinimą turi tik atsakovai. Naudoja tą patį tarifą. Rašo 9 proc. PVM tarifą, nors patys gauna su 21 proc. PVM šilumai. Butuose yra nauji skaitikliai. Administruoti pastatą UAB „Admituras“ pradėjo nuo šių metų (2021 m.), UAB „Admituras“ moka ir už vandens pašildymą ir šilumą, o ieškovei – už vandenį ir elektrą. Rašydavo sąskaitas pagal atsakovės duotus duomenis, o nuo 2020 m. balandžio mėn. atsakovė duomenų nebepateikia. Sąskaitą už šildymą išrašyta ir už bendrųjų patalpų šildymą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies          

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 21 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė butą su rūsiu pažymėtu R-48, esantį (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas yra 98 proc. Ieškovė įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos tiekėjus bei kitų paslaugų tiekėjus ir nutraukti ieškovės vardu su jais sudarytas pirkimo – pardavimo ir / ar paslaugų teikimo sutartis (7.8 punktas). Atsakovė iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo nurodytą nekilnojamąjį daiktą ir patvirtino, jog jis visiškai atitinka jos, kaip pirkėjos, keliamus reikalavimus, o dėl daikto būklė atsakovė pretenzijų neturi (Sutarties 7.9. punktas). Atsakovė įsipareigojo per 20 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo – pardavimo ir / ar paslaugų teikimo sutartis (Sutarties 7.13. punktas). Kadangi ieškovė butą įsigijo santuokos metu su atsakovu, todėl ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas minėtas butas tiek atsakovės, tiek atsakovo vardu bei įregistruotas juridinis faktas, jog tai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).

2020 m. balandžio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perparduoti atsakovei elektros, šildymo ir vandentiekio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti (Sutarties 1.1. punktas). Atsakovė atsiskaito pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą už gautas paslaugas per mėnesį (Sutarties 2.1. punktas). Atsakovė skaitiklių parodymus perduoda paskutinę mėnesio dieną ir paslaugas apmoka per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos (Sutarties 2.3. punktas).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vienok, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teigtina, jog elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekimo sutartys de jure yra sudarytos su ieškove, tačiau de facto elektros ir šilumos energija bei vanduo – tiekiamas į atsakovų valdomą butą, kurie yra galutiniai elektros ir šilumos energijos bei vandens vartotojai, vartojantys namų ūkio reikmėms. Tarp  ieškovės ir atsakovės, vienos iš buto savininkės (atsakovo sutuoktinės), elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 20 d. Kaip matyti, ieškovė tiekė elektros ir šilumos energiją bei vandenį ieškovų butui tokia apimtimi, kiek reikalinga jų namų ūkio poreikiams tenkinti, o atsakovai priėmė elektros ir šilumos energiją bei vandenį ir už sunaudotą jos kiekį atsakovė deklaravo skaitiklių parodymus, priskirtus atsakovų butui, ir sumokėdami ieškovei iki 2020 m. kovo mėn., o nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. sausio 1 d. atsakovai visiškai nebemoka, tačiau šaltu vandeniu ir elektros energija naudojasi iki šiol.

Šiuo atveju tai, kad ieškovė – atsakinga už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinį elektros ir šilumos energijos bei vandens apskaitų skaitiklius, butų skaitiklius ir elektros instaliaciją pagal galiojančias, taip pat tai, kad buvo susiklosčiusi praktika, jog ieškovė renka iš butų savininkų mokesčius už jų butuose sunaudotų komunalinių paslaugų kiekį ir atsiskaitinėja su elektros, šilumos ir vandens pardavėjais, nepakeičia ieškovės statuso, t. y. ji netampa elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekėja name gyvenančių fizinių asmenų atžvilgiu.

Ieškovė pateikė apskaičiavimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros ir šilumos energiją bei vandenį nuo 2020 kovo mėn. iki 2022 m. sausio 1 d., iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio ir išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų bei skolos skaičiuoklės matyti, jog skola buvo paskaičiuota ir perskaičiuota pagal atsakovams priklausančių skaitiklių parodymus, tai yra kiek atsakovai faktiškai suvartojo elektros energijos ir vandens bei šilumos energijos pagal tenkančią buto ir bendro naudojimo patalpų paskaičiavimą. Iš esmės atsakovai atsisako mokėti ieškovei už komunalines paslaugas, nes ieškovė nebaigia statybų ir jos butui priskirtiems apskaitos prietaisams nėra atlikta metrologinė patikra bei jie nėra plombuoti. Iš byloje ištirtų įrodymų, nustatyta, jog apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsakovė mokėjo ir turėtų mokėti, yra įrengti nauji, gamykliškai patvirtinti, nors jų metrologinė patikra nėra atlikta, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai nevartoja energijos ir vandens, ir todėl nekyla pareiga sumokėti ieškovei. Atsakovė nesutikdama ir tvirtindama, kad jos apskaitos prietaisai netinkamai apskaito, turėtų įrodyti tokio buvimo faktą (CPK 178 straipsnis).

Nesutiktina su atsakovų pozicija, jog 2020 m. balandžio 20 d. sutartis atsakovei buvo primesta ir nenaudinga bei atsakovė neturėjo pasirinkimo. Byloje nustatyta, jog atsakovė iki sutarties sudarymo ieškovei pateikdavo apskaitos prietaisų rodmenis, ieškovė išrašydavo sąskaitas faktūras, kurias ieškovė apmokėdavo. Teismo vertinimu, iš esmės ieškovės ir atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. sutartis įtvirtino iki tol buvusius faktinius santykius rašytine forma ir įvedė į faktinius santykius tikslumo bei apibrėžtumo. Vienareikšmiškai konstatuoti, jog ši sutartis atsakovams nėra naudinga, negalima, nes faktiškai nesant nei sutarties, nei faktinių santykių ir negalint atsakovams tiesiogiai sudaryti sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, atsakovai negautų iki šiol naudojamų paslaugų.

Atsakovai įsigydami iš ieškovės 2018 m. butą, kuris nėra baigtas (baigtumas 98 proc.), iki 2020 m. atsiskaitydami su ieškove, pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ir atsakovė 2020 m. sudarydama sutartį su ieškove dėl komunalinių paslaugų atsiskaitymo, turėjo ir galėjo numatyti, jog jie, tai yra atsakovai, naudodami elektros ir šilumos energiją bei vandenį turės atsiskaityti su ieškove pagal jų 2020 m. sudarytą sutartį, kad faktiškai sudaryti tiesioginių sutarčių su paslaugų tiekėjais negalės iki kol nebus užfiksuotas visiškas namo baigtumas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovų abejonės dėl mokėtinų sumų už elektros ir šilumos energijos bei vandens paskaičiavimo teisingumo neeliminuoja atsakovų solidarios pareigos atsiskaityti už jų suvartotą elektros ir šilumos energiją bei vandenį, taip pat už bendro naudojimo patalpoms tiekiamą energiją proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai bei už kitas komunalines paslaugas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, jog butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir įsiskolinimas susidarė atsakovams būnant santuokoje, taigi pagal CK 4.86 straipsnį bendraturčiai naudojantis bendrąja jungtine nuosavybe ir ją išlaikant turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 2658,55 Eur skola.

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti už paskutinius 6 mėnesius 711,77 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., kurių norma 0,2 proc. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti senatį delspinigių skaičiavimui bei mažinti delspinigių normą. 

Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal šalių pasirašytą 2020 m. balandžio 20 d. Paslaugos sutarties 2.4. punktą ieškovė ir atsakovė nesutarė, jog netesybos (delspinigiai) skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, taigi, nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., delspinigiai – nepriteisiami.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje netesybos mažintinos vadovaujantis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.

Sutiktina su atsakovų atstovo argumentais, jog ieškovės delspinigiai sudaro daugiau nei 20 proc. reikalaujamos sumos. Teismo vertinimu, ieškovės paskaičiuoti delspinigiai – aiškiai per dideli, nes jie yra neproporcingos (skolos ir laiko skaičiavimo atžvilgiu), jų dydis (0,2 proc.) prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

Teismo vertinimu yra pagrindas atsakovų prašymą dėl delspinigių sumažinimo tenkinti ir sumažinti sutartyje nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei priteistina 11,49 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 31 kalendorinę dieną iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikant 0,02 proc. delspinigių normą, solidariai iš atsakovų (CK 4.86 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 76,00 Eur žyminis mokestis ir 1700 Eur už advokato teisines pasaugas. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 3993,00 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (79,22 proc.), o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (20,78 proc.) bei atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovų ieškovei priteistina po 288,60 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Žemtaka“, j. a. k. 300532508, naudai:

– 2658,55 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 55 ct) skolą;

– 11,49 Eur (vienuolika eurų 49 ct) delspinigių;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 2670,04 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. rugpjūčio 6 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo, tai yra R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Žemtaka“, j. a. k. 300532508, naudai po 288,60 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                          Andželika Butkuvienė