Civilinės bylos Nr. e2-23854-779/2018

Proceso Nr. 2-68-3-17871-2018-4

 (S)

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „YIT Infra Lietuva“,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 529,40 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2017-04-14 Vilniuje, Buivydiškių g. 11, automobiliui CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas nurodytas automobilis. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2017-09-29 nutarimu, automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta žala, todėl ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo automobilio draudėjui 1023,21 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nuostolio suma išmokėta vadovaujantis UAB „Fakto autocentras“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 201703849 ir Audatex kompiuterinės programos sugeneruota remonto sąmata. Buivydiškių gatvė Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė neužtikrino Buivydiškių gatvės, Vilniuje, tinkamos priežiūros, dėl ko yra atsakinga už 2017-04-14 automobiliui (duomenys neskelbtini), padarytą žalą (529,40 Eur) ir turi ją ieškovei atlyginti. Žalos sumą sudaro 369,93 Eur ratlankio kaina, 178,48 Eur padangos kaina, 92,28 Eur ventilio kaina, 22,26 Eur už ratų geometrijos patikrinimą, 6,49 Eur už rato permontavimą, 8,34 Eur už slėgio jutiklių pririšimą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė byloje. Pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl kelių sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. 2017-04-07 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) atsakovė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Buivydiškių gatvę, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „Lemminkainen Lietuva“. Sutarties 3.3.6 punktu buvo susitarta, kad nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos UAB „Lemminkainen Lietuva“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Sutarties 3.3.6 punktu UAB „Lemminkainen Lietuva“ įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Policijos 2017-07-29 tarnybiniame pranešime draudimo bendrovei bei 2017-09-29 nutarime dėl administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimo nurodyta, kad 2017-04-14 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis ratas. UAB „Fakto autocentras“ 2017-06-28 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje yra išvardyti darbai bei medžiagos, neatitinkančios minėtuose policijos dokumentuose nurodyto vieno dešinės pusės priekinio rato pagadinimo. Byloje nėra automobilio nuotraukų, kuriose matytųsi ieškovės nurodomi automobilio apgadinimai nei įvykio vietoje, nei remonto salone. Aplinkybę, kad automobilio apgadinimas įvyko ne ieškovės nurodomą dieną, t.y. ne 2017-04-14, galimai patvirtina ir byloje esanti UAB „Fakto autocentras“ darbų sąmata Nr. 00760, kurios pirmajame lape, dešinėje pusėje yra įrašas „Įvykio D 16 03 2017“. Toks įrašas leidžia daryti išvada, kad automobilis buvo remontuojamas po 2017-03-16, o ne 2017-04-14 įvykusio eismo įvykio. Ieškovė neįrodė būtinų išlaidų apdraustajam automobiliui remontuoti. Policijos pranešime visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, meteorologines sąlygas, duobės skersmenį bei gylį, kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Be to, tarnybinis pranešimas surašytas 2017-07-29, t.y. daugiai nei po 4 mėnesių nuo ieškovo nurodomos eismo įvykio datos (2018-04-14). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-09-29 nutarime Nr. AV2-2246 nurodoma, kad kelių policijos pareigūnai nuvyko surinkti papildomų duomenų dėl eismo įvykio 2017-07-24, t.y. po beveik 4 mėnesių nuo eismo įvykio. Jeigu toks eismo įvykis ir buvo, tačiau į pareigūnus dėl jo vairuotojas kreipėsi tik po daugiau nei 3 mėnesių, akivaizdu, kad toks vairuotojo elgesys laikytinas Kelių eismo taisyklių pažeidimu – pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, dėl ko administracinio teisės pažeidimo teisena negalėjo būti nutraukta. Ieškovė neįrodė eismo įvykio atsiradimo fakto.

Trečiasis asmuo UAB „YIT Infra Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lemminkainen Lietuva“) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB ,,YIT Infra Lietuva“ ir atsakovas yra sudarę 2017-04-07 Sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) , pagal kurios nuostatas atsakovas (užsakovas) pavedė, o trečiasis asmuo (rangovas) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties 1.1 p.). Vadovaujantis Sutarties 2.3 p. nuostatomis, už savavališkai atliktus ir/arba su užsakovu nesuderintus darbus rangovui nebus apmokama. Vadovaujantis Sutarties 3.3.1 p. nuostatomis, rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus Užsakovo raštišką užsakymą. Užsakymas nebūtinas, taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytus kiekius (Sutarties 3.3.7 p.). Sutarties 1 priedas ,,Techninė specifikacija“ numato rangovo atliekamus pagal Sutartį konkrečius darbus (3 p.) bei detalizuoja jų atlikimo tvarką (5-14 p.). Techninės specifikacijos 5.2.5 p. įvardijama, kas priskiriama prie eismui pavojingų duobių - t.y. duobės, kurių gylis yra didesnis, kaip 50 mm. Saugiam eismui pavojingos (avarinės) duobės turi būti nedelsiant aptveriamos ar pažymimos gairelėmis ir užtaisomos per 3 paras. Kas yra kiti grėsmę keliantys defektai eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nei Sutartyje, nei jos prieduose nedetalizuota. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, o žalos dydis grindžiamas rašytiniais įrodymais, kuriais ieškovas, nustatydamas draudimo išmokos dydį, pats nesivadovavo (išmokėjo ženkliai mažesnę draudimo išmoką, nei buvo paskaičiuota autoserviso) ir nepateikė jokių įrodymų, kaip buvo gauta draudimo išmokos suma (kokie darbai ir gaminiai įskaičiuoti į šią išmoką). Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo pozicija, kad Vilniaus gatvių valdymo teisė yra perduota trečiajam asmeniui Sutartimi. Įvertinus Sutarties 3.3.1 punktą, kuriame numatyta, kad darbai atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, ir Sutarties 2.3 punktą, kuriame numatyta, kad už savavališkai atliktus darbus nebus apmokama, darytina išvada, kad gatvės valdymas trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, nes pastarasis savarankiškų valdymo funkcijų neatlieka. Vien Sutarties 3.3.6 p. sąlyga, kad rangovas (trečiasis asmuo) yra laikomas valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, nepagrindžia gatvės perdavimo savarankiškai valdyti. Tai reiškia, kad gatvės, kurioje ieškovo teigimu automobilis galimai buvo apgadintas, savininku ir valdytoju laikytina Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovo teiginiai, kad trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs vykdyti nuolatinę gatvių stebėseną, taipogi nesuponuoja pagrindo teigti, kad buvo perduotas ir gatvių valdymas, kadangi gatvių ir kiemų būklės stebėjimas bei defektinių aktų rašymas atitinka gatvių techninės priežiūros, bet ne valdymo funkcijas, kadangi trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė savarankiškai nuspręsti, kurios gatvės ar kiemai po defektinių aktų surašymo turėjo būti remontuojamos. Teisę nuspręsti, kas ir kada bus remontuojama, buvo pasilikusi Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymas tretiesiems asmenims gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija) (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 12 straipsnis bei Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama. Šioje byloje nurodytas atsakovas yra tinkamas. Šioje byloje yra visiškai neaišku, nei kokio dydžio buvo duobė, nei jos buvimo konkreti vieta, ar buvo galima ją pastebėti ir apvažiuoti bei tokiu būdu išvengti žalos, todėl žalos atsiradimo riziką privalo prisiimti ir automobilio valdytojas. Kadangi automobilis buvo draustas visų rizikų draudimu (Kasko), draudimo bendrovei atlyginus žalą ir perėmus reikalavimo teises, atsakovas, vadovaudamasis CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę draudimo bendrovei reikšti visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėjęs reikšti transporto priemonės valdytojui. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais dėl pateiktų į bylą įrodymų prieštaringumo ir nepatikimumo. Ieškovas privalo įrodyti tiek žalos faktą, tiek žalos dydį, bei pagrįsti, kodėl jis pats nesivadovavo UAB ,,Faktas autocentras“ pateikta sąmata (sąmatos dydis 3069,67 Eur, ieškiniu prašoma priteisti 1023,21 Eur), jeigu, kaip nurodoma ieškinyje, buvo pasinaudota patikimos kompiuterinės programos sugeneruota remonto sąmata. Ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti - neįrodė žalos dydžio ir žalos fakto, todėl nesant bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė netaikytina.

Ieškinys atmestinas. 

Byloje nustatytas faktinės aplinkybės

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-04-07 atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su trečiuoju asmeniu UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabartinis pavadinimas UAB „YIT Infra Lietuva“) sudarė Sutartį Nr. A62-20/17 (3.10.21-TD2), kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo nuo sutarties pasirašymo dienos 36 mėnesių laikotarpiu atlikti Vilniaus mieto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos ir kiemų remonto bei priežiūros darbus. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2017-07-26 raštu Nr. 10R-33527132-17 kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad 2017-04-17 22:22 val. Buivydiškių g. 11, Vilniuje, vairuotojas A. S., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, įvažiavo į duobę, esančią važiuojamojoje dalyje ir sugadino priekinės dešinės pusės ratą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-09-29 nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-2246 teisenos nutraukimo, nustačius, kad nurodytos transporto priemonės valdytojo objektyvių kaltės įrodymų nėra, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. 2016-10-24 Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. LD 106620251 patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-10-31 iki 2017-10-30 buvo apdrausta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. 2017-06-13 UAB „Fakto autocentras“ apskaičiuota transporto priemonės (duomenys neskelbtini), remonto sąmata iš viso 3069,66 Eur sumai pagal žalos bylas Nr. 1826721, Nr. 1833929; 18. 2017-06-28 UAB „Fakto autocentras“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. FAKTS 201703849 3069,67 Eur sumai už automobilio (duomenys neskelbtini), remontą pagal žalos bylas Nr. 1826721, Nr. 1833929; 1838222. 2017-07-05 ir 2017-10-10 mokėjimo nurodymais ieškovė sumokėjo atitinkamai 893,21 Eur ir 130,00 Eur, t.y. iš viso 1023,21 Eur draudimo išmokos sumas UAB „Fakto autocentras“ ir UAB „IT dinamika“, nurodydama, kad išmokos mokamos už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), pagal žalos bylą Nr. 1838223.

Dėl atsakingo už žalą asmens

Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) ), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).

Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, suformulavo aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodo, jog ji sutarties pagrindu perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves (tarp jų ir Buivydiškių gatvę) valdyti trečiajam asmeniui UAB „YIT Infra Lietuva“, todėl trečiasis asmuo UAB „YIT Infra Lietuva“ laikytinas faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.

Remiantis tarp trečiojo asmens UAB „YIT Infra Lietuva“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2017-04-07 sudarytos Sutarties 1.1 p., rangovas UAB „YIT Infra Lietuva“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal atsakovės raštišką užsakymą (užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui) (sutarties 3.3.1); savo sąskaita atlyginti visus nuostolius atsakovei, tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jo nevykdymo; nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovę. Trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti atsakovei ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų būklės (sutarties 3.3.6 p.).

Teismo vertinimu, sutarties 3.3.6 punkto nuostata, kurioje numatyta, jog trečiasis asmuo laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia gatvės perdavimo trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog trečiasis asmuo įsipareigojo veikti pagal užsakovo (t. y. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus. Sutarties 3.2.2 punktu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, o sutarties 3.3.6 punktu trečiasis asmuo įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą.

Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui (trečiajam asmeniui UAB „YIT Infra Lietuva“) neperėjo, kadangi trečiasis asmuo UAB „YIT Infra Lietuva“ neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje aptariamas būtent techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, kuriuos trečiasis asmuo atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (atsakovei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų). Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, teismas sprendžia, jog atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi Buivydiškių gatvės valdymas rangovui trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, todėl dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. 

Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo UAB „YIT Infra Lietuva“ ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė 3.3.6 punktu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Teismas sprendžia, jog tokiu būdu sutarties šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

Kaip minėta, CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį.

Nagrinėjamu atveju, Buivydiškių gatvės, valdymo faktas yra nustatytas, šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad nurodytą gatvę valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

Ieškovė nurodė, kad dėl Buivydiškių gatvės valdytojo netinkamos priežiūros 2017-04-14 buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), už kurios remontą ieškovė, kaip transporto priemonės draudikė, išmokėjo draudimo išmoką, patyrė 529,40 Eur nuostolių.

Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų: UAB „Fakto autocentras“ 2017-06-13 remonto sąmatos, 2017-06-28 PVM sąskaitos-faktūros Nr. FAKTS 201703849 matyti, kad remonto sąmata paskaičiuota (3069,97 Eur sumai) ir sąskaita-faktūra (3069,97 Eur sumai) dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), išrašyta ne pagal vieną, tačiau pagal tris žalos bylas (Nr. 1826721, 1833929, 1838222, kaip nurodyta tiek remonto sąmatoje, tiek sąskaitoje-faktūroje). Ieškovė aukščiau nurodytų dokumentų (remonto sąmatos ir sąskaitos-faktūros) pagrindu iš atsakovės prašo priteisti 529,40 Eur, t.y. dalį sumos, kuri buvo patirta remontuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kokie darbai buvo atlikti remontuojant automobilį po 2017-04-14 eismo įvykio, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės šių aplinkybių nustatyti, kadangi nei sąskaitoje-faktūroje, nei remonto sąmatoje remonto darbai, atlikti būtent dėl šio eismo įvykio nėra išskirti. Nors į bylą pateiktos transporto priemonės nuotraukos, nesant duomenų apie tai, kada jos darytos, nėra pagrindo pripažinti, kad nuotraukose automobilio būklė fiksuota būtent po 2017-04-14 eismo įvykio. Nesant nurodytų duomenų ir įrodymų, teismas neturi galimybės nustatyti, kokie konkretūs transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent po 2017-04-14 eismo įvykio, kuri dalis remonto sąmatoje ir sąskaitoje nurodytų darbų buvo atlikta dėl 2017-04-14 eismo įvykio metu patirtų transporto priemonės sugadinimų. Atitinkamai nėra galimybės nustatyti dėl 2017-04-14 eismo įvykio patirtos žalos dydžio.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek remonto sąmatoje, tiek sąskaitoje faktūroje nurodyti atlikti remonto darbai pagal žalos bylas Nr. 1826721, 1833929, 1838222, tuo tarpu ieškovė, 2017-07-05 ir 2017-10-10 mokėjimo nurodymais mokėdama atitinkamai 893,21 ir 130,00 Eur draudimo išmokas (iš viso 1023,21 Eur) UAB „Fakto autocentras“ ir UAB „IT dinamika“ nurodė, kad šios sumos sumokėtos pagal dar kitą žalos bylą, kuri nenurodyta nei remonto sąmatoje, nei sąskaitoje-faktūroje, t.y. žalos bylą Nr. 1832223. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokie darbai, kokiomis kainomis, dėl kokio įvykio metu patirtų sugadinimų buvo atlikti pagal žalos bylą Nr. 1832223. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad 2017-07-05 ir 2017-10-10 mokėjimo nurodymais sumokėta iš viso suma (sumos dalis) buvo mokama už darbus (dalį darbų), nurodytus 2017-06-13 remonto sąmatoje ir 2017-06-28 sąskaitoje faktūroje. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė žalą patyrė dėl 2017-04-14 eismo įvykio (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), dėl 2017-04-14 eismo įvykio patirtos žalos fakto ir dydžio, taigi neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.

Nustačius, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, nėra pagrindo analizuoti kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio). Kadangi ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės prievolės, tačiau neįrodė visų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės keliami ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti. 

Be to, teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą abejoti paties 2017-04-14 įvykio faktu ir jo aplinkybėmis. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-09-29 nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-2246 teisenos nutraukimo, policijos pareigūnai surinkti papildomus įrodymus dėl 2017-04-14 eismo įvykio nuvyko 2017-07-24, t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po nurodytos eismo įvykio datos, rėmėsi automobilio vairuotojo A. S. (t.y. asmens, suinteresuoto teigti, kad 2017-04-14 eismo įvykio metu jis laikėsi kelių eismo taisyklių reikalavimų) paaiškinimais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-07-26 rašte, skirtame ieškovei, nurodyta tik tai, kad automobilio vairuotojas A. S. įvažiavo į duobę, esančią važiuojamojoje dalyje ir sugadino priekinės dešinės pusės ratą. Į bylą nėra pateikta nei automobilio nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota automobilio būklė iš karto po eismo įvykio, nei informatyvaus automobilio būklės po eismo įvykio aprašymo, nei išsamaus eismo įvykio aplinkybių nurodymo, nei eismo įvykio schemos, nenurodyti duomenys apie tai, koks duobės, į kurią įvažiavo vairuotojas, skersmuo, gylis, kokios buvo eismo sąlygos, galimybės vairuotojui duobę pastebėti iš anksto, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovo prašoma priteisti žalos suma yra atsiradusi dėl 2017-04-14 eismo įvykio (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio l dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti iš ieškovės neprašė, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovės naudai nepriteistinos.

Trečiasis asmuo UAB „YIT Infra Lietuva“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (300,00 Eur). Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteistinos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „YIT Infra Lietuva“, į.k. 122657512, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė