Civilinė byla Nr. 2YT-2246-907/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00503-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.11
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. vasario 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir D. A. M. skundą suinteresuotiems asmenims UAB „Gelvora“ ir antstolei V. Š. dėl antstolės veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėjų G. M. ir Danutės A. M. atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu pateikė skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų ir prašo panaikinti antstolės V. Š. 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0071/08/02255 atnaujinimo. Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja antstolio patvarkymo neteisėtumą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismui 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetus skolininkų apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-33582-854/2017, skolininkai turi teisę nuo šios nutarties priėmimo dienos per tris mėnesius apskųsti nutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėjų atstovės nuomone, skolininkai savo teise pateikti kasacinį skundą naudojasi, kai tuo tarpu antstolė prieš atnaujindama vykdomąją bylą, neįsitikino, ar kasacinis skundas bus teikiamas. Siekiant ekonomiškesnio ir efektyvesnio vykdymo proceso, skolininkai mano, kad vykdymas vykdomojoje byloje turėtų būti atnaujinamas ne anksčiau nei 2019 m. vasario 16 d., t. y. suėjus trijų mėnesių terminui kasaciniam skundui paduoti. Mano, kad jei skolininkų kasacinis skundas bus priimtas, vykdymo veiksmai vėl turės būti stabdomi, kas gali sukelti papildomų nepatogumų skolininkams.
2. Antstolė V. Š. 2019 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S-19-71-5677 pareiškėjų skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė savo patvarkymą grindė tuo, kad CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o 2 dalyje išvardinti atvejai, kada yra stabdomi turto realizavimo veiksmai ir lėšų išmokėjimas. CPK 627 straipsnis numato atvejus, kada antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Be to, CPK 627 straipsnyje nustatytais atvejais antstolis turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti vykdomąją bylą. Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo veiksmų ir/ar vykdomosios bylos sustabdymą, nenumato antstoliui pareigos stabdyti vykdymo veiksmus, kai teismui teikiamas kasacinis skundas dėl įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Be to, CPK 625 straipsnis numato antstoliui teisę CK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Antstolė, nenustačiusi privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų ir teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo.
3. Pareiškėjų atstovė, suinteresuotas asmuo ir antstolė apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, atsiliepimų į skundą ir prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.
Skundas atmestinas.
4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą
Nr. 0071/08/02255 dėl skolos išieškojimo iš G. M. ir Danutės A. M. pagal 2008-11-11 vykdomąjį įrašą, išduotą Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro, notarinio registro Nr. DP-6868, išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. 2017 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33582-854/2017 taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė išieškojimą antstolės V. Š. vykdomojoje byloje 0071/08/02255, pradėtoje pagal 2018 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį įrašą, išduotą Utenos rajono 4-ojo notarų biuro (notarinis registras Nr. DP-6868). 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33582-854/2017 atmetė G. M. ir Danutės A. M. ieškinį ir sprendimui įsiteisėjus panaikino 2017 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1382-912/2018 paliko nepakeistą 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33582-854/2017. 2018 m. gruodžio 20 d. antstolė V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0071/08/02255 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo Nr. S-18-71-76654, nes apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.).
5. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis raštas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju, antstolė, priimdama 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkymą, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1382-912/2018, įsiteisėjimo faktu.
6. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas pripažįsta reikalingu sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis).
7. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė V. Š. 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0071/08/02255, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo sustabdymas) buvo panaikintos, todėl jokio pagrindo neatnaujinti vykdomosios bylos neliko. 2019 m. sausio 21 d, patvarkymu antstolė atsisakė patenkinti pareiškėjų G. M. ir Danutės A. M. skundą, kuriuo jie prašė panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, pareiškėjai skundą grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnyje ir 627 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 straipsniuose. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
9. Pareiškėjų atstovė mano, jog vykdymo veiksmai neturėjo būti atnaujinti, nes dar nepasibaigęs terminas kasaciniam skundui paduoti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo padavimo ir vėliau šio skundo priėmimo (CPK 350 straipsnio 1, 4, 6 dalys) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Tačiau CPK 363 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą. CPK 363 straipsnyje nurodytam subjektui priėmus nutartį sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo (nutarties) vykdymą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, esant vienam privalomųjų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjai 2018-11-26 ir 2019-01-07 kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. sausio 10 d. nutartimis (Nr. 3P-1755/2018, Nr. 3P-19/2019) atsisakyta priimti (CPK 179 str. 3 d.). Esant panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir nesant priimto nagrinėjimui kasacinio skundo, vykdomosios bylos stabdyti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl, vertinant antstolės atliktų vykdymo veiksmų (atnaujinant vykdomąją bylą) teisėtumą, konstatuotina, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, todėl skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjų G. M. ir Danutės A. M. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0071/08/02255 grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja
Asta Čebatoriūtė