Administracinė byla Nr. A-1732-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03870-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Limedika“) su skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ Nr. 1P-(1.3)-268 (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 175-181).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko (t. I, b. l. 122-128).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 85-91).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (t. II, b. l. 84-93) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“ apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 95-102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundą, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-268.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamu įsakymu yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios tolesni etapai apima: žemės sklypo kadastrinių matavimų LKS-94 koordinačių sistemoje atlikimą, žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą, kadastro duomenų patikslinimą, žemės sklypo rinkos vertės nustatymą, individualų žemės sklypo vertinimą, sutarties dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sudarymą. Pareiškėjas yra pateikęs argumentus ir įrodymus, kad su žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams susiję veiksmai neapsiribojo tik šios procedūros pradėjimu, bet yra ir toliau realiai įgyvendinami. Pareiškėjas teismui pateikė: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštą Nr. 7SD-(14.7.104)-3577 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, 2014 m. lapkričio 4 d. UAB „Geodezininkai“ kvietimą „Dėl sklypų ribos suderinimo“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.

Pabrėžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. rašte Nr. 7SD-(14.7.104)-3577 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ nurodyta, kad toliau vykdant šią procedūrą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija organizuos žemės sklypo kadastrinių matavimų LKS-94 koordinačių sistemoje atlikimą. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikus žemės sklypo kadastro duomenų bylą bus atlikta jos patikra bei priimtas sprendimas dėl kadastro duomenų patikslinimo. Patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija organizuos sklypo rinkos vertės nustatymą, atliekant individualų vertinimą, bei sutarties dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sudarymą. 2014 m. lapkričio 4 d. UAB „Geodezininkai“ kvietime „Dėl sklypų ribos suderinimo“ taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis skundžiamu įsakymu, bus atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nurodo, jog pareiškėjas buvo pakviestas 2014 m. lapkričio 14 d. 8.30 val. atvykti prie žemės sklypo dėl jo ribos suderinimo. Be to, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad jau yra padaryta žyma, jog pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Visos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, jog tolesni žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapai yra realiai įgyvendinami. Šiuos toliau vykdomus veiksmus patvirtinto savo rašte ir pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija būtent ir įgyvendina žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Pareiškėjo vertinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir neuždraudus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai vykdyti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kyla reali grėsmė, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, tačiau tęsiant ar netgi pabaigus žemės sklypo paėmimo procedūrą ir paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo UAB „Limedika“ prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu – taikymo.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl šis klausimas taip pat gali būti sprendžiamas ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas administraciniame procese yra susijęs su ABTĮ 92 straipsnyje nustatytomis akto panaikinimo teisinėmis pasekmėmis tokiu atveju, jeigu byloje būtų priimtas palankus sprendimas. Būtent reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos ir lemia tai, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principais. Be to, turi būti atsižvelgta į ginčijamo akto pobūdį, prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, šių teisių faktinį realizavimą.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurių gali imtis teismas nagrinėdamas administracinę bylą, yra išvardintos ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Šiuo atveju pareiškėjas prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu, t. y pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (t. II, b. l. 95-102).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte kaip viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių numatytas uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau iš normos turinio matyti, jog ši reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik atsakovui. Šioje administracinėje byloje atsakovu yra būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tuo tarpu Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Taigi pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ne tik atsakovo, bet ir nurodyto trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į administracinės bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nurodytas reguliavimas ir pateikti argumentai lemia, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atžvilgiu yra negalimas ir iš esmės nesvarstytinas. Šiuo atveju vertinama situacija tik tiek kiek ji yra susijusi su uždraudimu atsakovui atlikti pareiškėjo įvardintus veiksmus.

Vertinant pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-492-1297/2014 šioje administracinėje byloje jau netaikė pareiškėjo prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti, be kita ko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymu (t. I, b. l. 79-82).

Pabrėžtina, jog administracinis teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai yra galimybės iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Taigi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė naują prašymą taikyti iš esmės to paties pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurią grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, įrodymais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-1297/2014 (pvz., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-3577 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, 2014 m. lapkričio 4 d. UAB „Geodezininkai“ kvietimu „Dėl sklypų ribos suderinimo“, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, jo teigimu, liudijančiais žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymą) (t. I, b. l. 79-82, t. II, b. l. 95-102). Teisėjų kolegija neturi pagrįsto pagrindo kitaip spręsti nurodytos situacijos nei ji buvo įvertinta nurodytoje teismo nutartyje, nes pareiškėjas iš esmės naujų aplinkybių, sąlygojančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nenurodė. Be to, pastebėtina, jog pateiktame prašyme pareiškėjas iš esmės taip pat nenurodė, nepaaiškino, kuriais aspektais, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, o tik deklaratyviai rėmėsi šiomis aplinkybėmis (t. II, b. l. 95-102).

Papildomai akcentuotina, jog teismas įvardintoje teismo nutartyje, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, pagrįstai pabrėžė, kad sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą yra pagrindas pradėti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą bei atlikti turto vertinimą ir šie veiksmai atliekami tik įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Be to, teismo vertinimu, šių veiksmų atlikimas niekaip neapsunkintų galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymo, nesukeltų pasekmių, kurių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Ginčijamu sprendimu žemė nėra paimama visuomenės poreikiams. Galutinis sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra priimamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra ABTĮ 71 straipsnyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą ir taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Anatolijus Baranovas

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Irmantas Jarukaitis