Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-727-1046/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54911-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaisė Viburytė -Jasiukėnienė,

sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,

kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui A. B.,

nukentėjusiajam S. T., jo atstovui advokatui R. K.,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, teistas:

1) 1979 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 5 metams;

2) 1984 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 4 punktą (1961 m. BK) laisvės atėmimu 14 metų;

3) 1993 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pagal BK 76 straipsnio 3 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 5 metams;

4)1998 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2001 m. lapkričio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK) laisvės atėmimu 4 metams su 1/3 dalies turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 12 d. veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmę sumažinant iki 3 metų laisvės atėmimo;

6) 2004 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

7) 2007 m. lapkričio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

8) 2008 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 6 laisvės atėmimu metams. Subendrinus šią bausmę su 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams;

9) 2015 m. gegužės 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. J. 2017 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 7.49 val. iki 11.25 val., alaus bare, esančiame adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)  g., kilus abipusiam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu S. T. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio srityje ir atviru abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu, tuo nesunkiai sužalojo S. T..

Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo bare ir žaidė biliardą. Nukentėjusysis S. T. šnekėjo su barmene, o paskui sudavė R. Z. su bambaliu vieną kartą per galvą ir jos vyras paprašė užstoti ją. R. Z. bare buvo su vyru, šalia dar buvo B. Č.. Priėjo prie nukentėjusiojo ir abu susistumdė. Nukentėjusysis pirmas trenkė jam (kaltinamajam) ranka į veidą. Tada pats nukentėjusiajam trenkė atgal irgi į veidą. Buvo vienas priešais kitą. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad kažkas jam trenkė iš nugaros. Vienas kitam trenkė po du kartus, o paskui nukrito ant žemės, pasivoliojo ir viskas. S. T. trenkė tik kumščiais, su jokiais daiktais nemušė. Pripažįsta, kad buvo abipusis konfliktas. Šio konflikto metu jam (kaltinamajam) buvo prakirsta lūpa, bet į medikus dėl to nesikreipė. Gynėsi nuo S. T., o ne puolė. Muštynes matė liudytojai, kurie buvo teisme. Nežino, už ką nukentėjusysis sudavė, jis buvo girtas ir ten makalavosi, kabinėjosi prie visų. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pirmas kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, o šis trenkė atgal. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju prie policijos. Susitikę viską išsiaiškino. Nukentėjusysis norėjo pinigų. Susisiekė per barmenę. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Ekspertai nustatė, kad S. T. lūžo žandikaulis, bet gal jis buvo lūžęs jau anksčiau. Nepripažįsta, kad žaizda nukentėjusiojo galvoje atsirado nuo jo (kaltinamojo) veiksmų.

Nukentėjusysis S. T. parodė, kad tą dieną atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Tame bare buvo pirmą kartą. Stovėjo prie baro, pirko alų ir kalbėjosi su barmene. Tuo metu jau buvo nemažai išgėręs alaus. Aplink buvo žmonių, bet su nieku nekonfliktavo. Su jokia kita moterimi nebendravo ir nekonfliktavo, tik kažkokiam diedukui davė centų. Kažkas priėjęs iš nugaros trenkė smūgį per pakaušį. Nukrito ir nieko daugiau neatsimena. Nežino, už ką gavo smūgį. Kai atsigavo, kažkas nuvedė į tualetą, ten nusiprausė kraują ir su taksi nuvažiavo į priėmimą. Kai vyko konfliktas, barmenė L tuo metu buvo nuėjusi į sandėlį. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo sakyti, kad buvo suduota daugiau negu 12 smūgių, nes po pirmo smūgio į galvą neteko sąmonės. Bet jeigu ligoninėje buvo nustatyta ir kirstinė žaizda, ir žandikaulio lūžis, tai tikrai ne vieną kartą buvo trenkta. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat negalėjo sakyti, kad jį (S. T.) daužė lazda, nes nematė jos. Policijoje parodė su kuo buvo mušamas. Buvo parodyta sulūžusi biliardo lazda ir kruvina taburetė iš baro. Ant sulaužytos biliardo lazdos, kurią rodė policijoje, taip pat buvo kraujo. Dvi savaites gydėsi Kauno klinikose. Po to gydėsi Panevėžyje, ilgai turėjo biuletenį. Grįžęs iš ligoninės buvo apklausoje policijoje. Prie policijos komisariato buvo susitikęs su A. J.. Nežinojo, kaip atrodo A. J.. Tik tada, kai susitiko prie komisariato, kaltinamasis prisistatė, kad yra A. Susitikdavo su kaltinamuoju kiekvieną kartą, kai kviesdavo į apklausą. Nežino, kiek kartų buvo susitikęs su A. J.. Pirmą kartą su A. J. susitiko prie komisariato, kai jam (S. T.) dar gulint ligoninėje paskambino barmenė L. ir pasakė, kad kažkokie žmonės nori susitikti ir tartis dėl sumušimo. Kitą kartą skambino vyras ir sakė, kad nori susitikti. Vyras neprisistatė, tik pasakė, kad dėl „K“. Atsakė vyrui, kad, kai grįš iš ligoninės, susisieks per L. ir susitars. Grįžęs iš ligoninės pats paskambino L. ir pasakė kada eina į policiją. Su kaltinamuoju susitarė susitikti prie komisariato, bet tik susitiko, pasisveikino ir jį (S. T.) pakvietė apklausai. Kai išėjo po apklausos, A. J. jau nebebuvo. Tada susitarė susitikti dar kartą. Tą kartą A. J. pasiūlė taikytis, žadėjo atlyginti žalą, bet nesumokėjo nei kiek, nors konkrečios sumos nesitarė. Kaltinamasis už sulaužytą žandikaulį žadėjo sumokėti pinigų kiekvieną kartą, kai susitikdavo policijoje. Apie patį įvykį ir smūgius su A. J. nekalbėjo. Kalbos, kad A. J. jį (S. T.) su kažkuo sumaišė, irgi nebuvo. Nesusitaikė, nes pinigų dar ir dabar laukia. Suprato, kad buvo sumuštas A. J., nes kaltinamasis pats jį (S. T.) susirado ir siūlė atlyginti žalą. Apie įvykį girdėjo aplinkinius kalbant, kad „va šitas gavo nuo „K““. A. J. žino kaip „K“. Palaiko 3000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro tai, kad pusę metų buvo be darbo, negalėjo normaliai valgyti, buvo didžiulis skausmas, negalėjo nei kiek išbūti be vaistų. Skausmas truko ir iki operacijos, ir dabar dar vartoja vaistus nuo skausmo. Prieš sumušimą dirbo UAB(duomenys neskelbtini). Darbas buvo susijęs su kartono gamyba. Gaudavo 400 eurų į rankas. Vėliau, kai biuletenis vis tęsėsi, buvo atleistas iš darbo. Nedarbingumo pašalpos negavo, nes toje įmonėje nebuvo išdirbęs trijų mėnesių. Liga tęsėsi nuo spalio iki vasario mėnesio.

Liudytojas K. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  g. yra aludė ir biliardas. Įvykio dieną S. T., kuris buvo labai girtas, rankoje turėjo plastikinį sidro butelį, stovėjo prie barmenės ir prašė duoti alaus į skolą. Barmenė pasakė, kad neduos į skolą, ir išėjo. Tada R. Z., kuri sėdėjo šalia baro už stalo, pasakė S. T., kad šis nebeprašytų duoti alaus į skolą, nes ir taip rankoje dar turi gėrimo. Tada nukentėjusysis trenkė su bambaliu R. Z. per galvą. Tai, kad nukentėjusysis trenkė R. Z. su plastikiniu buteliu per galvą matė toks žmogus, bet nežino jo pavardės. Jis (K. Z.) pradėjo raminti R. Z., nes yra neįgalus ir žmonos negalėtų apginti. Prie nukentėjusiojo priėjo A. J.. Abu – tiek nukentėjusysis, tiek A. J. tuo metu buvo vienas priešais kitą. Kaltinamasis A. J. pamatė tą vaizdą ir, priėjęs prie baro, pasakė, kad nukentėjusysis baigtų reikštis prieš moteris bei iš karto davė S. T. į dantis. Barmenės prie baro tuo metu nebuvo. Pirmas nukentėjusysis sudavė į veidą A. J., o ne A. J. nukentėjusiajam. Jie abu nugriuvo po biliardo stalu, nes gal neišsilaikė ant kojų. Nematė, kad A. J. būtų nukentėjusiajam trenkęs atgal, nebent jie mušėsi po stalu. Pats su žmona R. Z. išėjo iš baro, nes išsigando, kad bus blogai. Per apklausą sakė, kad matė, kaip nukentėjusįjį išvedė į tualetą nusiprausti ir po to įsodino į taksi, bet tik pasakė tai, ką girdėjo iš kitų. Bare po įvykio niekas neaptarinėjo tų muštynių, nes ten mušasi kas trečią dieną. Po įvykio buvo susitikęs su A. J.. Kaltinamojo veidas buvo patinęs, bet ne nuo alkoholio. Nežino A. J. pravardės, pats jį vadina „A“. 

Liudytojas B. Č. parodė, kad R. Z. su nukentėjusiuoju stovėjo prie baro. Už baro buvo barmenė moteris. R. Z. su nukentėjusiuoju apsižodžiavo. Nukentėjusysis trenkė su bambaliu R. Z. per veidą. R. Z. nieko nedarė. Tada įsikišo K. Z., o dar vėliau A. J. užstojo moterį. Tada nukentėjusysis trenkė A. J. lyg ir į veidą. Nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo vienas prieš kitą. Smūgis buvo suduotas prie baro, nes A. J. priėjo prie nukentėjusiojo. Pirmas trenkė nukentėjusysis. Nematė, ar A. J. sudavė atgal. Kas vyko toliau nebematė, nes išėjo. Pats išėjo anksčiau nei Z. Kai vyko konfliktas, barmenė visą laiką buvo prie baro. „K“ – tai turbūt A. J..

Liudytoja R. Z. parodė, kad sėdėjo aludėje (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Bare yra biliardo stalas, stalai, televizorius. Atėjo nukentėjusysis S. T., kurio iki tol nepažinojo, ir prisikabino prie barmenės. Pasakė nukentėjusiajam nelįsti prie barmenės. S. T. buvo labai girtas ir trenkė jai (R. Z.) su bambaliu per galvą du kartus už tai, kad rėkavo bare. S. T. trenkė ne iš karto, dar pabuvo, išgėrė alaus ir eidamas link durų trenkė jai (liudytojai) per galvą. Barmenės tuo metu prie baro nebuvo. Vyras K. Z. yra neįgalus ir pats nukentėjusiajam nieko negalėjo padaryti. Tada tą pokalbį išgirdo A. J., kuris žaidė biliardą, ir priėjęs prie nukentėjusiojo S. T. paklausė „ko tu lendi prie moters?“. Tada S. T. pirmas sudavė į veidą, kažkur per žandikaulį, A. J.. Kai S. T. davė A. J. į galvą, A. J. ranka du kartus sudavė atgal stovinčiam S. T. ir po to jie susistumdė ir abu nugriuvo po biliardo stalu. Konflikto metu nematė, kad kas naudotų lazdas ar dar ką nors. Nematė, ar A. J. S. T. trenkė atgal. Gal ir trenkė, bet nematė į kurią vietą. Nežino, ką jie toliau darė, nes vyras K. Z. liepė išeiti jai iš baro ir išėjo viena. B. Č. tą dieną buvo bare ir sėdėjo šalia. Nežino kada jis atėjo ir išėjo. Kas tuo metu dar buvo bare, neatsimena. Su vyru paskui apie įvykį nieko nekalbėjo. Kiti A. J. vadina „K“.

Liudytoja L. Č. parodė, kad buvo ką tik pradėjusi dirbti ir nepažinojo nei vieno baro lankytojo. Paties incidento nematė, nes tuo metu tvarkėsi sandėlyje ir tik po to kažkas iš lankytojų pasakė, kad įvyko muštynės. Prieš išeinant į sandėlį irgi nelabai žino, kas vyko prie baro, gal buvo kažkoks apsižodžiavimas. Nukentėjusysis S. T. buvo girtas, su daug kuo bendravo ir buvo agresyvus. Nors nukentėjusysis bare buvo pirmą kartą, bet kabinėjosi prie visų baro lankytojų. Kibo ir prie jos (liudytojos) pačios, taip pat galėjo kabintis ir prie R. Z.. R. Z. buvo bare ir, atrodo, sėdėjo salėje bei buvo ne viena. Neatsimena, su kuo buvo R. Z.. Konflikto tarp S. T. ir R. Z. nematė. Nukentėjusysis buvo prie baro ir ruošėsi išeiti. Sakė, kad išsikvietė pažįstamą taksistą. Nukentėjusysis pirko ir gėrė alų skardinėmis iš baro, o išeidamas, atrodo, dar nusipirko sidro ir tą plastikinį butelį turėjo rankoje. S. T. sidro butelį pirko išsinešimui, bet dar, atrodo, salėje sėdėdamas gėrė iš to butelio, o paskui priėjęs pasakė, kad išsikvietė taksi ir ruošiasi išeiti. Pati nuėjo į sandėlį. Tvarkydamasi sandėlyje girdėjo kažkokį triukšmą, bet kai grįžo, salėje nieko nebuvo, visi buvo rūkomajame, o durys į rūkomąjį buvo uždarytos. Kai grįžo iš sandėlio, atrodo, R. Z. dar buvo bare. Matė nukentėjusįjį kruvina kakta, kuris buvo užėjęs į salę ir po to išvažiavo taksi. Nukentėjusysis iš baro išėjo pats. Salėje jokių kruvinų ar sulaužytų daiktų nematė, nebent jų buvo koridoriuje. Kriminalistai buvo paėmę biliardo lazdą, kėdę, bet suprato, kad nieko nerado, nes viską grąžino. Po kurio laiko nukentėjusysis S. T. kelis kartus skambino jai (liudytojai). Pirmą kartą skambino pasakyti, kad jam bare sulaužė žandikaulį. Kai S. T. skambino kitus kartus, tiesiog priekabiavo ir kalbėjo kažkokias nesąmones. Jos (liudytojos) kontaktus nukentėjusysis gavo iš pažįstamos draugo, su kuriuo S. T. kartu dirba. Su A. J. po įvykio bendravo, kaltinamasis ateidavo į barą, žaisdavo biliardą, bet apie įvykį su juo nieko nekalbėjo. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitikimas buvo surengtas ne jos (liudytojos) iniciatyva. Paskambinęs S. T. paklausė, ar bare yra „K“, dabar žino, kad tai – A. J. pravardė. Nukentėjusysis norėjo su kaltinamuoju susitikti, prašė perduoti A. J., kad šis turi būti prie policijos. Buvo atėję kažkokie asmenys ir prašė S. T. telefono numerio. Numerį kažkam davė.

Liudytojas G. N. parodė, kad atėjo į aludę, esančią (duomenys neskelbtini)  g. Bare su visais pasisveikino, nusipirko alaus, atsisėdo ir pradėjo gerti. Kai atėjo, kaltinamasis buvo bare. A. J. tuo metu žaidė biliardą. Nukentėjusysis irgi buvo bare, lyg ir stovėjo prie baro ir turėjo bokalą alaus. S. T. nebuvo labai girtas, pastovėjo ant kojų. Nukentėjusysis turėjo bokalą alaus, o kitų gėrimų, kad pirktų ar gertų nematė. R. Z. sėdėjo prie pirmo stalo, kas prie jos sėdėjo neatsimena. Kai atėjo, ji jau buvo. Būdamas bare jokių muštynių nematė. Negalėjo ikiteisminio tyrimo metu sakyti, kad A. J. trenkė nukentėjusiajam ranka ir S. T. pradėjo bėgti kraujas bei, kad nukentėjusysis prisikabino prie R. Z. ir trenkė jai buteliu. Taip pat nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad „K“ nebuvo kruvinas. Negalėjo taip sakyti, nes po to nebebuvo grįžęs į barą. Tada, kai davė parodymus, buvo po epilepsijos priepuolio, gal dėl to taip ir užrašė. Pasirašė ant tokių parodymų, bet tuo metu buvo prigėręs vaistų ir gal nesuprato ant ko rašosi. Tikrai nematė, kaip A. J. trenkė nukentėjusiajam ir jie parkrito ant žemės. R. Z. pažįsta iš matymo. Tarp jos ir kitų asmenų jam (liudytojui) būnant bare jokio konflikto nebuvo. Sakė, kad nukentėjusysis prie baro užkabino R. Z., nes taip suprato. Jos labai skardus balsas, gal nukentėjusysis jai kažką pasakė, nes ji kažką pradėjo rėkauti. Išgėręs bokalą alaus išėjo parūkyti. Rūkomasis yra ne pačiame bare, o jau išėjus iš baro, kaip ir prieškambaryje prieš įeinant į baro vidų, ten lauko durys atidarytos visą laiką. Ten ir rūkė atsirėmęs prie durų. Rūkydamas pamatė, kad atvažiavo pažįstamas taksistas K. B.. Durys į barą buvo uždarytos. Viduje girdėjo kažkokį triukšmą, bet nėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, o nuėjo prie K. B. pakalbėti. Taksistas nesakė, kas jį iškvietė. Tuo metu iš baro visas kruvinas išėjo nukentėjusysis. Pats paklausė K. B. kaip tokį kruviną nukentėjusįjį veš. Galėjo sakyti, kad pats liepė eiti nukentėjusiajam nusiprausti, nes kišenėje turėjo tualetinio popieriaus ir davė nukentėjusiajam apsišluostyti. Grįžęs iš tualeto nusiprausęs S. T. įsėdo taksi ir išvažiavo, o jis (G. N.) baigė rūkyti ir išėjo namo. Į barą nebebuvo užėjęs. Kol rūkė, atrodo, R. Z. iš baro neišėjo. Apie muštynes nieko nežino, nes nematė jų. Bet kitą dieną daug kas kalbėjo apie tas muštynes, iš jų ir išgirdo apie tai, kas vyko. „K“ yra A. J. pravardė.

Liudytojas K. B. parodė, kad nukentėjusysis S. T. gyvena (duomenys neskelbtini)  g. ir dažnai naudojasi taksi paslaugomis, turi įsivedęs jo (liudytojo) asmeninį telefono numerį. Įvykio dieną paskambinęs S. T. paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini)  g. esantį barą. Sutiko nuvežti. S. T. jau buvo gerokai išgėręs. Nukentėjusysis sakė, kad važiuoja su barmene pakalbėti. Nuvežė ir S. T. prie baro išleido. Nukentėjusysis pasakė, kad paskambins, jeigu reikės parvežti. Gal po 40 min. paskambinęs S. T. paprašė atvažiuoti parvežti. Nuvažiavęs ant laiptų sutiko G. N., kuris pasakė, kad bare kažkas susimušė. G. N. gal ir sakė, kad „K“ sumušė S. T., bet iš to pasakymo suprato, kad G. N. pats nematė įvykio, o tik iš kitų išgirdo. Tuo metu iš baro išėjo S. T. kruvina kakta. Pasakė nukentėjusiajam, kad nueitų apsiprausti, nes neveš kruvino. S. T. apsiprausė ir atėjo vėl. Iš pradžių matė, kad S. T. kruvina kakta, bet kai nusiplovė, tai beveik nieko nebesimatė. Paklausė, kur vežti ir kas atsitiko kaktai. S. T. pasakė, kad kažkas sudavė, bet to žmogaus nepažįsta ir nelabai suprato nei kaip, nei iš kur, nes buvo gerokai apsvaigęs bei paprašė nuvežti į ligoninės priimamąjį. Nuvežė į priimamąjį ir ten paliko. Nukentėjusysis į priimamąjį nuėjo pats, lydėti nereikėjo. S. T. matė po to vežimo į priimamąjį. Klausė nukentėjusiojo, ar skauda, ar rašys pareiškimą. S. T. sakė, kad nerašys pareiškimo, nes nepažįsta to, kuris sumušė. Vėliau, kai nukentėjusysis jau buvo grįžęs iš Kauno, vėl jį (S. T.) sutiko ir šis pasakė, kad buvo lūžęs žandikaulis, o dabar sunertas. Paklausus kaip jaučiasi, nukentėjusysis pasakė, kad dabar jau gerai. Lyg ir buvo kalba, kad S. T. nesikreips į teismą, nes jam žadėjo atsilyginti. Paties įvykio nematė, viską žino tik iš nuogirdų. Lyg kalbėjo, kad „K“ susimušė su S. T., nes S. T. prikibo prie „K“ moters. Bet kitą dieną jau išgirdo kitą versiją. Parodymuose užrašyta, kad „G apie įvykį sakė, kad „K sudaužė S“. Kad susimušė galėjo sakyti, bet nežino ką reiškia „sudaužė“. Muštynių metu negalėjo būti naudojama taburetė, nes bare jų nėra, ten tik sunkūs suolai stovi.

Liudytoja S. P. parodė, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko apklausas. Apklausė ir liudytoją G. N.. Apklausa vyko įprasta tvarka. Buvo nustatyta asmens tapatybė, asmuo supažindintas su teisėmis ir pareigomis. Tada pirmiausia paklausia, ar žino, ko atvyko, ar supranta ir gali duoti parodymus, tada paprašo papasakoti aplinkybes ir, jei yra kokių neaiškumų, tada užduodami klausimai. Visada po apklausos asmeniui duoda perskaityti, tai ką yra užrašiusi. Asmuo perskaito ir pasako kas netikslu. Paprastai, jeigu asmuo sukelia įtarimų, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ar nuo kokių nors narkotinių medžiagų, patikrinamas jo blaivumas. G. N. būklė, jeigu nėra įrašo apie blaivumo tikrinimą, įtarimo nesukėlė. Asmuo prieš apklausą neminėjo, kad turi kažkokių psichikos problemų. G. N. elgėsi adekvačiai ir nepasirodė, kad jis kalbėtų kaip nors nerišliai. Prieš apklausą G. N. neminėjo turintis kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų būti vykdoma apklausa. Šiuo atveju pati užrašinėjo liudytojo parodymus. Be apklausos buvo ir atpažinimai pagal nuotraukas. Po to, kai apklausiamas asmuo atpažįsta kažką iš pateiktų nuotraukų, leidžiama susipažinti su užpildytu atpažinimo protokolu ir asmuo patvirtina jį parašu.

Iš 2017 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje. Dviejų aukštų pastate, pirmame aukšte yra alaus baras. Dviejų laiptelių betonuota aikštelė priešais medines baro duris su rudos spalvos lašelių dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo rastų dėmių paimtas biologinis pėdsakas. Įėjus pro pagrindines duris, patenkama į koridorių, kurio grindys išklotos laminato lentelėmis ir yra drėgnos, neseniai išplautos. Koridoriaus pietinėje pusėje yra durys į baro patalpą, šiaurinėje pusėje yra langas, prie kurio, šalia vakarinės ir rytinės sienų, stovi dvi kėdės. Viena kėdė paimama tyrimui. Įėjus į baro patalpą, centrinėje jos dalyje, stovi biliardo stalas, prie vakarinės sienos stovi mediniai stalai su suolais, pietinėje pusėje, atskiros stikline pertvara yra prekystalis su kasa. Apžiūrint šią patalpą, šiaurės rytiniame kampe į sieną atremtos dvi biliardo lazdos, kurios paimamos (1 t., b. l. 37-41).

Iš 2017 m. gruodžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: medinė kėdė ir dvi biliardo lazdos. Apžiūrimi objektai supakuoti popieriniame pakete. Paketas apklijuotas lipnia juosta, paketas nepažeistas. Ant popierinio paketo užklijuota objekto apskaitos kortelė su paaiškinamaisiais užrašais: „Kūno sužalojimas“, „2017-11-22, Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. 10“ ,„Dvi biliardo lazdos“, specialisto parašas. Išpakavus paketą matyti, kad jame supakuotos dvi biliardo lazdos. Jos nufotografuojamos. Lazdos medinės, platesnioji lazdos dalis yra dažyta juodos – baltos spalvos dažais. Ant lazdų matyti mechaniniai nusidėvėjimo požymiai. Apžiūrėjus lazdas, panaudojus papildomą šviesos šaltinį, dėmių, panašių į kraują, neaptikta. Taip pat apžiūrėta medinė kėdė, ant kurios pritvirtinta objekto apskaitos kortelė su paaiškinamaisiais užrašais: „Kūno sužalojimas“, „2017-11-22, Panevėžys, (duomenys neskelbtini)  g. 10“ ,„Kėdė“, specialisto parašas. Kėdė nufotografuojama. Apžiūrėjus kėdę, panaudojus papildomą šviesos šaltinį, dėmių, panašių į kraują, neaptikta (1 t., b. l. 42-45).

Iš 2017 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl galimų liudytojų ir filmavimo matyti, kad buvo bendrauta su alaus baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini)  g. , Panevėžyje, barmene L. Č., kuri paaiškino, kad kūno sužalojimo metu buvo išėjusi į sandėlį, todėl kas vyko bare, nematė. Grįžusi iš alaus baro matė salėje ant grindų kraujo, kurį išvalė. Jokių asmenų alaus bare nebebuvo. Nuvykus į barą, jame klientų, kurie būtų matę daromą nusikaltimą, nebuvo. Alaus bare nefilmuojama (1 t., b. l. 49).

Iš 2017 m. lapkričio 9 d. VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninė“ pateikto rašto Nr. K2-4178 matyti, kad S. T. 2017 m. spalio 22 d. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje alkotesterio parodymai 3,03 promilės (1 t., b. l. 84).

Iš 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1402/2017 (05) matyti, kad S. T. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio srityje ir atviru abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017 m. spalio 22 d., 11.25 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, tame tarpe ir galimai „suduodant smūgius kumščiu, biliardo lazda, kėde“. S. T. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. S. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 96-97).

Iš 2018 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad išanalizavus S. T. SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini) AB „Telia“ tinkle įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. nustatyta, jog 2017 m. spalio 22 d. iš SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini) jokiai taksi bendrovei skambinta nebuvo. Analizuojant 2017 m. spalio 22 d. įeinančius ir išeinančius skambučius nustatyti susijungimai: 2017 m. spalio 22 d., 07:49:33 valandą, trukmė 61 sekundė, išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), kurio naudotojo duomenis nežinomi, tačiau paskambinus šiuo numeriu atsiliepė asmuo, kuris prisistatė vairuotoju, dirbančiu taksi bendrovėje (duomenys neskelbtini). Tolimesnio pokalbio metu paaiškino, kad S. T. pažįsta kaip taksį klientą. 2017 m. spalio 22 d., 08:16:49 valandą, trukmė 90 sekundžių, išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 22 d., 10:07:28 valandą, trukmė 11, išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 22 d., 10:10:23 valandą, trukmė 7 sekundės, įeinantis skambutis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 22 d., 12:55:44 valandą, trukmė 32 sekundės, išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini). Daugiau kontaktų 2017 m. spalio 22 d. S. T. su taksi vairuotoju neturėjo. 2017 m. spalio 22 d., 11:34:44 valandą, trukmė 120 sekundžių, išeinantis skambutis numeriui 112, kuris priklauso „Bendrajam pagalbos centrui“. 2017 m. spalio 22 d. kontaktų su įtariamojo A. J. mobilaus ryšio telefono SIM kortelės numeriu (duomenys neskelbtini) neturėjo. 2017 m. spalio 22 d., 09:23:09 valandą, trukmė 0 sekundžių išeinantis praleistas skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas L. Č., 12:03:26 valandą, trukmė 27 sekundės išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas L. Č., 12:05:19 valandą, trukmė 116 sekundžių išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas L. Č.. 2017 m. gruodžio 19 d., 09:26:17 valandą, trukmė 0 sekundžių išeinantis praleistas skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas A. J., 2017 m. gruodžio 20 d., 11:16:40 valandą, trukmė 33 sekundės, išeinantis skambutis numeriui (duomenys neskelbtini), naudotojas A. J.. Daugiau kontaktų su įtariamuoju A. J. analizuojamu laikotarpiu neturėjo (1 t., b. l. 122-124.)

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl A. J. įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų pranešimų SMS išklotinių analizės matyti, kad įvykio dieną, t. y. 2017 m. spalio 22 d. į A. J. telefono numerį (duomenys neskelbtini) 14:04:29 val. skambinta iš barmenės L. Č. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini), bendrauta 20 sek. Taip pat iš A. J. telefono numerio į barmenės L. Č. telefono numerį skambinta 14:23:54 val., bendrauta 19 sek. 2017 m. lapkričio 4 d., 17:28:48 val. iš A. J. naudojamo telefono numerio fiksuotas išeinantis praleistas skambutis į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusysis S. T., tačiau pokalbis neįvyksta. 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. nukentėjusiojo S. T. papildomos apklausos dieną, iš A. J. telefono numerio užfiksuoti 7 išeinantys skambučiai barmenei L. Č.: 11:45:29 val. bendrauta 26 sek.; 14:11:21 val. bendrauta 25 sek.; 14:25:21 val. bendrauta 99 sek.; 14:37:58 val. bendrauta 73 sek.; 14:39:37 val. bendrauta 84 sek.; 14:51:25 val. bendrauta 40 sek., 14:52:26 val. bendrauta 52 sek. 2017 m. lapkričio 7 d., 19:36:59 val. iš A. J. telefono numerio skambinta barmenei L. Č., bendrauta 50 sek., 19:58:09 val. iš A. J. telefono numerio skambinta barmenei L. Č., bendrauta 54 sek. Kitą dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., 07:25:57 val. iš A. J. telefono numerio užfiksuotas išeinantis praleistas skambutis barmenei L. Č., pokalbis neįvyksta (1 t., b. l. 131-132.)

Iš 2017 m. spalio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos matyti, kad 2017 m. spalio 24 d. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos valdybos gautas pranešimas Nr. 50-19(DS)-877-RN, kad 2017 m. spalio 22 d., apie 09.00 val., A. J., pravarde „K“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), naudojasi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), alaus bare, esančiame adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., sumušė S. T. (1 t., b. l. 144).

Iš 2018 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. N. iš jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriškos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį A. J., kurį žino kaip „K“. Apie tą vyrą davė parodymus 2018 m. sausio 10 d. liudytojo apklausoje. Matė, kaip nuotraukoje pavaizduotas vyras sudavė smūgį nukentėjusiajam (1 t., b. l. 172-176).

Iš 2018 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. N. iš jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriškos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį S. T.. Parodė, kad atpažinto vyro kontaktinių duomenų nežino, bet jis yra 2018 m. sausio 10 d. parodymuose nurodytas nukentėjusysis, kuris 2017 metais buvo sužalotas bare, adresu (duomenys neskelbtini)  g., Panevėžyje. „K“ sudavė smūgį ir susistumdžius griuvo ant žemės su nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotu vyru (1 t., b. l. 177-181).

Iš 2017 m. gruodžio 22 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo S. T. ir įtariamojo A. J. metu A. J. parodė, jog asmenį, kuris dalyvauja akistatoje, mato pirmą kartą komisariate, kai buvo iškviestas į apklausą. Ankščiau to žmogaus nebuvo matęs. S. T. parodė, kad A. J. matė prie komisariato, kai buvo iškviestas į papildomą apklausą 2017 m. lapkričio 6 d. A. J. parodė, kad bare susimušė su žmogumi, kurio vardas D. Niekas niekam pretenzijų neturi. Jam komisariate sakė, kad tam žmogui žandikaulis lūžęs. Bare mušėsi ir parkrito ant žemės kartu su D., o ne su akistatoje dalyvaujančiu asmeniu. Atsikėlė, apsiprausė ir tas žmogus išvažiavo su taksi. S. T. nieko negalėjo paaiškinti dėl A. J. parodymų. Įvykio metu buvo su „kapišonu“ ir kai griuvo, nieko nematė. Po įvykio bendravo su kažkuo, bet nežino su kuo. Su tuo žmogumi kalbėjo, kad susitiks prie komisariato, kai eis į apklausą. Su tuo žmogumi tarėsi pašnekėti, nežino apie ką. A. J. parodė, kad po skambučio ėjo į komisariatą, nes galvojo, kad čia tas žmogus, su kuriuo buvo susimušęs. Kažkas paskambino ir pasakė (2 t., b. l. 51-53).

Nors kaltinamasis A. J. tvirtina, kad pirmas jam smūgį į veidą sudavė nukentėjusysis S. T., o jis (kaltinamasis) tik gindamasis sudavė atgal, teismas šiuos kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus.

Šiuo atveju ištyrus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent kaltinamajam A. J. reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo S. T., o ne atvirkščiai. Kaltinamasis, duodamas parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, viso proceso metu nebuvo nuoseklus. 2017 m. spalio 30 d. įtariamojo apklausos metu A. J. parodė, kad kai S. T. plastikiniu sidro buteliu trenkė moteriai per galvą, stovėjo šalia ir paklausė S. T. „ką čia darai?“. Tada kelis kartus kumščiu trenkė S. T. į veidą. S. T. trenkė atgal ir pataikė kažkur į kaklą. Abu susistumdė ir nukrito ant grindų. Paskui abu atsistojo. Tada jis (A. J.) dar du kartus sudavė S. T. į veidą (2 t., b. l. 31-32). 2017 m. lapkričio 8 d. įtariamojo apklausos metu A. J. nurodė kaltę pripažįstantis visiškai ir paaiškino, kad kai atėjo į barą, nukentėjusysis jau buvo ten. Nukentėjusysis, eidamas pro moterį, vardu V., rankose turėdamas pilną plastikinį butelį, kurį prieš tai buvo nusipirkęs bare, sudavė moteriai per galvą. Jis (A. J.) tuo metu sėdėjo prie kito stalo, bet viską matė. Nepatiko toks nukentėjusiojo elgesys, todėl paklausė „Ką tu čia darai?“. Nukentėjusysis atsakė „ką tu dar nori?“. Tokie nukentėjusiojo žodžiai nepatiko, todėl atsistojo nuo stalo, t. y. atsistojo šalia nukentėjusiojo. Susikabino ir tada nukentėjusysis jam (A. J.) kumščiu sudavė smūgį į kaklą. Skausmo nejautė. Supykęs kumščiu nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius į veidą. Besistumdydami abu nukrito ant žemės. Griuvo ant bare stovėjusios kėdės. Kėdė sulūžo (2 t., b. l. 35-37). Iš 2017 m. gruodžio 22 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo S. T. ir įtariamojo A. J. metu A. J. parodė, jog asmenį, kuris dalyvauja akistatoje, mato pirmą kartą komisariate, kai buvo iškviestas į apklausą. Ankščiau to žmogaus nebuvo matęs. Bare susimušė su žmogumi, kurio vardas D. Niekas niekam pretenzijų neturi. Jam komisariate sakė, kad tam žmogui žandikaulis lūžęs. Bare mušėsi ir parkrito ant žemės kartu su D., o ne su akistatoje dalyvaujančiu asmeniu. Atsikėlė, apsiprausė ir tas žmogus išvažiavo su taksi (2 t., b. l. 51-53). 2018 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos metu A. J. iš viso atsisakė duoti parodymus bei dalyvauti parodymų patikrinime vietoje (2 t., b. l. 57-58). 2018 m. kovo 29 d. A. J. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai (2 t., b. l. 65-66). Teisme A. J. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies ir paaiškino, kad buvo bare ir žaidė biliardą. Nukentėjusysis S. T. šnekėjo su barmene, o paskui sudavė R. Z. su bambaliu vieną kartą per galvą ir jos vyras paprašė užstoti ją. Priėjo prie nukentėjusiojo ir abu susistumdė. Nukentėjusysis pirmas trenkė jam (kaltinamajam) ranka į veidą. Tada pats nukentėjusiajam trenkė atgal irgi į veidą. Buvo vienas priešais kitą. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad kažkas jam trenkė iš nugaros. Vienas kitam trenkė po du kartus, o paskui nukrito ant žemės, pasivoliojo ir viskas. S. T. trenkė tik kumščiais, su jokiais daiktais nemušė. Pripažįsta, kad buvo abipusis konfliktas. Šio konflikto metu jam (kaltinamajam) buvo prakirsta lūpa, bet į medikus dėl to nesikreipė. Gynėsi nuo S. T., o ne puolė. Visus šiuos parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos versiją.

Teismas kaip kaltinamojo kaltę paneigiančiais nesiremia ir teisme apklaustų liudytojų R. Z., K. Z. ir B. Č. parodymais. Pažymėtina, kad liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusysis S. T. jai plastikiniu buteliu į galvą sudavė tris kartus (2 t., b. l. 20-22), o teisme jau aiškino, kad nukentėjusysis jai (R. Z.) su bambaliu per galvą trenkė du kartus. Liudytojas B. Č. teisme nurodė, kad, priešingai nei teigia pati R. Z. ir liudytojas K. Z., nukentėjusysis su bambaliu trenkė R. Z. per veidą, o ne per galvą. Be to, šis liudytojas, t. y. B. Č., kuris atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo iniciatyva, teisme parodė, kad kai vyko konfliktas, barmenė visą laiką buvo prie baro, kai tuo tarpu visi kiti apklausti asmenys ir pati barmenė L. Č. nurodė, kad jos prie baro muštynių metu nebuvo, nes ji tuo metu tvarkėsi sandėlyje. Liudytojas K. Z. teisme iš pradžių nurodė, kad prie nukentėjusiojo priėjo A. J.. Abu – tiek nukentėjusysis, tiek A. J. tuo metu buvo vienas priešais kitą. Kaltinamasis A. J. pamatęs, kaip S. T. sudavė plastikiniu buteliu R. Z. per galvą, pasakė, kad nukentėjusysis baigtų reikštis prieš moteris bei iš karto davė S. T. į dantis. Po kiek laiko teisme šis liudytojas jau aiškino, kad pirmas nukentėjusysis sudavė į veidą A. J., o ne A. J. nukentėjusiajam. Liudytoja R. Z. teisme nurodė, kad S. T. pirmas sudavė į veidą kaltinamajam A. J. kažkur per žandikaulį. O kaltinamasis, kaip minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusysis jam sudavė į kaklą, o teisme nurodė, kad jam buvo suduota į lūpą. Kaip matyti visų šių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nesutampantys tarpusavyje, todėl jie vertintini kritiškai kaip nepatikimi.

Tuo tarpu nukentėjusysis S. T. tiek ir ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose (1 t., b. l. 2, 51, 54-57, 63-66), tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad jokio konflikto bare nebuvo, kad jis stovėjo prie baro ir iš nugaros jam buvo suduotas pirmas smūgis į galvos sritį, po šio smūgio jis nugriuvo ir trumpam galėjo būti praradęs sąmonę, o tuo metu galėjo būti suduoti kiti smūgiai. Nematė, kas mušė, tik vėliau sužinojo, kad tai padarė A. J., pravarde „K“. Tai, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti tokiu būdu kaip nurodo S. T., patvirtina ir byloje esanti 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1402/2017 (05), iš kurios matyti, kad S. T. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvio srityje ir atviru abipusiu apatinio žandikaulio lūžiu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017 m. spalio 22 d., 11.25 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, tame tarpe ir galimai „suduodant smūgius kumščiu, biliardo lazda, kėde“. S. T. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. S. T. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 96-97). Atsižvelgiant į nukentėjusio parodymus ir į šią specialisto išvadą teismui nekyla abejonių, kad pirmas smūgį sudavė būtent kaltinamasis A. J. ir savo veiksmais sužalojo nukentėjusįjį S. T., o ne atvirkščiai. Darant tokią išvadą čia svarbu pažymėti tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti gana žymūs sužalojimai – muštinė žaizda viršugalvio srityje ir atviras abipusis apatinio žandikaulio lūžis, kai tuo tarpu, nors liudytojai ir pats kaltinamasis tvirtina, kad jam (A. J.) nukentėjusysis sudavė į veido sritį kumščiu, kaltinamajam jokių sužalojimų nustatyta nebuvo. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina teismo tikėjimą nukentėjusiojo, bet ne kaltinamojo parodymų tikrumu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto G. N. parodymai. G. N. 2018 m. sausio 10 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad buvo bare ir pamatė, kaip „K“, t. y. A. J., stovėdamas šonu nukentėjusiojo, nukentėjusiajam trenkė ranka į veidą. „K“ pataikė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 169-171). Iš 2018 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas G. N. iš jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriškos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį A. J., kurį žino kaip „K“. Apie tą vyrą davė parodymus 2018 m. sausio 10 d. liudytojo apklausoje. Matė, kaip nuotraukoje pavaizduotas vyras sudavė smūgį nukentėjusiajam (1 t., b. l. 172-176); iš jam pateiktų atpažinti 4 vnt. vyriškos lyties asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį S. T.. Parodė, kad atpažinto vyro kontaktinių duomenų nežino, bet jis yra 2018 m. sausio 10 d. parodymuose nurodytas nukentėjusysis, kuris 2017 metais buvo sužalotas bare, adresu Stoties g. 10, Panevėžyje. „K“ sudavė smūgį ir susistumdžius griuvo ant žemės su nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotu vyru (1 t., b. l. 177-181). Ir nors teisme liudytojas G. N. nurodė, kad negalėjo sakyti, jog A. J. trenkė nukentėjusiajam ranka ir S. T. pradėjo bėgti kraujas bei, kad nukentėjusysis prisikabino prie R. Z. ir trenkė jai buteliu, nes kai davė parodymus, buvo po epilepsijos priepuolio, pasirašė ant tokių parodymų, bet tuo metu buvo prigėręs vaistų ir gal nesuprato ant ko rašosi, teismas tokius paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus. Iš tiesų, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2018 m. sausio 9 d. G. N. buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, bet taip pat nurodyta ir tai, kad asmuo sąmoningas, orientuotas, jutimai nesutrikę, smegenyse pakitimų nėra (3 t., b. l. 65). Be to, liudytoja apklausta pareigūnė S. P. teisme paaiškino, kad prieš atliekant liudytojo apklausą visada yra išsiaiškinama, ar asmuo nėra apsvaigęs ir ar neserga bei ar gali duoti parodymus. Kilus įtarimams dėl sveikatos būklės asmuo neapklausiamas. Jeigu šiuo atveju apklausa buvo atlikta, reiškia asmens būklė abejonių nekėlė. Esant tokioms aplinkybėms kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti teismas remiasi liudytojo G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtais parodymais.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. 2017 m. spalio 22 d., laikotarpiu nuo 7.49 val. iki 11.25 val., alaus bare, esančiame adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini)  g., tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu S. T. į galvos sritį ir tuo nesunkiai sužalojo S. T.. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 850,15 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo S. T. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 102-110). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusysis S. T. teisme pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai dėl patirtų sužalojimų atlyginti (2 t., b. l. 183-185). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir teisme nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad pusę metų buvo be darbo, negalėjo normaliai valgyti, buvo didžiulis skausmas, negalėjo nei kiek išbūti be vaistų. Skausmas truko ir iki operacijos, ir dabar dar vartoja vaistus nuo skausmo. Prieš sumušimą dirbo UAB(duomenys neskelbtini). Darbas buvo susijęs su kartono gamyba. Gaudavo 400 eurų į rankas. Vėliau, kai biuletenis vis tęsėsi, buvo atleistas iš darbo. Nedarbingumo pašalpos negavo, nes toje įmonėje nebuvo išdirbęs trijų mėnesių. Liga tęsėsi nuo spalio iki vasario mėnesio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Baudžiamoji byla Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsniuose nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). 

Šioje byloje nustatyta, kad A. J. konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą viršugalvio srityje ir atvirą abipusį apatinio žandikaulio lūžį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad S. T. buvo operuotas (1 t., b. l. 93). Po operacijos gydėsi toliau, kentė skausmus. Dėl patirtos traumos negalėjo ilgą laiką dirbti ir prarado turėtą darbą. Dar ir dabar vartoja vaistus nuo skausmo. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo S. T. naudai iš kaltinamojo A. J. priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas prieš tai ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (2 t., b. l. 87-136), be to, teismo turimais duomenimis, kaltinamajam jau būdant teisiamam už šios nusikalstamos veikos padarymą, jo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir A. J. šiuo metu yra suimtas, kas rodo, kad A. J. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą bei abejingumą visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad A. J. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 79-80), išėjęs iš pataisos namų niekur nedirbo (2 t., b. l. 77), anksčiau jam buvo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė (2 t., b. l. 84). Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkiančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. A. J. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas – vokas su kraujo nuoplova, perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (1 t., b. l. 47-48, kvitas BBB Nr. 0002898), sunaikintinas kaip menkavertis.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. J. išieškotinos 23,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 8 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje– palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 850,15 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 15 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. S. T. naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą – voką su kraujo nuoplova, perduotą saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (kvitas BBB Nr. 0002898), sunaikinti kaip menkavertį.

Išieškoti iš A. J. 23,70 Eur (dvidešimt tris eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja        Skaistė Viburytė -Jasiukėnienė